Šį matematinį darbelį padarė 14-metė Gabija.

Mama Dalia rašo:

“pristatau matematinį darbelį. Jį padarė Gabija. Tai buvo sesės velykinė dovanėlė Leonardui. Na, o per velykas buvo ir atostogų ir laisvų dienų, tai praktiškai darbelį išbandėme visi.

Darbelis vadinasi ,,Aš mažas viščiukas, padėk man skaičiuoti”.

Originally posted 2010-04-14 02:30:19. Republished by Blog Post Promoter

Kiekvieno mėnesio antrąjį šeštadienį mes skaitome ir darbuojamės kino teatre “Pasaka”. Pastarojo susitikimo (sausio 8-tą dieną) metu skaitėme apie pelytes, darėme  du darbelius ir žiūrėjome filmuką apie Peliuką Perį. Vienas iš darbelių- Pelytė “Širdelė”.

JUMS REIKĖS:

• spalvoto kartono,
• žirklių,
• klijų,
• lipnios juostelės,
• lipnaus spalvoto popieriaus,
• šenilo vielutės,
• storų siūlų,
• flomasterių/pieštukų/kreidelių arba judančių akyčių.

DARBO EIGA:

• Iš kartono iškerpame širdelę.
• Iš spalvoto popieriaus iškerpame ausytes, o iš lipnaus spalvoto popieriaus (juodo, rudo,…) mažus apskritimus- nosytes.
• Šenilo vielutę sukarpome.
• Ausytes pieštukiniais klijais klijuojame ant kartoninės širdelės. 
• Lipnia juostele priklijuojame šenilo vielutę- ūsus ir ant lipnios juostelės klijuojame lipnaus spalvoto popieriaus mažą apskritimą- nosytę.
• Lipnia juostele priklijuojame siūlą- uodegą.
• Akytes galima nupiešti arba priklijuoti judančias akytes.

O šią pelytę pagamino ir man padovanojo dirbtuvėlių dalyvė Morta:

Originally posted 2011-01-15 22:04:32. Republished by Blog Post Promoter

Angelo (jo darbelis viršuje, viduryje) ir kiti darželio vaikai iš popieriaus lankstė žuvytes (kas kiek norėjo).
O vandenį tai taip piešė: visi drauge spalvino didžiulį balto popieriaus lapą (kas daugiau, kas mažiau prisidėjo). Paskui tas milžiniškas lapas buvo auklėtojų sukarpytas į tiek dalių, kiek vaikučių.
O tada beliko priklijuoti žuvytes.

Šį darbelį mudu su Angelo darėme… hmm… pernai metų lapkričio mėn. pabaigoje

Kadangi dar kalendorinė žiema nepasibaigė, tai vis gi jį publikuoju. Manau, kad tikrai bus viskas aišku kas ir kaip, vien tik iš nuotraukų, be aprašymo.

žaisti

Rodyk draugams

Originally posted 2010-08-25 15:13:50. Republished by Blog Post Promoter

Šį darbelį Angelo darė darželyje.

Iš geltono popieriaus ylute išbadė keturis trikampius ir iš jų suklijavo dvi žvaigždutes. Paprasta!

Jau sausis beveik įpusėjo, o aš tik dabar užsimenu apie Angelo Kalėdinę dovanėlę mudviems su Luciano.

Šioje simpatiškoje dėžutėje radome daug įvairių dalykėlių (nežinau, kaip juos pavadinti), kurie labai skaniai kvepia.

Ačiū ne tik Angelui, bet ir jo darželio auklėtojoms už tokią malonią staigmeną

O čia – Angelo daryta atvirutė. Kokia miela

Pelytės Smailytės ir VŠĮ “Mes Darom” konkursui, lopšelio-darželio “Beržynėlis” ,,Svirpliukų“ grupės kolektyvas pagamino girinį iš antrinių žaliavų.

JUMS PRIREIKS:

• plastikinio butelio,
• senų laikraščių,
• tualetinio popieriaus ritinėlių,
• kartoninių dėžių atliekų.

Originally posted 2011-03-26 19:11:25. Republished by Blog Post Promoter

20-ąją Advento dieną mes karpėme popierines snaiges.

Angelo snaigė (aš šiek tiek jam pagelbėjau) – kairėje apačioje.

Poliarinė žydroji lapė sniego guolyje. Norėdamos pasislėpti nuo pūgos, poliarinės lapės slepiasi sniego guolyje.

