http://youtu.be/u5eN_-IN0u0

JAV visuomenės ir “žmogaus teisių” degradacija. Su kuo juos ir sveikiname.

Kiek buvo fantazijų, kiek buvo kaltinimų “kruvinam Putino režimui” – mol jislaisvus ir sąžiningus žmones radioktyviu polonijumi nuodija… Pofik, kad Litvinenko tiesiogiai tarnavo pas pagindinį Čečėnijos banditų finansistą Beriozovskį, pofik, kad realiai FIZIŠKAI neįmanoma polonijaus nei įberti į kavą, nei termose persivežti… Tai neaktualu – svarbu buvo pagal šeimininko komandą paloti ir apšikti politinį konkurentą globalioje kovoje.

O štai dabar išlenda – pats A. Litvinenkos tėvas atsiprašo savo Tėvynės, kad ją išdavė ir melavo apie savo sūnaus nužudymą taip, kaip to pageidavo derьmokratiniai “laisvės šaukliai”.

mir_24_2130

Vieno dalyko nesuprantu, kaip apipjaustabybiai, kurių “šventajame” rašte yra juodu ant balto įrašyta, kad pderastus ir kitus iškrypėlius reikia žudyti, sugeba savo sostinėje arganizuoti tokią pedooazę?

Bet matyt, žydas nebūtų žydas – net prieš savo dievą suras pasiteisinimą, kodėl nusišiko ant jo įstatymų.

Rekomenduojama skaityti / Recommended material:

http://landdestroyer.blogspot.com/2011/11/how-to-start-wall-street-backed.html

http://counterpsyops.com/2012/01/31/war-for-total-control/

Filed under: Bundančiam protui, Debilų visuomenė, Europa, Fuck the police, Geopolitika, JAV, Lietuvos ateitis, Lietuvos priešai, Nacionalinė grėsmė, NWO, Savamoksliams, Serious shit, Slaptosios tarnybos, Subininių gauja, Vyriausybių nusikaltimai, Vyriausybės meluoja, Žmonijos genocidas Tagged: belgrad, canvas, engineering the revolution., otpor, revoliuciju kurimas, serbija

Transportas

Skrendant su vaiku iki 2 m. galima nemokamai pasiimti vežimėlį arba auto kėdutę. Ėmiau, žinoma, pirmąjį ir labai džiaugiausi, kad Šanchajuje atgavau jį visą sveiką, nors stogelis buvo beveik atsisegęs ir nukritęs. Laimei – beveik. Kitaip lietingu oru būtume turėję bėdos… (Lietuviai nieko neklausinėjo ir nieko nesiūlė, paėmė vežimą taip, kaip jis buvo, ir išsiuntė į bagažo skyrių, o skrendant iš Šanchajaus check-in`o darbuotojai savo iniciatyva ėmė ir įkišo jį į didelį polietileninį maišą. Tai jau tikrai visos dalys vietoje )

Be abejo, ėmiau ir nešioklę, tačiau turėjau minty, kad daug vaikščiosime, tad ištisai nešioti vaiką tikriausiai nepajėgsiu, be to, vežimas – gera vieta miegui pasivaikščiojimų metu, o ir susidėti į jį šį bei tą galima.

Naudojomės tuo vežimu ne tiek ir daug, daugiausia aplink gyvenamąją teritoriją, tačiau jis vis tiek pravertė. Ėmėme ir į kai kurias išvykas į miestą, bet čia jis buvo ir patogumas, ir kliūtis, mat metro stotys vis dėlto nepritaikytos kitokiems individams kaip tik tiems, kurie sparčiai vaikšto dviem kojom.

Juokinga, kad iš oro uosto padaryta tiesioginė metro linija į miestą, tačiau į traukinį patekti reikia nusileisti keletą metrų po žeme, o tą padaryti galima praktiškai tik su eskalatoriumi, tad vežtis kelis lagaminus ir vaiko vežimėlį su vaiku super sudėtinga. To nežinodamos išbandėm šį kelią: iš pradžių vykom 400 km/h greitį pasiekiančiu Maglevo traukiniu, paskui persėdom į metro ir išlipom netoli viešbučio. Tačiau atgal šitaip keliauti jau nesiryžom.

Kai aną kartą lankiausi Šanchajuje, jis turėjo 2 metro linijas. Dabar – 10. Atrodo, nerealus patogumas! Deja. Persėdimai iš vienos linijos į kitą tokie tragiški, kad su mama juokavom, jog daugiau km numynėm pereidamos iš vienos metro linijos į kitą negu po patį miestą O dar netgi ne visur yra eskalatoriai, kuriuos kinai, atrodo, be proto dievina. Vienas persėdimas, kuriuo vis tekdavo naudotis, ypač tragiškas: maždaug 1 km eiti įvairiausiais koridoriais, paskui lipti į 3 aukštą ir dar pėdinti apie 0,5 km. Nejučia susidaro įspūdis, kad tokiu būdu daugiau nueini nei nuvažiuoji, o vienos metro stotelės išėjimas iš tiesų ganėtinai arti kitos metro stotelės išėjimo…

Nepaisant to, vietiniai nepatarė naudotis autobusais (kurių maršrutų yra apie 1000!), mat jie važiuoja neaišku kada ir kartais net neaišku, kur. Į taksi kasdien nesėsi, tad vaiką į nešioklę ir pirmyn. Iš pradžių pajėgdavau su nešiokle išvaikščioti pusdienį, nors jeigu būdavo kokia pertraukėlė prisėsti, tai ir dar truputį. O paskutinę dieną nuo pat ryto segėjau vaiką, papietavom ir paskui iki pat vakaro – jokio diskomforto. Kas tie 10 kg? Kaip ir nieko…

Visuomenė

Kadangi kinams jau ilgą laiką leidžiama turėti tik vieną vaiką, įsivaizduoju, kad vaikų jie apskritai mato gana mažai ir vaikas jau pats savaime – stebuklas. O mūsiškis – baltas vaikas, šviesiaplaukis vaikas, didelėm apvaliom akim, mėlynom akim! Visi jį pamatę aikčiojo, vadino lėlyte, čiupinėjo, prašė palaikyti ar nusifotografuoti, kiti fotografavo paparaciškai. Nuo mūsų vaiko tirpo ne tik suaugusios moterys, kurioms jau laikas turėti vaikų arba anūkų, bet ir visai jaunos mergaičiukės, net dvidešimtmečiai vyrukai! Mama su nuostaba ir siaubu pasakoja istoriją, kai palikau juodu du Šanchajaus Gedimino prospekte ir juos tiesiog apspito minia, net jaunučiai policininkai čiupinėjo, kalbino ir fotografavo, prilipo ir niekaip neįstengė eiti toliau patruliuoti. Mama juokavo, kad padarėm laimingais šimtus žmonių, kurie gavo paliesti, pakalbinti ar bent pamatyti tą mūsų stebuklingą berniuką

Vyrukas iš pradžių labai nemaloniai priimdavo dėmesį, jautėsi nejaukiai. Įsikabindavo į mane ir slėpdavosi. Paskui buvo ilgas etapas, kai aikštingai nusisukdavo, tarsi nieko nemato, nieko negirdi Neviliodavo jo net kišami dovanų ryškiaspalviai žaislai. O galiausiai tiek įsidrąsino, kad, kai niekas nekalbindavo, jau pats tapšnodavo šalia esančiam žmogui per petį

Mamą stebino kinų laisvumas bendraujant ir paslaugumas. Daugeliu atvejų tai pavadinčiau įkyrumu ar landumu (na, gal mes, lietuviai, baisiai uždari), tačiau malonu, kai įlipus su vaiku į metro visada užleidžia vietą. Kartą net atsistojo vaikinas su sulaužyta koja!

