http://youtu.be/EW0erHsc3V0

Reformavus Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) komitetus, Seimo delegacija paskyrė mane kontaktiniu asmeniu Seime Europos Tarybos (ET) kampanijoje prieš vaikų seksualinį išnaudojimą.

ET kampanija prieš vaikų seksualinį išnaudojimą yra pavadinta “Vienas iš penkių” (angl. One in Five): remiantis statistika, vienas iš penkių vaikų Europoje patiria kokios nors formos seksualinį išnaudojimą. Yra nustatyta, kad nuo 70 iki 85 proc. vaikų skriaudėjų yra jiems artimi ir pažįstami žmonės. Seksualinė prievarta turi rimtų pasekmių vaikų vystymuisi – jie patiria skausmą, gėdos ir kaltės jausmą, baimę apie tai kalbėti, nepasitikėjimą suaugusiais, fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų.

ET kampanijos parlamentinė dimensija apjungia Europos parlamentus kovoje prieš vaikų seksualinį išnaudojimą. Vienas iš svarbiausių kampanijos tikslų – kad ET šalys narės greičiau ratifikuotų ET 2007 m. Konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos (Lanzarotės Konvenciją), kurios pagrindiniai tikslai yra apsaugoti vaikus ir kovoti su jų seksualiniu išnaudojimu, ginti aukų teises, skatinti nacionalinį ir tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje. Parlamentarai skatinami skirti šiai skaudžiai temai daugiau dėmesio, inicijuoti ir priimti reikalingus teisės aktus, bendradarbiauti ir keistis informacija bei gerąja patirtimi nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Vaikų seksualinis išnaudojimas yra labai skaudi problema, turinti pražūtingų pasekmių – aukos susiduria su didelėmis psichologinėmis problemomis, kurios kartais baigiasi savižudybėmis. Tapusi ET kampanijos nare sieksiu, kad Lietuva kuo greičiau ratifikuotų Lanzarotės konvenciją, priimtų ir įgyvendintų vaikus apsaugančius teisinius mechanizmus.

Įrašas Lietuva įsijungė į Europos Tarybos kampaniją prieš vaikų seksualinį išnaudojimą buvo parašytas 2012/01/28, autorius Politikos virtuvė

Tai va, bekalbant su juo konceptualiomis temomis ir jų matricų projektavimu į Lietuvos žemelę padiskutavom ir apie internetinius tinklapius, skirtus nešti šviesą į lietuviško interneto tamsybes.

Jis pats įkūrė ir veda tinlapį http://visuomenessaugumas.eu. Kažkada aš tenai užsiregistravau ir pasisiūliau paadministrauti, bet po to užmečiau tą atsakingą veiklą. Užmečiau, nes suabejojau, ir tiesą sakant tebeabejoju tinklapio veikiančiu tokiu domenu ateitimi. Nes jo paskirtis – skleisti žymiai didesnę idėją, negu gali sutalpinti bile kokio krūtumo adresas su evro galūne .eu – gaunasi disonansas, neatitikimas tarp formos ir turinio, žodžiu stuporas.

Kaip bebūtų, bet visgi sutikau su Dmitrijaus pasiūlymu prisidėti prie konceptualios informacijos platinimo per šį tinklapį, kadangi nori nenori, reikia kreipti savo energija viena kryptimi, kad būtų bent kažkoks rezultatas.

Tačiau dabar aš norėjau užfiksuoti visiškai kitą momentą – bekalbant, kaip rusiški simboliai projektuojasi Lietuvoje ir kaip mes priimame ar atmetame rusiškus terminus, staiga aš supratau, kad mane be galo erzinantis Lietuvos istorijos darkytojų ir žydmasoniškų pokazuchinių rusofobų naudojamas paniekinantis terminas "Sovietų Sąjunga", vietoj normalaus ir oficialiai egzistavusio "Tarybų Sajunga" ir tikrųjų demonstruoja ne antirusiško mentaliteto pergalę, o lygiai atvirkščiai.

Mes sodinam gyvenimą! (Laukus saugančių miško juostų planas)
DU PASAULIAI – DU PLANAI
Jie sėja mirtį! (Karinių bazių planas)

Įsivaizduokite paradoksą – pseudopatriotai, persiprašant "kovotojai"-trydaliotojai už lietuvybę, PATYS, niekieno NEVERČIAMI vietoj lietuviško, tautinio termino, savo patriotrydistinėse kalbose vartoja jų taip nekenčiamo "OKUPANTO" kalbą!

Tarybų Lietuvos kalbininkai gūdžiais "okupacijos" laikais jautėsi nuveikę disidentinį žygdarbį, kai jiems pavyko iš bendrinės kalbos išgyvendinti atvirą ir grubų rusicizmą "sovietinis, sovietai, Sovietų Sąjunga" ir priversti žmones svarbiausius terminus vartoti lietuviškai – "tarybų, tarybinis, Tarybų Lietuvos Socialistinė Respublika"… O šiandien TIE PATYS kalbajobai ir kalbajoberės viešai šika ant savo ir savo tėvų kalbos, darkydami ją tuo, prieš ką taip neseniai patys kovojo…

Terminas "Sovietų Sąjunga" visomis savo prasmėmis ir forma yra identiškas terminui "Doičlandas", "Grytbriteinas" arba "Junaited Šteitai" – bet gi mūsų debilams trispavis šūdas taip piso per mankurtiškas sisteminių padlaižių smegenis, kad patys nepajuto, kaip bandydami apsjauti tai, kas yra jiems nepasiekiama apsispjovė patys save.

Tas apgailėtinas faktas, kad mūsuose vietoj lietuviško dabar vartojamas tiesioginis rusiškas terminas ir maža to – netgi oficialiuose valstybės dokumentuose vietoj abriaviatūros "TSRS" yra rašoma transkripuota ORIGINALI "SSSR" <=> "СССР" – tai mentalinė Tarybų Sąjungos informacinės matricos pergalė prieš mūsų neįgalius neįgalios pseudosuverenių vergų valstybėlės vairą užgrobusius dvasios ubagus ir jų ištikimus subinlaižius.

Tokiems sutriams galiu pasiūlyti tik vieną – dar kartą pasiklausyti valstybės, kuriai kiekvienas iš jų yra davęs kokią nors ištikimybės priesaiką – ar tai spaliuko, ar tai pionieriaus, ar tai kadrinio KGBisto. Čiulpkit storą raudoną TARYBINĮ BYBį, nes tik jo jūs ir tesate verti:

http://youtu.be/emxM3RUbsAI

Atsakymas: Užsiimti žmonijos gelbėjimu.

Mano propagandinis mūdbordas [nuotaiklentė] pagal Raulo van Gauro eiles:

http://youtu.be/Edw4GJ61dYQ

En dabalju O

Naujosios Pasaulio Tvarkos pranašai
Dalina avelėms chemtreilų komuniją -

Nuodija orą, vandenį, protą:

- Ėsk, biomase, ir virsk
                               iš dulkės į šūdą.

Tokia tavoji lemtis,
                             biomase,
Padvėsti nuo išsekimo
                                besimasturbuojant
                                                             prieš žydrąjį pedoekraną.
Tu juk pati pasirinkai,
                              o mes tik pasiūlėme tau
                                                                    krepšinį ir alų.

Kiekvienam bybiagalviui
                                   klonavom
                                                    po personalinį Dievą,
Kiekvienai kurvai
                       užsakėm staliuką
                                                   glamūriniam rojuj,
O Žemę jums pavertėm
                                     kolektyviniu pragaru,
Kad užsipistumėt
                            iš nevilties
                                         ir nebeieškotumėt kelio
Į kitokį,
       ne mūsų suprojektuotą,
                                             rytojų.

Tad ėsk, biomase, paskutiniąją savo chaliavą!

Dar ir dar kartą kelk į viršų
Dvokiančio skystimo taurę tardamas:

„Tai yra mano kraujas,
                              iš kurio daugiau nebegims
                                                                  jokia, net menkiausia
                                                                                                   gyvybė -
Pilu jį be gailesčio nachui
                                       ir spaudžiu
                                                    vandens nuleidimo svirtelę.“

O tada laužk savo identišką
Natūraliam svogūniniam skoniui čipsą:

„Imkit ir sprinkit visi
                            aplink susirinkusieji,
Nes tai yra visa,
                        ką aš po savęs palieku -
Tušti buteliai,
                 celofaninės draiskanos
                                                     ir riebaluotų pirštų atspaudai
Ant plokščio
                Šventosios
                                aifono
                                         ikonos
                                                  ekrano.“

Ilsėkis ramybėj, a.a. biomase,
Viskuo pasirūpinta.