JUMS PRIREIKS:

• juodo/mėlyno/žydro popieriaus lapo,
• lapės paveikslėlio,
• klijų,
• baltos kreidelės,
• vatos.

DARBO EIGA:

Ant mėlyno/juodo/žydro popieriaus lapo balta kreidele nupiešti pūgą, priklijuoti vatos gabaliuką, o ant vatos priklijuoti lapės paveiksliuką

Poliarinė baltoji lapė iš vatos.

JUMS PRIREIKS:

• popieriaus lapo,
• lapės paveiksliuko,
• klijų,
• vatos.

DARBO EIGA:

Lapės paveikslėlį tepti klijais, ir klijuoti ant jo vatą

Rūšiavimas ir sekos, nuo didžiausio iki mažiausio, dėliojimas.

JUMS PRIREIKS:

• spalvoto/balto popieriaus
• paveiksliukų (skirtingų dydžių)
• klijų,
• žirklių.

DARBO EIGA:

Atspausdinti paveiksliukus ar nupiešti įvairių dydžių geometrines formas, iškirpti ir klijuoti nuo didžiausios iki mažiausios eilute

arba dėlioti formas nuo didžiausios iki mažiausios vieną ant kitos

13-ąją Advento dieną mudu su Angelo lankstėme štai tokią Kalėdinę dėžutę/dovanėlę.
Bepigu mums – pašte gavome dovanų kartono lapą su nupiešta ir žiemos motyvais išmarginta dėžute. Viens, du, trys – ir buvo padaryta.

Pasirodo, kad šį smagų dalyką, skirtą skaičiuoti dienas iki Kalėdų, 19 a. pradžioje sugalvojo vokiečių liuteronai. Dažniausiai jie nuo gruodžio 1-osios iki Kalėdų dienos ant durų su kreida kasdien nubrėždavo po brūkšnį, kitos šeimos uždegdavo po žvakę (ko gero, iš to išsirutuliojo advento vainiko idėja), dar kitos – pasikabindavo vis kokį religinį paveikslėlį. Advento kalendorius, kaip daiktas, pirmąkart buvo pagamintas 1851 m., o spausdintas – 1902-1903 m. Hamburge. Kaip jis atrodė, nežinia, bet yra liudijimų apie švabo Gerhardo Lango advento kalendorių, pasirodžiusį 1908 m. Šis spaustuvininkas išleido 24 spalvotus paveikslėlius, kuriuos galima buvo priklijuoti prie kartoninio lakšto. Po kelerių metų jis pagamino kalendorių su 24 durelėmis – tai jau tikrai dabar įprasto advento kalendoriaus proproproprosenelis

Per Antrąjį Pasaulinį karą advento kalendorių gamyba buvo sustojusi, greičiausiai taupant popierių. O po karo komercinius advento kalendorius ėmė leisti Richardas Sellmeris iš Štutgarto ir jo kompanijos kalendoriai paplito po visą pasaulį. Nors adventas – tai keturių sekmadienių laikotarpis iki Kalėdų, todėl kartais prasideda lapkričio pabaigoje, kartais – gruodžio pradžioje, advento kalendorius visad skaičiuoja laiką nuo gruodžio 1 d.

Paprasčiausias advento kalendorius – tai du kartono lapai: vienas kaip pagrindas, o kitame iškirptos 24 durelės. Kasdien atidarydami po vienas dureles, randame paveikslėlius, vaizduojančius Jėzaus laukimo scenas, arba su tuo susijusį eilėraščio posmą, Biblijos eilutę. Dažnai už durelių slepiasi dar ir šokolado gabaliukas. Prekybininkai prigamina kartoninių dėžučių su šokoladukais langeliuose, o, pvz., Lego – su Lego detalėmis

Advento kalendoriai dažnai būna bažnyčios formos, bet paplitę ir su religinėmis Kalėdomis nesusiję kalendoriai. Jie vaizduoja Kalėdų eglutę ar žiemos scenas ir gali tęstis net iki Naujųjų metų.

Na o pastaruoju metu taip aukštinant kūrybiškumą labai paplito rankų darbo kalendoriai, pagaminti įvairiausiomis technikomis, įvairiausių formų ir įvairiausio turinio. Juos ypač mėgsta šeimos, turinčios nedidelių vaikų. Vaikai juk dievina staigmenas ir, žinoma, šokoladą! Nors galima apsieiti ir be jo. Mažas žaisliukas ar kokia smulkmenėlė, netgi gražiai užrašytas linkėjimas – irgi puiki staigmena! Dar mėgstama kiekvienai dienai sugalvoti kokią užduotėlę.