Kinų vaikų, beje, mačiau gal tik vieną ar du kūdikėlius, kurie dėvėjo kepures. Visi kiti aprengti tik storom vatinėm striukėm ir tokiom pat kelnėm, o nei kepurių, nei pirštinių, nei šalikų – ir nesušalę. Atkreipiau dėmesį, kad ir kiti žmonės apsirengę kur kas ploniau nei mes rengtumės tokiu oru. Matyt, tuose kraštuose, kur „žiema“ tęsiasi tik mėnesį, žmonės įpratę kaip nors iškęsti, pratempti, ir nesirūpina susisupti šiltuose paltuose ir pūkuotose kepurėse. Šilčiau apsirengę tik gatvės prekeiviai – apsitūloję kokiomis kailinėmis liemenėmis. Tačiau nė vieno snargliuojančio, nė vieno kosinčio.

Nešioklės Šanchajuje nepopuliarios. Mačiau 3 ar 4 vaikus vežimėliuose, dar kokius 3 ant rankų ir tik vieną kengūrytėj. Pamatę mus, du dėdės diskutavo, kad šaunus sumanymas, bet baisiai vargsta nugara. O visi kiti, ypač matydami mudu palindusius po vienu paltu, palydėdavo džiaugsminga replika „hen hao wanr!“ (kaip smagu!)

Paskutinėmis dienomis mama kaip patrakusi pyškino jaunus bachūriukus. Nieko nepamanykit, tiesiog jie taip išsipustę, kaip nuo žurnalo viršelio nužengę. Jei vyruką su tokia šukuosena ir tokiais drabužiai pamatytum Vilniaus gatvėje, greičiausiai pagalvotum, kad 100% gėjus Merginos ir moterys irgi prisižiūrinčios, bet daug paprastesnės. Vaikinai ir vyrai jas smarkiai pranoksta. It kokie gaigalėliai tarp ančių

O jau kaip visi pamišę dėl iPadų ir smartphone`ų! Metro kas antras kas trečias nosis įbedę, pirštais tik makaluoja. O dar kažkurią dieną, matyt, atsirado kokia naujovė, nes prie Apple parduotuvės rikiavosi ohoho kiek žmonių – trim eilėm palei visą pastato sieną!

Vystyklai

Skrydyje mūvėjom vienkartines sauskelnes. Neviliojo mintis apie 20 val. rauginti suterštus vystyklus (pats skrydis – apie 13-14 val., bet dar 2-5 val. lėktuvo laukimas persėdimui, plius atvykimas į patį oro uostą ir išvykimas iš jo…), kai paskui neaišku, kada išsiskalbsi, ir neaišku, kur džiovinsi. Apskritai beveik visą laiką mūvėjom vienkartines, mat Šanchajuje nėra centrinio šildymo, tai nėra ir radiatorių. Taip pat nebuvo gyvatuko ar dar kokio džiovinančio daikto, net paprastai kažkur pakabinti gana problematiška rasti vietą, tad keletą marlių vis dėlto panaudojom (daugiausia miegui ir iki išėjimo į miestą), tačiau apskritai beveik visą laiką vaiko užpakalis buvo užkonservuotas vienkartinėse. Tiesą sakant, tiek jis jų ir teršė. Būčiau tikrai galėjus daugiau laisvės užpakaliukui duoti, bet suveikė tinginio sindromas, norėjosi turėti vienu rūpesčiu mažiau ir negalvojant apie nieką ryti kuo daugiau įspūdžių. Viena, ką tikrai galėjau – tai grįžtamajam skrydžiui mauti medžiagines, tačiau kuprinė ir taip buvo gerokai prigrūsta, o pakaitinės, žinia, užima daugiau nei vienkartinės…

Prisiminimai

Gaila, mažylis nieko neprisimins iš šio nuotykio, bet gal kažkas išliks pasąmonėje. Pasistengsiu atminimų skrynelei išlaikyti įsodinimo bilietus, Finnair seilinuką, dovanų gautą pliušinį drakoniuką ir dar vieną kitą niekelį.

Gal dėl to, kad vežiausi mamą, kuri yra profesionali fotografė mėgėja, pripyškinusi pilną kompiuterio atmintį, gal dėl to, kad daugiausia „dirbau“ gide ir kelionių vadove, gal dėl to, kad dauguma vietų buvau mačiusi ir apskritai man jau mažai kas kėlė nuostabą ar susižavėjimą, fotografavimu pati visai nesirūpinau. Padariau tik šiuos tris genialius kadrus:

1) Mama fotografuoja Yuyuan soduose:

2) Varliukas miega užsikasęs pagalvėmis:

3) O čia net nežinau, kas. Tikrai neturėjau minties įamžinti kiniškų sauskelnių paką

Ir esu tikra, kad turiu dar bent keletą tūkstančių nuostabių tos savaitės nuotraukų!

Kodėl ir kaip Šanchajus, dabar, su vaiku?

Esu 1,5 savo gyvenimo metų praleidus Kinijoje, kurią studijavau, bet susilaukus vaikų buvau palaidojus visas mintis greitu metu ją vėl pamatyti. Išvažiuoti prasminga metams, pusmečiui ar bent mėnesiui, keliems, o kaip važiuoti? Su šeima brangu, be šeimos – nemalonu. Susigundžiau savaitės stažuote, skirta kinų kalbos mokytojams – viskas apmokėta. Tačiau viena vykti negaliu – žindau mažylį ir nenoriu to mesti. Dviese važiuoti irgi negaliu, nes reiks ištisą dieną sėdėti paskaitose, jis tiek neišbus ramiai. Nieko nesitikėdama pasiūliau mamai važiuot už auklę ir… ji sutiko! Nusipirko sau ir vaikui bilietą, sumokėjo pusę viešbučio kainos ir smagiai paturistavo, o aš vėl pačiupinėjau Kiniją!

Iš pradžių man visa tai atrodė geroka avantiūra, bet iš tiesų viskas buvo paprasta ir nieko ypatingo. Taip tik dar kartą įsitikinau, kad mažas vaikas – niekam ne kliūtis

http://youtu.be/EW0erHsc3V0

Savaitėlė su reikalais, kelios laisvos dienos ir kelios dienos kelionei – tiek pasisekė iškišti nosį į Šanchajų, Kinijos didmiestį, kuriame gyventojų dūzgia panašiai 7,5 karto daugiau nei visoje Lietuvoje. Su savim dar pasiėmiau mažąjį sūnų ir mamą.

Pradžia

Kelionės pradžia buvo nesėkminga ir nieko gero nežadanti. Nors lagaminą pradėjau krautis prieš kelias dienas, užsegiau jį tik apie 4 val. ryto, kai 6 ar 7 val. jau reikėjo keltis. Tą pačią naktį mūsų varliukas smarkiai apsisnargliavo, pradėjo kosėti. Rytą, važiuodama į oro uostą, mama užstrigo lifte. Vis patyliukais svarsčiau, ar tai kokie lemtingi ženklai, ar tiesiog nelaimingas rytas. Vis dėlto iškeliavome.

Helsinkyje, kur turėjome persėsti į Šanchajaus lėktuvą, mažuliui pasidarė dar blogiau. Ištisai kosėjo, sunkiai šnopavo, kaito. Galiausiai ėmėm ieškoti kokios nors medicinos pagalbos ar vaistinės. Darbuotojai išsiuntė į ligoninę priešais oro uostą. Teko eiti per lauką, kur snigo ir buvo šalta, bet gaivu. Mažiukas tuoj pat nurimo ir užmigo.

Šiaip ne taip radau įėjimą, o mus pasitiko su klausimu: „Jūs užsirašę? Šiandienai jau nėra laisvo laiko.“ Vienas gydytojas vis dėlto sutiko priimti. Visko išsiklausinėjo, atidžiai paklausė plaučius, apžiūrėjo ausis, o dėl temperatūros paklausė manęs, ar vaikas turi Paskui išsiuntė į laboratoriją, kur moteris be jokių pirštinių, be nieko, paėmė kraują, nosies turinį. Ištyrė nuo kelių ligų, nieko nerado, bendras kraujo tyrimas geras. Padarė dar plaučių alveoles praplečiančią inhaliaciją, truputį lengviau vaikui tapo. Bet prigąsdino, kad skristi nerekomenduoja, nes lėktuve, kai po kelių valandų inhaliacijos poveikis nuslops, vaikui gali pasidaryt visai prastai, o pagalbos nebus ir t. t. „O tai ką daryti?“ – klausiu. „Pasilikit šiai nakčiai Helsinkyje“, – sako. „Stebėsim, po kokios valandos galėsim pakartot inhaliaciją“. Nesąmonė! Žinoma, su tokiu vaiku, kaip jis tada atrodė, turbūt išgąsdinau tą gydytoją, ir jis elgėsi labai atsakingai, tačiau iš tiesų nelabai turėjau kito pasirinkimo, be to, įvertinau, kad ilgiau kaip parą tokia būsena paprastai nesitęsia. Dar gavom vaistų, kokius jau esam vartoję, žinojau, kaip jie veikia ir nuo ko, tad palikusi ligoninei daugiau kaip 250 EUR (kelionės draudimai praverčia!), ryžausi skristi.

Vėl perėjom per gaivų lauką ir skrydyje vyrukas beveik visą laiką miegojo. O mes su mama vis tikrinom, ar dar kvėpuoja…. Košmaras neišpasakytas! Jau buvau tris kartus prakeikus save, kad susiviliojau šia išvyka. Bet… Gerai pamiegojęs, atsikėlė vaikas gana žvalus. Nosis bėgo vis mažiau ir mažiau, matyt, sausas lėktuvo oras džiovino, šį tą užvalgė, baksnojo į langą ir linksmai reguliavo pramogų monitorių. Į Šanchajų išlipo beveik visai sveikas. Dar kelias dienas po kelis kartus sukosčiodavo, bet turėjau sirupo nuo kosulio, taip viskas ir baigėsi. Taigi maždaug nuo pusės skrydžio į Šanchajų viskas jau buvo super!

Kelionė lėktuvu

Bendrai paėmus vaikas miegojo didžiąją kelionės dalį. Iš pradžių buvo apmaudu, kad vis pataikydavo užmigti prieš pat atnešant pietus ar pusryčius ir pabusti gerokai po to, kai išnešdavo išvalgytus indelius, bet net ir tada, kai pasisekdavo maitinimo nepramiegoti, iš lėktuvo davinio valgė tik sausainukus ir sumuštinių bandeles, tad džiaugiausi, kad neužsakinėjau jam atskiro maisto. Būtų tekę imti „išsinešimui“

Apskritai mažiukas nei veržėsi bėginėti po lėktuvą, nei labai pyko, kai reikėjo segėti saugos diržą – praktiškai nekėlė jokių rūpesčių. Keliauti su kūdikiu (tokiais kelionėje laikomi vaikai iki 2 m.) buvo nepatogu tik keliais aspektais:

• Kai kelis kartus maitinimo metu nemiegojo, makalavosi kaip vijurkas ir buvo baisu, kad tuoj lėks karšti makaronai man į sterblę ar kaimynams ant galvos, tad su mama valgėm pakaitomis: visą maistą sukraunam ant vienos staliuko, ta pavalgo, perima vaiką, visą maistą perdedam ant kitos staliuko, kita valgo. Jau ten vieno žmogaus davinį susidėt ant to vieno staliuko gana striuka, o dviejų! Keliaudama viena niekad nebuvau pastebėjusi, kad tie staliukai tokie mažučiai Apskritai tarp sėdynių maža vietos, o dar kai staliuką ištiesi…
• Kai keliauji vienas, miegui gali susirangyti įvairiausiomis pozomis. Kai daliniesi sėdyne su kūdikiu, jų gerokai sumažėja. Tačiau geriausios vis tik lieka tos pačios: sėdėti šonu arba išsitiesti įstrižai. Kai pozos ieškojimo etapas atkrenta, viskas vėl pasidaro paprasta.

Laiko skirtumas

Kadangi mano vaikas ir šiaip beveik neturi režimo ir valgo tada, kai valgo, o miega tada, kai miega, laiko juostų pasikeitimas (+6 val.!) didelio įvykio nepadarė. Tiesa, jis neidavo miegoti 21 val., kaip įprastai, bet vien dėl to, kad dažniausiai tokiu metu dar nebūdavome grįžę į viešbutį Keletą kartų bandėm migdyti „normaliai“ ir patyrėme ilgą valandą ausį rėžiančio rėkimo (kaimynai turbūt irgi nebuvo patenkinti, kartą net lyg beldė į duris ), o sykį, kai abi migdytojos jau beveik snaudė savo guoliuose, mažiukas atsisėdo aklinai tamsiame kambaryje, prisitraukė nuo spintelės žurnalą ir ėmė jį vartyti… Žodžiu, nieks jam nenurodinės, kada miegoti, kada – linksmintis

Aplinka

Mūsų varliukas niekaip ypatingai nereagavo į lėktuvus ir oro uostus, tačiau nusileidus Kinijoje pasijuto gerokai nejaukiai. Iš pradžių nepaleisdavo manęs nė per plauką ir tik retkarčiais ryždavosi pabūti močiutei ant rankų ar ant kelių. Įsivaizduoju, kad atsidūrus ten, kur pastatai dešimtkart aukštesni, žmonės kitaip atrodo ir kalba nesuprantama kalba, gali pasijusti tarsi Marse. Tik paskutinėmis dienomis vaikas įgijo daugiau drąsos savarankiškai tyrinėti aplinką: bėginėjo po valgyklą, nerimdavo atsisėdęs metro, vis norėjo ką nors griebti, čiupinėti.

Maistas

Vyrukas skeptiškai žiūrėjo į nematytus vaisius, bet noriai kirto kiniškus saldumynus. Iš rimtesnių patiekalų labiausiai mėgo skrudintus koldūnus, makaronus ir dešreles ant pagaliuko, bet nustebau, kad jam visiškai nepatiko baozi ir kiniška košė. Apskritai dėl maisto buvau rami – kinai viską, išskyrus vaisius, valgo tik termiškai apdoroję. O vaikas mano žinodavo, ko nori: besdavo pirštuku į norimą patiekalą, jį ir valgydavo Mus labai skaniai ir įvairiai maitino viešbutyje, gatvės maistas jam irgi tiko. Bėdos atvejais gelbėdavo nepamainomi lietuviški ryžių trapučiai. O šiaip – žindomam kūdikiui su mama niekur ne bėda

Klimatas

Nors prieš mums išvykstant Šanchajuje ir Vilniuje oras buvo lygiai toks pats: apie 0 C ir lietus, daugelis šaltinių prieš kelionę labai gąsdino, kad ten siaubingai šalta, mat didelė drėgmė, kuri prasiskverbia prie kūno, kad ir ką beapsirengtum. Na, drabužių susidėjau tokių, kokius rengdavausi Vilniuje ir nešalau. Dar paėmiau miegmaišį mamai, šiltą kūdikio miegmaišiuką ir vilnonį pleduką, jeigu miegoti būtų šalta, mat Šanchajuje nėra centrinio šildymo – vėsiau būna tik kokį mėnesį per metus, tad neverta. Pirmame viešbutyje miegoti buvo tikrai vėsu (niekaip nesugalvojome, kaip įsijungti šildymo režimą kondicionieriuje, o eiti iki registratūros paklausti jau nebuvo jėgų), tad viskas, išskyrus vaiko miegmaišiuką, tikrai pravertė. O antrajame savaime buvo ganėtinai šilta, panašiai kaip pas mus senesnės statybos namuose, tad užteko viešbučio antklodžių.

Oras iš tiesų nebuvo toks šaltas kaip Vilniuje. Nors beveik visą laiką lijo, to smelkiančio šalčio nesijautė, nebent tik Bunde, prie vandens, kur labai vėjuota. Kelias dienas pasitaikė saulėti orai, tai vidudienį temperatūra siekė apie 13 C ir taip užkvipo pavasariu! Juolab kad ir gėlių daug žydinčių, o dauguma medžių skleidžia pumpurus.

Ruošdamasi kelionei konstravau šiltą uždangalą nešioklei. Jo tikrai neprireikė.

Tęsinys kitame įraše.

Autorius: zweizwei

Ролик сделан для Министерства иностранных дел Республики Беларусь.

МИНСК/Беларусь 2011(Minsk/Belarus)
Цейтраферная съемка в движении / time-lapse photography in motion

музыка: Денис Воронцов

Canon 5D Mark II
Canon 60D
tokina 11-16mm/2.8
sigma 14mm/2.8
sigma 24mm/1.8
мир24 35mm/2.0(tilt)
canon 50mm/1.4
canon 70-200mm/4lis
NDx16, NDx1000, NDx2000, c-pl

Download this video (525 Mb): narod.ru/disk/35783454001/MID_fin.mp4.html

Filed under: Baltarusija, Bundančiam protui, Geoinžinerija, Interesting, VSK

Ir nereikia vargintis bandant galva pramušti sarkazmo sienas — jų čia nėra. Aš kalbu visiškai rimtai.

Bent vienas matęs pisuarą su muse turėtų prisiminti ir tą keistą norą į ją pataikyti. Tai nėra joks iškrypimas, o tik natūrali vyriška reakcija. Ilgą laiką kaip miesto legenda skrajojusi tualetų musė, dabar jau laikoma faktu, kuris net yra apžvelgtas profesoriaus Kimo Vincento knygoje „The Human Factor“. Pisuaro musę jis vadina „žmogui draugišku“ dizainu, nes matydami ją vyrai nesusimąstydami, instinktyviai ir be jokios instrukcijos ima taikytis. Taikytis ir švariai sysioti. Kai kurie pisuarų su musėmis gamintojai tikina, kad toks pramoninis dizainas išlaiko viešus tualetus iki 85% švaresnius. Štai čia atėjo „Sega“ ir paklausė savęs, o kodėl už musės sušaudymą niekas negauna taškų?

Taip gimė unikalus, jau 100 japoniškų tualetų įrengtas produktas — „Toylet“. Tai tobulas sprendimas tualetui, tobulas gamification pavyzdys, traukos objektas ir pardavimų įrankis. Žiūrim ką turim!

Visų pirma yra nemažai vyrų, kurie sužinoję apie šlapimo čiurkšlės apimtis ir stiprumą matuojančius žaidimus nors ir nepuls ploti katučių viešai, paslapčia tikrai ieškos porgų išbandyti savo jėgas. Juk tai tas pats kas matuotis pimpalais daužant bokso kriaušę, tiesą sakant šiuo atveju, procesas įgauna kur kas daugiau tiesioginės nei perkeltinės prasmės.

Žodžiu vyrai atvyko, pasiėmė alaus, užsimanė į tualetą, o jame randa pisuarą su nupieštu taikiniu ir akių lygyje pakabintu ekranu. Siūlomi penki žaidimai, vieni jų (pavyzdžiui sysiojantis berniukas) matuoja šlapimo apimtis, kiti (Splashing Battle) matuoja čiurkšlės stiprumą ir fiksuoja „high score!“. Stiprios čiurkšlės reikės ir tiems, kas norės imituoti vėją ir „nupūsti“ mergaitės suknutę…  Skamba kaip „hardcore“?

O juk taip ir yra, nes žaidimas iš tualeto be abejo persikels prie baro! Vyrai mazgu supynę kojas, kratomi drebulio ir ašarojančiomis akimis užsakinės daugiau alaus, idant virtę nesustabdoma cunamio banga grįžtų prie žaidimo ir sukeltų taškų skaičiavimo katastrofą. Barų savininkai atkreipkite dėmesį: žmonės gers daugiau, sysios rečiau ir darys tai taikliau.

Niekingi 4500 litų kuriuos išleisite šiam pisuarui grįš per ypatingai trumpą laiką.

http://www.presstv.ir/detail/222317.html

According to Asharq Alawsat, the troops landed in the eastern oil port city of Brega.

Although the deployment is said to be aimed at generating stability and security in the region, the troops are expected to take control of the country’s key oil fields and strategic ports.

Brega, the site of an important oil refinery, serves as a major export hub for Libyan oil. The town is also one of the five oil terminals in the eastern half of the country.

Following the popular uprising of the Libyan people, NATO launched a major air campaign against the forces of the former regime on March 19, 2011 under a UN mandate to “protect the Libyan population.”

The Western military alliance, however, was heavily criticized for its failure to protect civilians and taking action beyond the terms of the UN mandate.

On October 20, Libyan dictator Muammar Gaddafi was killed in his hometown of Sirte, eight months into an uprising that put an end to his 42-year dictatorship.

Human rights groups have accused NATO of committing war crimes and human rights violations against Libyans.

Filed under: Geopolitika, JAV, Libija, NWO, Stichija ir nelaimės, Subininių gauja, Vyriausybių nusikaltimai, Žmonijos genocidas Tagged: JAV okupuoja Libiją, nato, ntc, NWO, rape and pillage, rats, US occupies Libya, war, zionist crimes

Nuotraukos – Tommy Ton for style.com

Buvo kalbinti 8 žmonės, mano vertinimu trys iš aštuonių arba neturi savo nuomonės ir sutinka su betkuo, ką numeta valdymo aparatas arba turi MSM (masinių dezinformavimo priemonių) suformuotą ‘nuomonę’ ir yra išsigandę ‘dėl savo saugumo’.

5 iš 8 dalyvių geba mąstyti kitaip, patys užduoda klausimus ir yra linkę diskutuoti. Tik žinoma mano subjektyvia nuomone, tokių kaip tie trys FAIL’ai visos JAV ar bent New York’o miesto lygiu yra žymiai didesnis skaičius, nei gebančių formuoti savo požiūrį.

Pažiūrim dar vieną video:

Filed under: Bendravimo formos, Besmegeniai, Bundančiam protui, Debilų visuomenė, Informacinis karas, JAV, Lietuvos ateitis, NWO, Vyriausybių nusikaltimai, Vyriausybės meluoja Tagged: bases, bazes, iran, Iranas, JAV, monitoring, moon, mėnulis, NWO, retarded americans, sekimas, snipinejimas, spy, spying, stebejimas, thinking americans, USA

JAV kongresas ir atstovų rūmai svarstys interneto cenzūrą numatančius įstatymus SOPA(stop online piracy act) ir PIPA (protect IP act). Šia proga šiandien daugybė interneto svetainių streikuoja prieš šių įstatymų priėmimą(senatas balsuoja už 6 dienų), nes tai paveiktų ne tik JAV vidinį internetą, bet ir didžiąją dalį interneto likusioje pasaulio dalyje, nes itin daug interneto paslaugų yra laikomos JAV serveriuose.

Cenzūra paveiktų ne tik JAV įmonių ekonominę padėtį, bet ir padidintų bedarbių eiles prie išmokų, o dalis internetinio turinio taptų neprieinama interneto vartotojams esantiems JAV ir likusioje pasaulio dalyje.

Kaip dalyvauti streike? Apsilankykite žemiau pateiktose svetainėse, patalpinkite HTML ar Javascript kodą savo tinklaraštyje (jo įraše ar valdiklyje), taip pat žymų skiltyje(tags) pridėkite žymą http://en.wordpress.com/tag/sopa/ .

http://sopastrike.com/#how-to-strike

http://americancensorship.org/

http://sopastrike.com/strike

http://sopastrike.com/

https://www.google.com/landing/takeaction/

http://sopacountdown.com/

http://wpmu.org/how-to-blackout-your-wordpress-site-in-protest-of-sopa-on-january-18th/

WordPress.Com brolis WordPress.Org  taip pat dalyvauja šioje akcijoje.

http://wordpress.org/

Kaip protestuoti WordPress.Com vartotojams: http://en.blog.wordpress.com/2012/01/18/join-our-censorship-protest/

Blogeriai informuoja:

http://sincedutch.wordpress.com/2012/01/18/1182012-protest-stop-sopa-proposed-law-congress-can-you-hear/

http://seeker401.wordpress.com/2012/01/18/fuck-you-sopa/

Jeigu norite užjuodinti savo dali savo įrašo, į jį įterpkite šį HTML kodą:

<a style="width:400px;height:100px;vertical-align:middle;text-align:center;background-color:#000;position:absolute;z-index:5555;top:50px;left:50px;background-image:url(http://americancensorship.org/images/stop-censorship-small.png);background-position:center center;background-repeat:no-repeat;" href="http://americancensorship.org"></a>

Filed under: Europa, Informacinis karas, JAV, JK, Lietuvos priešai, Nacionalinė grėsmė, NWO, Serious shit, Svarbu, Tech, Uncategorized, Vyriausybių nusikaltimai Tagged: atviras internetas, black out, blackout, censorship. cenzura, http://en.wordpress.com/tag/sopa/, internet freedom, interneto laisve, open internet, sopa, Stop Protect IP Act, Stop SOPA, streikas, strike, svarbu

1. Pastate miestus:Elektrenus, N. Akmene, Visagina ir didziulius gyvenamuju namu raj. kituose miestuose.
2. Nutiese kelius, magistrales, pastate tiltus
3. Nutiese, arba atnaujino gelezinkelius
4. Nutiese dujotekius, naftotekius,
5. Nutiese elektros tinklus, kiekvienas vienkemis elektrifikuotas NEMOKAMAI.

6. Pastate lygonines kiekviename mieste ir net miesteliuose, poliklinikas
7. Pastate vaiku darzelius ir mokyklas, kiekviename kaime, mieste kiekviename mikrorajone…
8. Pastate Sporto centrus, baseinus, bibliotekas….
9. Sukure zemes uki, kolukius, miskai buvo pleciami, auginami (dabar kertami masiskai)
10. Pastate universitetus, technikumus,
bendrabucius studentams….(VGTU, VU, VPU….KTU)

11. Pastate oro uostus ir nusileidimo aiksteles – lektuvai skraidydavo i kiekviena rajona.
12. Pastate gamyklas ir elektrines, Ignalinos atomine, Elektrenu ir kitu miestu elektrines, Mazeikiu nafta, Kauno TV g-la ir kt, Kuro aparatura, Lifosa, Venta, Elfa……..Snaige, Taura, Vaira….simtus mazesniu
13. Lietuviu nuo 1945 iki 1990 metu padaugejo 1 milijonu 300 tukstanciu, o nuo 2,7 mln 1959 m. gyv. sk. isaugo iki 3,7 mln 1990.
Deja, nuo 3,7 mln 1991 m sumazejo iki 3 mln 2011 m…
14. Pastate 14 moksliniu tyrimu Institutu pvz Chemijos, Fizikos, Lietuviu kalbos ir kt………..

Deja, po 1991-ju beveik viskas BUVO SUGRIAUTA, ISVOGTA, ISPARDUOTA UZSIENIECIAMS (neretai uz 1 Lt)…
Jus dabar i mokyklas, darbovietes, parduotuves vaikstote TSRS gatvemis, TSRS tiltais, elektra gaunate is TSRS tinklu, elektriniu, transformatoriniu, sildyma gaunate is tu laiku silumos tinklu, masinomis vaziuojate TSRS keliais, gydotes TSRS pastatytose lygoninese, poliklinikose, mokotes TSRS pastatytose mokyklose ir universitetuose, skraidote is TSRS pastatytu oro uostu, vaziuojate is TSRS pastatytu autobusu stociu, plaukiate is TSRS pastatyto Klaipedos uosto…
Apsidairykit aplinkui – viskas, ko “demokratai” nespėjo sugriauti – TSRS…..

O kas „nepriklausomoj“ Lietuvoj per 20 metu pastatyta? Keli stikliniai dangoraiziai saviems vagims vogti ES lėšas, keliolika daugiaauksciu kartonkiu ir ponu pilaiciu kvartalai…
Iseina, – geri buvo tie okupantai. Tai ne XXI a. „demokratijos“ nesėjai, bombomis ir raketomis griove buvusia Jugoslavija, Iraka, Afganistana, dabar – Libija...

Nesuvokiu, kaip galima taip stipriai nekęsti pasaulio žmonių, kad ardyti jų gyvenimą karais, konfliktais, nešti „demokratiją“ bombomis. Palyginus su JAV, Hitlerio šutvė atrodo kaip kiemo berniūkščiai, išbėgę langų padaužyti.

Žiema Iraną aplankė lapkričio pradžioje:

Filed under: Bendravimo formos, Bundančiam protui, Fuck the police, Informacinis karas, Interesting, Iranas, JAV, Pamąstymai, Svarbu, Vidurio ir Artimieji Rytai Tagged: Cat Stevens, fuck nwo, fuck war, Iranian culture and nature, Irano kultūra ir gamta

Žaidimų pardavimai krito septyniais procentais. Iš visų platformų, tik Xbox 360 žaidimų pardavimai gali pasigirti augimu. Skaidant metus į ketvirčius, geriausi rezultatai – paskutiniojo – 51 proc. visų pajamų buvo gauta būtent ketvirtajame ketvirtyje, kurio metu buvo išleisti aštuoni žaidimai iš labiausiai parduodamų metų žaidimų dešimtuko.