Endžoi NWO.

Apie kedofilinės oželytės funkciją jau buvo kalbėta, todėl pratęsiu faktų kalba, kuri bus naudinga Paksoidams, Svarčiko partijos nariams ir kitiems.

2011 metų savivaldybių tarybų rinkimuose konservatoriai gauna: 163 044 ištikimų balsų, sunaikindami krikščionių-demokratų elektoratą;

2008 metų Seimo rinkimuose: 243 823 (krikščionys demokratai dadėjo 60 000 balsų – pavyko apgauti žmones dėl krizės ir persivilioti socdemų balsus) balsų partijai – maksimalus kiekis (realiai 180 000);

2007 metais į savivaldybes, konservai gauna: 166 550 ištikimi plius kaliniai ir kt (žr. nuorodą)

2004 metų Seimo rinkimuose, (Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai) konservai gauna: 176 409  ištikimų balsų;

2002 savivaldybių rinkimai, konservų gerbėjai: 165 505 ištikimų, be tam tikros dalies tautininkų ir kitų , jiems tada neprijaučiančių.

2000 metų Seimo rinkimuose, konservai gauna: 126 850  ištikimų balsų;

2000 metų Savivaldos rinkimai: apie 199 000 rinkėjų.

1996 metais  Seimo rinkimo metu už konservus (409 585) ir krikščionis balsavo (136 259)

Taigi, fašistinėms nuopisoms konservatoriams geriausia sukelti chaosą ir nepasitikėjimą valstybėje ,  išsaugojant patikimą 160 000 tūkstančių rinkėjų elektoratą, kuris balsuos ištikimai ir atves fašistus vėl į valdžią ateinančiais Seimo 2012 m rinkimais.

Nuo: pbg

Geriausio metų žaidimo projektas siekia į vieną vietą surinkti lietuvių per metus sukurtus žaidimus, kad kiekvienas tuo besidomintis galėtų juos lengvai rast, bei išsiaiškinti, kurie žaidimai yra geriausi, kokios vyraujančios tendencijos šioje srityje ir, aišku, skatinti ir motyvuoti jaunus žaidimų kūrėjus.

Metų žaidimas 2010 – TLNW

Tuo pačiu rinkimai tai priemonė populiarinti žaidimų kūrimą, supažindinti plačiąją visuomenę su Lietuvos žaidimų kūrėjų darbais. Tad visus jaunus, senus, talentingus pradedančiuosius ir veteranus, per 2011-uosius sukūrusius bent vieną žaidimą, kviečiame siųsti savo paraiškas ir pasirodyti Lietuvai. Mes iš savo patirties žinome, kad Lietuvos žaidimų kūrėjai yra labai kuklūs slapukai. Pasirodykit, po velnių!

Žaidimus galite siūlyti iki sausio 27 dienos. Balsavimas vyks nuo sausio 30 iki vasario dvyliktos, na o geriausias Lietuvos 2011-ųjų metų žaidimas bus paskelbtas sensualiausią metų dieną – vasario 14.

Metų žaidimo autorius ar komanda bus apdovanoti originaliu prizu.

Rinkimų puslapis internete: http://2011.gamedev.lt/

Filed under: Bundančiam protui, Finansai, Geopolitika, Informacinis karas, Interesting, Kur dingsta pinigai, Libija, Nacionalinė grėsmė, NWO, Serious shit, Valstybės valdymas, VSK, Vyriausybių nusikaltimai Tagged: Audit the FED, auksas, aukso sertifikatai, bankai, bankas, Ben Shalom Bernanke, central banks, centriniai bankai, dolerio žlugimas, dollar collapse, ekonomika, FED, federalinis rezervas, finansiniai produktai, finansinė painiava, pinigai, politika, Ron Paul

Jeigu norima išsiaiškinti tuos, kurie palaiko priešus, reikia organizuoti provokuojantį „mitingą“, kuriuo gretose daugumą sudarytų „kariškiai“, „policininkai“, „rezervo karininkai“ ir kiti. Tokių keliu galima sužinoti realų pavojų esamai valdžiai.

Aišku, keista Vakarams ir žydaujai, jog Maskvoje nieko nesuima, o radikaliai nepanašios organizacijos taikiai žygiuoja ir neįvyksta jokių tarpusavio konfliktų.

To ir negali būti, reguliuojamas mitingas – tikros demokratijos pavyzdys Vakarams. Būtent „demokratiškas“ mitingas, rodomas per Vakarų televiziją Vakarų žmonėms duos suprasti, jog Rusijos Federacijos žmonės lygiai tokie patys įkaitai ekonominės krizės bei nebijantys išsakyti savo nepasitenkinimą valdžiai.

Aišku, Rusijos Federacijai ir Euroazijos Sąjungai tai tik pradžia – suburti žmones , nuversti esamą valdžią ir sukurti EUROAZIJĄ.

Todėl ir rengiamas panašus mitingas, nukreiptas prieš kriminalinę partiją „Vieningoji Rusija“, kurioje nuo B.Jelcino laikų vyrauja kriminaliniai elementai.

• Pradžiai izoliuojamas (iškeliama byla) Lužkovo klanui – Maskvos miesto kriminalinei biuroktatijai;
• Vėliau destabilizuojamas pasitikėjimas „Vieningoji Rusija“, specialiai vystant rinkimų falsifikaciją ir rodant tai per Televiziją;
• Trečia – išvedami žmonės į taikią demonstraciją prieš „Jelcino klaną – Vieningoji Rusija“ – apie 60 000 tūkstančių žmonių;
• Ketvirta – gaunamas palaikymas, leis imtis veiksmų naikinant „Jelcino klaną“ ir vystant EUROAZIJOS PROJEKTĄ

Kaip ir buvo sakyta, V.Putinas neturi tiek galios, jog galėtų vienu sykiu sunaikinti tuos žmones, kurie jį pastatė prie valdžios vairo. Todėl viskas daroma pragalvotais etapais.

NB: Lygiai kaip ir S.Kurgyninano šou laidos, kurstančios žmones prieš esamą valdžios partiją, kurios rodomos populiariausiu laiku ir visais federaliniais kanalais.

Nuo: Nerijus (LOLz.lt)

Nuo: memiuz

Valstybė turi būti šalies ekonominio ir socialinio stabilumo garantas, išplečiant jos kompetencijas, paremtas įplaukomis į biudžetą. Socialinis teisingumas ir ekonomikos valdymas neprieštarauja vienas kitam, bet papildo vienas kitą. Valstybė nėra superžinių įkūnijimas, tačiau ji yra makroekonomikos racionalumo garantas. Ji yra vienintelis autoritetas, galintis imtis veiksmų prieš iracionaliai veikiančius individus nacionalinėje ekonomikoje.

Manau, jog valstybė visada turi prisitaikyti prie laiko iššūkių ir visuomenės poreikių. Rinkos ekonomika yra akla socialinėms ir aplinkosauginėms visuomenės reikmėms. Socialdemokratai pasisako už valstybės vaidmens stiprinimą, teikiant viešojo gėrio paslaugas. Socialinė rinkos ekonomika – tai, visų pirma, viešojo gėrio paslaugos, tai infrastruktūra, skatinanti produktyvumą ir konkurencingumą. Lemiamas valstybės vaidmuo ir prioritetai yra transporto infrastruktūra (geležinkelis), energijos tiekimas (energijos tinklai), švietimas ir sveikatos apsauga, vaikų priežiūros ir slaugos  paslaugos.

Švietimas yra esminė viešoji gėrybė, esminė individo integracijos sąlyga į visuomenę ir darbo rinką. Visuomenėje žmonės neturi būti skirstomi į nugalėtojus ir pralaimėtojus. Mokyklas reikėtų pervesti į visos dienos moksleivių užimtumo režimą. Tai būtų labai efektyvi integracijos politikos priemonė, ypatingai vaikams iš socialiai remtinų šeimų. Taip pat tai būtų milžiniška pagalba dirbantiems tėvams, nes jie būtų ramūs, kad jų vaikai, išėję iš mokyklos nepateks tiesiai į gatvę su visomis ten slypinčiomis blogybėmis. Juolab, tai būtų užimtumo alternatyva darbo netekusiems pedagogams dėl moksleivių skaičiaus mažėjimo mokyklose.

Šeimos ir darbinės veiklos derinimas yra pagrindas pasiekti vyrų ir moterų lygybę darbo rinkoje. Todėl vaikų darželių infrastruktūra – kiekvienam vaikui turi tapti ne tik savivaldybių, bet ir valstybės rūpesčiu. Visuomenei sparčiai senstant pagyvenusių žmonių priežiūros bei slaugos infrastruktūra taip pat turi būti savivaldybių ir valstybės rūpestis.

Kita labai svarbi visuomenės debatų sritis yra energijos tiekimas bei  kaina. Nors šilumos ir elektros energijos gamyboje dalyvauja valstybės ir privačios įmonės, energijos perdavimas bei tiekimas ir skirstymas turi būti valstybės ar savivaldybių teisė. Šis sektorius turi būti visuomenės kontroliuojamos ir apie konkurenciją bei pelno siekimą negali būti nė kalbos. Tas pats pasakytina ir apie atliekų tvarkymą. Taip pat negali būti nei kalbos apie tokių svarbių savivaldybių funkcijų, tokios infrastruktūros kaip vandens tiekimas, nuotėkų tvarkymas, privatizavimą.

Informacijos tiekimo infrastruktūra tampa vis labiau svarbia ekonomikai. Prieiga prie informacijos ir galimybė pasidalinti informacija taip pat yra viešoji paslauga, kuri turi būti prieinama tiek kaimo, tiek miesto žmonėms.

Liberalai, siekdami komercinių pelnų per europines direktyvas visaip siekė privatizuoti geležinkelius. Dėl to sumažėtų viešoji (keleivių vežimo) paslauga bei investicijos į geležinkelių modernizaciją. Socialdemokratai pasisako prieš geležinkelių privatizaciją, yra įsitikinę, kad valstybė gali būti gerai besitvarkantis šeimininkas. Ir tą savo puikiu darbu yra įrodę Lietuvos geležinkeliai.

Šalies gyvenime yra daug sričių į kurias joks verslininkas neinvestuos, nes investicijos gali atsipirkti ne per vieną dešimtmetį. Kaip pavyzdys, tai gali būti valstybinių miškų tvarkymas bei aplinkosauga.

Taigi tarp rinkos ekonomikos ir valstybine nuosavybe grįstos ekonomikos turėtume rasti optimalų santykį, kuriam būtų būdinga privačios iniciatyvos ir valstybinės veiklos kombinacija, kuri teiktų viešąsias gėrybes didžiajai visuomenės daliai.

Didindami valstybinio kapitalo vaidmenį visuomenėje atstatysime pasitikėjimą Lietuvos valstybe, kuris labai sumenko dešiniųjų valdymo metu.

Įrašas Kuo reikšmingas valstybės vaidmuo? buvo parašytas 2011/12/05, autorius Politikos virtuvė

Jei filmo režisierius dar liktų ištikimas istorijai ir filmą susuktų išskirtinės prabangos fone, karts nuo karto nukeldamas žiūrovą į tokias egzotiškas vietas kaip Nica, Londonas ir Rejkjavikas, ir skirtų šiek tiek laiko panarplioti pagrindinių herojų hobius ir vertybines nuostatas, tai toks meno kūrinys pretenduotų sulaukti kur kas didesnio įvertinimo nei Sidabrinė gervė. Toks filmas jau galėtų tapti Baltijos šalių Bulvariniu Skaitalu (ir žiūrimiausių barakudų filmų Lietuvos istorijoje).

Deja, šiandieną žurnalistus kamuoja visa ne tai, su kokiu komiksų super herojumi save tapatino Snoro akcininkai, bet kur kas banalesnis klausimas apie tai, kas dabar mūsų laukia. Kas bus su Snoro indėliais, Antonovo limuzinais, Lietuvos ekonomika, Freakley atlyginimu ir žinoma, kas bus su pačiu Snoro banko prezidentu Raimundu Baranausku? – nepaliauja tarškėję žurnalistai. Tai štai, aš turiu atsakymą į šį klausimą ir nors šiuo metu tai tik mano sukurtas planas, esu įsitikinęs – jeigu ponas Baranauskas skaito mano blogą, gana greitai jis taps tikrove!

Raimundai, visų pirma blogos naujienos: kai nušvilpi milijardą, vien užsakomaisiais straipsniais Komjaunimo tiesoje problemos neišspręsi, piniginę teks atverti kur kas plačiau. Tačiau gera žinia yra tai, kad bausmės už nusikaltimą išvengti galima ir štai kaip tai padaryti Lietuvoje. Mums reikia surasti problemą, kuria galima būtų nesunkiai išspręsti su stora pinigine. Pageidautina, kad problema būtų skausminga, įsisenėjusi ir liestų daugelį žmonių, ypač tų, kur varguoliais vadinami. Todėl aš siūlau paimti sveikatos apsaugą: su poliklinikomis susiduria visi; ir visi žino, kiek laiko tenka sugaišti laukiant savo eilės pas gydytoją, kiek daug pakyšų suryja ši “nemokama” sistema ir kaip beviltiška yra prašyti ligoninėje išrašyti čekį už sumokėtus pinigus (čia jau nekalbant apie pačio gydymo kokybę ir savalaikiškumą).

Taigi, imame 100 lemų eurų iš nušvilpto milijardo ir už juos atidarome R.Baranausko Medicinos Centrą – paprastumo dėlei galime tiesiog perimti kokią valstybinę polikliniką privačion valdon, vis tiek neilgam laikui reikia – ir viešai paskelbiame, kad Baranausko Medicinos Centre (BMC) žmonės yra gydomi absoliučiai nemokamai. Jokių pakyšų, jokių priemokų ar formų pildymo, tiesiog kokybiškos, nemokamos, laiku suteikiamos medicininės paslaugos. Gerai skamba, ar ne? Žinoma, čia yra vienas kabliukas, kad naudotis MBC paslaugomis galės tik žmonės turintys vardines lojalumo korteles ir gauti šias korteles gali toli gražu ne visi.

Visų pirma, visi Seimo nariai, kurių IQ yra žemesnis nei 80 taškų, gali pretenduoti į auksinę lojalumo kortelę. Ši kortelė suteikia teisę į visas nemokamas paslaugas, o taip pat ekstrą paslaugų paketą, kuris apima atpalaiduojantį tailandietišką masažą, privalomą čerką konjako po procedūrų ir nemokamą atvežimą bei išvežimą iš medicinos centro Mercedes klasės taksi automobiliais. Be to, visiems auksinės kortelės turėtojams garantuojama, jog jie bus aptarnaujami iš karto, jeigu reikia išmetant lankytoją, kuriam tuo metu atliekamos procedūros gydytojo kabinete.

Visi žiniasklaidos atstovai (išskyrus blogerius, nes jų vis tiek niekas neskaito) gali pretenduoti gauti sidabrinę lojalumo kortelę. Turint sidabrinę kortelę, galima gauti visas pagrindines paslaugas, bet nusigauti į medicinos centrą teks pačiam ir apie tailandietišką masažą teks pamiršti. Vis dėlto turėti sidabrinę kortelę nėra taip blogai, nes jos turėtojams nereikės stumdytis eilėse – jie bus aptarnaujami, kai tik gydytojas baigs bendrauti su prieš tai užėjusiu lankytoju.

Na, ir nepamirškime svarbiausių MBC lankytojų – varguolių. Visi varguoliai reguliariai komentuojantys straipsnius Delfyje, niekada neturėję savo verslo ir tikintys, kad “visi valdžioje esantys yra vagys” galės gauti medinę lojalumo kortelę užpildę atitinkamą anketą. Medinė kortelė leidžia naudotis medicinos centro paslaugomis nemokamai, tiesa, jo savininkai turės kantriai atstovėti dviejų valandų eilę bilietėliui pas gydytoją gauti, o tada praleisti dar dvi valandas laukiant savo eilės prie gydytojo kabineto.

Visi likę Lietuvos gyventojai, neturintys lojalumo kortelių, galės gauti centre šias paslaugas: įkyrių minčių gydymas lobotomijos būdu, homoseksualumo gydymas Marcus Buchanan metodu, rekonstrukcinis varpos atstatymas (galioja tik apipjaustytiems žydams). Centro durys bus atviros net aršiems Raimundo Baranausko kritikams, bet jiems čia bus teikiama tik viena paslauga – krūminių dantų šalinimas be nuskausminamųjų.

Net Prunskienei būtų aišku, kad aptarnaujant tokią plačią auditoriją 100 lemų biudžetas truks neilgai, bet tai nėra svarbu, nes jau po pusmečio Raimundas Baranauskas turės kišenėje be galo svarbų kozyrį – ypatingai talentingo organizatoriaus reputaciją ir strategines piliečių grupės entuziastingą palaikymą. Visų pirma, MBC bus įrodymas to, kad nemokama sveikatos apsauga Lietuvoje yra įmanoma ir tai, kad paprasti žmonės iki šiol iki jos neprieidavo, akivaizdžiai yra Kubiliaus, Šimonytės ir Grybauskaitės sąmokslas.

Lažinuosi iš savo iPhone’o, kad Baranausko medicina taps viena iš didžiausių inovacijų Lietuvos viešąjame sektoriuje, visai kaip Iljičiaus lemputė kadaise negrįžtamai pakeitė Rusijos kaimo gyvenimą. Be to, galima bus teigti, kad Baranauskas ne tik savim pasirūpina, bet dar ir kuria naujas darbo vietas Lietuvoje – čia galėsime paminėti visas tas masažistes iš Tailando, konjako gamintojus, taksi Mersera vairuotojus ir medinių lojalumo kortelių drožėjus, kurie gyvuoja MBC dėka.

Turint tokį solidų politinį bagažą, Baranauskui beliks žengti paskutinį žingsnį – iškelti savo kandidatūrą į rinkimus Europos Parlamente. Čia viskas vyksta labai paprastai: auksinių lojalumo kortelių turėtojai (Seimo nariai su pažemintu IQ) paskolina jam savo politinę platformą – susitaupo pinigų ant naujos partijos steigimo, žmonių verbavimo, įvaizdžio kompanijų pirkimo. Sidabrinių kortelių turėtojai („objektyvioji“ žiniasklaida) visa tai gražiai nušviečia ir kasdien primena paprastiems žmonėms, kiek vis dėlto daug davė Lietuvai Baranausko Medicinos centras. Galiausiai, medinių lojalumo kortelių turėtojams šioje vietoje belieka ateiti į rinkimus ir en masse prabalsuoti už kandidatą, kuris gražino viltį Lietuvai ir parodė, kad ir varguoliai gali mėgautis nemokama medicina.

Rezultatas? Raimundas Baranauskas tampa europarlamentarų, išvengia atsakomybės, nuplauna savo reputaciją ir dar turi 900 lemų savo sąskaitoje; prokurorai ir Lietuvos bankos graužia morkos kotą; Kubilius ir Šimonytė toliau sėdi per naktis ir laužo galvą kur ištraukti dingusius milijardus kompensacijoms išmokėti; o Lietuvos varguoliai laukia kada Raimundas Baranauskas vėl imsis verslo Lietuvoje. Sakysite fantastiniai prasimanymai? Čia ne prasimanymai, čia planas B ir kol mūsų šalyje teisingumas vykdomas žvilgčiojant į Temidę iš skudurynų, tol šito plano įgyvendinimas slys kaip peilis per sviestą.

1. Vyriausybė kol kas kalba tik apie apdrausto dydžio gyventojų indėlių garantijas. Tai klaida – signalas įmonėms ir organizacijoms, kad jų sąskaitos kituose užnugario neturinčiuose lietuviškuose bankuose yra pavojuje. Jeigu būčiau įmonės vadovas, šiandien pat atsiimčiau pinigus iš Ūkio, Šiaulių, Medicinos bankų, jau nekalbant apie Finastą.

2. Valstybė yra pajėgi visus Snoro ir visų kitų „lietuviško kapitalo“ bankų įsipareigojimus lietuvos piliečiams ir Lietuvoje registruotiems juridiniams asmenims, įkurdama tam reikalui valstybinį komercinį banką.

3. Vyriausybė turėtų aiškiai deklaruoti:

a) visi lietuvių indėliai saugūs nepriklausomai nuo Snoro aktyvų būklės,

b) visi įsipareigojimai perimami į valstybinį komercinį banką ir yra garantuojami Lietuvos banko atsargomis,

c) įsipareigojimų vykdymas yra didžiausias vyriausybės ir LB prioritetas, kurio įgyvendinimui prireikus bus pasitelktos visos būtinos įstatymų leidėjo ir pinigų eminento suverenios galios (tai tvirtas lietuviškų bankų užnugaris),

d) visi įsipareigojimai bus vykdomi nuo pirmadienio, be jokių atidėjimų ir vilkinimų,

e) apie valstybinį komercinį banką nustoti kalbėti kaip apie laikiną sprendimą, – bankininkystė yra privilegija, ir jeigu ji naudojama netinkamai, valstybė gali sau leisti nacionalizuoti bet kokio dydžio jos (bankų sistemos) dalį.

_
2011.12.31 papildymas: gruodžio 28 dieną LB paskelbtoje lapkričio indėlių statistikoje panikos (indėlių sumažėjimo) požymių nėra. Tautiečiai TAIP pasitiki vyriausybe?
(Gruodžio indėlių statistiką matysime sausio pabaigoje).

Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

1. Dešimt milijardų iš bankų šešėlio
2. Gyvulių ūkis #1
3. Airijos gelbėjimo farsas

Bet manau, nebuvo kam pasigesti.

Man pačiam irgi.

Rašyti kažkokius savo asmeninius pezalus – labai smagus užsiėmimas, kai daugiau nėra kas veikti… O aš juk be galo užsiėmęs žmogus – daugiavaikės šeimos galva, vyriausias pagal amžių informatikų (o gal ir viso MIFo) pirmakursis, informacinio karo partizanas, neeiliuojantis poetas ir nepiešiantis dailininkas…

Galų gale, ką reiškia mano skausmeliai ir rūpestėliai, lyginant su tuo, prie ko už mano pinigus prisideda MANO Tėvynė – prie kitos šalies naikinimo.

Kai išgirstu kokį nors rasistą žydofilą viešoje erdvėje vadinant mano Tautą (tuo pačiu ir mane asmeniškai) žydžaudžiais, man nuo to nei šilta, nei šalta – kogi daugiau besitikėti iš globalistų rankomis zombifikuotos patrankų mėsos, laikančios save "Išrinktąja tauta"?.. Tačiau jau daugiau nei pusę metų kiekvieną dieną iš visų šūdasklaidos skylių dvokianti NATO propaganda kelia tokį pasišlykštėjimą, kad gavęs šaukimą į Trečiąjo Pasaulinio karo frontą aš nė akimirkai neabejočiau kas yra mano priešas ir į ką privalau šauti:

į fašistinę kiaulę su žydru šalmu.

………………………………….

Buvau prirašęs dar daug teksto ne tik apie šitą genocidą, kurį taip šlykščiai ciniškai užtaisė "pačioscivilizuočiausios" tautos, bet ir apie "užimk Volstrytą" mazgajobkę, tačiau kaip tyčia, neatlaikę moralinės atsakomybės,  nulūžo kapitalistiniai windozai, o po restarto liko tik įrašo pradžia.

To kas buvo, nebekartosiu, tiesiog pabaigai, visiems laukiantiems kol pagaliau vienareikšmiškai bus patvirtinta arba paneigta Muamaro Kadafio mirtis, siūlau trumpam užmesti akį į "civilizuotosios" Europos ir Libijos santykius – Оккупация Ливии началась ровно 100 лет назад.

Fantastiškai skamba to metu formuluotės, kuriomis Italija susiteikia sau teisę okupuoti Libiją… Daugmaž tokio pat moralinio lygio kaip ir šiandieninė JTO rezoliucija "dėl civilių saugumo".

Ir vienas mistiškas sutapimas – šiandien Libija bombarduojama taip, kaip iki šiol dar jokiame kare nebuvo bombarduojamas joks priešininkas: tiek skrydžių skaičius, tiek sprogmenų numestų ant žmonių galvų kiekis bei įvairovė yra tiesiog protu nesuvokiama… Tuo tarpu prieš šimtą metų Libija buvo pirmoji šalis kurios teritorijoje buvo panaudotas šis pats civilizuočiausias būdas naikinti kitus žmones – mėtyti iš skraidančių aparatų sprogstančius įtaisus.