Pasitaikius progai aš vis peržvelgdavau „naminių“ advento kalendorių idėjas, tačiau niekas taip ir nekrito į akį, kol galiausiai gimė idėja nupiešti angelą raudonu drabužiu, tą drabužį papuošti 24 geltonom žvaigždelėm, o ant tų žvaigždelių sukabinti užduotėles su pirktinio kalendoriaus šokoladukais.

Prireikė maždaug tokių priemonių:

Pasimatavusi planuojamą angelo nutūpimo vietą, suklijavau du storesnius A5 lapus draugėn ir ant jų su mažėliu nusipiešėm angelo kontūrą. Su vyresnėliu spalvojom:

Nelabai panašu į raudoną drabužį su geltonomis žvaigždelėmis, bet bent jau nuo mėgstamiausios – juodos – spalvos atkalbėjau

Dar priklijavau plaukus iš dekoratyvinės popierinės juostelės, o vokelius šokoladukams dariau iš 1/8 A4 lapo. Vokelio viduje įrašiau užduotėlę.

Man regis, nereikia persistengti ir reikalauti iš vaiko nebūtų dalykų, pvz., „nuo šiandien kalbėti mandagiai / nesimušti / dalintis žaislais“ ir pan. Tokie perdėti lūkesčiai per dideli vaikui ir veda tik į nusivylimą. Mano sugalvotos užduotėlės paprastos, tai, ką ir taip žiogutis mėgsta daryti ar dažnai daro, pvz., „nusiplauti rankas“, „duoti bučkį tėčiui“, „pašokinėti ant vienos kojos“. Be to, taikiau, kad darbo dienomis darbelį galima būtų atlikti greitai, prieš išeinant į darželį, o savaitgaliais jau kas nors „rimtesnio“, pvz., „nupiešti piešinį seneliams“, „paskaityti broliui knygą“.

Į vidų kaip tik tilpo šokoladukas iš pirktinio advento kalendoriaus. Tiesą sakant, kai išardžiau to kalendoriaus dėžę, pakraupau. Nesitikėjau, kad viskas taip atrodo:

Įtartinas plastikas. Fjuu… PP – tinkamas maistui. O kas čia per klijai po kiekvienos šokolado eilės? Gal ir nieko blogo, tačiau vaizdelis man pasirodė itin nepatrauklus.

Plastikinę dalį sukarpiau kvadratukais su šokoladu vidury ir tokius patalpinau į vokelius. Ant vokelių, žinoma, sužymėjau skaičius, bet suklijavau (dvipuse lipnia juosta) nuo didžiausio iki mažiausio – juk nuo 1 iki 24 dienos ir taip matome paprastame kalendoriuje, o skaičiuodami nuo 24 iki 1 tikrai žinosime, kiek dienų liko iki Kalėdų! Ir tik dabar wikipedijoj perskaičiau, kad būna daromi ir tokie kalendoriai, kad tai ne mano vienos išmislas (Beje, būna ir on-line kalendorių, pvz., visai įdomus šis!)

Na ir štai – mūsų (jau pravalgytas) kalendorius – angeliukas su laiškučiais – kabo ant spintos šono, aukštai, kad nepasiektų mažėlis

Pirmąją advento dieną, kai darbelis dar nebuvo pakabintas, o ir vokai nesuklijuoti, padėjau šokoladuką su užduotėle tiesiai ant piešinio. Koks vaikui buvo stebuklas, kad “angeliukas jam laišką parašė”! Paskui jau sukabinau visus vokus ir didelio stebuklo neliko, tik begalinis laukimas kitos dienos Žiogutis šiaip jau turi kantrybės, o ir nėra siaubingas saldumynų fanas, bet iš pradžių bent 3 kartus per dieną pritykinęs šelmiškai klausdavo, gal jau galima nuskinti dar vieną laiškelį

Pridursiu keletą pastabų:

1. Visų pirma šįmet išsiaiškinau advento kalendoriaus tradicijas
2. Įsitikinau, kad jį daryti vaikams – verta. (Beje, tėtis pamatęs irgi užsigeidė, nes „juk Kinder siurprizus tai perkam po du…“, bet kai sužinojo, kad šokoladas duodamas ne šiaip sau, o už darbelį, tai norai kaip mat dingo )
3. Tai ne tik smagu, bet ir ugdo kantrumą, moko atpažinti skaičius ir skaičiuoti, atpažinti raides (laiškelyje) ir skaityti, vaikas skatinamas „užsidirbti“ apdovanojimą, o įveikiamos užduotys kelia jo savivertę.
4. Brandesnio amžiaus vaikui galima sugalvoti rimtesnių, kalėdiškesnių užduočių, pvz., pagaminti dekoraciją namams, parinkti savo žaislų ar drabužių ir paaukoti to reikalingiems vaikams ir pan. Jis ir pats gali sugalvoti prasmingų užduočių bei pats pasigaminti visą kalendorių.
5. Jeigu svarbiausia – staigmena, verčiau daryti vieną „kišenę“, kurioje kas rytą vaikas rastų vis ką nors naujo. Visi laiškučiai kaip ant delno nebeturi to efekto.
6. Daryti advento kalendorių išvakarėse – (greičiausiai) per vėlu. Neįtikėtina, bet daugiausia laiko sugaišau lankstydama ir priklijuodama vokelius! Kita vertus, galima skaičiuoti ir 20 dienų iki Kalėdų, ir 10, ir gal netgi 5, ar ne?

Džiugaus laukimo!

Šeštadienį po pusryčių mudu su Angelo vėl skubėjome į mūsų miestelio Kalėdinę mugę. Tik šį kartelį ne pas Nikolaus ir Knecht Ruprecht, o į darbelių palapinę.

Joje buvome patys pirmieji entuziastai Pirmiausiai Angelo nuspalvino flomasteriais medinį eglutės papuošimą (senį besmegenį).

Vėliau Angelo su mano maža pagalba padarė štai tokį paveiksliuką su Kalėdų motyvais (visos priemonės – nemokamos):

Tiesa, kol jį parsinešėme rankinuke namo, tai žvaigždutės atsiklijavo, teko vėl jas klijuoti…

Šiuos darbelius Angelo ir kiti jo grupės draugai darė po šešėlių spektaklio, kurį vaikams parodė viena iš grupės auklėtojų.

Angelo pavaizdavo mašinų (ko gi daugiau šešėlius:

Šiemet, kaip ir pernai, organizuoju Kalėdinio pašto projektą. Taisyklių nepakeičiau, todėl jas tiesiog nukopijuoju:

Štai kelios taisyklės, toms šeimoms, kurios norėtų sudalyvauti šioje Kalėdinėje akcijoje:

* Iki šių metų lapkričio 30 d. lauksiu jūsų email`ų adresu: angelomamospuslapis eta yahoo taškas de. Jame parašykite, koks jūsų vaikučio vardas (ar vardai, jei turite daugiau atžalėlių) ir kiek jam (ar jiems) metukų, bei nepamirškite nurodyti adreso. 

* Iki šių metų gruodžio 3 d. jums elektroniniu paštu pranešiu, kokiam vaikui (jo vardą, metus ir adresą) jūsų atžala turės parašyti ar nupiešti Kalėdinį sveikinimą.

* Pasistenkite iki šių metų gruodžio 13 d. išsiųsti savo laiškelius/atvirutes registruotu paštu (nenorėčiau, kad koks vaikas be laiško liktų, tai geriau apsidrausti). Tada tikrai visus paštas aplankys iki Šv. Kalėdų.

Jūsų Eglė




p.s. būčiau dėkinga, jei jūs apie šį smagų Kalėdinį projektą užsimintumėte savo blog`uose (jei tokius rašote) ar Facebook`e (jeigu turite jame profilį). 

Dar vienas Angelo savarankiškas darbelis, darytas vaikų darželyje. Tai Šv. Martyno žąsis su tikra plunksna

Šį darbelį Angelo savarankiškai darė vaikų darželyje. Pats obuolys – iš vatos, o kotelis ir lapelis – iš spalvoto popieriaus.

Stebiuosi ir žaviuosi, kokius įvairaus pobūdžio darbelius vaikai daro Angelo darželyje.

 Užklijavau sviestinį popierių ant Lėlių teatro scenos:

Ant juodo popieriaus apibrėžiau šias keturias sausainių formeles, paskui iškirpau figūras:

Angelo man padėjo lipnia juostele priklijuoti medinius pagaliukus prie iškirptų figūrų:

O paskui koridoriuje žaidėme šešėlių teatrą. Angelo liko sužavėtas.

