Originally posted 2011-05-22 23:13:08. Republished by Blog Post Promoter

1. Kiek įmanoma aktyviau dalyvauti visose protesto akcijose. Šiuo metu žmonės yra kviečiami rinktis prie prezidentūros.

2. Niekada daugiau nebebalsuoti už dabartines valdančiasias partijos ir jų atstovus Seime, sužlugdžiusius interpeliaciją susikompromitavusiam "teisingumo" ministrui Šimašiui.

3. Reikalauti totalialios liustracijos visose VRM struktūrose.

4. Reikalauti. kad Viešojo Saugumo Tarnyba būtų nedelsiant išformuota, jos funkcijos – perduotos Karo Policijai.
 
5. Reikalauti kuo skubesnio Prisiekusiųjų Teismo naudojimo rezonansinėms byloms Lietuvoje. Tam reikės referendumu keisti Konstituciją.

6. Prisiekusiųjų teisme privalo būti teisiami _visi_ smurtavę prieš mergaitę ir tuo būdu Lietuvos valstybę sukompromitavę pareigūnai, įskaitant ir antstolę.

Gamtinių dujų paklausa perspektyvoje gali ženkliai sumažėti. 2011 m. dujų poreikis buvo 3,36 mlrd. kubų. Dujų suvartojimas elektros gamybai per vienerius metus sumažėjo 21 proc., o šilumos gamybai – 14 proc.

Perėjus nuo gamtinių dujų prie biokuro, kuris yra daug pigesnis už dujas, Lietuvoje pasikeitus Vyriausybei, įsibėgėjus viešųjų pastatų ir daugiabučių renovacijos procesui, gamtinių dujų poreikis ženkliai sumažės. Galbūt ilgainiui net triskart. Jau šiandien vis daugiau pramonės įmonių išreiškia nuogąstavimus dėl gamtinių dujų kainų įtakos produkcijos konkurencingumui, todėl neslepia ketinimų keisti kuro rūšį, atsisakant gamtinių dujų.

Tuo tarpu Energetikos ministerija neatliko namų darbų – nepaskaičiavo prognozuojamo gamtinių dujų poreikio 2015-2020 metams ir užsakė galingą, brangų laivą bei sudėtingą uosto infrastruktūrą, kuri tarsi sunkus akmuo slėgs visų vartotojų pečius. Beje, netikiu, kad 2015-aisiais suskystintų dujų terminalas (SGD) pradės savo veiklą, nes dabartinė Vyriausybė, iki šiol snaudusi, tik pastaraisiais metais pradėjo uoliau dirbti – užsakė poveikio aplinkai tyrimą.

Su didelėmis kliūtimis teks susidurti tiesiant dujotakio vamzdžio iki perdavimo vamzdyną. Šis turėtų būti tiesiamas per privačias žemes, kirsti autostradą bei geležinkelį, todėl net pati bendrovė „Klaipėdos nafta“ abejoja, ar šios kliūtys bus įveiktos iki 2014 m. pabaigos ir terminalas pradės veikti laiku. Kaip aiškino įmonės atstovai, pakviesti į socialdemokratų frakciją, 25 proc. privalomas dujų pirkimas reikalingas tam, kad pramonės įmonės nesudarytų šimtaprocentinių ilgalaikių sutarčių su žemyninių dujų tiekėju, nes nuogąstaujama, kad neatsiras dujų pirkėjų iš terminalo. Manytina, kad pramonės įmonėms dėl 25 proc. taisyklės kreipiantis į Teisingumo Teismą, šis pripažintų, kad pažeidžiamas konkurencingumo principas.

Nesu prieš SGD terminalą, nes Lietuva privalo turėti dujų tiekimo alternatyvą, tačiau neatmestina galimybė (tokius nuogąstavimus išreiškė kainų komisijos atstovai), kad „Gazprom“ galėtų pritaikyti dempingo politiką ir stipriai sumažintų savo importuojamų dujų kainą.

Kadangi SGD įstatyme įmonėms yra numatytas privalomas 25 proc. jūrinių dujų pirkimas, privalomas brangesnių dujų pirkimas diskredituotų pačią SGD idėją. O aukštesnė kaina prislėgtų vartotojus. Neatmestina ir kita galimybė – „Gazprom“ galėtų pakelti dujų kainą iki jūrinės kainos lygio, ir nors Lietuva pirks mažesnį žemyninių dujų kiekį, tiekėjas surinks tą pačią ar net didesnę pinigų sumą iš Lietuvos vartotojų. Kaip nuogąstauja kainų komisija, bendra dujų kaina būtų didesnė nei iki projekto, o infrastruktūros išlaikymo kaštai taip pat padidėtų.

Reikia daryti viską, kad šis SGD taptų regioniniu terminalu su dujų saugykla Inčiukalnyje. Projektas bus ekonomiškai gyvybingas tik tuomet, jei per terminalą bus realizuojami maksimalūs jūrinių dujų kiekiai (iki 4mlrd. per metus). Problema techniškai sprendžiama nutiesus dujotakį iki Inčiukalnio. Deja, dabartinė Vyriausybė silpnai dirbo su kaimyne Latvija dėl bendradarbiavimo apsirūpinant dujomis. Viešai nuolat keikdami energetinę priklausomybę konservatoriai ne itin sparčiai dirbo, kad terminalas būtų pastatytas greičiau.

Beje, mane stebina kolegos – parlamentaro Kęstučio Masiulo kalbos, kad Rusija gali nutraukti dujų ar elektros tiekimą Lietuvai. Nors ne pirmi metai K.Masiulis dirba ekonomikos komitete, bet panašu, kad nesuvokia, jog Rusija negali mums nutraukti nei elektros energijos, nei dujų tiekimo, kitaip nutrauktų tiekimą ir Kaliningradui, o tai išsibalansuotų Rusijos tiekimo sistema. Kolegos K.Masiulio svaičiojimai verčia daryti išvadą, kad trūksta kompetencijos.

Bet kokiu atveju ilgalaikėje perspektyvoje dujų Lietuvai reikės – net jei visi šilumos gamintojai pereitų prie biokuro, dujų reikėtų ne mažiau 20 proc. Dujų reikės ir chemijos pramonei. Tačiau jau šiandien būtina labai atidžiai skaičiuoti ir planuoti, kad Lietuvos vartotojai netaptų brangios infrastruktūros išlaikymo įkaitais ir energetinio skurdo vergais.