Pirmąjį pasaulio istorijoje bombardavimą atliko šaunieji italai aviatoriai – numetė keturias granatas iš dirižablių ant priešų stovyklos. Jiems taip patiko žudyti kitus iš saugaus atstumo, kad tučtuojau modernizavosi ir pradėjo iš dirižablių mėtyti nebe granatas, o 10-ies kilogramų sprogmenis, dėl "geresnio efekto" prifarširuotus kartečės šratais… Nežinau, kuo tai skiriasi nuo savadarbių šachidų sprogmenų su vinimis, nuojauta man sako, kad visiškai niekuo – tiek iš techninės, tiek idėjinės pusė.

Paveiksliukas tapęs ikona.

Kitą savaitę generalinis prokuroras Darius Valys prašys panaikinti Seimo nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. N.Puteikis tuo džiaugiasi, ir mano, kad jam tai bus proga papasakoti apie nuo viršaus iki apačios supuvusią teisėsaugos sistemą. “Kai aš tai pamačiau, viskas man atsistojo į vietas – kunigo Mikutavičiaus nužudymas, kūno neradimas, palaidojimas kaip neatpažinto, – interviu LL sakė N.Puteikis, – kiek ten yra prokurorų klaidų, kiek kartų jie neatpažino kūno, ir galiausiai kaip vienas saugumietis paleido įtariamąjį nužudymu. Visa tai yra klaidos? Ne, viskas yra daroma už pinigus. Negali suaugęs vyras, 20 metų dirbęs teisėsaugoje, daryti tokių klaidų. Tai yra tik pinigai. Vadinasi, visos tos žolės burnoje (kaip Kedžio nužudymas), visi tie baloje prigėrę žmonės – man yra viskas aišku, visa tai padaryta už pinigus, ir žudikai išvengė atsakomybės tik už pinigus. Jeigu jie, matydami tokius dalykus, nieko nedaro, tai ką gali apie tuos prokurorus pasakyti?

Kitą savaitę generalinis prokuroras Darius Valys prašus panaikinti Seimo nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. „Esu įsitikinęs, jog Seimo nariai Lietuvoje, kaip ir jų kolegos beveik visoje Europoje, teisinio imuniteto turi būti saugomi tik tada, kai atlieka savo parlamentines funkcijas. Jau vien tai, kad man kaltinimai pareikšti dar iki išrinkimo į Seimą, rodo, jog jis būti taikomas neturėtų”, – sako N.Puteikis.
Taip pat parlamentaras sako norintis teismo, kad paaiškėtų, jog patvirtinus detalųjį planą, kurį derinti atsisakęs ir atsidūrė teisme, miesto istorinėje dalyje būtų iškilę maždaug trisdešimties metrų pastatai.
“Nori nenori, susidariusi situacija kelia įtarimų, jog patys Klaipėdos apygardos STT ir prokuratūros pareigūnai gali piktnaudžiauti tarnybinėmis pareigomis – viešumas padėtų atsakyti į daug neaiškių klausimų”, – išplatintame pranešime cituojamas N.Puteikis.
Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras. N.Puteikis prieš teismą stojo atsisakęs vykdyti LVAT nutartį, kuria jo tuomet vadovaujamas Kultūros paveldo departamento padalinys buvo įpareigotas suderinti žemės sklypo, esančio H.Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą. Verslininkų teigimu, jiems dėl to teko sustabdyti 24 mln. litų vertės investiciją. Tuo metu N.Puteikis tvirtina įstatymų nepažeidęs, nes LVAT įpareigojo planą suderintį, jei tik jis atitiks įstatymų numatytus reikalavimus, o tokių verslininkų pateiktas projektas esą neatitinka. Klaipėdos bendrovė “Investicijų kvadrantas” sklype ketino statyti gyvenamąsias ir administracines patalpas, prieš tai nugriovusi senąjį kino teatrą “Vaiva”. Vietos paveldosaugininkai sako, kad čia atsiradę stikliniai pastatai subjaurotų istorinę vietą, kurioje stovėjo pirklių namai, kitos patalpos.

N.Puteikis atsakė į LL klausimus:
- Kaip reagavote į prokurorų pareiškimus?
- Kai parašiau savo atsiliepimą į D.Valio kreipimąsi, pamačiau, kaip pasišiaušė visa mūsų frakcijos viešųjų ryšių grupė. Pamačiau, kad mano komentaras nepatiko viešųjų ryšių darbuotojoms.
- Gal jis buvo per aštrus?
- Kodėl per aštrus? Jeigu išeini iš šių Seimo rūmų į gatvę, matai, kad ir policininkai, ir prokurorai ne visi geri. O sėdėti šitame bokšte, ir apsimetinėti, kad jie geri, aš nenoriu. Gal reikia būti naiviam, ir apsimetinėti, kad tų reiškinių nėra? Atvirkščiai – parlamentarai tam ir yra, kad vykdytų parlamentinę kontrolę visų atžvilgiu, tame tarpe ir teisėsaugos.
- Kokio teismo sprendimo jūs esate kaltinamas nevykdęs?
- Yra toks garsus Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas, kuris specializuojasi ant tokių bylų ir sprendimų, ir nardo kaip žuvis vandenyje.
- Ką jis nusprendė?
- Sprendime parašyta taip – įpareigoti Kultūros paveldo departamentą suderinti detalųjį planą pagal departamento išduotas sąlygas. Departamento išduotose sąlygose parašyta, kad leidžiama statyti du pastatus, o mums patvirtinti atnešė šešių pastatų projektus, ir pasakė, kad jis yra vienas, nes apačioje sujungti požeminiu garažu. Ir pasakė, kad tuoj atneš tvirtinti dar šešių pastatų projektą, kuris taip pat bus kaip vienas pastatas. Tačiau ministro instrukcijoje rašoma, kad jeigu pastatai nesujungti bendru stogu, tai yra atskiri pastatai. Teismas interpretuoja taip, kaip jam patogu, tačiau bet kuriuo atveju sprendime lieka parašyta, kad mes galime derinti tik pagal to paties departamento išduotas sąlygas. O prokurorai iškirpo tą sakinio dalį, kurioje parašyta, kad „įpareigoti suderinti pagal išduotas sąlygas“, ir kai ikiteisminio tyrimo metu aš bandžiau gintis, ir sakiau jiems, ar jie mato tą sakinio dalį, kurią patys išbraukė, prokurorė tik piktai pažiūrėjo į manę ir pasakė: „Koks jūsų reikalas?“. Prokurorė man pasakė: „Čia aš klausinėju“. Kai paklausiau, koks jos išsilavinimas, vėl išgirdau, kad ne mano reikalas.

Pilnas originalas: http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/500/53/d,detalus/

Filed under: Baltijos šalys, Bundančiam protui, Debilų visuomenė, Fuck the police, Informacinis karas, Interesting, Lietuvos ateitis, Lietuvos praeitis, Lietuvos priešai, Nacionalinė grėsmė, Slaptosios tarnybos, Vergvaldžiai, Vietinės aferos, VSK, Vyriausybių nusikaltimai, Vyriausybės meluoja Tagged: “koks jūsų reikalas?”, D. Kedys, gen. prokuratūra, instrukcija, Kaunas, klaipeda, Kultūros paveldo departamentas, kunigas Mikutavičius, Laisvas laikraštis, Lietuva, LL, LVAT, ministras, Naglis Puteikis, prokurorai, Seimas, seimo narys, spec. tarnybos, Valys, Vilnius, žmogžudystė

Įvedus elementarią tvarką, valstybė galėtų radikaliai pagerinti bankininkystės sąlygas savo piliečiams ir ištraukti iš bankų šešėlio ~dešimt milijardų litų.

Niekam ne paslaptis, kad bankai Lietuvoje, be kitų dalykų, plėšia nerealius įkainius už pačias paprasčiausias “komunalines” paslaugas – išrašus, pervedimus, pinigų įnešimus į sąskaitą, pinigų išėmimus bankomatuose, kortelių aptarnavimą, atsiskaitymus kortelėmis prekybos taškuose. Pakankamas kiekis žmonių tai suvokia ir apie tuos dalykus kalba, politikai viena ausimi tarsi jau girdi, ir net didysis visa ko kontrolierius Lietuvos bankas imasi priemonių – žada kovoti prieš lupikavimą didesniu viešumu.

