Parašyti šį straipsnį mane pastūmėjo įdomus atsitiktinumas ir atsitikimas, jau kuris laikas vykstantis „Menų centre“, kuriame dirbu gerą pusmetį. Greta centro yra kavinė, kurioje geros nuotaikos virėja kepa skanius kotletus, šnicelius ir verda kisielių ar kompotą. Įdomu, jog praėjus beveik pusmečiui, kuomet kas dieną vienaip ar kitaip susiduriame, persimetame keliais bereikšmiais žodeliais, moteris galų gale apsilankė mūsų teritorijoje, pasidomėjo kas čia vyksta, ką mes čia turime ir ko siekiame. Tačiau tai tik istorijos pradžia.

Jos akis užkliuvo už jau du mėnesius ant naujų leidinių spintelės begulinčios fotografo Terry Richardson knygos. Pradinės emocijos, juoko sumišimas su lietuvišku „o jėzus, o jėzus“, peraugo į tai, jog moteriškė beveik kiekvieną dieną pas mus atveda vis naujų lankytojų — savo vyrą, drauges, bendradarbes ir kikendama rodo į Terry Richerdsono kuriamas ironiškas, atviras, nuogo kūno ir sekso akimirkų pilnas nuotraukas.

Buvo smagu pamatyti šį reiškinį — edukacija, smalsumas, šokiravimas — vadinkite kaip norite. Šios istorijos kulminacija galėtų būti tokia — vieno renginio metu, atėjusi bobutė iš didžiosios salės pradėjo šaukti ant šių pusamžių moterų, jog jos žiūri velnio darbus, o garsiai šaukiasi „kristaus“. Lietuva ir jos ypatumai. Taigi, Terry Richardson, seksas ir jo begalinis žmogiškumas.

Besigilindama į šio vadinkime menininko, ekshibicionisto kūrybą, radau daugiau klausimų nei atsakymų. Visų pirma daugelis šią kūrybą šmeižia, vadina tai pornografija, buitiaku, bereikšmėmis neprofesionaliomis nuotraukomis ar vyro, kuris mėgsta krušantis fotkintis su kekšėmis, fetišu. Moterys čia dar mato pažeminimą, vyrų nenormalumą ar diskriminaciją. Sakyčiau, visa tai yra bukumo ir siauro požiūrio padarinys, tad daugiau kalbėti apie tai nesinori.

Terry Richardson kūryboje yra keletas labai įdomių aspektų, kuriuos reikia mokėti įžvelgti ir suprasti:

1. Realios emocijos, išgyvenimai ir patyrimai, kuriuose mėgaujasi tiek modelis, tiek fotografas

2. Moters grožio vaizdavimas žvelgiant iš vyro perspektyvos, vyriškumo paieškos moteryje

3. Žmogiškumo ironija

4. Gyvenimo, sekso ir aistros galia prieš glamūrą ir aukštąją madą

Pornografija yra iliuzija — netikra, suvaidinta akimirka, kurios nėra ir kuri kuriama tik tam, kad žadintų žiūrovo vaizduotę, teiktų pasitenkinimą. Terry Richardson kūrybos negalima būtų vadinti pornografija vien dėl to, jog visos jo fiksuojamos akimirkos yra tikros. Galima sakyti pagrindinis jo gebėjimas savo darbe ir yra priversti modelius atsipalaiduoti, jaustis savimi bei mėgautis. Didelę įtaką darbo procesui daro tai, jog fotografas pats dalyvauja fotosesijose, nevengia nusirengti, suteikia galimybę modeliui atsistoti į jo vietą, fantazuoti ir fotografuoti. Šis momentas dažnai plačiai interpretuojamas kaip šiame amžiuje susiformavusio modelio ir fotografo ryšio stereotipo paneigimas.

Mano nuomone šį vaizdų fiksavimą ir menininko filosofiją galima būtų sieti su nudizmo bei natūralizmo srovėmis, kurios kuo toliau tuo vis labiau įsitvirtina kasdienybėje ir yra interpretuojamos atskirai nuo erotikos bei iškrypimų, labiau akcentuojant paprastumą, žmogiškumą, atsigręžimą į gamtą bei atsipalaidavimą. Kitavertus, žinoma, nesunku pastebėti, jog Terry savo darbe žaidžia su šokiravimo, brutalumo, ironijos bei aistros simboliais, tačiau asmeniškai priešiškumą šių elementų naudojimui matau labiau kaip pačio suvokėjo nepasitikėjimą savimi, nuogumo ar savo potraukių atskleidimo baimę, negu autoriaus, kuris atvirai deklaruoja ką daro, nenormalumą.

Pats Terry teigia, jog dažnai sulaukia pasipiktinimų ir diskusijų apie normalumo ir nenormalumo sąvokas. Tačiau autoriaus teigimu, jam daug daugiau nenormalu atrodo tai, jog žmonės fotografuoja savo antrąją pusę, slepia jos nuotraukas ar užtušuoja veidą ir tuomet įdeda nuotrauką į internetą. Tai, ką jis pats daro, deklaruoja atvirai, nieko neslepia, o žiūrovui leidžia tai priimti kaip jam patinka. Paklaustas, ar nemano, jog tokias savo nuotraukas geriau laikyti kaip privatų dalyką, autorius nusistebėjo ir paaiškino, jog jis yra fotografas, fiksuoja žmones, todėl nemato jokių priežasčių kodėl negali rinktis kaip fiksuojamo objekto savęs. Slėpti savo darbus jam nekyla minčių — „<…>juk tam ir fotografuoju, kad tai galėtų pamatyti kiti“.