Įrašas Energetika turi būti paremta ekonomine logika, o ne gyventojų skurdinimu buvo parašytas 2012/05/15, autorius Politikos virtuvė

Jeigu tokia praktika iš tiesų paplitus, tai reikia išsamaus tyrimo ir detalios analizės, kokie teisės aktai buvo priimti tokio mechanizmo pagalba. Aišku, galima būtų numoti ranka, jog tai tikriausiai buvo eiliniai klausimai, neturėję jokios esminės įtakos teisės aktų rengimo ir priėmimo procese. O jeigu ne?

Ne tiek svarbūs konkretūs faktai vienu ar kitu atveju, tačiau žymiai svarbiau bendra tendencija toleruoti tokius pažeidimus. Akivaizdu, jog leidus suvešėti tokiai praktikai netoli gali būti ir kiti žingsniai, kurių dalis tiesiogiai kertasi su teisinės valstybės principais. Pavyzdžiui, kas galėtų paneigti, jog už tuos balsavimus, kurių metų Linas Karalius ilsėjosi Azijoje, jam nebuvo atsilyginta? Lygiai taip pat – ar kas nors galėtų užtikrinti, jog tokia forma nėra kontroliuojama, jog vienas ar kitas Seimo narys negalėtų išreikšti savo asmeninės pozicijos ir už jį balsuoja frakcijos patikėtinis? Ir t.t. ir pan.

Galų gale, ką turėti manyti tie piliečiai, kurių išrinktas Seimo narys leidžia sau taip elgtis? Ar tai reiškia, jog jis jų nuomonę „deleguoja“ kitos rinkimų apygardos piliečiams? Manau, greitai atsirastų daug prieštaraujančių. Tačiau šiuo atveju vienintelis sprendimas ir vertinimo kriterijus – tai pačių piliečių sprendimai per sekančius rinkimus. Jeigu jie atleis tokiems savo „atstovams“ – jų valia, tai tiesiog bus dar vienas įrodymas, jog mano pažiūros smarkiai nenormalios šiandienos Lietuvoje

Kitas, bet ne paskutinės reikšmės, dalykas – tai visų tokiais balsais priimtų teisės aktų teisinis nepatvarumas. Turėdamas kokį teisinį ginčą, tikrai turėčiau teorinį pagrindą dar vienam gynybos argumentui, jog toks teisės aktas yra antikonstitucinis kaip priimtas neatitinkant tautos valiai, todėl teismo iš karto būtų galima prašyti stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį teismą. Bent pirmu atveju sunkiai įsivaizduočiau teismą atmetant tokį prašymą.

P.S. panaudota Gedimino Žilinsko / „Žmonės“ nuotrauka (iš wikimedia.org).

Originally posted 2010-03-15 12:29:20. Republished by Blog Post Promoter

Nuo: memiuz

Originally posted 2011-12-07 09:18:30. Republished by Blog Post Promoter

2012 02 09. BTV laida „Sąmokslo teorija”. Laidos dalyviai: vedėjas Arnas Klivečka, dr. Darius Kuolys, Vytautas Matulevičius, Tomas Dapkus, Valdas Vasiliauskas, kuris, besibaigiant laidai, atskleidė gaujos (taip įvardino bijančius N. Venckienės) sąrašą, susidedantį iš 11-os pavardžių – 41:38

Delfinariumo anonimuno žiniomis, sąrašas yra toks:

1. A M – Aidis Mieželis (VSD),
2. A S – Alvydas Sadeckas (politikas),
3. L J – Linas Jurgelaitis (VSD),
4. R V – Romualdas Vaišnoras (teisininkas, laikinai ėjęs VSD vadovo pareigas),
5. A S – Aloyzas Sakalas (politikas),
6. Č J – Česlovas Jokubauskas (LAT teisėjas),
7. A A – Armanas Abramavičius (LAT teisėjas),
8. V V – Virgilijus Valančius (LVAT teisėjas),
9. R A – Rimas Andrikis (advokatas),
10. G L – Giršas Leichteris (advokatas),
11. D B – Darius Balčiūnas (STT Šiaulių valdybos viršininkas

Daugiau: http://www.youtube.com/user/navalny4/videos

Išsamus straipsnis su foto ir video reportažais apie šūdopozicionierius ir provokatorius - http://politrash-ru.livejournal.com/82614.html

Vis maniau, kad šios partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis būdamas alkoholiku pagal savo priešpolitinę profesiją ir išsilavinimą (alkoholizmas yra daugelio tarybinės kartos architektų yda) tiesiog kažkaip iškreiptai suvokia alkoholio prieinamumo ir reklamos apribojimus. Tipo, gina “legalų” verslą, stengiasi sustabdyti kontrabandinio nuodo srautą…

Ir čia tik aš, durnelis, nesugebu suprasti, kokiu būdu didesnis “legalios” alkomafijos uždarbis padarys Tvarką ir pagausins Teisingumą mano Tėvynėje.

Foto be komentarų…

Tačiau pasirodo, viskas daug paprasčiau.

Yra toks koncernas ant Lietuvos žemės “MG Baltic“. Jo viceprezidentas Artūras Listavičius, visai netyčia yra dar ir Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos prezidentas. Ir štai šitas koncernas sąžiningai remia pačias įvairiausias Lietuvos politines partijas – tokiu būdu užsitikrindamas pačius teisingiausius jų sprendimus.

Pavyzdžiui, pernai “MG Baltic Media” partijoms iš viso sumokėjo 160 tūkst. litų. TS-LKD (kuriai jau daugiau nei mėnuo priklauso ir pats “MG Baltic” viceprezidentas ir alkomafijos sąjungos vadovas) bei „Tvarka ir teisingumas“ iš obščiako gavo daugiausiai – po 40 tūkst. litų. Tačiau kiti taip pat neliko nuskriausti – Socdemai gavo 35 tūkst., Lietuvos žaliųjų sąjūdis – 25 tūkst., Liberalų ir centro sąjunga – 20 tūkst. litų.

Lygiai taip pat elgėsi ir parazito Lubio “Achema” – mokėjo ir tebemoka visiems.

Ir Rubikonas.

Ir kiekviena kita mafijinė verslo struktūra.

Taip kad, turėjusiems kažkokių iliuzijų kaip kad aš dėl “Tvarkos ir teisingumo” padorumo, toliau galima nebesitikėti – tai tik dar vienas legalios mafijos šeriamas klanelis, durninantis savo rinkėjus ir besimaskuojantis “kovotojais su korumpuota sistema”, kurios dalimi jie patys ir yra.

Beje, aukščiau minėto alkomafijos atstovo Artūro Listavičiaus žygiai irgi labai įdomūs – netgi iš Delfinariumo straipsnio aiški tendencija, kad nuodų gamintojai jau nebepasitenkins savo lobistų darbu, o siunčia į Seimą tiesioginius atstovus:  N.Puteikis – prieš alkoholio prekybos interesus ginantį partietį

Matyt, ne viskas jiems klostosi taip, kaip norėtųsi – todėl pasistenkime ir mes priešintis mūsų Tautos genocido vykdytojams – patys nesinuodykim, saugokim artimuosius ir platinkime akis atveriančią  informaciją visuomenėje.

Primenu, kad Vokietija – federacinė respublika, kurioje žemės turi labai plačią autonomija kultūros, švietimo ir socialinės politikos srityse – būtent tai, kas ir yra vienos aktualiausių temų piratams.

Detalią rinkimų statistiką galima peržiūrėti oficialiame rinkimų tinklapyje – http://www.landtagswahl-sh.de/

Balsavimo suvestinė:

Piliečių turinčių balso teisę:  2.240.148 | Dalyvavo rinkimuose: 60,1%
Galiojančių balsų: 1.327.672 | Negaliojančių: 19.585

Kaip matome, piratai įsiveržė į “antrąjį sąstatą”, o turint omeny, kad partija aktyviai veikti pradėjo tik prieš 2009 metų ES parlamento rinkimus, galima prognozuoti, kad ji susirinks daugumą jaunų žmonių, besiblaškančių tarp kairiųjų, žaliųjų ir liberastų partijų, kurios seniai tapo sistemine opozicija ir gyvena glaudžioje simbiozėje su politiniu Vokietijos tandemu – soc&krik-demais.

Išvada paprasta – rinkėjai rodo akivaizdų pasitikėjimą piratais, nepaisant viso oficiozinės žiniasklaidos varomo antipiaro, todėl tik nuo pačių išrinktų į valdžios institucijas piratų veiksmų ir darbų priklausys ar to pasitikėjimo bus tiek, kad piratai taptų lemiamą įtaką politikoje turinčia jėga.

Šlezvigo-Holšteino žemės parlamentas

Jauni žmonės yra ypač jautrūs ekonominiam šokui. Jie yra paskutiniai samdomi ir pirmieji atleidžiami iš darbo. Jaunimo nedarbas susijęs su socialiniu nesaugumu, skurdu, nusivylimu politika ir demokratija bei emigracija.

Ar Europa yra kontinentas jauniems žmonėms? Ar bus iš ko mokėti pensijas senjorams, neaprūpinus darbu jaunimo? Ar Europa gali augti ir klestėti be jaunų žmonių indėlio? Šie klausimai kilo Europos parlamentų nariams Europos Taryboje svarstant jaunimo nedarbo klausimus.

Europos veidas labai greitai ir radikaliai keičiasi. Europa labai sparčiai sensta ir traukiasi dėl mažo gimstamumo ir ekonominės emigracijos. Jaunimas nuo 15 iki 29 m. sudaro 20 proc. visų Europos gyventojų. Prognozuojama, kad 2015 m. jaunimo bus tik 15 proc. Kai tuo tarpu vyresnių nei 65 m. žmonių bus dvigubai daugiau nei dirbančiųjų. Pagrindinis šios demografinės žiemos pasekmės yra tai, kad jaunimas tampa mažuma ir jo balsas demokratinėje sistemoje tampa vis silpnesnis.

Kita vertus, išlaidos pensijoms tampa neproporcingai didelės ir pensinės sistemos ateitis tampa labai problematiška.

ES šalyse 22,4 proc. jaunų žmonių yra bedarbiai, kai bendras nedarbo lygis sudaro 10 proc. Ilgalaikis jaunimo nedarbas yra tikra socialinė ir ekonominė trauma jaunam žmogui. Nėra darbo, nėra ir pajamų, nėra galimybės įsigyti būstą ir kurti šeimą. Dėl šios priežasties dramatiškai mažėja gimstamumas.

Tie jauni žmonės, kuriems vis dėlto pavyko įsitvirtinti darbo rinkoje, dirba ilgesnes darbo valandas nei jų tėvai savo jaunystėje, todėl vis mažiau laiko motinystei bei tėvystei. Vaikų mažiau gimdoma ir iš baimės prarasti darbą ir sugadinti karjerą.

Nors dabartinė jaunoji karta yra geriau išsilavinusi nei prieš tai gyvenusios kartos, jaunų europiečių gyvenimo standartai yra žemiausi nuo 2-ojo pasaulinio karo.

Nedarbas jaunimui sukelia depresiją, yra prastos sveikatos, aukšto nusikalstamumo ir savižudybių priežastis, kita vertus, jauni ir ambicingi žmonės ieško galimybių kitose šalyse, ten kuria šeimas, dar labiau blogindami senutės Europos demografines perspektyvas. Būdami emigrantais jie yra dar labiau pažeidžiami, puola į progresuojančią politinę apatiją, o tai kelia grėsmę Europos demokratiniams pagrindams.
Paskutinė emigracijos banga yra skaudi visai Europai, tačiau didžiausius nuostolius patyrė Baltijos ir Viduržemio jūros šalys.

Ji ypatinga tuo, kad emigruoja universitetus baigęs jaunimas, o tai reiškia, kad prarandamos investicijos į jų išsilavinimą, o taip pat šalių konkurencingumo galimybės ateityje. Pagal jaunimo nedarbo lygį Lietuva yra tarp čempionų – 5 vietoje po Ispanijos, Graikijos, Slovakijos ir Portugalijos, o tai kelia daug klausimų apie politikos racionalumą ir taupymo priemones tvarkantis su krizės pasekmėmis.

Jaunimo problemos bumerangu atsilieps tiek visam Europos žemynui, tiek ir Lietuvai. Jau šiandien darbdaviai sunkiai randa reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.

Mūsų šalis sensta dar sparčiau nei kitos ES šalys. Dabar beveik kas penktas Lietuvos visuomenės narys yra pagyvenęs ar senas žmogus. Pirmą kartą Lietuvos demografinėje istorijoje senyvo amžiaus žmonių yra daugiau nei vaikų.

Kitas Lietuvai būdingas bruožas – senėjimo feminizacija. Jau dabar vyresnių nei 70-75 m. moterų yra 21 proc. daugiau nei šio amžiaus vyrų.

Jeigu nenorime, kad po 20 metų Lietuva taptų skurstančių močiučių kraštu, priemonių reikia imtis jau dabar. Mes siūlome Lietuvai naują darbotvarkę jaunimo politikoje – sugrąžinti pramonę kaip darbo vietų kūrimo šaltinį, kelti algas, sukurti paskatas derinant darbinę veiklą ir šeimos gyvenimą, smarkiai mažinti mokesčius vaikus auginančioms šeimoms.
Reikia skubiai pakeisti darbdavių požiūrį į samdomus jaunus žmones ne kaip į baudžiauninkus, bet kaip į partnerius, kurių santykiai grindžiami abipuse pagarba, skubiai išspręsti profesinės praktikos problemą.

Teisingesnis pajamų paskirstymas, solidarumo tarp kartų atkūrimas, biurokratinių barjerų šalinimas, jaunimo verslumo skatinimas, pagaliau jaunų žmonių įtraukimas į valstybės valdymą – tai uždaviniai būsimai Lietuvos vyriausybei. Pokyčių reikia jau dabar.

Įrašas Krizei paaukota jaunoji karta buvo parašytas 2012/05/02, autorius Politikos virtuvė

http://www.youtube.com/watch?v=zvBSxa8oQGw

Apie savo pasirinkimą Bridžita paskelbė Prancūzijos Rivjeroje platinamame laikraštyje Nice-Matin, ir ši žinia akimirksniu pasklido po visą pasaulį. Ji apibūdino Mariną kaip vertą pasigerėjimo ir ypač gerai įvertino Marinos pasipriešinimą semitiškam hahal skerdimui, kai gyviems gyvuliams yra išleidžamas kraujas.

Rinkimuose Marina Le Pen surinko rekordinį Prancūzijos nacionalistams balsų skaičių – 18 %, ir atsidūrė trečioje vietoje, po socialdemokrato Hollando ir dabartinio prezidento Nikola Sarkozy. Linksmų plaučių Marinos tėvas Žanas-Mari pajuokavo, kad Nikola Sarkozy inicialai NS primena Hitlerio NacionalSocialistų partiją.

Energinio efektyvumo didinimo darbo grupė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai pristatė galimą daugiabučių renovacijos modelį. Seimo narė, darbo grupės atstovė Birutė Vėsaitė pristatydama galimą modelį tikino, jog jis pasiteisintų, dėl to būtų sutaupyta šilumos energijos, bei sumažėtų sąskaitos už šildymą.

Darbo grupės teigimu, kartu su šiuo metu taikomu modeliu būtina įteisinti ir kitus alternatyvius daugiabučių namų renovacijos modelius valstybei ir savivaldybėms prisiimant riziką, priežiūrą ir sukuriant tokią sistemą, kad būsto savininkams tiesiogiai nereikėtų prisiimti jokių kreditinių įsipareigojimų. Socialdemokratai rengia metmenis teisės aktams, kurie reikalingi sėkmingam programos įgyvendinimui.

Įrašas LSDP frakcijos pranešimas: socialdemokratai aptarė galimą daugiabučių renovacijos modelį buvo parašytas 2012/04/19, autorius Politikos virtuvė

http://www.youtube.com/watch?v=lsF4xQ_JHvc

Aleksanderis Oferis – pirmasis austras piratas šalies valdymo struktūrose

Rinkimuose iš viso dalyvavo vos 52,3 % rinkėjų, o Austrijos piratai buvo 7-i tarp visų partijų:

Pirmajame Lietuvėlės antifašiukai siaubėjasi ir seilėjasi Lietuvėlės fašiukų propagandiniais vizualais, demonstruojančiais bbž ką – gal kovos prieš gatvės chuliganus pozas?

O štai koks žodingas iš karto po to sekęs vizualas – tai jau ištikimųjų antifašiukų kovos (ar antikovos?) sėbrų – anarcholibertarijiečių kūrybybos vaisus:

Kas mane labiausiai žavi, tai sugebėjimas šitaip virtuoziškai šizofrenikuoti – kai fašiukai atsispausdina plakatą su NIEKO NEMUŠANČIAIS, GYNYBINĖJE POZOJE stovinčiais skinais – tai smurto propaganda, o kai anarchoapsipūtėliai susiranda ruskių debilų numaliavotą natūralistinį plakatą, kuriame anarchistas KRUVINU KUMŠČIU TALŽO nesipriešinantį pionierių, tuomet viskas zajabysь! Kaip komentare sau leido išsireikšti mažasis anarchofiureris ir plakato aborigenams adaptatorius bei platintojas D.P.:

Manau, kad į šitą piešinėlį reikia žiūrėti labiau simboliškai. Anarchistai labai norėtų užvožti leninistams už visas skriaudas, bet jiems kol kas tą padaryti pavyksta tik popieriuje….

Už kokias skriaudas? Jūs gi patys propaguojate smurtą kaip saviraiškos formą ir bet kokių moralės normų atsisakymą kaip elgesio standartą… Ir apskritai, kuo gi tą urlaganą su raudonu ženkliuku nuskriaudė pionierius, stovintis ir akivaizdžiai nesuprantantis, kas per oligofrenas bando jo auksinę, sunkiais fiziniais pratimais ir leninietiška savidisciplina išugdytą kantrybę…

Kas mane labiausiai juokina visame anarcholiberastų, antifasiuciuskinių ir kitų tolerastizmo apologetų propagandoje, bei jų bendroje dvasinio mankurtizmo pseudoidealogijoje – tai nieko nepridengiami dvigubi standartai. Tik matant tose tūsovkėse besitrinančius protingus žmones aš vis niekaip negaliu suprasti, o kaip gi jiems pavyksta apsimesti idiotais, nesuprantantiems savo uroborososinės* padėties?

O gal niekas ir neapsimetinėja? Gal jie iš tiesų yra idiotai?

Idiotai, kurių visos politinės “kovos” kryptį ir tikslą puikiai išreiškia vienas trumpas šizopacifistinis lozungas:

- Mes kovosime už taiką iki paskutinio kraujo lašo!

Nors tikriausiai reikėtų patikslinti, kad liktų mažiau erdvės šizoliberastinėms interpretacijoms:

- Mes kovosime už taiką JUMS, iki paskutinio JŪSŲ kraujo lašo!

—
* uroboras – gyvatė ryjanti savo uodegą. Homo sapiensų atveju, tai žmogus susikišęs galvą sau į subinę.

Tiems, kas vis dar tiki tokiai žodžiais, kaip “demokratija, rinkimų teisė, valdžia, socialinė valstybė, valdžių atskyrimasir t.t.” Pasižiūrėkite, kaip prieš kelis šimtus metų buvo konstatuotas faktas, puikiai galiojęs iki šiol:

“Man nerūpi, kokia lėlė yra pasodinta į Anglijos sostą valdyti Imperijos, kurioje niekuomet nenusileidžia saulė.

Žmogus kuris valdo Britanijos pinigų tiekimą, valdo Britanijos Imperiją, ir Britanijos pinigų tiekimą valdau aš.”

Natanas Rotšildas

O dabar pažvelkite į geresnės kokybės šito tikrojo Britanijos valdovo portretą:

Nepastebite nieko keista?

Ar jums nekeista matyti patį grynaveisliškiausią žydą, kuris savo išvaizda nė iš tolo neturi nieko bendro su nabagais semitais valkatomis iš Sinajaus dykviečių?

Dar kartą pažvelkite į šias žydras akis ir žilstelėjusias, bet šviesias garbanas:

Jo net antakiai šviesūs kaip kokio germano, kelto ar skandinavo…

Galiu drąsiai lažintis, kad jis taip pat ir neapipjaustytas, nes apipjaustymą kaip zombifikavimo ir vergų sąmonės ugdymo priemonę Rotšildo protėviai naudojo prie paprastus žydus – globalizatorių patrankų mėsą, su kuria ne tik kad nesimaišė (ir nesimaišo iki šiol), bet ir periodiškai pasiunčia į vis naują holokausto ir pogromų mėsmalę, taip palaikydami apipjaustabybių zombių armijos kovinę dvasią ir juos vienijančią išorinio priešo baimę.

O kad įsitikintumėte, kad netgi tarp žydų yra dar žydiškesnių žydų – štai kaip atrodo vienas iš šiandien populiariausių debilų tarpe Natano Rotšildo palikuonių – Natanielis Rotšildas:

Viso labo per porą dešimtmečių žmonija atliko neįtikėtiną šuolį  nuo puritoniškos moralės iki “apnuoginto kūno maišto”. Kas stovi  už viso šito ir kokio velnio (ar kokiam velniui) prireikė “išlaisvinti” liaudį?

Rusų debildėžės akivaizdžiai gavo komandą iš aukščiau stoti į informacinį karą ir duoti atkirtį Naujosios Pasaulio Tvarkos šeimininkams. “Specialiojo projekto” dokumentinių filmų serija ne tik informuoja visuomenę apie prieš ją vykdomą globalųjį genocidą, bet šalina konspiralogijos bei “sąmokslo teorijos” etiketę nuo tokių svarbių temų, kaip žmonijos skaičiaus ribojimas, globali vyriausybė, užkulisinis valdymas, manipuliavimas sąmone, netiesioginis genocidas, istorijos perrašymas ir t.t.

Po ilgų ir karštų debatų Seimas pagaliau priėmė gyventojų seniai lauktas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas. Kas jose naujo, kaip dabar pasikeis atliekų tvarkymas? Apie tai kalbėjomės su Seimo Ekonomikos komiteto nare, socialdemokrate Birute Vėsaite.

Ko trūko iki šiol galiojusiame įstatyme, kad prireikė jį taisyti?

Jei nieko būtume nedarę, ko gero, ilgainiui visą Lietuvą būtume pavertę ištisu sąvartynu, nes į juos keliauja nerūšiuotos atlikos. Regioniniai buitinių atliekų sąvartynai netgi būdavo suinteresuoti, kad į juos patektų kuo didesni kiekiai atliekų, nes nuo to priklausė jų pajamos.

Naujos redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymas skatins žmones rūšiuoti atliekas. Gyventojai, kurie turės biologiškai skaidžių atliekų, galės jas kompostuoti jų susidarymo vietoje. Tiems, kurie tvarkydami atliekas jas rūšiuos, numatyta savotiška premija – jie mokės mažiau už atliekų išvežimą. Tai turėtų  didinti jų perdirbimą ir panaudojimą, užuot viską vežus į sąvartynus. Daugelis atliekų yra pernelyg brangios, kad būtų panaudotos tik vieną kartą. Tai yra esminė žaliosios ekonomikos dalis – XXI amžiaus ekonomikos strategija.

Kaip pasikeis atliekų tvarkymas gyvenantiems daugiabučiuose namuose?

Gyventojai pagrįstai piktinosi socialine nelygybe, kuri buvo įtvirtinta senajame Atliekų tvarkymo įstatyme – mokestis už buitines atliekas būdavo nustatomas pagal būsto plotą. Pavyzdžiui, močiutė, gyvenanti 50 kv. m. bute turėjo mokėti tiek pat, kiek ir 5 asmenų šeima, įsikūrusi tokio pat dydžio bute. Buvo pažeistas esminis principas: moka teršėjas. Juk teršia, kitaip tariant, „gamina atliekas” ne buto plotas, o jame gyvenantys konkretūs žmonės. Kuo jų daugiau, tuo daugiau ir atliekų. Dabar ši situacija ištaisyta – mokestis už atliekų tvarkymą bus skaičiuojamas pagal bute gyvenančių žmonių skaičių.

Bet ar pavyks nustatyti, kiek žmonių iš tiesų gyvena bute, ar nebus dirbtinai mažinamas jų skaičius, kad mažiau reikėtų mokėti?

Be abejonės, esant gana liberaliai mūsų gyvenamosios vietos deklaravimo tvarkai, kartais gali būti keblu nustatyti, kiek žmonių iš tiesų gyvena viename ar kitame bute, gali pasitaikyti ir įvairių gudravimų. Tačiau susitikimuose su gyventojais ne kartą patyriau, kad namuose, kuriuose yra sudarytos jungtinės veikos sutartys arba yra įsteigtos bendrijos, jų pirmininkai labai gerai žino, kiek žmonių faktiškai gyvena name ar atskiruose butuose, todėl gali sudaryti labai realias atliekų tvarkymo sutartis pagal faktišką gyventojų skaičių.

Kuo dar gyventojams bus naudingos įstatymo pataisos?

Įstatymo pataisos gyventojams suteikia daugiau galimybių pasirinkti, kaip mokėti už atliekų tvarkymą. Jame yra numatyta ir rinkliava, ir paslauga. Tie gyventojai, kurie nesudarys individualių  sutarčių su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi, turės mokėti  rinkliavą, kurią nustatys savivaldybės taryba. Tokios pasirinkimo galimybės gyventojai seniai laukė, todėl dabar priimtos įstatymo pataisos įgyvendins jų lūkesčius. Beje, tai bus papildomas stimulas būti labiau organizuotiems ir burtis į bendrijas.

Kada įsigalios šis naujos redakcijos įstatymas?
Įstatymą dar turi pasirašyti Prezidentė, o įsigalios jis nuo liepos 1 dienos.

Kalbėjosi  Marius Vakaris

lsdp.lt

Įrašas Negalime visos Lietuvos paversti sąvartynu buvo parašytas 2012/03/29, autorius Politikos virtuvė

Kovo 25-ąją Saarlado žemės rinkimuose piratai tapo ketvirti po surinko 7,4% ir iš 51-os vietos Žemės parlamente užėmė 4-ias.

Vertinant rezultatą reikia prisiminti, kad Saarlandas – tai viena mažiausių Vokietijos Federacijos žemių, gili provincija, kurioje pačių PP narių procentaliai pagal gyventojų skaičių yra dvigubai mažiau negu Berlyne. Be to labai įdomi yra statistika pagal balsavusiųjų amžių – iš visų, kas rinkimuose dalyvavo pirmą kartą, už PP balsavo net 28%. Vertinant rinkėjus pagal amžių – beveik trečdalis 18-24 metų jaunimo rinkosi piratus, tačiau net 2% šešiasdešimtmečių ir vyresnių nusprendė, kad piratai geriau atstovaus jų interesus negu “tradicinės” partijos.

Šį mėnesį Vokietijoje laukia dar dveji savivaldos rinkimai:

• Gegužės 6-ą Šlezvige-Holšteine
• Gegužės 13-ą Šiaurės Reine – Vestfalijoje (tai viena svarbiausių žemių – ekonominis Vokietijos lyderis)

Turint omeny, kad Vokietija pati yra visos buksuojančios Europos Sąjungos pagrindinis idealoginis ir ekonominis variklis, tai, ką pavyks pasiekti Vokietijoje piratams neišvengiamai atsilieps ir kitoms ES narėms.

http://www.youtube.com/watch?v=t2EiaZBk8ZA

Ta pačia proga, rusai apie Baltarusiją – smagus ir tvarkingas reportažas:

Pavyzdžiui, kaip šį kartą – imti ir eilėraščiu  užvažiuoti per ypatų, vadinančių save “liberalais”, mordasikus.

Iš kur toks noras? Iš ten, kad dar nemačiau “liberalo”, kurio žodžiai ir deklaracijos nesiskirtų nuo jo realių darbų.

Juokingiausia, kai tie “liberalai” rėkdami apie “žmogaus laisves ir teises” reikalauja, įvaryti žmogų į tokią padėtį, kurioje jam nebeliks jokio, net menamo pasirinkimo. Pavyzdžiui, kliedėdami apie “laisvą rinką”, Lietuvos liberalai yra patys ištikimiausi įvairiausių monopolijų gynėjai ir lobistai… Kalbėdami apie žmogaus teisę į sveikatą – jie kuo įnirtingiausiai gina alko ir tabako mafijos pelnus ir interesus… Demagogizuodami apie  pasirinkimo būtinybę – jie prastuminėja narkotikų legalizavimą, tarytum narkomanas, tai būtent tas pilietis, kuris gali laisviausiai rinktis kaip jam gyventi… Dulkindami smegenis apie “vaikų teises” – jie šūdo mūru stoja už į tą vaikystę bandančius įsibrauti vaivorykštinius kaprofilinius iškrypėlius…

Ne veltui viena iš kobistų knygų taip ir vadinasi: “Liberalizmas – laisvės priešas“.

Liberalioji evoliucijos versija

O štai, mano bandymas į lietuvių kalbą išversti kanoninę diagnozę visų veislių ir iškrypimo lygio liberalams, kurią prieš 150 metų jiems nustatė rusų poetas Fiodoras Tiutčevas.

F. Tiutčevas apie liberalus

Bevaisis darbas – ne, jų nepakeisi,
Kuo jie liberalyn, tuo vis labiau nešvankūs,
Civilizacija – fetišas jų akims,
Bet nesuvokiama jiems jos idėja.

Kiek, ponai, jai į kojas besilenksit,
Europa nesuteiks pripažinimo,
Jos akyse jūs taip ir liksit amžiams
Pastumdėliais, o ne tarnais švietimo.

1867 gegužė

Originalas:

Ф. И. Тютчев. «Напрасный труд – нет, их не вразумишь…»

Напрасный труд – нет, их не вразумишь, –
Чем либеральней, тем они пошлее,
Цивилизация – для них фетиш,
Но недоступна им ее идея.

Как перед ней ни гнитесь, господа,
Вам не снискать признанья от Европы:
В ее глазах вы будете всегда
Не слуги просвещенья, а холопы.

Май 1867

Desertui:

Tipiškų liberalų v zakone tūsas (piešta iš natūros)

Nesuprantantiems rusiškai – jie smagiai plešia Viktoro Cojaus dainos apie permainų būtinybę priedainį:

http://www.ntv.ru/video/peredacha/296996/

—
Anonimo komentaras:

Jutūbėje su šituo filmu išvis fantastika dedasi – kai tik tūkstančiai rusų pradėjo jį laikinti, “staiga” palaikinimų skaitliukas sustojo ir pradėjo automatiškai suktis atgal, paskui sustojo, o neigiami vertinimai – priimami normaliai.

Maža to – jau pašalinti absoliučiai visi antioranžiniai komentarai, kurie surinko daugiausiai balsų.

Čia – originali nuoroda būtent į tą klipą, kur dedasi derьmokratiniai jutūbiniai stebuklai: http://www.youtube.com/watch?v=UdAXVi6NSMk

Šitą fenomenas gerai ir detaliai aprašytas vieno iš daugybės rusų blogerių: http://glebklinov.ru/youtube-street-magic-851.html

O mes galime padaryti tik vieną išvadą – Jutūbas sąžiningai aptarnauja pindosines šalavas – tai reiškia, kad jis yra Pindostano užsienio politikos įrankis, o ne “socialinis tinklas”. Ir tą būtina prisiminti ypač stiprėjant Pindostano bandymams sunaikinti Sirijos ir Irano valstybes.

Mega žaidimas “The Elder Scrolls V: Skyrim” liko be apdovanojimų, kaip ir eilė kitų iškilių 2011-ųjų metų žaidimų tokių kaip “Uncharted 3″, “Call of Duty Modern Warfare 3″ ar “Deus Ex: Human Revolution”.

Tris BAFTAs gavo ir “Battlefield 3″ – žaidėjų rinktoje populiariausio žaidimo nominacijoje, už pasiekimus garse bei už geriausia online žaidimą. Vakaras buvo itin sėkmingas(nenuostabu) Didžiosios Britanijos studijoms.

Visi laimėtojai:

Metų žaidimas
Portal 2

Geriausias veiksmo žaidimas
Batman: Arkham City

Meninis pasiekimas
Rayman Origins

Garso režisūra
Battlefield 3

Debiutas
Insanely Twisted Shadow Planet

Už žaidimo dizainą
Portal 2

Žaidimas šeimai
LittleBigPlanet 2

Metų inovacija
LittleBigPlanet 2

Žaidimas rankinukams
Peggle HD

Online – naršyklinis žaidimas
Monstermind

Online – daugėlio žaidėjų žaidimas
Battlefield 3

Garso takelis
LA Noire

Geriausias aktoriaus/įgarsintojo pasirodymas
Mark Hamill, for The Joker in Batman: Arkham City

Sporto žaidimas
Kinect Sports 2

Geriausias scenarijus
Portal 2

Metų strategija
Total War: Shogun 2

GAME žaidėjų renkamas metų žaidimas
Battlefield 3

STERVA [sin. kurva] – tai padvėsusio gyvulio ar gyvūno lavonas, dvėseliena, lavoniena, maita.

Jeigu valstybėje atsiranda galimybė visiškoms šiukšlėms ir degradams iš savo landynių ne tik išlįsti į viešumą, bet dar ir pretenduoti į vadovus – tai reiškia tik vieną – toji visuomenė galutinai išsigimė.

Fantastiškai skamba kurvos teiginiai, kaip ji pertvarkytų miesto gyvenimą, jeigu taptu jo meru: “išvarytų iš miesto visą pramonę” – kad NORMALŪS žmonės nebeturėtų NORMALAUS darbo ir “pristeigtų klubų, kazino ir kitų kurvinimo įstaigų” – kad darbo turėtų visos kurvos. O desertui – “dukart metuose organizuotų mieste pornografijos festivalius” – kad visiems debilams būtų aišku, kaip reikia gyventi ir elgtis.

Žinoma, tokia kurva netaps miesto meru, tačiau tas faktas, kad ji turi galimybę lįsti su savo kurviškais pasiūlymais – jau yra tam tikros stadijos diagnozė.

Juk viskas prasideda nuo idėjos, kuri išreiškiama žodžiais ir kurie vėliau tampa įgyvendinami. Jeigu kurvos idėjos randa savo vietą tarp kitų idėjų – tai atsiranda galimybė, kad tam per laiką susirinks tam tikra kritinė masė degradų, bandysiančių paversti tuos žodžius realybe.

Beje, tokiu keliu į vakarų visuomenes ir buvo įdiegtas pederastizmo kultas. Tokiu būdu jį bandoma prastumti ir pas mus – pradedant nuo idėjos, žodžių, ir pereinant prie konkrečių veiksmų.

“Nieko bendro nenoriu turėti su politika”, “Man politika visiškai neįdomi”, “Esu apolitiškas” – tokias frazes dažnai tenka girdėti iš Lietuvos žmonių, ypač iš jaunimo. Netgi tie, kurie laiko save patriotais, sugeba visą savo patriotizmą sutelkti nebent į vėliavėlės pakabinimą ant automobilio, bet ne į domėjimąsi savo šalies reikalais.

Įdomu, kad šiuo savo apolitišikumu daug kas dar ir sugeba didžiuotis. Lyg su pasididžiavimu būtų galima ištarti: “Aš neturiu nuomonės reikšmingais klausimais”, “Man nusispjauti į mano šalies ateitį”, “Labai tingiu kažką keisti gyvenime”.

Tiesa, kai kurie apolitiški, bet savo valstybei, visuomenei, aplinkai lyg ir neabejingi žmonės sugeba save apgauti, teigdami, kad jie vis vien yra patriotai, nes kažką bando keisti, bet ne politinėmis, o pilietinėmis priemonėmis – dalyvaudami įvairiose itin taikingose akcijose, talkose, stovyklose – tokiose, per kurias neįmanoma užsigyventi priešų. Visa tai tikrai nėra blogai. Tačiau stebina, kad jie smerkia bandančius elgtis kitaip, nes jie “lenda į politiką”, t.y. į “purvinus reikalus”.

Visa tai primena absurdo pasaką.

“Neįmanoma atlikti Kopijavimo komandos, nes pasirinkta vieta yra tuščia”

Gyvename su didele šeima savo gražiame, sename, nors ir kiek apleistame name. Labai didžiuojamės, kad namą pavyko išvaduoti iš plėšikų. Nuo tada virš namo plevėsuoja trijų spalvų šeimos herbas.

Bet namuose – netvarka. Ne, ne visame name, o daugiausia tik virtuvėje. Jos niekas nenori tvarkyti – todėl ten nuolat labai purvina. Tačiau namo gyventojai išdidžiai sau ir kitiems sako: “Nieko bendro nenoriu turėti su virtuvės tvarkymu”, “Visiškai nemoku gaminti, ir tingiu mokytis”, todėl virtuvėje jau daug metų karaliauja šeimos gyventojų pasamdyti virėjai, o patiems namo gyventojams ten net nelabai pavyksta koją įkelti. Jie ir nenori – tai labai purvinas reikalas.

Virėjai reguliariai paduoda namo gyventojams maisto, kurį jie patys apmoka, bet maistas labai prastas, ir kasmet vis prastėja. Gyventojai nekenčia savo virėjų, mano, kad visi jie yra vagys ir melagiai, tačiau toliau juos samdosi, nes geresnių neranda, ir klusniai valgo jų patiekiamą maistą. Kam maistas visai netinka ar jo tiesiog nelieka – išsikrausto iš namų, laimei, niekas nebelaiko. Bet visi bijo ką nors pasakyti virėjams, o jeigu ir pasako – tai po vieną, nedrąsiai, o kiti nepalaiko, galvoja – tas tai tik sau nori gardesnio kąsnio.

Virėjai taip suįžūlėjo, kad kai kuriems gyventojams išvis nebeduoda maisto, būna, kad nepatenkintus ir pamuša, nesiteikia pasirūpinti alkaniausiais, bet kiti sėdi tyliai savo kambariukuose ir džiaugiasi, kad jiems kol kas visko užtenka, ne taip kaip šeimos “padugnėms” – rūsio gyventojams. Ir didžiuojasi tuo, kad bent jau jų kambarėlyje – ne tokia ir bloga tvarka. O kad iš virtuvės sklinda smarvė – tai ne jų reikalas, jie didžiuojasi nieko neišmaną apie maisto gaminimą ir smerkia kiekvieną, kuris bando patekti į virtuvę ir tenai bent ką nors sutvarkyti.

Daug kas įtaria, kad niekšai jų pasamdyti virėjai geriausią už šeimos pinigus pagamintą maistą tiekia šalia esančiam prabangiam privačiam restoranui, o šeimai belieka tenkintis tuo, kas lieka. Nenuostabu, kad maistas toks prastas – čia dėl to, kad nuolat auga kainos, aiškina virėjai. Tačiau šeimininkai tuo nesidomi – jie labai nepatenkinti, bet mieliau žaidžia žaisliukais savo kambarėliuose, tarpusavyje beveik nesikalba, ar bent jau visaip vengia virtuvės temos, nes domėtis maisto gaminimu – ne lygis, tai vagių ir melagių reikalas.

Tiesa, vyresnius namo gyventojus galima suprasti. Anksčiau jie net negalėjo samdytis savo virėjų, virtuvę buvo okupavę svetimi maisto gamintojai. Sako, jie gal net gamino ne ką blogiau, kai kuriems ir sočiau buvo. Tačiau jeigu kas bandydavo ką prieš anuos virėjus pasakyti – tie be ceremonijų tokį gyventoją šaudydavo ar išveždavo kur toli toli. Todėl seni namo gyventojai turi labai daug pykčio, bet mirtinai bijo artintis prie virtuvės – net ir dabar, kai tenai dirba ne įsiveržėliai plėšikai, o paprasčiausi suįžūlėję ar apsileidę samdiniai. Kuris nors iš jų gal ne taip ir blogai dirba, bet kiti viską pagadina, kas ten žino, kuris geresnis, kuris blogesnis, bala nematė.

O jaunimas? Tas mieliau renkasi gyventi kitose šeimose, kur yra kiek daugiau tvarkos ir skaniau maitina. Ar bando virėjams įsiteikti, visaip pluša, kad kiek geriau jį pamaitintų. Geriausiu atveju – pasidaro ekodarželį savo kambaryje ir vegetuoja, misdamas natūraliais ant palangės užaugintais produktais. Džiaugiasi, kad virėjai leidžia, nors pusę derliaus ir nusavina. Bet jaunimą labiau už visus kitus slegia virtuvės tarša, ir jam labai nejauku šiuose namuose.

Atsiimti virtuvę ir kartu ją išvalyti šeimai kol kas tiesiog neateina į galvą, nes ji pripratusi, kad virtuvė – ne jos reikalas. Niekas nenori prisiimti atsakomybės už bendrą namų ruošą. Niekas nenori atsirinkti, kurį virėją palikti virtuvėje, o kurį – tiesiog atleisti. Niekas nenori pasidomėti, iš ko ir kaip gaminami jiems ant stalo už jų pinigus tiekiami produktai. Kiekvienam svarbiau atrodo tvarkyti tik savo nuosavą kamputį, todėl niekas nenori dalyvauti sudarant šeimos valgiaraštį.

Bet kaip manote, ar kas nors padarys visa tai už šią keistą šeimynėlę? Kiekvienas tikrai rastų, kaip prisidėti, receptų yra įvairių, juos galima derinti ir pasirinkti demokratiniu būdu, bet svarbu – pakelti užpakalį nuo kėdės.

Naujasis žaidimas praskaidrins gyvenimus tų, kurie negali gyventi be politikos. Ypač apsidžiaugti turėtų sarkazmo nestokojantys asmenys. „Game Of Politricks“ žaidėjų tikslas paprastas – užvaldyti menamos šalies valdžią. Tam jie drąsiai gali naudoti tiek sąžiningus būdus, tiek ir papirkinėji

Nors lietuvių kūrėjų darbas pasirodė vos šiemet, jo kūrėjai jau spėjo sulaukti pirmojo pripažinimo –„Game Of Politricks“ apdovanotas „Creative Cluster“ premija.

Geriausias meninis stilius
Uncharted 3: Drake’s Deception (Naughty Dog)

Geriausia istorija
Portal 2 (Valve)

“Portal 2″ susigriebė visus svarbiausius apdovanojimus, išskyrus GOTY: už istoriją, žaidimo dizainą ir garsą.

Metų debiutas
Supergiant Games (Bastion)

Geriausias garsas
Portal 2 (Valve)

Geriausia Technologija
Battlefield 3 (DICE)

Geriausias žaidimo dizainas
Portal 2 (Valve)

Inovacija
Johann Sebastian Joust (Die Gute Fabrik)

Geriausias žaidimas rankinukams
Superbrothers: Sword & Sworcery EP (Capy Games/Superbrothers)

Geriausias parsisiunčiamas žaidimas
Bastion (Supergiant Games)

Metų žaidimas
The Elder Scrolls V: Skyrim (Bethesda Game Studios)

Pionieriaus apdovanojimas
Dave Theurer, Missile Command, Tempest, ir I, Robot kūrėjas

Ambasadoriaus apdovanojimas
Ken Doroshow ir Paul M. Smith, žaidimų industrijos teisininkai Aukščiausiojo Teismo byloje prieš Kaliforniją.

Už gyvenimo nuopelnus
Warren Spector, Junction Point Studios įkūrėjas.