Ne taip daug trūksta iki normalaus sprendimo – valstybinio atsiskaitymų banko įsteigimo. Pvz. tokio, koks, būta kalbų, galėjo atsirasti Lietuvos pašto bazėje. Paprasto banko, kuris net nevykdytų kreditavimo veiklos, o tiesiog priimtų į savo glėbį visų valdžios įstaigų sąskaitas, indėlius, o taip einamąsias sąskaitas piliečių, norinčių už savo pinigų aptarnavimą ir operacijas mokėti ne “komerciniais” tarifais.

Tai nebūtų kokia finasų inžinerija, o tik paprastas ir teisingas skriaudžiamų piliečių problemos sprendimas. Bankų atžvilgiu tai nebūtų konkurencijos iškraipymas, o tiesiog nepagrindinės veiklos naštos (pagrindinė – indėliai ir paskolos) palengvinimas, nepažeidžiantis jokių rašytų valstybės įsipareigojimų.

Koks būtų rezultatas?

Didžioji dalis P1 pinigų (šiuo metu P1 yra 28 milijardai litų), o laipsniškai – ir reikšminga dalis terminuotų indėlių (P2 yra 48 milijardai) migruotų iš komercinių bankų ten, kur geriau – į valstybinį. Komerciniams (beveik visi priklauso užsieniui) bankams tektų tą migraciją užtikrinti atitinkamai pritraukiant milijardus eurų kapitalo. Visi yra filialai ir padaliniai stambių europinių bankų, kurie negalėtų nevykdyti savo įsipareigojimų, kad nesukeltų abejonių savo patikimumu ir didelių ekonominių kolapsų visoje Europoje.

Bankai, aišku, nenorėtų tiek kapitalo pritraukinėti. Sumažintų paslaugų įkainius – tai ekonomikai būtų į naudą. Padidintų indėlių palūkanas – ekonomikai į naudą. Bandytų skolintis centriniame banke, bet centrinis bankas turėtų oriai atsisakyti – pas mus valiutų valdyba, mes pinigų politikos neturime, vidaus rinkoje neskoliname, ir taisyklės mums to neleidžia. Iš vyriausybės skolinimasis irgi nebūtų įmanomas – vyriausybė teisių išlaidauti neturi, o tik neviršyti deficito limito ir kovoti su valstybės skola. Visa tai kuo gražiausiai ir labai nuosekliai skambėtų iki šiol dominavusios monetarinio primityvizmo ir fiskalinio veržimosi retorikos rėmuose, nereikėtų jokių revoliucjų ir perversmų.

Pasiūlymas buvo suformuluotas diskutuojant G+ apie Lietuvos galimybes tinkamai finansuoti valstybės gynybą, ir kol kas rimtų prieštaravimų nesulaukė. Išties valstybė turi ir kitų degančių problemų – pensijas, nedarbą, emigraciją, augančią užsienio skolą. Nėra priežasties jų nespręsti.

Beje, kodėl kalbu apie pinigų “ištraukimą iš šešėlio”, o ne pvz. “atėmimą iš bankų užlaužus rankas”? Todėl, kad ~10 mlrd. litų ši vyriausybė supenėjo bankams, pervedinėdama į juos lėšas, kurias vidinių poreikių finansavimui skolinosi užsienyje. Tereikia atsiimti, kas savo.

Panašūs (automatiškai atrinkti) įrašai:

1. Bankų negelbėjimo planas
2. Bankai patiria ne likvidumo, o kapitalo problemas
3. Kodėl Lietuvoje negalėtų būti panaikinti pelno ir pajamų mokesčiai?

Tekstas neišgalvotas. Sukomiksavo Nerijus.

Nepažįstantiems meme’o spausti čia.

Pažiūrėkite, kaip sklaidosi rusų diplomatas Kozulinas tarptautiniame forume. Juokingiausia buvo, kai viename tarptautiniame teisiniame bloge vienas žymus teisininkas (beje, jugoslavų kilmės) nusistebėjo, kad “niekada nematė, kad didžiosios valstybės diplomatinis atstovas taip elgtųsi”. Reiks gal ir jam tą anekdotą papasakoti…

http://www.youtube.com/watch?v=5xfqomfJkzQ

Владимир Путин объявил, что теперь будет править страной не из кустов, а в открытую. Изменилось ли в связи с этим что-нибудь и что с нами будет дальше?

borisakunin:
Думаю, что изменилось очень многое. После 24 сентября 2011 года Россия обречена превратиться из страны с авторитарным управлением (каковою она является уже двенадцатый год) в страну с режимом пожизненной личной диктатуры.
Удивительней всего, с какой зевотой отнеслось российское народонаселение к этому водораздельному событию нашей истории.
Но ничего. Времени осознать случившееся теперь будет много: долгие годы, а то и десятилетия. Закончится же эта новая брежневиана, боюсь, подраматичней, чем в 91 году.
С новой вас реальностью, друзья.

"Baikit jūs rūpintis tų lietuvių buvimu Lietuvoje – turi būti kaip visoje Europoje: vienos tautos turi būti apie 60%, visus kitus atsivešime iš rytų."

Netikintiems, tuo ką perskaitė, štai liudininko pareiškimas – http://youtu.be/gNQvIEu9O3A

Ir šita valdžia dar stebisi, kad Tauta jos nekenčia?

Jie turi džiaugtis, kad žmonės kol kas vis dar elgiasi kaip palaida kiaulių minia besirūpinanti, kur čia sočiau paėsti, ką čia giliau papisti ir kaip geriau išsišikti, nes kitu atveju pederastė prezidentė pareiškusi, kad Tauta išsirinkusi ją savo atstove PRIVALO išdvėsti, jau kitą dieną kabalduotų ant stulpo priešais savo buvusį ofisą.

O dabar eilėraštis:

Skiriu Dionizui Poškai ir kitiems Lietuvėlės bajorams, šlėktbajoriams ir šūdbajoriams prašikusiems kadaise didžiausią Europos valstybę.

"Mužikas ir Lesbė"

Lietuvos šalelėj,
Vilniaus miestely,
Aukštam dvarely
Kur vėliavėlės

Surinko glavlesbė
Mužikus šio krašto
Ir šitaip kalbėjo jiems,
Skaitė iš rašto:

- Nesuprantu, kam čia lietuviai?
Tegu Lietuvoj kaip Europoje būna.

Lai geria, lai žudos, lai išvažiuoja -
Arabus ir turkus mes importuosim,

Kiniečiai ir negrai mielai integruosis,
Tik taip Lietuvėlė globalizuosis.

Nugriausim bažnyčias – tik bokštus paliksim,
Kad mulos galėtų Alach Akhbar klykaut.

Čigonams namus naujus pastatysim,
Ir algą mokėsim, už tai, kad nedirbtų…

O negrams įsteigsime kvotas ir baigta.
Be negrų Europoj atrodome klaikiai.

Mieste kiekvienam, kiekvienoj seniūnijoj
Jų būti turės ne mažiau nei Berlyne.

O kad homofobija nesuklestėtų
Uždrausim žodžius atgyvenusius – "mamą" ir "tėtį".

Kiekvienas turės ant savęs išbandyti
Kokios jis lyties ir su kuo nori pistis.

Juk ko nepatyrei ir ko nepažįsti -
To ir bijai… bet mes tai ištaisysim.

Šeimoj kiekvienoj bent vienas bus gėjus,
O už žodį "pedryla" – kastruosime vietoj.

Žemę parduosime danams ir švedams,
Lai stato kiaulides – mes kiaules ganysim.

Mes jiems tarnausim, jų ščyrai klausysim,
Jie juk protingi, o mes kas – mužikai…

Duoklę rekrūtais NATO mokėsim,
Juk reikia ir mums bent kažkiek prisidėti

Prie Naujosios Pasaulio Tvarkos įvedimo…
Gerai kad prisiminiau – reiks užsakyti

Partiją naują chemtreilų ir čipų,
Nes paskutiniąją bevežant išvogė.

Vos gausim, iš karto visus čipizuosim -
Juk reikia kažkaip sukontroliuoti

Viskuo nepatenkintą elektoratą,
Kol šis nepastatė visų mūsų rakom.

Galėsim tuomet mokyklas uždaryti -
Ką reikia mokėt instaliuosim per čipą.

Vaikai po darželio iš karto eis dirbti -
Privalom valstybės skolas sugrąžinti.

Dar būtina liautis žemę kapstyti.
Kas tai per kvailas viduramžių įprotis?

Arti, sodinti, kasti, ravėti…
Šitaip mes niekad nesumodernėsim.

Baisi netvarka ir nuostoliai verslui,
Ir GMO niekaip nepraeina…

Ilgai ji dar būtų
Šitaip kalbėjus,
Bet čia neiškentęs
Mužikas priėjo.

Priešais sustojo,
Atsivėdėjo
Ir kalė į snukį kumščiu
Tarsi priekalas.

Tada nusispjovė,
- Užteks protą pisti.
Štai šitaip
             Naujoji Pasaulio Tvarka
                                              ir nusibaigė.

Praėjo vos porą metų ir žodžių darinį "Naujoji Pasaulio Tvarka" oficialiai ištarė ne vienos valstybės vadovas – Bušas, Obama, Merkel, Bleiras, Sarkozius, Kameronas, Medvedevas ir t. t. Ir ištarė juos ne kaip kažkokią metaforą, o kaip realios politikos kryptį, kurlink turi judėti visas "civilizuotas pasaulis".

Lygiai taip pat, dar labiau konspiraloginiu laikytą terminą "Pasaulio vyriausybė", visiškai atvirai pradėjo vartoti tokie globaliosios politikos autoritetai kaip Bzežinskis, Sorosas ir daugybė kitų pasaulio galinguosius aptarnaujančių ekonomistų, patarėjų bei analitikų.

O prie ko čia aš? Aš prie poezijos – vis dar tebelaikau save poetu, o poetas kaip žinia veikia kaip koks retransliatorius žodžiais verčiantis tai, kas vyksta aplinkui jį.

Taigi, kaip minėjau ansktesniame įraše, turiu porą ultrahipersuperkonspiratologinių eilėraščių. Kadangi jų lyrinis herojus smarkiai skiriasi, dėsiu juos atskirai. Štai pirmasis:

En dabalju O

Naujosios Pasaulio Tvarkos pranašai
Dalina avelėms chemtreilų komuniją -

Nuodija orą, vandenį, protą:

- Ėsk, biomase, ir virsk
                               iš dulkės į šūdą.
Tokia tavoji lemtis,
                             biomase,
Padvėsti nuo išsekimo
                                besimasturbuojant
                                                             prieš žydrąjį pedoekraną.
Tu juk pati pasirinkai,
                              o mes tik pasiūlėme tau
                                                                    krepšinį ir alų.

Kiekvienam bybiagalviui
                                   klonavom
                                                    po personalinį Dievą,
Kiekvienai kurvai
                       užsakėm staliuką
                                                   glamūriniam rojuj,
O Žemę jums pavertėm
                                     kolektyviniu pragaru,
Kad užsipistumėt
                            iš nevilties
                                         ir nebeieškotumėt kelio
Į kitokį,
       ne mūsų suprojektuotą,
                                             rytojų.

Tad ėsk, biomase, paskutiniąją savo chaliavą!

Dar ir dar kartą kelk į viršų
Dvokiančio skystimo taurę tardamas:

„Tai yra mano kraujas,
                              iš kurio daugiau nebegims
                                                                  jokia, net menkiausia
                                                                                                   gyvybė -
Pilu jį be gailesčio nachui
                                       ir spaudžiu
                                                    vandens nuleidimo svirtelę.“

O tada laužk savo identišką
Natūraliam svogūniniam skoniui čipsą:

„Imkit ir sprinkit visi
                            aplink susirinkusieji,
Nes tai yra visa,
                        ką aš po savęs palieku -
Tušti buteliai,
                 celofaninės draiskanos
                                                     ir riebaluotų pirštų atspaudai
Ant plokščio
                Šventosios
                                aifono
                                         ikonos
                                                  ekrano.“

Ilsėkis ramybėj, a.a. biomase,
Viskuo pasirūpinta.

Endžoi NWO.

Ką ten Zuoko parodomasis važiavimas palyginus su tikru pilno žmonių automobilio traiškymu. Nors gal Zuokas įkvėpė?

Palygino Nerijus.

Juokingiausia yra palyginti šio Lietuvą Eurosojuzui išdavusio politikieriaus žodžius su Europol statistika:  tikrovėje dešiniųjų radikalų keliamas terorizmo pavojus yra pats mažiausias Europoje. Tuo tarpu pasižiūrėkite kokią vietą pagal savo pavojingumą užima tomaševskinėje LLRA įsisukę separatistai:

Pasižiūrėkite koks smagumynas gaunasi kai į vieną vietą susintetinami keli istoriniai sluoksniai 1917 ikirevoliucinės Rusijos poeto lozungo interpretacija panaudota kaip bodykopis kultiniam Tarybų Sąjungos plakatui, kurio vizuale apžaidžiamos šių dienų posttarybinės Rusijos politinės realijos ir globalaus pasaulio technologizmas:

“Čiaumok hamburgerį ir jūzink aifoną,
paskutinė diena tau ateina gandone.”

Ir štai ką tik mane ištiko nušvitimas – ar žinote, kodėl Lietuvėlėje toks tragiškas vaizdas su plakatais ir vizualine agitpropaganda, tame tarpe ir visa reklama?

Manau pagrindinės priežastys – tai, kad mes nesugebam perimti savo istorijos. Tam kad šiandieninėje informacija pertekusioje komunikacijos erdvėje sugebėtum savo žinute permušti visą foninį triukšmą tai ką rodai privalo turėti maksimalią informacijos ir minties energijos užtaisą. Ir visas tas ionformacijos koncentratas turi būti perteiktas tokiom priemonėm, kad ją priimtum per labai trumpą laiką, tačiau po to tiek sąmonė, tiek pasąmonė galėtų ją gromuluoti ir gromuluoti ir gromuluoti,.. atrasdama vis naujus niuansus ir sąskambius.

Pavyzdžiui netgi šitas iš pažiūros pošlas ir primityvus dvieilis iš tiesų yra labai tiksli Majakovskio originalo tranformacija į dabartinį ištvirkusi ir išsigimusį laikmetį, kai net kalba yra natūraliu būdu išprievartauta globalistiniais žarginizmais. Maža to,, jame netgi pademonstruojama visuomenės elito virsmas istorinėje tėkmėje – štai Majakovskio originalas:

Ешь ананасы, рябчиков жуй,
день твой последний приходит, буржуй.
—
Ananasus valgyk, jerubes krimsk,
paskutinė diena tau ateina, buržujau.

Ir štai, klasinis apibrėžimas “buržujus”, nurodantis elitą, virsta moraliniu įvertinimu “gandonas”. Bet juk niekaip tiksliau ir nepavadinsi dabartinio postarybinio “elito” – jie ne buržujai, ne kapitalistai, ne dvarininkai, jie net ne elitas – tai guminiai žmonės, su guminėmis pažiūromis, gumine idealogija ir gumine morale. Jų pagrindinis gyvenimo tikslas ir vienintelė funkcija, kuriai jie tinkami – tai išpisti visus likusius dėl savo naudo. Gandonai ir tiek.

Ir tai tik vienas iš aspektų, tačiau kadangi už lango gili naktis, giliau nebesigilinsim.

Labanakt.

Tiesa, prsiminiau, kad nebaigiau vystyti minties apie tai, kad mūsų vizualinio-propagandinio-reklaminio meeeeeeno bėda tame, kad mes neperėmėm istorijos. Turiu omeny tai, kad mes sudalinome savo praeitį į etapus ir praktiškai juos visus vienokiu ar kitokiu būdu išbraukėme iš savo dabartinio gyvenimo.