Meno kritiko Olivier Zahm teigimu, moterys Terry Richardson nuotraukose vaizduojamos iš tokios perspektyvos, kokias jas mato, o gal nori matyti vyrai, ieškomas moters vyriškumas. Tie patys modeliai ir įžymybės kaip Daniel Day Lewis, Leonardo DiCaprio, Vincent Gallo, Tom Ford, Jay Z, Kanye West, Johnny Knoxville, Karl Lagerfeld, Pharell Williams ir kiti čia šokiruoja savo žmogiškumu, atrodo kitokie, atsipalaidavę, pagauti besimėgavimo unikalioje akimirkoje. Tos pačios detalės kaip tarkime kadras, kuriame matomi plaukai ant krūtinės, primena, kad neįmanoma kontroliuoti gyvenimo, o už kadro ir glamūro, slypi žmogus su visu savo gaivališkumu ir žemiškumu. Nuoširdumas tai pagrindinis šios kūrybos elementas, kuris ir kelia daugiausiai diskusijų, pasibjaurėjimo bei klausimų. Visgi tas šokiravimas, spebėjimasis ir pasipiktinimas, manau, daugiau yra paprastas žmonių, kurie į bet kurį kiek kitokį dalyką reaguoja labai karštai, bruožas — ar tai būtų gėjai, ar nauja subkultūra, ar apnuoginta kiekvieno mūsų kasdienybės dalis.

„Nematau nieko blogo tame, jog žiūrėdami į mane ar mano kūrybą žmonės masturbuojasi, esu dėl to laimingas.“ — T. Richardson.

Įdomiausia, jog toks darbo stilius, vaizdavimas ir pateikimas, fotografą išskiria visoje mados industrijoje, o jo darbai vertinami ir daro daug didesnį poveikį bei įtaką negu glamūrinės ar aukštosios mados fotografija. Autorius dirba su tokiais projektais kaip Gucci, Sisley, Miu Miu, Chloe, French Vogue, British Vogue, i-D, GQ, Harper’s Bazaar & Purple, o pagrindinė jo sėkmės priežastis turbūt yra ta, jog kaip asmenybė Terry yra pakankamai trenktas, kad tokiai dinamiškai, nenuspėjamai ir kiekvieną kartą naujų sensacijų reikalaujančiai sričiai kaip mados fotografija, visada randa dar vieną kabliuką, kuris nustebina, papiktina ar tiesiog priverčia eilinį kartą pasimėgauti.

Dažnai menininko kūryba siejama su jo sunkia vaikyste, valkatavimu, pasinėrimu į svaigalus bei nuolatinį dardėjimą žemyn, galiausiai kapstymąsi pasiekus dugną, kuris nuvedė tiesiai į aukštumas. Šiuo metu jis gali pasigirti, jog uždirba daug ir daro tai, kas jam patinka. Daugiau informacijos apie menininką rasite čia, pavartyti visą albumą galima „Menų centre“ (Daukanto g. 28, Kaunas).

Kristina Navickaitė-Tina ir Gytautas Balkevičius © LNK

TV3 ir LNK kova šokių aikštelėje vis aštrėja.

Raktiniai žodžiai savireklamoje – seksas ir meilės romanai.

Tiesa, visai nebūtinai kanalas padeda sau. Kartais ir konkurentui. Štai vieną dieną perskaitai, kad LNK Pirmame karte su žvaigžde žvaigždės teisėmis sudalyvavusi Kristina Navickaitė-Tina kelionės pakeleivį dvidešimt šešerių metų vis dar nekaltą jaunuolį Gytautą mokys, kaip prarasti nekaltybę bei kaip reikia elgtis su merginomis, ką daryti, kad aistros liežuviai jį palytėtų kiek įmanoma greičiau.

Šių be galo patrauklių perspektyvų realizuotoja jau rytoj puikuojasi TV3 savireklaminiame tekste apie naują jų vasarinę šokių laidą pavadinimu vėl tiksliai apeliuojančia į emocijas, kurias dvasingieji kultūrininkai pavadintų žemomis – Aistrų pakrantė. Beje, kaip ir Pirmas kartas su žvaigžde filmuojama užsienyje.

Kristina Navickaitė-Tina © TV3

Anot TV3, Tiną pasiūlymas dalyvauti tokiame šou tikrai suintrigavo. Ne tik dėl to, kad šokiai yra mano visas gyvenimas, bet ir todėl, kad šis projektas vyks svetur. Kartu su manim šokėjus vertins itin kompetentinga komisija, labai džiaugiuosi jos draugija. Andrius Butkus su Gyčiu Ivanausku turės progą pakomentuoti šokio profesionalumą, o man teks kūrybinis išpildymas. ,Aistrų pakrantėje‘ vertinsiu šokėjų poros bendrą pasirodymą ir gebėjimą prikaustyti publikos dėmesį.

TV3 galų gale atskleidžia projekto formulę – kiekvienas ,Aistrų pakrantės‘ herojus turi visus vienijantį tikslą – šokiu, kūno plastika, artistiškumu pavergti komisiją ir laimėti teisę rudenį šokti populiariame šokių projekte ,Šok su manimi‘. Vasaros projekte dalyvaujantys jauni žmonės neturi daug profesionalaus šokio patirties. Daugelio šokio elemenų jiems teks mokytis nuo pačių pradmenų. Todėl jiems į pagalbą skubės trys profesionalai“, – naujo TV3 projekto taisykles pristato „Aistrų pakrantės“ vadovė Rima Kaščiukaitė.
Su šokiais savo gyvenimą siejanti trijulė projekte rinksis porą iš devynių mėgėjų. Susidariusios trys šokėjų poros priims iššūkį – per šešias dienas paruošti stulbinamą šokį. Deja, aistringi šokiai šokami tik dviese, todėl šeši dalyviai skubės krautis lagaminus kelionei namo. Vieniems bilietai skrydžiui į tėvynę bus įteikti jau trečiąjį vakarą, o kitiems bus suteikta dar viena galimybė, arba kitaip – „Nuodėmingas pasiūlymas“. Kiekvienos dienos pabaigoje jaunuolių šokių pastangas vertins autoritetingų asmenų komisija.

Iš čia sužinome, kad TV3 Aistrų pakrantę glaudžiai integruoja į Šok su manimi formatą. Žingsnis gudrus – Šok su manimi buvo didelio populiarumo projektas, o tai turėtų reikšti, jog, atlikdama atranką į jį, Aistrų pakrantė tikisi sinergetiškai pritraukti ir kažkiek anojo žiūrovų masės. Antra vertus – vienas kitą maitina – jei vasarinis TV3 projektas bus populiarus, jis, savo ruožtu, išpopuliarėjusių šokėjų asmenyje pripliusuos Aistrų pakrantės skaičiukus rudeniniam Šok su manimi.

Na, o LNK svaido žaibus skelbdama Kviečiu šokti dalyvių sąrašėlį. Šalia uagadugu anksčiau skelbtų telesensacijų – Andriaus Šedžiaus ir Rūtos Mikelkevičiūtės bei mūsų neminėtos erotinės superžvaigždės Oksanos Pikul atsiranda ir reklaminis berniukas Danielius Polskis, blizgių žurnalų išpopuliarinta saldžia Gabbana pravarde, kuriam, beribei uagadugu nuostabai, atsibodo būti tik tuo biču iš reklamos. Norisi gyvenime didelių pokyčių. Jaučiu, kad su šokiais prasidės visiškai naujas gyvenimas.

Na, taip, tikime tuo tarsi kasdien kartojama mantra.

LNK Gabbaną savireklamiškai taip pat kabina prie kitame populiariame megaprojekte Žvaigždžių duetai ypač išpopuliarėjusios ir net ant paskutinių Žmonių viršelio užsikabarojusios Aidos Žiliūtės: pastaruoju metu Danielius išgarsėjo ne tik vaidmeniu seriale, bet ir mįslingu romanu su Alano Chošnau vadybininke ir žmona laikoma Aida Žiliūte. Paklaustas, ar Aida ateis jo palaikyti šokių aikštelėje, vaikinas net nusipurtė. „Kalbėti apie Aidą visiškai nenoriu. Tai būtų didžiausia nepagarba sau, nes ji pastaruoju metu apie mus prikalbėjo daug neteisybės“, – sakė Danielius. Pasak vaikino, jis pasijuto įžeistas, perskaitęs interviu su Aida viename žurnalų. „Kam neigti tai, kas buvo iš tikrųjų? Mes sutarėme nekalbėti su spauda apie mudviejų santykius. Todėl kartais geriau patylėti, negu kalbėti“, – sakė vaikinas.

Aistra ir seksas valdo mus.

Ką LNK ir TV3 gerai supranta.

O suprasdamos aistringai eksploatuoja.

Ar žinai, kad BATAI yra …?

Dvasinės vertybės

Aš nebenoriu p*stis. Man dvasinės vertybės pradėjo pramušinėti. Pavyzdžiui, nauji rūbai, batai, bulvių košė, sardelės.

Širdis

Mano dukros sudaužytą širdį geriausiai suklijuoja batsiuvys.

Seksas

Moteris batą aunasi, vyras moterį maunasi.

Verslas

-Ką Gelažnikas pardavinėja? Batus?

-Rūbus.

-Maniau -daržoves.

-Ne, nu tu durnas.

-Aš su skudurais nedirbu. Iš kur galiu žinoti.

Pinigai

Kišenės mano kiauros ir subyra monetos smulkios į batus. Leisdamos tridžiančius purvo pinigų garsus.

Dydis

Sėdi mergos ant betoninio gėlyno. Karšta. Žiūri sau į kojas, rango batuose pirštus.

-A-a -ch -kokia mano koja didelė, -viena, -trimketvirtas dydis.

Kita tyli. Jos keturiasdešimt antras.

Avarija

Kęstutis neateis, nes persidūrė batą ir koją.

Testamentas

Rašyk testamentą, kad palaidotų su batais ir ant rankų su dar batais. Didelėje tašėje. Giliai giliai. Poros tūkstančių kilometrų gylyje.

Svajonė

Kiaurame šlapiam bate žarsčiau įkaitusį Ibizos smėlį pirštais svajodamas apie Trijų skylučių kokoso kokteilį su ledukais ir, kad nepristrigtų į šiaudelį ledo

Meditacija

Kai temsta, pasiremiu alkūnėmis kelius ir žiūriu į kiaurus batus. Žiūriu, kol sutemsta tiek, kad nebesimato kiaurų batų. Tada nusiraminu ir einu miegoti.

Savigarba

Save gerbianti moteris per gyvenimą sunešioja 800 porų batelių. Nelikime abejingi batų perdirbimo problemoms.

Kaip pasakė Jaron Lanier, toks gudrus vyrukas, jei kelias savaites vidinis balsas tave graužė ir vertė ką nors parašyti tam tikra tema, tuomet rašyk. Šiek tiek perfrazavau, bet mintis ta pati. O ir pats dažnai galvoju, kad bus blogiau, jei neparašysi. Juk nieko blogo nenutiks, jei po 5 metų pasikeis nuomonė arba kai kuriuose dalykuose suklysi. Tuo labiau tai nesvarbu, kai aptariama tema – tik pamąstymai ir retoriniai klausimai :) Šia tema nenorėjau rašyti ir ilgai save atkalbinėjau. Parašyti paskatino trys dalykai: pokalbis su G. ir suvokimas, kad net artimiausi žmonės nesigaudo garsiojo seksualinių mažumų parado/eitynių Vilniuje prasmėje ir žmonių teisėse; laidos „Be grimo“ apie eitynes/paradą pažiūrėjimas; ir Dovilės įrašas apie socialinių garantijų užsitikrinimą ir paprasčiausią dviejų žmonių laimę. Na, ir dar John Dalhuisen („Amensty International“ atstovo) tikslus pasakymas, jog homofobiją stiprina tolerantiškų žmonių tyla ir abejingumas.

Ar tavo kaimynas (pažįstamas ar nepažįstamas) turi teisę nurodyti, ką tu gali kalbėti? Ar turi teisę liepti tavo žmonai/vaikui/broliui/tėvams rengtis tik taip, kaip patinka jam ir ne kitaip? Ar turi teisę nurodyti, ką tu gali daryti ir ko ne? Ar turi teisę kištis į tavo lovos reikalus ir nurodyti, kokiomis pozomis tau mylėtis? Ar turi teisę nurodyti tavo vaikams ar giminėms, ką mylėti? Manau, kad visi atsakysime – ne. Ir apskritai sutiksime, kad joks žmogus neturi teisės mums taip nurodinėti. Tai kodėl tokia daugybė mus supančių žmonių nori taip elgtis su homoseksualiais žmonėmis? Kodėl žmonės jaučiasi turintys teisę nurodyti kaip elgtis kitokiems nei jie? Galų gale kas labiau pažeidžia visuotinę moralę ir etiką – ar viešai skleidžiama diskriminacija, neapykanta ir bandymas riboti žmonių teises, ar ultra-konservatyvioje visuomenėje nepriimtinas, tačiau visiškai normalus, gamtai neprieštaraujantis elgesys?

Šiame įraše nebus diskusijų apie tai, ar homoseksualumas liga, ar homoseksualumas yra iškrypimas, ar homoseksualumas prieštarauja gamtai – jei iki šiol dar tuo esate įsitikinęs, tai puikiai tiktumėte Gražuliui į kompaniją. Apie tai jau pridiskutuota tonos puslapių ir komentarų, pasaulinės medikų asociacijos per tris paskutinius dešimtmečius yra paskelbę pakankamai savo tyrimų ir įrodymų, o homoseksualių žmonių ir šeimų tyrimų gausumas jau gali būti laikomas pagrįstu, todėl kartotis yra tiesiog neįdomu. O jei pavėlavote į diskusiją – patys esate kalti, juk gyvename nebe 15 amžiuje, nesame nosies iš savo trobos neiškišantys žmonės. Nors jeigu ir nespėjate į traukinį, neliūdėkite – net išsilavinę, protingi ir visai gerbiami politikai nustebina savo kritišku požiūriu į homoseksualumą. Taigi, nebijokite, jūs ne vieni :)

Daug kam gali kilti klausimas – kas čia per nuotraukos ir kodėl tokios? Kai Facebook tinkle pradėjo kurtis grupės už ir prieš homoseksualų (bei biseksualų ir transeksualų) eitynes/paradą, buvau labai nemaloniai nustebintas, kai pamačiau, kas iš draugų prisijungė prie prieštaraujančių grupės. Pats nesijungiau nei prie vienos grupės. Suprantu, kad taip mano draugai ir pažįstami išreiškia savo nuomonę, tačiau vis tiek tai buvo nemaloni naujiena man, kadangi galvojau, jog gyvenu tarp labai tolerantiškų žmonių. Pasirodo, ne, nors guodžiau save tuo, jog tai tik mitų ir stereotipų pėdsakas, kadangi žmonės galvoja, jog eitynės/paradas bus pimpalų šou su sekso elementais. Buvo kraupu skaityti prieštaraujančios grupės komentarus – ten savo „nuomonę“ pareiškiantys žmonės atrodė tokie buki ir trumparegiai, jog netgi darėsi nuoširdžiai liūdna dėl savo tautos. Gerai nors tiek, kad tarp tų rašiusių nepamačiau nei vieno savo draugo. Taigi, nuotraukos ir susijusios su tokiais žmonėmis: kai įsiveliu į diskusiją su kokiu nors nenorinčiu_nieko_girdėti žmogumi, kuris tesugeba pasakyti „Pyd**us reikia žudyti“, „Pyd**ai gaidžiai“ ir panašiai, mano pagrindinis klausimas jam būna labai paprastas – „Ar žiūri lesbiečių pornografiją?“/„Ar tau gražu dvi besibučiuojančios pusnuogės merginos?“ Spėkite, kokį dažniausiai atsakymą išgirstu? Taip, atspėjote.

Kažkodėl mūsų visuomenėje kairioji nuotrauka yra visiškai priimtina ir kokie 90% procentų žmonijos pasakytų, kad ji yra visiškai graži ir normali. Daugumai vyrų ji yra netgi labai seksuali. Tuo tarpu dešinioji nuotrauka – „du pyd**ai, žudyt tokius“. Kuo šios nuotraukos iš tiesų skiriasi? Niekuo. Jos yra visiškai vienodos, tiesiog vienoje yra viena homoseksuali pora, kitoje – kita homoseksuali pora. Kai tie asmenys, kuriems užduodu klausimą, supranta, ką norėjau pasakyti – jie dažniausiai nebeturi ką man atsakyti. Suveblena ką nors panašaus į „čia viskas kitaip, kai merginos, tai normaliau“ ir daugiau neturi ką pasakyti. Nuo kada dvi viena kitą bučiuojančios/masturbuojančios/besimylinčios merginos yra normalu, o du tą patį darantys vaikinai – iškrypimas? Aš įžvelgiu elementarų prieštaravimą sau, kadangi tai yra visiškai vienodi ir normalūs seksualiniai veiksmai, tik juos atlieka skirtingos lyties asmenys. Kažkodėl esame už sistemą, kurioje moters ir vyro atlikti veiksmai būtų vertinami vienodai ir lygiavertiškai, tačiau kai tai susiję su seksualiniu gyvenimu – viskas pasikeičia. Beje, jei esate tas kategoriškas pilietis, kuriam abi nuotraukos yra nepriimtinos – sveikinu jus su tvirta nuomone ir neveidmainiavimu.

Toks mano smulkus pastebėjimas. Dar galima kalbėti apie didįjį šurmulį, kuris kilo, kai visi sužinojo apie gegužės 8 dieną organizuojamą seksualinių mažumų ir jų draugų bei giminių paradą/eitynes. Kai sužinojau, kad jos vyks, nereagavau niekaip – man iš tiesų buvo vienodai, ar jos bus, ar ne, nes turiu nuomonę, jog Lietuvoje homofobiška situacija nėra tokia bloga, kokia yra tarkim Rusijoje ar Ugandoje, kur dėl savo seksualinės orientacijos žmonės yra žudomi. Ar pasieks ir mūsų šalis tokį siauraprotiškumo ir nesuvokiamo idiotiškumo lygį, kai žmonės bus žudomi už savo asmeninį požiūrį ar gyvenimą? Manau, kad ne. Situacija nėra tokia bloga, manau, kad viskas tik gėrės, nors ir ne tokiais tempais, kokiais norėtų homoseksualūs žmonės. Juk moterys balsavimo teisę irgi ne per dieną išsikovojo, o juodaodžiai vergavo ne vieną šimtmetį? Visuotinis aklumas užtrunka ilgai, todėl nereikia norėti per dieną nuversti trūnijančių ir smirdančių dogmų kalnų. Praplėsti akiratį nori toli gražu ne kiekvienas – didžiajai masei žmonių yra daug paprasčiau gyventi savo mažame pasaulėlyje ir nekvaršinti savo galvos „kitokiais dalykais“. Taip juk lengviau ir ramiau, o ir smegenys neperkaista.

Tačiau vis klausiau eitynėms/paradui prieštaraujančių žmonių: kodėl homoseksualai neturi teisės daryti eitynių ir žygiuoti gatvėmis? Kodėl heteroseksualai tai daryti gali, kodėl pensininkai tai daryti gali, netgi fašistai tai laisvai gali daryti – o štai visiškai tokiems patiems žmonėms, su dviem rankom, kojom, ir galva – to daryti nebegalima? Kodėl aš galiu nueiti į savivaldybę ir paprašyti leidimo surengti valentino dienos paradą su daug širdučių – ir jį gausiu? Kodėl leidimą gavo lietuviška radijo stotis ir galėjo vidury miesto surengti bikinių paradą?

Click here to view the embedded video.

Atvirai pasakius, man šie vaizdai sukelia pasišlykštėjimą tais besistaipančiais vyrais su pampersais, ko nesulyginsi su visai gražiu seksualinių mažumų paradu Latvijoje. Taigi, kodėl homoseksualiems asmenims parado štai rengti ir negalima? Kodėl bikinių paradas nesulaukia jokios kritikos, o seksualinių mažumų paradas (net neįvykęs!) pateikiamas kaip blogiausias ever dalykas, įvyksiantis Lietuvoje? Atvirai pasakysiu – neišgirdau dar nei vieno normalaus argumento, kodėl to daryti jiems negalima. Gal kas turite kokį?

Kuo daugiau diskusijų atsirasdavo visuomenėje, tuo mintys vis labiau kaupėsi. Buvo ir smagių dalykų, kurie kėlė nuotaiką. Buvo labai juokinga stebėti, kaip susivienija ir į vieną barikadų pusę stoja žmonės, prieš tai buvę nesutaikomais priešais. Forsai bičiuliavosi su visokio plauko fašistais ir nacionalistais (kaip visada sakiau, jie vieni nuo kitų skiriasi tik apranga), pensininkai su jaunimu, politikai su oponentais, ir netgi tikrai protingi žmonės susilygindavo su bukapročiais savo nekorektiškais viešais pasisakymais ir neetišku diskriminacijos skleidimu. Prasidėjo visuotinis cirkas ir nenumaldomas parado/eitynių maišymas su purvais, kai renginys dar net neįvykęs. Visi bijo nuogų pimpalų ir daug riebių storų vyrų su odiniais diržais.

K’mon, žmonės! Negi jūs tokie užsidarę savo būdelėse ir taip stereotipiškai mąstote? Nebus tam parade jokių pimpalų ir riebių nuogų vyrų. Visi priešininkai kalba apie kažkokias nuogybes, pimpalų demonstravimą ant platformų, sekso scenas gatvėse – atsibuskite, žmonės! Tokių dalykų čia tikrai nebus ir nemanau, kad Lietuvos seksualinės mažumos nusiristų iki tokio žemo lygio. Aš labai tikiuosi, kad paradas bus labai gražus gražių žmonių pasivaikščiojimas, be jokių kvailų plakatų su kvailais lozungais, be jokių pasipiktinimų valdžia ir be jokių kitų nesąmonių. Aš tikiuosi, kad bus daug šypsenų ir daug gražių, spalvingų žmonių, draugų, vaikų, kurie savo nuotaika parodys tai „neapsisprendusiai visuomenės daliai“, kuri nežino į kurią pusę eiti, kad homoseksualūs ir biseksualūs žmonės yra normalūs ir paprasti piliečiai. Ir kad nėra nei jokie pedofilai ar zoofilai. Apskritai, jei manote, kad homo=pedo/zoo, nežinau, ką čia veikiate. Išjunkite internetą ir persismeikite galvą.

Į diskusijas apie paradą/eitynes ir apie homoseksualus šįkart stengiausi nesivelti, nors kartais ir nepavykdavo. Išsidiskutavau jau seniausiai, viskas pasakyta, protingi žmonės išgirdo ką reikėjo. Esu „prareginęs“ ne vieną žmogų šiuo klausimu, esu apturėjęs daug gerų diskusijų, ir savo indėlį jaučiuosi įdėjęs – dabar lieka tik pasvarstymai ir kartkartėmis lakoniški pasiginčijimai. Aišku, labai norėčiau paklausti kiekvieno, kuris prieštarauja homoseksualumo rodymui gatvėse: kodėl mergina su vaikinu gali bučiuotis gatvėje ir taip demonstruoti savo seksualinę pakraipą, o vaikinas su vaikinu – jau nebe? Kodėl pirma pora visuomenės nuomone elgiasi normaliai, o antroji – iškrypėliškai? Ar tai ne tas pats seksualumo ir jausmų demonstravimas? Ar tai ne lygiavertiškas elgesys, tik jį atlieka skirtingi žmonės?

Man vis kildavo klausimas – nuo kada žmonijoje nenormalūs yra tie, kurių mažuma (nors drįsčiau teigti, kad homoseksualių ir biseksualių žmonių yra tikrai ne mažuma)? Kodėl tada taip visi nenorime lygiuotis į tas „žmonių mases“, kuriuos vadiname bukais, kurių pomėgius (televizorių, tinginystę, siauraprotiškumą) laikome prasčiokiškais ir skirtais „tik bandai“? Tačiau kai kyla diskusija apie homoseksualumą, drąsiai puolame į tą „bandą“ ir su visais buduliais, fašistais, piktais pensininkais ir durnais politikais, išsižioję rėkiam ir purkštaujam nepagrįsdami savo nuomonės. Be jokių argumentų, be jokios logikos, bet rėkiame ir jaučiamės teisiausi. Ir moksliniai tyrimai bei apskritai mokslas mums staiga tampa nebepatikimas šaltinis ir prastas argumentas.

Homoseksualūs, biseksualūs žmonės yra visiškai tokie patys kaip mes, jie gyvena tarp mūsų, ir tikriausiai jūsų darbovietėse/tarp kaimynų/tarp draugų tikrai rastumėte jų. Kodėl nerandate? Nes visuomenė yra dar taip sukaustyta savo myžaluose, jog bijo išlipti iš smirdančio kevalo ir atmerkti akis ir suprasti, kad  BŪNA kitaip mąstančių ir besielgiančių žmonių. Būna kitaip mylinčių žmonių. Būna jums nesuprantamai besielgiančių žmonių. Susitaikykite su tuo, nes anksčiau ar vėliau teks tai padaryti. Ar spjautumėte savo ilgamečiui geram draugui/draugei į veidą, jei sužinotumėte apie jo/jos homoseksualumą? Ar išsižadėtumėte savo vaiko/brolio/sesers, jei sužinotumėte apie jo/jos homoseksualumą? Jei taip, tai problema tikrai ne juose – problema tik tai jūsų ribotame požiūryje.

Homoseksualius vaikus tėvai išmeta iš namų. Homoseksualius žmones palieka draugai, jie išmetami iš darbo. Homoseksualai yra smerkiami ir žeminami. Ar tai normalus visuomeninis elgesys? Kodėl homoseksualūs žmonės turi vaidinti heteroseksualius žmones ir apskritai apsimetinėti kažkuo kitu, kuo nėra? Paradu/eitynėmis niekas nenori sukelti karo ir iškviesti heteroseksualių šeimų į kovą – tai būtų kvaila. Žmonės tiesiog nori būti pastebėti, suprasti, priimti į visuomenę. Turite kitokį būdą, kaip to pasiekti? Daug kas pasakytų, kad to nereikia, kam čia viešinti savo seksualumą. Aš iš dalies pritarčiau šiai nuomonei, nes pats to nedaryčiau (nors pritariu, jog kiekvienas turim tam lygias demokratines teises). Tačiau yra didelė tokių paradų nauda: daugybė žmonių, dėl susiklosčiusios bendros visuotinės homofobiškos nuomonės, bijo prisipažinti, kad yra homoseksualūs, todėl visą gyvenimą pragyvena baimėje, būna nelaimingi ir savimi nepasitikintys. Liūdna statistika vis dažniau praneša, jog paaugliai pasaulyje, o jau ir Lietuvoje, žudosi dėl to, jog bijo prisipažinti tėvams ir aplinkiniams, kad yra homoseksualūs. Visuomenėje yra sukelta tokia panieka homoseksualiems žmonėms, jog tokie paaugliai, jei tik yra silpnesni psichologiškai, puola žudytis, nes nebežino ką daryti. Jie nežino į ką kreiptis, nes bijo būti pasmerkti. Ar tai yra normalu, jei dėl savo meilės kitam asmeniui žmogus, nerasdamas palaikymo, atima sau gyvybę? Ar tai normalios visuomenės požymis? Tokios mirtys krenta ant pečių kiekvienam, kuris diskriminuoja homoseksualius, biseksualius ir visus kitaip gyvenančius žmones.

Tikiuosi, kad eitynės/paradas nors keliems procentams Lietuvos žmonių atvers akis, apšvies protą ir sugriaus kelias užpelijusias sienas. Tikiuosi, kad eitynės/paradas bus toks gražus, jog spauda nesugebės apie jį parašyti nieko blogo, o visas blogis kris ant budulių, fašistų ir homofobų, susirinkusių kitoje barikados pusėje.

O kaip bus iš tiesų – pamatysime gegužės 8-ąją. Būsiu ten, fotografuosiu ir čia smulkiai aprašysiu viską, ką manau. Ačiū, jei kas nors įveikėte šį įrašą iki galo :)

Pabaigai: straipsnis apie homofobišką retoriką iš delfi.lt. Cituoju: „…kartais ir labai artikuliuotai išsakoma, kad homoseksualas negali būti doras, negali turėti moralės ir apskritai nepriklauso (lietuvių) tautai (nuoroda į kilmės grynumą ir „švarumą“) ir yra antitautiškas (suprask, grėsmingas tautos ir valstybės priešas)“. Smagus ir teisingas skaitalas.

Pavyzdžiui, “Buyology” minimas eksperimentas, kurio metu dvi grupės žmonių žiūrėjo seksualųjį “Sex and the City”, tuo tarpu kitos dvi - eilinį “Malcolm in the Middle”. Atitinkamai pertraukose buvo parinktos reklamos. Pirmiesiems seksualios, antriesiems - paprastos. Po peržiūros apklausus dalyvius paaiškėjo, kad seksualiosios reklamos neįsiminė geriau, net gi atvirkščiai - blogiau. Ne ką geresni rezultatai kito eksperimento, kuriame vyrai ir moterys peržiūrinėjo spaudos reklamas. Seksualias ir ne. Rezultatai ir vėl tokie patys - vyrai prisiminė tik 9.8% seksualiųjų reklamų ir 20% neseksualių. Moterų rezultatai panašūs: 10.85% vs. 22.3%. Tyrėjai tai įvardino “vampyrizmo” fenomenu, kai seksualumas suvalgo dėmesį, kurį galėtume skirti pačiam prekių ženklui, reklamuojamai prekei.

Tačiuo tuo pačiu galima prisiminti ir “Calvin Klein” reklamines kampanijas, kurios šokiravo JAV (žemiau esanti reklama iš 1981, tad nesistebėkit, kad jūsų tai jau nešokiruoja)

arba American Apparel’is, kuriame patys darbuotojai pozuodavo seksualiomis pozomis. Šios kampanijos realiai atspindėjo minimų kompanijų pardavimus, bet, prisiminus “vampyrizmo” fenomeną, kas suveikė šiuo atveju: reklamų seksualumas ar kontraversiškumas? Taip, minimos kampanijos nepaisant seksualaus konteksto patraukė visuomenės dėmesį: nuo kaltinimų pedofilija iki nepagarbos moterimis iki tokių kaltinimų perdavimo teismams.

Jeigu kol kas nėra tikslaus atsakymo į šį klausimą, kaip dėl to, kad parduoda ne seksas, bet grožis? Tobula gražuole išlipa iš naujojo “Ford Focus” arba George Clooney pasižiūri į prabangų (po velnių nepamenu brand’o) laikrodį… Tyrimai sako, kad ir čia neišvengiama “vampyrizmo”. Kieno, kieno tas laikrodis ant Nicole Kidman rankos? F… Gal ten buvo visai ne laikrodžio, bet kvepalų reklama? Šiuo atveju kartais veikia ne tik “vampyrizmas”, bet ir neadekvatumas. Ką, pasakykit, tobula gražuole man gali papasakoti apie automobilį? Koks ji man autoritetas, jeigu esu dviejų vaikų mama ieškanti ekonomiško ir saugaus automobilio? Ne tik “Dove” su savo “Real Beauty” kampanija pajuto, kad mus dažnai geriau veikia žmonės panašūs į mus, o ne iš kito pasaulio. Kas geriau išmano apie virtuvinius kombainus: Oksana ar koks Ruslanas Bolgovas iš IKI virėjų kovų?

Ir vis tik vieną paskutiniųjų taškų sekso kovoje už vietą reklamoje, pasak Lindstrom, deda veidrodiniai neuronai (mirror neuron) - tie, kurie atsakingi už tai, jog bandome imituoti kitų elgesį. Man geras pavyzdys šiuo klausimu - baltos iPhone ausinės. Tai už ką būčiau išjuoktas prieš dvidešimt metų, stilingos reklaminės kampanijos dėka tapo madinga. Tuo pačiu metodu parduoda “Victoria’s Secret” ar “Calvin Klein”. Nesvarbu, kad tu per savo pilvą nebematai savo penio, bet kai žiūri į seksualius, treniruotus kūnus su “Calvin Klein” trumpikėmis, atrodo, kad ir tave jos padarytų seksualesniu. Juoba, kad visai nesvarbu, ką jūs (vyrai) manote, nes jeigu tikėti “Gillete” strategija, apatinius jums perka moterys, o jos tikrai moka jus įsivaizduoti šiek tiek seksualesniais.

Tie, kurie nors kiek domėjosi evoliucine psichologija (labai rekomenduoju kada paskaityti “Why Beautiful People Have More Daughters”), turėtų suprasti, kad mes padarysim bet ką, kad pritrauktume norimos lyties partnerį ir pratęstume savo giminę. Tai iš dalies paaiškina kodėl seksas/seksualumas reklamoje buvo, yra ir bus (netgi dar dažniau) ateityje. Reziumuojant - viskas yra seksas. Išskyrus…

- Nepamirškim “vampyrizmo” efekto - kai tėra tik seksualumas, kuris nė kiek nešokiruoja (eilinė apnuoginta krūtinė), tai nebeveikia. “Olialia” būčiau linkęs priskirti prie šokiruojančių reklamų, nes patinka ar ne, mus tos reklamos veikia.
- Seksualumas be konteksto neveikia. Viena yra susitapatinti su Nicole Kidman ir jos laikrodžiu bei gražuole iš automobilio ir visai kas kita - gražuolė traktoriuje arba pusnuogė mergina laikanti dažų skardinę. Deja, pas mus seksualumas dažniausiai naudojamas tokiame kontekste.

Tai tiek. Gero jums sekso savaitgalį.

Esate iš tų žmonių, kurių tėvams buvo gėda kalbėtis apie lytinį švietimą, todėl nieko iš jų negirdėjote? Labas. Galiu ant pirštų suskaičiuoti draugus ir pažįstamus, kurie turėjo tėvus, šnekančius apie tokius dalykus. Tai paprasčiausiai būdavo tabu. Dažnai taip pasitaiko ir šiais laikais.

Jau yra labai puikus ir paprastas sprendimas! Konservatyviųjų britų televizija leido Annai Richardson paleisti į šį susigėdusį pasaulį visiškai atvirą, tiesmukišką ir žiauriai naudingą laidą – The Sex Education Show (vs Pornography). Laida, kuri labai priimtinu būdu paaiškins viską apie lytinį brendimą; apie kūno natūralumą; apie lytiškai plintančias ligas; laida, kuri ėjo pas paauglius britus ir atvirai jiems rodė, kas nutinka, kai nesisaugai; rodė, kas nutinka organams, kai ligos negydomos; rodė tikras moteris su natūraliomis krūtimis ir paneigė visus pornografijos mitus; laida, kuri mokė paauglius teisingai užmauti prezervatyvą, kad nebūtų atsitiktinių nėštumų; laida, kuri mokė vyrus tirtis lytinę sveikatą; laida, kuri griovė kvailus mitus ir mokė žmones suprasti savo kūną; laida, kuri įspėja žmones apie nevaisingumą; laida, kurioje atvirai buvo kalbama apie problemas; ir dar daugybė puikių temų, kurias panagrinėti turi kiekvienas savimi besirūpinantis žmogus.

Suaugusiems tokią laidą pažiūrėti privaloma. Neapsimeskite, kad viską žinote. Aš išgirdau naujų dalykų, nors paauglystėje esu perskaitęs labai nuobodžią knygą „Sexikonas“. O jei dar abejojate, ar paaugliams (ir jūsų vaikams) vertėtų žiūrėti tokią laidą – atkreipkite dėmesį, kad:
* Britanijoje per dieną pastoja 21 nepilnametė;
* 1 iš 10 britų nepilnamečių turi chlamidijų – tai viena baisiausių lytiškai plintančių ligų;
* Kas ketvirta britė paauglė nori silikoninių krūtų implantų;
* Trečdalis britų nepilnamečių apie seksą mokosi iš porno filmų;
* Vidutinis britų nepilnametis per savaitę pažiūri bent vieną porno filmą;
* 90% nepilnamečių pornografiją pamato atsitiktinai – dažniausiai internete;
* Pornografija vaikai pradeda domėtis nuo 11 metų – o ji pasiekiama labai lengvai.

Manote Lietuvoje kitaip? Manote, kad lietuvių vaikai elgiasi nors truputį kitaip? Galiu garantuoti – ne. Dabar pornografija pasiekiama keliais pelės paspaudimais ir tam nepadės jokie interneto filtrai. O ir ne filtruose esmė. Svarbiausia, kad vaikai neturėtų progos mokytis iš porno filmų – o galėtų apie seksą gauti žinių iš savo tėvų ar tokių laidų, kaip Sex Education Show. Kai buvau paauglys (ir apie seksą daug ką sužinojau iš porno filmų), porno filmai dar buvo visai normalūs – vyras ir moteris, eilinis seksas įvairiomis pozomis, viskas pusėtinai natūralu. Ar žinote, kaip tai atrodo šiais laikais? Visi filmai kupini žiauraus krušimosi, moterys žiaukčioja nuo penių, filmuose vaidina pagyvenusios moterys (atseit, mamos), grupinis moters dulkinimas – įprastas vaizdas. Ką jau kalbėti apie šlykštybes, kai pereinama prie zoofilijos (lytinis potraukis gyvūnams) arba kaprofilijos (lytinis potraukis išmatoms). Tokie vaizdo įrašai – kiekvienam interneto kampe, tereikia įvesti kelis paieškos žodžius. O zoofilinius ir kaprofilinius vaizdelius vaikai vieni kitiems siuntinėja kaip bajerius. Ar norėtumėte, kad toks būtų pirmasis jūsų vaiko susipažinimas su seksu? Kokį įspūdį vaikas gali susiformuoti ir kiek tai pakenks asmenybei? Niekas į tokį klausimą atsakyti negali, tačiau prevencijos galima imtis – lytinis švietimas.

Kas vyksta mūsų mokyklose? Pamenu, kad į mano mokyklą buvo atėjusi kažkokia moteriškė ir direktorius tam paskyrė visą pamoką. Kol anoniminiai klausimai buvo apie mėnesines, moteriškė kalbėjo, tačiau kai kažkas atsiuntė klausimą apie oralinį seksą, moteriškė nebeturėjo ką pasakyti. Ar čia yra lytinis švietimas? Tačiau kai kuriose mokyklose net tokių moteriškių nebūna. Vaikams ir paaugliams tiesiog nėra galimybių padoriai išmokti tų svarbių dalykų apie lytiškai plintančias ligas, apie saugų seksą (nesvarbu, kokios jis rūšies), apie higieną, apie savo kūną ir t.t.

Taigi, nebesiplėsiu ir rekomenduoju šią laidą kiekvienam. Jei esate paauglys (-ė), norintis gerų žinių ir šiek tiek realybės, kad silikonas nėra svarbiausias dalykas – būtinai žiūrėkite. Jei esate vyras, kuris galvoja, jog pas urologus vaikšto tik durniai ir iškrypėliai – pažiūrėkite šią laidą. Jei esate moteris, kuriai nerūpi savo sveikata – pažiūrėkite šią laidą. Jei tiesiog turite lytinių problemų – pažiūrėkite šią laidą. Jei esate konservatyvus katalikas, kuris neleis savo vaikams mylėtis iki vestuvių ir mokys juos dievo meilės – atsikvošėkite ir pažiūrėkite šią laidą. Nes jūsų vaikas irgi pamatys pornografiją, kad ir kaip to nenorėtumėte. Galų gale, kaip minėjau pradžioje – jei bijote su savo vaiku kalbėtis apie seksualinius dalykus – „netyčiukais“ palikite kompiuteryje šią laidą, kad vaikas ją užtiktų. Smalsumas turėtų nugalėti :)

Labai norėčiau, kad toks edukacinis lobis būtų ir Lietuvoje. Deja, spėju, kad tam mūsų šalis dar nesubrendusi. Tačiau pradėkime nuo savęs ir taip ligų mažės, vaikai gims sveikesni, 12-mečių motinų nebebus, o viltis, kad jaunoji karta neužaugs iškrypėliais – neišblės :)

Laida turi labai puikų savo puslapį, kuriame galima pasisemti daug gerų ir teisingų žinių. Bei sužinoti, kaip apsaugoti vaikus nuo pornografijos. O taip pat tai puiki vieta tėvams, norintiems pasiruošti pokalbiui su vaiku apie lytinius dalykus. Sėkmės tobulėjant!

- Gerai, mes nusiėmėme drabužius, aš užlipau ant tavęs… Kada pradėsime jaustis maloniai?
- Nežinau, bet man jau skauda galvą!