Daugiau nei dvigubai augo judesiais valdomų žaidimų sektorius, tačiau tai neturėtų stebinti, nes 2011-ieji buvo Kinect metai.

Visas Didžiosios Britanijos video žaidimų retail rinkos dydis 2011-aisias – 2.52 milijardai svarų, iš kurių 1.42 miljardo sudarė žaidimų pardavimai, o 646 milijonai svarų sterlingų – įrangos.

Nors retail rinka ir traukėsi, analitikų vertinimu visa video žaidimų rinka intensyviai augo maitinama digital pardavimų, kurių rezultatai dabartiniame kontekste būtų nepalyginamai įdomesni. Lauksime kol kažkas juos paskelbs.

Reblogged from Stop NATO:

====

U.S. Aircraft Carrier Crosses Strait Of Hormuz Toward Iran

154 Warplanes: U.S. Signs $29 Billion Deal With Saudis For F-15s

United Arab Emirates: First Overseas Deployment Of Advanced U.S. Interceptors

Russia: Main Goal Of U.S., NATO In Libya Was To Murder Gaddafi

Afghan Soldier Slays Two NATO Counterparts

NATO Loses Soldier In Southern Afghanistan

Georgia Expects Chicago Summit To Advance NATO Integration

Kosovo Serbs: The Right To A Homeland

Russian UN Envoy Warns Of …

JAV savo įtakos sferoje esantiems Saudo Arabijos emyratams pardavė 84 naujus naikintuvus F-15 ir dar sutarė atnaujinti ir pagerinti jau naudojamus 70 Saudo Arabijos armijos lėktuvų F-15 už 29 milijardus dolerių.
***
Gruzija siekia artimesnių ryšių NATO ir ES valdininkų susitikime Čikagoje,su noru paspartinti narystę šiaurės atlanto teroristų organizacijoje.
Mažas tuzikas irgi nori būti gaujos narys…
***
Žmonių skerdimo profesionalų korporacija Raytheon pasirašė šviežią kontraktą su JAV ir NATO dėl naujų technologijų ir raketinės ginkluotės tiekimo.
Kada jie pasisotins tuo krauju? Matyt artimiausiu metu tikrai ne…
***
Azerbaidžianas neria į klyna Pentagonui.
***
Indija kaip žinom seniai amerikonam blizgina sėklides, ir nuolat žvangina ginklais Pakistanui prieš nosį. Indija su Japonija pasirašė karinio bendradarbiavimo paktą, tuo užsitraukė svarbios regiono žaidėjos – Kinijos nemalonę.
Tiek indams, tiek kinams dėl abiejose šalyse vystomos „vieno“/ „nedaugiau dviejų“ vaikų socialinės politikos – rekrųtų turi per akis. Šiose valstybėse vyriškių kiekis jau senokai ėmė lenkti moterų kiekį.
***
Tai va tiek trumpai, dar kai ką specialiai praleidau, patys paskaitysite
Šaltinis: http://wp.me/pCpOz-2MR

Filed under: Bundančiam protui, Europa, Fuck the police, Geopolitika, Informacinis karas, Japonija, JAV, Lietuvos ateitis, NWO, Vyriausybių nusikaltimai, Žmonijos genocidas Tagged: geopolitics, India, Japan, manslaughter corporation, military news, nato – žmogžudžiai, north atlantic terrorist organization – NATO, Raytheon, USA

Reblogged from CounterPsyOps:

DAMASCUS, (SANA) - terrorist Nasser Salah al-Din al-Tal admitted that he and a group of armed terrorists fired against demonstrations at al-Zabadani City in Damascus Governorate as to accuse the Army and Security Forces.
Terrorist al-Tal, interviewed by Syrian TV yester night, also admitted perpetrating scores of killing crimes against the citizens.
Terrorist al-Tal along with the terrorist armed groups fired at a demonstration near al-Jiser Mosque, killing scores of citizens, among whom the names of …

MI6 panaudojo taktinį manevrą, kurį išmoko iš IRA(„airių respublikonų armijos“ – Airijos šiaurės dalies kovotojai prieš britų okupaciją). Savo parengtus teroristus aprengė panašiomis į sirų armijos karių uniformomis ir davė įsakymą šaudyti į minią, siekiant suversti kaltę Sirijos armijai ir valdžiai susidorojimu su piliečiais.

Burbulas vėl sprogo Kaip matėm vaizdo įraše prieš keletą dienų, „nušautieji“ aktoriai braukė kečiupą nuo kaktos rodė iškeltus du pirštus ir atsistoję nuėjo sau.

Beliktų sučiupti giją, kuri dročina visą šitą spektaklį ir prisikasti iki jos pradžių – bet tai gana sunkokas atvejis, kadangi ta gija vieno voratinklio dalis. Voro reikia ieškoti, besišildančio saulutėje

Filed under: Besmegeniai, Bundančiam protui, Debilų visuomenė, Europa, Geopolitika, Informacinis karas, Iranas, JAV, Lietuvos ateitis, Nacionalinė grėsmė, NWO, Serious shit, Sirija, Slaptosios tarnybos, Subininių gauja, Svarbu, VSK, Žiniasklaidos manipuliacijos, Žmonijos genocidas, Žydauja Tagged: C3, CIA, jewSA, MIš, MOSSAD, Sirija, Syria, USA, zionist control

Japonija ir Kinija atsisako dolerio tarpusavio atsiskaitymuose. Kinijos juanis po šios žinios pabrango (trumpialaikėje perspektyvoje tai yra naudinga amerikiečiams tarp kitko).

businessweek.com/news/2011-12-26/yen-yuan-trade-plan-to-cut-dollar-dependence-of-china-japan.html
pbc.gov.cn/publish/english/955/2011/20111225173248498166576/20111225173248498166576_.html

Kaip skelbia JDW (Jane's Defence Weekly), ginkluota kova prieš dabartinę Sirijos valdžią vykdo "Laisvoji Sirijos Armija", įkurta m. liepos 29 d., dabar pasiekė 20 tūkstančių kovotojų ir sudaro 23 batalionus. Armija yra suformuota iš Sirijos pabėgėlių esančių Turkijos (su Turkijos valdžios institucijų pagalba) stovyklose. Stipriausia LSA grupė veikia "Aleppo" provincijoje (aštuoni batalionai).

Kalbant apie JT – tai yra vadinama agresija (rezoliucija 3314 (XXIX) 1974 metų gruodžio 14 straipsnio 3 punktas G). Kadangi gyvename melo ir arogancijos amžiuje, teks kalbėti, kad tai taikūs demonstrantai kovoja prieš Asado diktatūrą.

Gal todėl ypač vertinu bei išnaudoju galimybes pasimėgauti rusiško teatro trupiniais, retkarčiais nubyrančiais Lietuvoje. Matyt, vis tikiuosi pajusti tą retą poskonį vėl ir vėl… Ir kartais pavyksta, kaip per Maskvos Kinetinio teatro spektaklius Menų spaustuvėje praeitą savaitę. Komiksų ir lindyhopo spektaklis „Senė“ – smagiausias teatrinis kreizas matytas šiais metais. Dėl visko kaltas vienas toks DJ Saša – Aleksandras Pepeliajevas, vadinamas rusiško performanso tėvu, alchemiku, maišančiu teatro žanrus, kūrėju, apsėstu naujos teatrinės substancijos, netinkamos visuomeniniam naudojimui, išgavimu. Nerealusis Saša, beprotiškai tempais mikširuojantis vizualą, garsus ir mintis už savo pulto, spėjantis įšokti į veiksmą sušokti savo beprotišką Senės partiją ar išgimdyti baltus marškinėlius seksualiam vikšreliui, o gal drugeliui, prisidengti. Saša, savo intervuose DJ Charmsą drąsiai išvadinantis pižonu ir lietuviškai mūsų paklausiantis – Kelinta dabar valanda? Saša, taip smagiai išniekinantis tyrąjį lindyhopą – patį nekalčiausią, smagiausią jaunimėlio akrobatikos, baltų kelnaičių ir retro stiliuko miksą, taip dažnai trypiamą viešuose mūsų miesto erdvėse. Saša, pripažystantis tik vieną spalvą – raudoną, raudonesnę, raudoniausią, na, ir truputi, pilką.

Aleksandras Pepeliajevas – nuo pirmos Senės akimirkos privertęs pagalvoti apie kitą performanso, tik lietuviško, tėvą – Beną Šarką, ir apie kitą, chrestomatinę, lietuvišką Senę pasipuošusią baltu balerinos sijonėliu ir kito Beno veidu, ir dar vieną imbicilą, trolį – ekspertą, dažnai pasisakantį lietuviškų seniu klausimais. Ramybės jiems visiems.

Šių metų Venecijos bienalės arsenalas pradžiugino dviem vyrais, užsižaidusiais laiku. Pirmasis jų būtų Christian Marclay ir jo kino laikrodukų grandinė The Clock, kur kino būtasis laikas netikėtai pradeda judėti paraleliai žiūrovo esamajam. Apie šį darbą Meno Duobė jau rašė, iš arčiau susipažinti galite čia.

Prisipažinsiu, dėl asmeninių problemų, susijusių su kantrybe, prie pastarojo darbo pasėdėjau penkias minutes, tiek laiko užteko įsitikinti, kad mano pigus laikrodukas tikrai sutinka su kažkokio nespalvoto gražuolio prabangaus aksesuaro rodyklėmis. Tuo tarpu antrasis menininkas Urs Fischer ir jo Untitled privertė pastoviniuoti, apeiti kelis ratus, patyrinėti iš arti, vėl atsitraukti tolyn ir dar kartą susimąstyti.

Autorius bienalės lankytojams pateikė trijų natūralaus dydžio vaškinių skulptūrų kompoziciją – Džovanio da Bolonijos skulptūros „Sabinių pagrobimas“ kopiją, prieš ją stovintį kostiumuotą žiūrovą ir nuošaly, matyt, to paties žiūrovo paliktą biuro kėdę. Sulig bienalės atidarymu vaško skulptūros virto milžiniškomis žvakėmis ir taip kasdien be perstojo kelis mėnesius vyko savidestrukcijos aktas. Iš pirmo žvilgsnio kažkaip banalu, ar ne? Todėl ir keista, kodėl būtent prie šio darbo stabtelėjau ilgam…

Spoksant pamažu galvoje dėliojasi mozaika. Pirmiausia grįžtu į tuos laikus, kai žmonija dar tik stengėsi pažaboti laiką, kai jį matavo rėžiais žvakėje, kai jis slinko lėtai ir švelniai, o ne staigiais ir mechaniškais rodyklių smūgiais, automatiškai verčiančiais galvoti, kad greičiausiai jau kažkur vėluoji. Kažkada laikas ne bėgo, o tirpo ir tekėjo. Untitled mes nykstame lėtai ir ramiai, be streso, kartu su viskuo aplinkui – su savo kasdienybės stabais ir atributais ir su marmuriniais amžinybės simboliais.

Ir kas, jei ne vaškas galėtų tiksliausiai įkūnyti laiką… sunkus ir tirštas nuo įvykių ir prisiminimų jis teka lėtai stingdamas, palikdamas žymes, graužiasi takelius tarp praeities griuvėsių ir formuoja naują būtį. Urs Fischer nesustabdomas nykimas apjungia viską – tirpstanti biuro kėdė puikiai neštų individo išsilaisvinimo idėją, jei nuo jos atsiplėšęs žmogus netirptų šalimais. Pastarojo žvilgsnis stebi dramatišką trijų figūrų sceną – kadaise užgimusios iš vientiso, tvirto marmuro luito, čia jos lėtai yra ir krenta gabalais.

Galiausiai, taip bemedituojant, pribloškia suvokimas, kad šioje situacijoje tik vaškinis antrininkas turi galimybę išvysti laiką, o tu, kaip ir realiame gyvenime, viso labo konstatuoji rezultatą ir laiko tėkmę suvoki tik iš jau sustingusių jo pėdsakų. Pavyzdžiui, mes suvokiam ir pastebim, kad vaikai auga, bet niekada nematome jų augant, o kitimą suprantame tik lygindami dabartinį vaizdą su tam tikrais praeityje užfiksuotais vaizdais. Visas virsmas, tekėjimas ir tekantys vaškinio laiko varvekliai, bestovint čia, tebuvo iliuzija, kuri bent kiek pajudėtų realybės link, jei prie Urs Fischer darbo prasėdėtumėm bent jau vieną dieną, bet juk tam paprasčiausiai neturime… laiko.

Daug gražių paveiksliukų čia.

Straipsnio autorė Ieva Vedeikaitė.

Naujosios Zelandijos aplinkos ministerio raštelis. Didinasi.

Termino „valdžiauninkas“ autorystė kiek pamenu, priklauso blogeriui ScaniaGTI.

Filed under: “Skeptikai” extremalai, Bundančiam protui, Dokumentai, Fuck the police, Geoinžinerija, Globalus apsišikimas, Informacinis karas, Interesting, Lietuvos priešai, Nacionalinė grėsmė, Vyriausybių nusikaltimai, Vyriausybės meluoja, Žmonijos genocidas Tagged: chem debesys, chem takai, chemclouds, chemikalai danguje, cheminiai takai, chemtrails, chm spraying, Naujoji Zelandija, New Zealand chemtrails, žmonių nuodyjimas

Jei filmo režisierius dar liktų ištikimas istorijai ir filmą susuktų išskirtinės prabangos fone, karts nuo karto nukeldamas žiūrovą į tokias egzotiškas vietas kaip Nica, Londonas ir Rejkjavikas, ir skirtų šiek tiek laiko panarplioti pagrindinių herojų hobius ir vertybines nuostatas, tai toks meno kūrinys pretenduotų sulaukti kur kas didesnio įvertinimo nei Sidabrinė gervė. Toks filmas jau galėtų tapti Baltijos šalių Bulvariniu Skaitalu (ir žiūrimiausių barakudų filmų Lietuvos istorijoje).

Deja, šiandieną žurnalistus kamuoja visa ne tai, su kokiu komiksų super herojumi save tapatino Snoro akcininkai, bet kur kas banalesnis klausimas apie tai, kas dabar mūsų laukia. Kas bus su Snoro indėliais, Antonovo limuzinais, Lietuvos ekonomika, Freakley atlyginimu ir žinoma, kas bus su pačiu Snoro banko prezidentu Raimundu Baranausku? – nepaliauja tarškėję žurnalistai. Tai štai, aš turiu atsakymą į šį klausimą ir nors šiuo metu tai tik mano sukurtas planas, esu įsitikinęs – jeigu ponas Baranauskas skaito mano blogą, gana greitai jis taps tikrove!

Raimundai, visų pirma blogos naujienos: kai nušvilpi milijardą, vien užsakomaisiais straipsniais Komjaunimo tiesoje problemos neišspręsi, piniginę teks atverti kur kas plačiau. Tačiau gera žinia yra tai, kad bausmės už nusikaltimą išvengti galima ir štai kaip tai padaryti Lietuvoje. Mums reikia surasti problemą, kuria galima būtų nesunkiai išspręsti su stora pinigine. Pageidautina, kad problema būtų skausminga, įsisenėjusi ir liestų daugelį žmonių, ypač tų, kur varguoliais vadinami. Todėl aš siūlau paimti sveikatos apsaugą: su poliklinikomis susiduria visi; ir visi žino, kiek laiko tenka sugaišti laukiant savo eilės pas gydytoją, kiek daug pakyšų suryja ši “nemokama” sistema ir kaip beviltiška yra prašyti ligoninėje išrašyti čekį už sumokėtus pinigus (čia jau nekalbant apie pačio gydymo kokybę ir savalaikiškumą).

Taigi, imame 100 lemų eurų iš nušvilpto milijardo ir už juos atidarome R.Baranausko Medicinos Centrą – paprastumo dėlei galime tiesiog perimti kokią valstybinę polikliniką privačion valdon, vis tiek neilgam laikui reikia – ir viešai paskelbiame, kad Baranausko Medicinos Centre (BMC) žmonės yra gydomi absoliučiai nemokamai. Jokių pakyšų, jokių priemokų ar formų pildymo, tiesiog kokybiškos, nemokamos, laiku suteikiamos medicininės paslaugos. Gerai skamba, ar ne? Žinoma, čia yra vienas kabliukas, kad naudotis MBC paslaugomis galės tik žmonės turintys vardines lojalumo korteles ir gauti šias korteles gali toli gražu ne visi.

Visų pirma, visi Seimo nariai, kurių IQ yra žemesnis nei 80 taškų, gali pretenduoti į auksinę lojalumo kortelę. Ši kortelė suteikia teisę į visas nemokamas paslaugas, o taip pat ekstrą paslaugų paketą, kuris apima atpalaiduojantį tailandietišką masažą, privalomą čerką konjako po procedūrų ir nemokamą atvežimą bei išvežimą iš medicinos centro Mercedes klasės taksi automobiliais. Be to, visiems auksinės kortelės turėtojams garantuojama, jog jie bus aptarnaujami iš karto, jeigu reikia išmetant lankytoją, kuriam tuo metu atliekamos procedūros gydytojo kabinete.

Visi žiniasklaidos atstovai (išskyrus blogerius, nes jų vis tiek niekas neskaito) gali pretenduoti gauti sidabrinę lojalumo kortelę. Turint sidabrinę kortelę, galima gauti visas pagrindines paslaugas, bet nusigauti į medicinos centrą teks pačiam ir apie tailandietišką masažą teks pamiršti. Vis dėlto turėti sidabrinę kortelę nėra taip blogai, nes jos turėtojams nereikės stumdytis eilėse – jie bus aptarnaujami, kai tik gydytojas baigs bendrauti su prieš tai užėjusiu lankytoju.

Na, ir nepamirškime svarbiausių MBC lankytojų – varguolių. Visi varguoliai reguliariai komentuojantys straipsnius Delfyje, niekada neturėję savo verslo ir tikintys, kad “visi valdžioje esantys yra vagys” galės gauti medinę lojalumo kortelę užpildę atitinkamą anketą. Medinė kortelė leidžia naudotis medicinos centro paslaugomis nemokamai, tiesa, jo savininkai turės kantriai atstovėti dviejų valandų eilę bilietėliui pas gydytoją gauti, o tada praleisti dar dvi valandas laukiant savo eilės prie gydytojo kabineto.

Visi likę Lietuvos gyventojai, neturintys lojalumo kortelių, galės gauti centre šias paslaugas: įkyrių minčių gydymas lobotomijos būdu, homoseksualumo gydymas Marcus Buchanan metodu, rekonstrukcinis varpos atstatymas (galioja tik apipjaustytiems žydams). Centro durys bus atviros net aršiems Raimundo Baranausko kritikams, bet jiems čia bus teikiama tik viena paslauga – krūminių dantų šalinimas be nuskausminamųjų.

Net Prunskienei būtų aišku, kad aptarnaujant tokią plačią auditoriją 100 lemų biudžetas truks neilgai, bet tai nėra svarbu, nes jau po pusmečio Raimundas Baranauskas turės kišenėje be galo svarbų kozyrį – ypatingai talentingo organizatoriaus reputaciją ir strategines piliečių grupės entuziastingą palaikymą. Visų pirma, MBC bus įrodymas to, kad nemokama sveikatos apsauga Lietuvoje yra įmanoma ir tai, kad paprasti žmonės iki šiol iki jos neprieidavo, akivaizdžiai yra Kubiliaus, Šimonytės ir Grybauskaitės sąmokslas.

Lažinuosi iš savo iPhone’o, kad Baranausko medicina taps viena iš didžiausių inovacijų Lietuvos viešąjame sektoriuje, visai kaip Iljičiaus lemputė kadaise negrįžtamai pakeitė Rusijos kaimo gyvenimą. Be to, galima bus teigti, kad Baranauskas ne tik savim pasirūpina, bet dar ir kuria naujas darbo vietas Lietuvoje – čia galėsime paminėti visas tas masažistes iš Tailando, konjako gamintojus, taksi Mersera vairuotojus ir medinių lojalumo kortelių drožėjus, kurie gyvuoja MBC dėka.

Turint tokį solidų politinį bagažą, Baranauskui beliks žengti paskutinį žingsnį – iškelti savo kandidatūrą į rinkimus Europos Parlamente. Čia viskas vyksta labai paprastai: auksinių lojalumo kortelių turėtojai (Seimo nariai su pažemintu IQ) paskolina jam savo politinę platformą – susitaupo pinigų ant naujos partijos steigimo, žmonių verbavimo, įvaizdžio kompanijų pirkimo. Sidabrinių kortelių turėtojai („objektyvioji“ žiniasklaida) visa tai gražiai nušviečia ir kasdien primena paprastiems žmonėms, kiek vis dėlto daug davė Lietuvai Baranausko Medicinos centras. Galiausiai, medinių lojalumo kortelių turėtojams šioje vietoje belieka ateiti į rinkimus ir en masse prabalsuoti už kandidatą, kuris gražino viltį Lietuvai ir parodė, kad ir varguoliai gali mėgautis nemokama medicina.

Rezultatas? Raimundas Baranauskas tampa europarlamentarų, išvengia atsakomybės, nuplauna savo reputaciją ir dar turi 900 lemų savo sąskaitoje; prokurorai ir Lietuvos bankos graužia morkos kotą; Kubilius ir Šimonytė toliau sėdi per naktis ir laužo galvą kur ištraukti dingusius milijardus kompensacijoms išmokėti; o Lietuvos varguoliai laukia kada Raimundas Baranauskas vėl imsis verslo Lietuvoje. Sakysite fantastiniai prasimanymai? Čia ne prasimanymai, čia planas B ir kol mūsų šalyje teisingumas vykdomas žvilgčiojant į Temidę iš skudurynų, tol šito plano įgyvendinimas slys kaip peilis per sviestą.