Štai kaip mes vertiname savo istoriją:

1 – Tarybinės Lietuvos laikotarpis -tai blogis ir prarasti metai, kuriuos būtina pamiršti ir jų patirti kuo greičiau ištrinti;
2 – tarpukario Lietuva – Lietuva be Vilniausir be Klaipėdos, tai yra liūdniausias mūsų istorijos etapas, kuris praktiškai žymėjo lietuvių tautos žemiausią degradacijos ribą, kai Lietuvos žemės susitraukė iki absoliutaus minimumo;
3 – Lietuva carinėje Rusijoje – gėdingas LDK žlugimas, degradavimas ir išnykimas iš tautų, turinčių teisę į savo valstybę, sąrašo;
4 – LDK ir Lenkijos “dviejų tautų respublika” – valstybės degradacijos pradžia ir vasalinio pobūdžio santykių įvedimas;
5 – Jogailos krikštas – okupantų religijos priėmimas, valdančiojo elito nutautinimas, savo tikėjimo, o tuo pačiu ior savos kultūros, savo unikalumo atsisakymas – dvasinė kapituliacija prieš kryžiuočius;
6 – Žalgirio mūšis – 1410 metaipaskutinė data, kuria mes galime didžiuotis, nes tada mes pademonstravome savo valią ir sugebėjome ją apginti.

Tai štai, mūsų istorija mūsų masinėje informacinėje erdvėje teigiamai vertinama nuo 1009-ųjų iki 1410-ųjų.

Tai kas vyko po Žalgirio mūšio iš tiesų jokio džiaugsmo nekelia, nes tai keli šimtai metų nuolatinės valstybės degradacijos ir Tautos nykimo, kuris dabar vėl prasidėjo. tačiau išbraukti savo praeitį, kuri buvo iki nudubasinant okupantų pionierių, atseit, tai neverta dėmesio ir apskritai mes tuomet buvome laukiniais, barbarais, urviniais, miškiniais žodžiu gyvenome gaujom ėdėm žalią mėsą ir neturėjome nei savo rašto, nei kultūros, nei tikėjimo (nors tie laukiniai kelis šimtus metų sėkmingai priešinosi “civilizuotiems” ir “pažangiems” okupantams).

O moralas toks – mes, pasilikome sau iš savo istorijos vos 420 metų, sakydami, kad visa kita tai buvo šūdas ir mūsų mentaliteto gadinimas, kurį reikia trinti lauk, o intelektualinė kūryba juk remiasi kultūriniu palikimu. Ir kuo jis gilesnis, kuo sodresnis, kuo daugiau jame sluoksnių – tuo labiau pripildyta tos kultūros žmonių kūryba, tuo daugiau informacijos jie gali perduoti savo kultūros žmonėms.

Mes nesame vakariečiai, niekada jais nebuvome ir “civilizuotieji” vakarai – mums yra ne bendramiončiai, o dvasiniai, kultūriniai oponentai. Jų kultūra su nuogais bybiais antikiniuose muziejuose ir orgijų freskomis neturi absoliučiai nieko bendro su mūsų civilizacija. Kad ir kaip mus kultūrino katalikų bažnyčia, kad ir kaip mus lenkino šūdlenkiai, tačiau “civilizuotieji” vakarai baigiasi ties mūsų siena.

Kol mes to nepriimsime, kol mes neatstatysime ryšio su savo praeitimi, tol netapsime tikraisiais savo protėvių paveldėtojais ir blaškysimės kaip betėviai kurvos vaikai tarp Rytų ir Vakarų.

Ir be abejo nesukursime net tokio turinio demotivatorių, nekalbant apie reklamą.

Dabar tikrai viskas.

Kitaip tariant, 1944 m. lenkai vėl tarp kūjo ir priekalo. Vokiečiai nenoriai traukiasi (o traukėsi jie “sudegintos žemės” taktika), rusai ateina. Žinoma, Stalinas jau tuo metu yra suformavęs Lenkijos “liaudies” vyriausybę, ir jos “liaudies armiją”, viskas pagal žinomą schemą. Ką daro emigracinė Lenkijos vyriausybė Londone ir jos karinės pajėgos – AK? Jie sugalvoja panašiai tą patį, ką lietuviai 1941 m. birželį prieš sovietus – pulsim tuoj bėgsiančius okupantus, o kai ateis nauji – jie turės susitaikyti su faktu, kad čia jau Lenkijos valdžia (o sąjungininkai užsienyje gal kaip nors Staliną spustelės). Tai ir vadinosi operacija “Audra”.

Taigi, Vilnius, dėl kurio Lenkija ir Lietuva kariavo tarpukariu, tapo šios operacijos vienu iš poligonų – operacija “Aštrieji vartai” (“Ostra Brama”). AK Vilniaus krašte buvo stipri, kruvinas tarpukario ginčas tęsėsi ir nacių okupacijos metu – jie puikiai suprato, kad pjudant tautas jos pačios išsipjauna ir naciams nuo to mažiau rūpesčio, kurie untermenšai priveiks kuriuos. Beje, kontaktų tarp lenkų ir lietuvių pogrindžių buvo, tik tiek, kad lietuviai laikė nacių okupacija pakenčiama, ir jai nesipriešino ginklu, tik “nepaklusnumu”. Bet labiau buvo pagarsėta ne kontaktais, o tuo, kad AK laikė lietuvius nacių kolaborantais, o lietuviai, žinoma, naudojosi vokiečių teikiama pagalba kovoti su lenkais dėl Vilniaus (tuo nemažai užsiėmė vad. Plechavičiukai). Taip, Lietuvoje ir lietuviams AK buvo bjauri – žudė, įskaitant ir Dubingių žudynes, kita vertus, 40 aukų, su visa pagarba jų atminčiai, vadinti genocidu, tai turbūt dar blogiau nei Pietų Osetijos genocido muziejus dėl 100 žmonių, nužudytų Rusijos – Gruzijos karo kontekste. Beje, verta nepamiršti, kad, kiek žinau, Panerių duobėse guli ne tik žydai, bet ir nemažai Vilniaus lenkų, o kad Paneriuose “darbavosi” ir naciams padedantys lietuviai – taip pat žinoma. Kare padugnėms visada atsiriša rankos – nesvarbu tautybė.

Taigi, 1944 m. liepos 13 d. AK surengia pusiau spektaklį ir prieš Raudonosios armijos nosį puola Vilnių berods keliatūkstantinėmis partizanų pajėgomis. Raudonoji armija irgi puola Vilnių, vokiečiai išvejami. Bet tuomet rusai labai greitai susitvarko ir su Akovcais – dalinius apsupa, eilinius susemia ir duoda pasirinkimą: arba sovietų komanduojama “lenkų liaudies” armija, arba Gulagas, o karininkus pakviečia į susitikimą ir areštuoja. Operacija “Aštrieji vartai” patiria fiasko. Didesnis AK fiasko – tai tik turbūt Varšuvos sukilimas, kada AK ir lenkai lipa ant to pačio grėblio – vėl bando pergudrauti Staliną, tik šįsyk jau reikalas ne apie provincijos Vilnių, kurį baisiai norisi turėti, bet sostinė. Rezultatas – žiaurios aukos, didvyriška kova, beveik jokios rimtesnės paramos iš sąjungininku ar net sąmoningas sovietų leidimas naciams sutrinti sukilėlius ir su žeme sulyginti Varšuvą.

O dabar konkrečiai apie šį minėjimą. Manau, kad jis labai ne vietoje ir ne laiku. Kaip istorinis faktas, taip, tai įdomus epizodas. Ir AK pastangos kovoti su vokiečiais – gerbtinos. Bet turbūt retas žmogus suabejos, kad tai – ne istorinės atminties renginys, o spektaklis su pretenzijomis eilinį kartą akcentuoti Wilno – nasze. Monologas, iš panašios serijos kaip Tomaszewskio pasiūlymai lietuviams integruotis Vilniaus krašte ir VKI skiriamos baudos už dvikalbius maršruto lentelių užrašus. Kol taip kalbėsime – nesusikalbėsime. Kažkada, jau senokai, Akovcų ir Plechavičiukų veteranai formaliai susitaikė. Deja, daug kam tai nepatinka – abiejose barikadų “pusiuose”. Ir, manau, toje pusėje, kuri nuo Petro I turi instrukcijas, ką reikia daryti, kad tik lenkai ir ją supančios tautos nebandytų draugauti.

P.S. Jeigu rasite istorinių netikslumų – sakykite, tingėjau iš naujo žiūrėti šaltinius

Prieš kelias valandas…

Jonas sutirpdė ir Prezidentės ledą.

Bendras pbg ir Nerijaus lolzas.

Atnaujinta: neprabėgus nė kelioms valandoms po LOLz’o pasirodymo redakcija gavo oficialų Prezidentės pasiaiškinimą: