Blogorama.lt » E-komercija

Lietuvos gyventojai vis drąsiau eksperimentuoja su internetinėmis parduotuvėmis ir masiškai žiūri video internete

Artūras Kokoškinas — Mon, 09 Aug 2010 10:00:31 +0000

“Media House” atlikę nedidelę TNS duomenų, aprėpiančių 2009 ir 2010 metus, analizę, pastebėjome kelias įdomias tendencijas.

Nors elektroninis paštas ir „gūglinimas“ išlieka svarbiausiu mūsų šalies gyventojų užsiėmimu internete, labai sparčiai augo susidomėjimas internetinėmis parduotuvėmis. Per metus tų, kurie lankėsi, bet nepirko ir tų, kurie lankėsi ir pirko, išaugo 44 %. Žinoma, apsilankiusių, bet nieko nepirkusių vis dar yra daugiau nei tų, kurie pirko, tačiau šie skaičiai pakankamai įspūdingi. Šių metų pavasarį (kai buvo atliekama TNS apklausa) tik apsilankymą per pastaruosius 6 mėnesius deklaravo beveik 400 tūkst. Lietuvos gyventojų (beveik 25 % besinaudojančių internetu), o pirkimą – beveik 200 tūkst.

Nėra jokios abejonės, kad šie skaičiai tik augs. Tai skatina ne tik besitęsianti internetizacija, bet ir pačių interneto parduotuvių bumas. Juk sunku atsispirti, kai matai pasiūlymą pirkti Calvin Klein kvepalus su 80 % nuolaida arba palygini buitinės technikos kainas tradicinėje ir internetinėje parduotuvėje. E-komercija pamažu tampa būtina verslo auginimo strategijos dalimis. Tai liudija tiek visiškai šviežias „e.maxima“ portalas, tiek ir sėkmingi „Biok“ bei „Čili“ projektai.

Antroji labai ryški tendencija – vaizdo peržiūrų internete augimas. Gaila, kad TNS 2009 metų tyrimo metu nebuvo išskyręs klausimo apie tai, ar buvo žiūrimi įrašai vaizdo portaluose. Tačiau žiūrint į 2010 metų skaičius, abejonių nelieka – tai yra populiarus laiko leidimo būdas. Virš 700 tūkst. gyventojų teigė per pastarąjį pusmetį žiūrėję video interneto portaluose. Tai – beveik 50 % Lietuvos interneto naudotojų.

Kad augimas iš tiesų yra, netiesiogiai liudija TV laidų žiūrėjimo internetu augimas. Gyventojų, kurie tai darė, skaičius per metu išaugo 36 % iki 230 tūkst.

Tęsiantis greito plačiajuosčio interneto plėtrai (dabar jį turi apie 25 % Lietuvos namų ūkių), šie skaičiai irgi augs. Tad televizijoms metas galvoti apie tai, kaip išnaudoti susidomėjimą ir siūlomą produktą daryti patogesnį žiūrėti. Kol kas televizijų portalai yra XX a. pabaigos stiliaus – juose dominuoja programų tinklelis, bet ne ekranas žiūrėti laidas realiu laiku.

O interneto portalams metas suprasti, kad augant video peržiūrų internete skaičiui, augs susidomėjimas reklamos galimybėmis. Tačiau kol kainodara nebus pakoreguota prisitaikant prie „nudrožtų“ TV kainų (tai nereiškia, kad kainos turi būti vienodos), daug reklamos užsakovų jos neturės.

Spauskite paveikslėlį didesniam vaizdui.

Kas lietuviškai rašo apie e-komerciją ir internetinę rinkodarą?

Karolis Pocius — Fri, 30 Apr 2010 06:00:29 +0000

Tinklaraščio konversija.lt įraše surinkau 11 nuorodų į lietuviškus resursus apie e-komerciją ir internetinę rinkodarą.

Jei ką praleidau, nepamirškit pranešti konversija.lt arba šio įrašo komentaruose.

Gal sudomins?

eBay: nepirkit, vaikai, iš Honkongo!

Karolis Pocius — Tue, 02 Feb 2010 10:45:14 +0000

Ta proga, kad pastaruoju metu vėl nemažai laiko praleidžiu naršydamas eBay (parduodu kelis daiktus bei kai ką reikia nupirkt), nusprendžiau, kad pats laikas baigti rašyti seniai žadėtą įrašą apie pirkimo internetu siaubus. Pirmąją jo dalį baigiau prieš porą savaičių, kur aprašiau savo potyrius perkant Lietuvoje, na, o dabar kiek egzotiškesnė istorija iš tolimosios Kinijos (sėdint Anglijoje).

Taigi, išvykęs gyventi į Angliją, pradėjau gan aktyviai prekintis internetu. Aišku, perkant internetu, neužsukti į eBay, būtų beveik nuodėmė. Jei jau ne pirkt, tai bent pažiūrėt kokia šiuo metu yra tam tikrų prekių rinkos kaina. Nuo pat pradžių labiau patyrę kolegos perspėjo nieko nepirkti iš Honkongo. Kalba eina ne apie eBay Honkongo versiją, kuri išversta angliškai, bet apie eBay UK parduodamas prekes iš Honkongo.

Kelis kartus vistik pirkau smulkias prekes iš Honkongo: atminties korteles, kroviklius, ir pan. — nieko brangaus. Prekės visad atkeliaudavo tokios, kokios buvo aprašyme, tik palaukt tekdavo gerokai ilgiau nei perkant iš Anglijos ar JAV pardavėjų. Todėl kai sugalvojau įsigyti S9-HD ausines, kurios iš Honkongo kainavo vos ne perpus pigiau nei Anglijoje, ėmiau ir nusipirkau prekę iš kino. Pardavėjo reitingas buvo tikrai geri, o keli prasti įvertinimai nebuvo susiję su mano preke.

Po poros savaičių gavau siuntinį. Išpakavęs iškart pastebėjau, kad ausinės atrodo kur kas prasčiau nei nuotraukose, o vartotojo instrukcija pilna elementarių klaidų. Įjungiau ausines krautis. Pagal instrukciją, jos turėjo pasikraut per valandą, bet po valandos indikatorius vis dar degė raudonai. Tada pradėjau ieškoti informacijos internete ir vienas pirmųjų rezultatų buvo forumo tema apie tai, kaip būtent tas pardavėjas, iš kurio aš pirkau ausines, pardavinėja „padielkas“ (padirbtas prekes). Iškart nuėjau dar sykį paskaityti atsiliepimų apie pardavėją ir šįkart jau buvo pilna neigiamų įvertinimų būtent dėl tų ausinių. Visi pirkėjai jas buvo įsigiję panašiu metu kaip ir aš.

Nors jau minėtoje forumo temoje buvo parašyta, kad pardavėjas į žinutes neatsako, sekdamas protokolą, susisiekiau su juo ir pranešiau, kad noriu grąžinti prekę, nes manau, kad ji padirbta. Nustebau kitą dieną gavęs atsakymą su nurodymais kaip grąžinti prekę. Ilgai nelaukęs, išsiunčiau prekę nurodytu adresu ir dėl viso pikto atidariau ginčą PayPal sistemoje, kad turėčiau bent kokį įrodymą.

Praėjus kelioms dienoms po prekės išsiuntimo, gavau laišką iš eBay, kad to vartotojo sąskaita buvo sukompromituota ir praneščiau jiems jei kiltų kokių įtarimų dėl mano pirktos prekės. Atrašiau jiems ir paaiškinau situaciją bei gavau atsaką, kad viską darau teisingai ir praneščiau jei kils kokių problemų.

Po dviejų savaičių, kai prekė jau turėjo būt pasiekusi Kiniją, susisiekiau su pardavėju, bet šįkart jis nieko neatsakė. Tada PayPal sistemoje skundą (ang. claim) pakeičiau į bylą (ang. case), kas reiškia, kad tuo metu jau įsikiša PayPal ir nagrinėja susidariusią situaciją bei nusprendžia grąžinti pinigus ar ne.

Netrukus gavau pranešimą iš PayPal, kad atsiųsčiau siuntos įrodymą. Turėjau tik pašto čekį, tad jį ir išsiunčiau. PayPal pranešė, kad toks įrodymas netinka ir, kad norint susigrąžint pinigus būtinai reikėjo siųst registruotu paštu, todėl pinigų man negrąžins.

Na, 30 svarų — tai ne 300. Pamaniau bus gera (ir brangoka) pamoka, tačiau likau labai nustebęs, kai berods tą pačią dieną gavau laišką iš PayPal, jog pardavėjas pranešė gavęs prekę ir pinigai man buvo grąžinti.

Atrodytų kur tie siaubiai, juk viskas galiausiai išsisprendė. Na, visų pirma, tai už prekės išsiuntimą atgal man teko sumokėt pačiam — tai jau šioks toks minusas. Be to, nors ir galiausiai atgavau pinigus, taip ir likau be ausinių, o visas procesas truko daugiau kaip mėnesį.

Keli dalykai, kuriuos išmokau:

apie prekės grąžinimą su pardavėju tarkitės per eBay arba PayPal — jokiu būdu to nedarykite el.paštu, nes paskui negalėsite įrodyti, kad toks susirašinėjimas apskritai įvyko. Skirtingai nei LANVA ar Lietuvos policija, PayPal nepriims „skrynšotų“ kaip įrodymo;
siųsdami prekę atgal būtinai registruokite siuntinį. Nepamirškit, kad jei prekės atsiuntimas buvo mokamas, jūs atgausite ir tuos pinigus (mano atveju prekės siuntimas iš Kinijos nieko nekainavo);
net jei pardavėjo reitingas eBay yra neblogas (95%+), žiūrėkit kiek bendrai blogų atsiliepimų pardavėjas turi pastarąjį mėnesį. Kartais dėl neaiškiu priežasčių gerą reitingą turintys pardavėjai jį pradeda gadintis, tačiau dėl bendro gerų ir blogų atsiliepimų santykio, jų reitingas dar ilgai gali išlikti neblogas.

Na ir galiausiai — tiesiog nepirkit prekių iš Honkongo.

Gal sudomins?

Švyturio RODIKLIS kaip nedaryti e-komercijos Lietuvoje

Karolis Pocius — Mon, 18 Jan 2010 07:00:10 +0000

Taigi, pagaliau prisiruošiau suguldyti mintis seniai žadėtam įrašui apie e-komercijos košmarus. Pirmoji dalis apie potyrius Lietuvoje.

Praėjusių metų birželio 19 dieną iš RODIKLIO prižiūrimos, dabar jau neegzistuojančios, Švyturio e-parduotuvės užsisakiau marškinėlius, kuriuos norėjau padovanoti draugui. Už marškinėlius ir siuntimą sumokėjau 61.90 Lt — daug, bet tuo metu nepavyko niekur kitur rasti marškinėlių su Švyturio atributika.

Iškart po užsakymo parašiau nurodytu kontaktiniu el. pašto adresu ir pasiteiravau ar prekė bus pristatyta iki tam tikros datos. Man tai buvo svarbu, nes pats gyvendamas Anglijoje, prekę užsakiau tėvų adresu, kad jie paskui man ją persiųstų. Kadangi tėvai turėjo už kelių savaičių išvažiuoti atostogų, norėjau, kad spėtų persiųst prekę iki jų.

Atsakymo nesulaukiau, tėvai išvažiavo atostogų, o marškinėliai taip ir užsimiršo. Žinoma, po kurio laiko prisiminiau paklojęs nemažą sumą ir vėl parašiau RODIKLIUI nurodytu adresu — jokio atsakymo. Tada susiradau kitą kontaktinį el.pašto adresą ir vėl parašiau užklausą. Ir vėl jokio atsakymo. Suradęs kontaktinius telefono numerius, paprašiau mamos, kad jiems paskambintų, tačiau ir keliais skirtingais numeriais niekas neatsiliepė.

Galiausiai supratau, kad ieškoti teisybės kai pats sėdžiu Anglijoje nelabai pavyks, tad spjoviau į visą tą reikalą. Tebūnie man tai pamoka, kad negalima pasitikėti, net ir žinomais prekės ženklais. Švyturys galėtų atidžiau stebėti su kuo „daro biznį“. Net ir dabar Švyturio svetainėje esanti nuoroda į e-parduotuvę niekur neveda. Visai nerimta.

Tiesa, jokiu būdu nebandau atgrasinti žmonių nuo pirkimo internetu. Aš pats esu už elektroninę prekybą, juk ne šiaip sau rašau į Konversija.lt. Tik norėčiau patarti prieš perkant patikrinti ir paskaityti komentarus / atsiliepimus net ir apie žinomiausias parduotuves ar prekės ženklus.