Kitą dieną, atsitiktinai pastebėjome, kad ir su saulės pagalba galima visai neprastai žaisti šešėlių teatrą. Aišku, atmosfera ne tokia vaiduokliška, kaip tamsoje, bet užtat nereikia laikyti žibintuvėlio kitoje rankoje

Šią be galo paprastą, bet kartu nuostabią įdėją mudu su Angelo pasiskolinome iš Made by Joel puslapio.

Mums reikėjo:

* vienos ilgesnės šakos
* daug panašaus ilgio šakelių
* lipnios juostos
* žirklių

Per akimirką pasidarėme raganos šluotą. Čia prisiminėme vokišką dainelę apie raganaitę, ir puolėme ją dainuoti iki nebegalėjimo…

Tiesa, vėliau šluotos kotą šiek tiek sutrumpinome:

O kur raganos šluota, ten ir juodas katinas visai į temą

Angelui labai patinka žaisti su žibintuvėliu. Šis darbelis jam buvo pats tas.

Mums reikėjo:

* žibintuvėlio
* juodo storesnio popieriaus
* žirklių
* lipnios juostelės (ups, jos nenufotografavau)
* tušinuko

 Ant popieriaus nupiešiau vaiduokliuką ir katiną:

Iškirpau figūras, bet pasilikau štai šias detales (vaiduoklio siluetą ir patį katiną):

Prie žibintuvėlio lipnia juostele priklijavome vaiduoklio siluetą:

Vėliau – katiną:

O žaidėme mes koridoriuje. Užteko uždaryti kelias duris, ir pasidarė tamsu.

Angelui taip patiko šis žaidimas, kad pamiršo viską pasaulyje, net savo mašinėles…

Jau kelios savaitės, kaip Angelo džiaugiasi neatsidžiaugia šiais mielais vaiduokliukais. Jam jie lengvai telpa ant pirščiukų. O aš galiu vieną iš jų tik ant mažojo piršto užsimauti.

Mums prireikė:

* 6 žemės riešutų su kevalais
* balto guašo
* 2 tualetinio popieriaus ritinėlių
* žirklių
* teptuko
* juodo tušinuko

Žemės riešutus reikia iš vieno galo atidaryti ir atsargiai išimti po riešutą (antrąjį palikti).

O iš tualetinio popieriaus ritinėlių, rekomenduoju pasidaryti štai tokius laikiklius:

Angelo stropiai nudažė žemės riešutų kevalus:

Palaukėme, kol jie išdžius:

Tada aš ant jų nupiešiau įvairius veidelius.

Šį darbelį Angelo su auklėtojos pagalba darė darželyje. Nieko daugiau ir nepridursiu…

Šį simpatišką vorą/kepurę aš dariau slapčiomis – bus siurprizas Angelui Halloween`o dieną Gal taip pasipuošęs ir į darželį norės eiti. Pažiūrėsime

Man prireikė:

* juodos kepurės
* judančių plastmasinių akių
* 4 juodų šenilo vielučių
* klijų

Prie kepurės priklijavau judančias plastmasines akis:

Šenilo vielutes sulanksčiau štai taip:

Šenilo vielutes priklijavau prie kepurės (pritvirtinau voro kojas):

Šį darbelį Angelo darė kartu su tėčiu. Nors visos detalės buvo jau nupieštos (gatavos), ne taip lengva buvo jas iššimti (išplėšyti).

Dar sunkiau buvo jas sulankstyti ir suklijuoti.

Po kelių darbo valandų, išsitęsusių per kelias dienas, lenktyninė mašina buvo baigta:

Angelo ja nesvietiškai džiaugėsi ir tebesidžiaugia

Štai kokią paprastą, bet nuostabią knygelę Angelo vakar parsinešė namo iš darželio:

Tai vienas iš darželio darbelių, kuris mane taip nustebino.

Kokios sumanios ir išradingos Angelo darželio auklėtojos. Net gera ant širdies!

Mums reikėjo:

* storesnio (rudos spalvos) popieriaus lapo
* balto popieriaus lapo
* žirklių
* pieštukų (geltonos ir rudos spalvų)

Darbelį darėme (tiksliau, beveik viską aš dariau) pagal šią labai aiškią ir paprastą schemą:

O čia kelios mūsų darytos nuotraukos (kad dar suprantamiau būtų kas ir kaip):

Mums labai patiko šauniosios mamytės Simonos ir jos dvynukų darytas rudeninis darbelis – paveikslas. Ir mes pabandėme.

Tiesa, Angelo pats susirinko rudens gėrybes. Aš praktiškai visai jam nepadėjau niekuo.

Štai pats procesas:

Ir akį džiuginantis rezultatas: