Jau seniai beliesta meno srities studijų sritis ir vėl mums parūpo artėjant stojimų karštligei. Įdomu, jog daugelis šiuo metu vis dažniau vietoje studijų Lietuvoje renkasi studijas svetur. Žinoma, jeigu kalbėsime apie meno srities studijas, pasirinkimas Lietuvoje neitin didelis — vos keletas grynuolių meno mokyklų, turinčių griežtą hierarchiją, tradicijas ir dažnai daug diskusijų keliančią stojimų tvarką. Visgi panašu, jog vis gausiau emigruojantis jaunimas ir atvira kritika verčia universitetus susimąstyti bei diegti inovacijas.

Praeitais metais Vytauto Didžiojo universitetas, anksčiau nesispecializavęs praktinių menų studijose sukūrė naują medijų meno programą, nuo rudens čia atsiras ir dar viena studijų programa — interaktyvaus tinklo dizainas. Tokių studijų atsiradimas universitete, kuris specializuojasi daugybėje skirtingiausių sričių atrodo šiek tiek stebinantis ir kelia klausimus — ar iš tikrųjų bus suteiktos kokybiškos žinios? reikiama intelektualinė bei technologinė bazė? Atsakyti šiuos klausimus mums padėjo interaktyvaus tinklo dizaino programos rengimo grupės vadovė Ina Pukelytė.

Gintarė Žitkevičiūtė. Interaktyvus tinklo dizainas skamba kaip daug žadanti, novatoriška specialybė, susijusi su socialiniais tinklais, dizainu bei technologijos naujovėmis. Kokie dalykai bus dėstomi šioje specialybėje ir kokie specialistai dėstys?

„Ina Pukelytė. Interaktyvaus tinklo dizaino programa sudaryta taip, kad be pamatinių grafinio dizaino dalykų (vizualinės raiškos, kompozicijos, grafinio dizaino, tinklo dizaino, kompiuterinės grafikos dalykų) studentai gautų ir darbui reikalingų specifinių informacinių technologijų žinių, tokių kaip programavimo pagrindai, interneto technologijos, tinklo turinio valdymo strategijos, informacijos modeliavimas ir paieška, kompiuterinė animacija. Šalia praktinių studentai galės įgyti ir teorinių žinių, susijusių su specialybe, tokių, kaip fotografijos pagrindai, dizaino istorija, dailės istorija, multimedijos projektai, e-verslas. Be šių pagrindinių dalykų studentai turės galimybę rinktis papildomus dalykus, pagilinančius jų pamatines žinias. Interaktyvaus tinklo dizaino programoje dirbs menininkų praktikų komanda – tai ir „Psilikono“ teatro įkūrėja grafikė Auksė Petrulienė, grafikos dizainerės Giedrė Karsokienė, Gintarė Jarašienė, multimedijų menininkė Židrija Janušaitė. Grafinį dizainą dėstys Egidijus Vaškevičius, video meno pagrindus – Remigijus Venckus, garso technologijas – Andrius Rugys, žinomas kaip „PB8“. Studentams taip pat dėstys ir VDU informatikos fakulteto dėstytojai – Tomas Krilavičius, prof. Vladislav Fomin. Mokydamiesi šios specialybės studentai įgis ir verslumo pagrindus tam, kad kuo greičiau prisitaikytų nuolat kintančioje rinkos ekonomikoje.“

G.Ž. Kyla klausimas ar ši specialybė orientuojama labiau į teorinę, ar praktinę pakraipą?

„I.P. Specialybė visų pirma susijusi su praktinėmis žiniomis, todėl studentams bus sudaryta galimybė dirbti universiteto meno laboratorijose savarankiškai, tam kad išlavintų savo praktinius gebėjimus, generuotų originalias ir tinklo dizaino meną atnaujinančias idėjas.“

G.Ž. Kokį abiturientą galėtų dominti ši specialybė?

„I.P. Šią specialybę gali rinktis abiturientas, kuris mėgsta kūrybinį darbą, susijusį su grafiniu dizainu ir kurį domina naujųjų technologijų panaudojimas mene. Abiturientas turėtų būti įgijęs minimalius piešimo, kompozicijos pagrindus, kadangi šie įgūdžiai bus tikrinami stojamojo egzamino metu. Įgytas žinias studentas vėliau sėkmingai galės pritaikyti praktiniame darbe, susijusiame su internetinių produktų kūrimu (tinklalapiai, socialiniai tinklai, e-parduotuvės, internetiniai žaidimai, t.t.).“

G.Ž. Kaip bus vykdomi stojamieji, ar jie panašūs su VDA (Dailės Akademijos) stojamaisiais?

„I.P. Stojamieji egzaminai Lietuvoje organizuojami centralizuotai, tad stojantys į šią specialybę turės laikyti egzaminus Vilniuje, Dailės akademijoje, kartu su būsimaisiais Vilniaus ir Klaipėdos grafinio dizaino studentais. Egzaminai vyks liepos 1-2 dienomis, juos sudaro 4 dalys. Pirmąją dieną nuo 9 iki 13 val. stojantieji laikys vizualinės raiškos (piešimo) egzaminą, nuo 14 iki 18 val. bus laikomas kompozicijos egzaminas.

Antrąją dieną nuo 9 iki 13 val. bus laikomas vizualinės raiškos (tapybos) egzaminas, nuo 14 iki 18 val. – kompozicijos egzaminas. Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultetas birželio 16 d., 17 val., galerijoje „101“ (Laisvės alėja 53) organizuoja papildomą konsultaciją visiems, kurie norėtų išsamesnės informacijos dėl stojamųjų egzaminų užduočių.“

G.Ž. Kokios perspektyvos laukia studentų baigusių šią programą?

„I.P. Baigus šią programą absolventai galės įsidarbinti reklamos, dizaino, viešųjų ryšių įmonėse ar dirbti savarankiškai įvairiems užsakovams. Jie taip pat galės dirbti užsakovams, kuriantiems naujus IT produktus (telefonų, planšečių, bankomatų turinio dizainas, t.t.) Specialybė orientuota į ateitį ir į netolimoje ateityje atsirandančias IT produktų kūrimo perspektyvas.“

G.Ž. Vakaruose tokio pobūdžio specialybės labai paklausios, kaip manote ar yra tokios specialybės paklausa Lietuvoje?

„I.P. Manau, kad susidomėjusių šia specialybe tikrai bus nemažai, kadangi tokio pobūdžio žinių iki šiol Lietuvos universitetai teikė tik iš dalies.“

G.Ž. Kokiais įrankiais bus skatinami naudotis studentai?

„I.P. Šiai programai įgyvendinti reikalinga šiuolaikinė IT bazė – universitetas, dalyvaudamas respublikinėje kūrybinių industrijų programoje, turi galimybę įsigyti tiek pačias naujausias technologijas — kompiuterius, foto ir video įrangą — tiek ir naujausias programines įrangas. Studentai turės visas galimybes dirbti su jiems reikalingomis techninėmis priemonėmis.“

G.Ž. Ar šioje specialybėje studentai bus mokomi daugiau dirbti individualiai, ar komandoje?

„I.P. Studentai turės galimybes dirbti ir kartu, ir pavieniui, priklausomai nuo jų darbo ir kūrybos poreikių.“

G.Ž. Kiek žmonių šiais metais planuojama priimti?

„I.P. Šiais metais planuojama priimti 12 studentų į valstybės finansuojama vietas.“

G.Ž. Kokia šios specialybės reikšmė Lietuvos mastu?

„I.P. Tai būsimųjų specialistų kūrybiškumą ir savarankiškumą lavinanti specialybė. Visuomenėje, orientuotoje į atsinaujinimą ir kūrybinių žmonių galių panaudojimą, ši specialybė be abejonės turės savo nišą – ji pakels į geresnį kokybinį lygmenį interaktyvaus tinklo produktų kokybę, leis Lietuvai įsilieti į inovatyvių, pridėtinę vertę kuriančių produktų rinką ir sėkmingai joje konkuruoti.“

Dėkojame už pokalbį.

Rankų darbo spaudos ir šilkografijos entuziastai bei mėgėjai dabar turėtų pasislinkti arčiau savo „vaizduoklių“ nes Eric Nyffeler tai daro labai gerai, turiu omeny plakatus… Jau kurį laiką galime drąsiai teigti, jog gyvename „indie“ kultūros žydėjimo laikotarpyje. Nors gal iš tiesų tiksliau būtų sakyti „jie“ gyvena, nes vargu ar pas mus atsirastų daugiau už vienos rankos pirštų kiekį, tokių, „vieno žmogaus“ dirbtuvėlių kaip „Doe-eyed“.  Ne, tikrai nenagrinėsiu kodėl ir kaip, nebandysiu paaiškinti jau tūkstančius kartų apkalbėtas temas apie „problemas“, kurių nėra. Tiesiog pristatysiu aukščiau minėtos kultūros atstovą ir įvaizdintoją, gyvenantį savo svajonėmis.

Taigi „indie“ kultūra tai iš dalies „DIY“ (do-it-yourself), dar kitaip „pasidaryk pats“ kultūra, kuri kaip žinia pastaruosius dešimtmečius buvo nepagrįstai prislėgta vartotojiškumo ir žmonių tinginystės. Džiugu, jog „kažką“ pasigaminti pačiam tampa vėl madinga ir ne taip sudėtinga.

E.Nyffeler dirbtuvėlė įsikūrusi, tiksliau jis pats įsikūręs už Linkolno (JAV, Nebraskos valst.). Kaip pats atskleidžia visą savo dieną tenka paaukoti darbui didelėje korporacijoje marketingo skyriuje, tik po to tamsiais vakarais menininkas/dizaineris gali sau leisti prisiliesti prie dažų. Ši sąlyginai trumpa E.Nyffeler dienos dalis ir domina mane labiausiai. Idėja kurti plakatus „Doe-eyed“ įkūrėjui kilo neišvengiamai tuo metu kai jo grupė pradėjo koncertuoti. E.Nyffeler suprato gero plakato svarbą ir vietoj kreiva ranka užrašyto skelbimo apie grupės pasirodymus pradėjo kurti autentiškus vertę turinčius kūrinius. Čia ir paaiškėjo tikrasis jaunuolio talentas, gal grupei ir nesisekė, tačiau vienam jos nariui dabar tikrai netrūksta dėmesio.

Nors E.Nyffeler vis dar gyvena svajone, jog kada nors išgarsės kaip atlikėjas ir galės mesti „dizaineriavimo“ amatą, tikrojo pripažinimo jis sulaukia iš kitų „indie“ scenos grupių: „The Decemberists“, „Andrew Bird“, „St. Vincent“, „Yeasayer“ ir kt. „Grandžiški“ menininko antspaudai patraukė ir keleto įrašų kompanijų dėmesį.

Daugelis jau pastebėjo keistą „indie“ scenos fetišą šilkografijos spaudos būdui, kai kurios pradedančios grupės rūpinasi ne tik  savadarbiais plakatais, marškinėliais, bet netgi kompaktinių diskų antspaudais, kurie beje tikrai malonūs akiai, ko kartais gali nepasakyti apie ausis. Tokiu būdu nevisai gera grupė gali didžiuotis vertingu plakatu arba kita atributika. Tiesa kalbu profesinės ligos paveiktas, todėl prašau melomanų nepeikti už „viršelio“ garbinima.

E.Nyffeler šioje vietoje atrado  aukso viduriuką, kurdamas muziką gamina tikrai gerus plakatus kitoms geroms grupėms.

„Doe-eyed“ darbai paperka savo „retro“ atspalviais, pastelinės, purvinos spalvos primena senosios mokyklos plakatus, netgi tam tikra ornamentika pasiskolinta iš 60-ųjų ir 70-ųjų. Tiesa, jog daugelis šiuo metu naudoja panašius triukus savo darbuose, tačiau retas taip taikliai pataiko. Galbūt E.Nyffeler autentišką efektą padeda sukurti natūralus šilkografinės spaudos brokas, nes ofsetine spauda imituoti panašaus tipo plakatai atrodo mažų mažiausiai kaip nesusipratimas. Moralas gali skambėti hipokritiškai ir banaliai, bet akivaizdu, jog šilkografija autentiško grafinio dizaino sferoje visada turės pranašumą.

Atsiradus progai ir pagerėjus finansinei būklei būtinai įsigysiu bent vieną darbą ir paremsiu menininką. Rekomenduoju ir jums.

„Eric plans on continuing to screen-print posters, meeting a dog he can actually stand, and deserting graphic design completely in the off-chance his rock-n-roll dreams actually come true.“  – ištrauka iš autoriaus tinklalapio.

www.doe-eyed.com

Šįkart trumpai apie el. laiškų dizaino suderinamumą su el. pašto klientais ir vieną iš “paskutinių mados tendencijų” dizaine - CSS3. ”CampaignMonitor” atnaujino savo tyrimo ataskaitą apie el. pašto klientų suderinamumą su CSS. Žemiau pateikiama lentelė su dažniausiai naudojamais el. pašto klientais, jų rinkų dalimis ir CSS3 atvaizdavimu. Visą ataskaitą galite persisiųsti čia.

Akvaizdu, kad prieš pradedant kokybiškai el. laiškų marketingo praktikoje aktyviai taikyti visas CSS3 galimybes reiktų luktelti, kol atsinaujins el. pašto klientai.

Vizualumo Dievas. Grafikos tėvas. Geriausias visų laikų britų grafikos dizaineris. Žmogus, atnešęs spalvas į pokarinį Londoną. Tokie apibūdinimai mirgėjo jo mirties dieną žiniasklaidoje. Šis nepaprasto charakterio ir talento žmogus – Alanas Fletcheris, garsiausias Didžiosios Britanijos grafikos meistras. Tai menininkas sugebėjęs matyti viską truputėlį kitaip nei visi likusieji, jis buvo įsitikinęs, kad „<… žmonės nėra išmokyti žiūrėti tinkamai.“ , galbūt todėl pats ėmėsi juos to mokyti.

Gimęs britų šeimoje Afrikoje, Nairobyje, būdamas penkerių po tėvo mirties persikėlė gyventi į Angliją, antrojo pasaulinio karo metu mokėsi internatinėje mokykloje Horshame, Vakarų Sasekse, vėliau mokėsi Hammersmitho menų mokykloje, Centrinėje menų mokykloje, Karališkąjame menų koledže. Pasinaudodamas savo charizmatiška asmenybe A. Fletcheris sugebėjo gauti stipendiją studijoms Yale‘io universitete. Tad 1956 m. vedė savo mylimąją italę Paolą Biagi, susikrovė daiktus ir iškeliavo į spalvingąją svajonių šalį – Ameriką. Dar būdamas studentas gavo užsakymą sukurti viršelį tuo metu prestižiniam amerikiečių žurnalui „Fortune“.

Pavargęs nuo apniukusio, nepriteklių kamuojamo Londono Fletcheris žavėjosi JAV spalvingu ir turtingu, karo nepaliestu gyvenimu, šviesomis ir šiuolaikiniu menu. Ko gero ten būtų ir likęs jei ne žmona Paola, prašiusi grįžti į Europą. Pakeliui į Londoną A. Fletcheris netgi sugebėjo Milane rasti sau itin garsų klientą – „Pirelli“. Šiai kompanijai sukurta šmaikšti šlepečių reklama iki šiol yra vienas labiausiai žinomų jo darbų. Pasikaustęs naujų, Londonui nematytų idėjų gausa, Fletcheris šturmu ir spalvomis užkariavo niūrų miestą.

Su dviem buvusiais bendramoksliais įkūrė firmą Fletcher/Forbes/Gill. Gan greitai jie tapo madingiausiais dizaineriais Didžiojoje Britanijoje, sugebančiais sujungti griežtus kaligrafijos rėmus su amerikietiško pop meno žavesiu. Tačiau meniška Fletcherio prigimtis jam neleido paskęsti komerciniuose vandenyse.

1963 m. jis su dar keliais bendraminčiais įkūrė „Dizaino ir meno direktorių asociaciją“ (Design and Art Directors’ Association). Išnuomotoje Hilton viešbučio salėje asociacija surengė geriausių savo grafikos darbų parodą, kuri sulaukė netikėto, didžiulio pasisekimo, klientai ėmė rikiuotis eilėmis. Tai buvo itin svarbus žingsnis britų dizaino istorijoje.

1965 m. Fletcher/Forbes/Gill virto į Fletcher/Forbes/Crosby. Į klientų sąrašą įėjo tokie gigantai kaip „Shell“, žinių tarnyba „Reuters“, knygų leidėjas „Penguin“. Prie trijulės ėmė jungtis vis daugiau menininkų, galų gale Fletcheris suprato, jog nebegali pridėti dar daugiau pavardžių prie kompanijos pavadinimo. Taip gimė „Pentagrama“, penkių dizainerių idėjų kalvė.

Žinomiausi to meto A. Fletcherio darbai – sukurti įvaizdžiai Komerciniam Kuveito bankui, Lloyds of London, iki šiol gyvuojantis Viktorijos ir Alberto muziejaus (Victoria & Albert Museum) logotipas, Reuters žinių tarnybos logotipas naudotas net iki 1996 m. ( jo buvo atsisakyta dėl netinkamumo kompiuterių ekranams) ir Direktorių instituto (Institute of Directors) logotipas. Visi jie pasižymi grakštumu, lakoniškumu ir įsimenančiais, iki tol nematytais sprendimais. Tai idealūs pavyzdžiai posakiui – genialumas slypi paprastume.

„Pentagrama“ vis plėtėsi, kompanijos atšakos ėmė veikti JAV. Frančizė iki šiol sėkmingai veikia, nors Fletcheris ją paliko dar 1992 m. Menininkas norėjo grįžti prie to ką mėgo labiausiai – grafinių žaidimų. Tad įsirengęs studiją savo namuose leido sau imtis tik tų darbų, kurie jam teikė malonumą. Vienas tokių – meno direktoriaus pozicija leidykloje Phaidon Press. Būtent čia jis galėjo pilnai išlieti savo kaip menininko potencialą.

1994 m. A. Fletcheris išleido savo darbų rinktinę „Beware of wet paint“ (Saugokitės šlapių dažų), o 2001 m. daugybę metų brandintą knygą „The art of looking sideways“ (Menas žiūrėti šonu), kuri iki šiol laikoma privaloma turėti knyga kiekvieno, grafika ar dizainu besidominčio, lentynoje. Knyga kupina šmaikščių citatų, anekdotų ir įvairių vizualinių įdomybių, autoriaus mėgstamų koliažų ir eskizų, netgi praktinių patarimų kaip praplėsti savo akiratį, pamatyti daugiau.

Taip jis pristatė knygą plačiajai auditorijai

Alano kaip kūrėjo ir nepaprastai smalsaus pasauliui žmogaus dvasią geriausiai apibūdina draugų ir pažįstamų pasakojimai apie jo nepailstamą įkvėpimo ieškojimą kasdienybėje, jis nuolat vaikštinėjo su pieštuku ir bent skiautele popieriaus, visą pasaulį norėjo parodyti kitiems tokį, kokį matė pats. Pradėjus rengti menininko darbų retrospektyvinę parodą grafikas netikėtai mirė 2006 m. rugsėjį.

Alanas Fletcheris spėjo pakeisti netik visą grafinio dizaino koncepciją Anglijoje, bet ir daugybės žmonių požiūrį į šią meno sritį bei visą mus supantį pasaulį, deja taip ir nesulaukė jo darbus šlovinančio renginio skambiu pavadinimu „50 metų grafinio darbo (ir žaidimo)“, vykusio Londono Dizaino muziejuje. Tačiau nemarūs lieka jo įkvepiantys darbai ir sparnuota frazė jog „Dizainas tai nėra kažkas ką tu darai, tai gyvenimo būdas.“

Už straipsnį dėkojame Aušrinei Bandzaitei.

Kuriantys šiandieninius interneto projektus dažnai patenka į savotiškus spąstus – stengiasi koncentruotis vien tik į naujausias technologijas ar išskirtinį funkcionalumą (juk visi į tai koncentruojasi!). Be abejo, žmonės dažnai užsimano „Video svetainėje“, „Blogo (nes visi tai turi)“ ar „Atseit integruotos tiesioginio marketingo el. paštu kampanijos“ ir t.t. Bet į ką reikia atsižvelgti pirmiausia, kokius prioritetus pasirinkti ir kaip rišliai paaiškinti savo sprendimo priežastis?

Pirmiausia, turime sau atsakyti į pagrindinį klausimą – koks yra mūsų projekto tikslas? Ar pagrindinis tikslas yra padidinti pardavimus? Galbūt tiesiog reikia pateikti informaciją švietimo tikslais? Padaryti kokio nors projekto ar įvykio reklamą? Padidinti svetainėje užsiregistravusių narių skaičių? Galiausiai, pats svarbiausias dalykas – kiek žmonių Jums reikia pasiekti savo projektu, kad būtų verta dėl jo aukoti laiką ir pinigus?

Visiškai nesvarbu, ką Jūs kuriate naudosiesi pačiomis pažangiausiomis technologijomis – interneto svetainę, reklamos Facebook‘e kampaniją ar ketinate savo klientus „apšaudyti“ tiesioginio marketingo elektroniniais laiškeliais – pirmiausia būtina pradėti nuo GALUTINIO tikslo. Koks yra Jūsų projekto tikslas? Taipogi, negalite susilaukti sėkmės, jeigu neturite kaip įvertinti savo projekto rezultatų. Kas iš to, jeigu darote kažką, kieno sėkmės neįmanoma pamatuoti? Jūs turite ne tik sukurti reikiamą komunikacijos įrankį, bet ir pasirūpinti atitinkama strategija, kuri padėtų pasiekti Jūsų tikslinę auditoriją ir priversti ją elgtis taip, kaip Jūs norite. Paimkime paprastą pavyzdį apie geriausią pasaulyje produktą, kurio pristatymą sugalvojote padaryti vaizdo klipo pavidalu:

• Jeigu pateikiate vaizdo medžiagą apie geriausią pasaulyje produktą, bet niekas jos nemato – kokia iš to nauda? Kiek žmonių nusipirks Jūsų siūlomą prekę?
• Jeigu visi mato pamato Jūsų vaizdinę medžiagą, bet ten nėra nurodyta, kaip tą prekę įsigyti, kokia iš to nauda?
• Jeigu vaizdo kokybė yra labai prasta ir sugadina visą įspūdį apie geriausią pasaulyje prekę, kokia iš to nauda?

Atsakymai į visus šiuos klausimus turi būti rasti dar projekto planavimo stadijoje. Schema apačioje pakankamai tiksliai apibrėžia keletą projekto vystymosi etapų, į kurių eiliškumą reikėtų atsižvelgti kuriant bet kokį interneto projektą:

Ieškojimas:

Apsibrėžiate projekto tikslus, strategiją tikslinės auditorijos pasiekimui, Jūsų kampanijos pagrindines žinutes (tas, kurias norite pasakyti savo klientams), suplanuojate projekto sklaidos grafiką, reikalingus atlikti kitus darbus ir nepamirštate ataskaitų apie projekto „gyvenimą“.

Techninė ir informacijos pateikimo struktūros

Turite pasirinkti technologijas, kurias naudosite savo projektui įgyvendinti, apgalvoti atskirų verslo sistemų ryšius tarpusavyje (jeigu tokios egzistuoja), apspręsti tai, ką matys galutinis vartotojas ir galiausiai nusistatyti aiškius savo pateikiamo turinio prioritetus.

Grafinis dizainas

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – dizaino darbai atliekami dar gerokai prieš projekto planavimo darbus. Jūs turite pirmiausia susikurti savo informacijos pateikimo struktūrą, kad galėtumėte tinkamai „išryškinti“ arba pabrėžti savo pagrindinį turinį – atskirti jį nuo antrojo ar trečiojo lygmens „žinučių“.

Kuomet esate dizaino kūrimo fazėje, pats svarbiausias dalykas – Jūsų įvaizdis ir prekės ženklo patrauklumas. Jeigu Jūs nesudarysite reikiamo įspūdžio savo potencialiems klientams pirmojo žvilgsnio metu (kuris tetrunka vos akimirką), niekas nesivargins toliau nagrinėti Jūsų pasiūlymo detalių.

Tinkamai atsirinkite dizainerius savo projektui – būkite tikri, kad jie specializuojasi būtent interneto projektų kūrimui. Negalvokite, kad spaudos darbų genijai taip sublizgės ir internete, kur galioja kiek kitokios taisyklės.

Kūrimas ir integracija

Projekto programavimas turi prasidėti tik tada, kai yra tiksliai apibrėžtas visas funkcionalumas ir dizainas. Jeigu tiksliai žinote, ko norite, programavimo darbų sąskaita galite sutaupyti nemažai pinigų.

Projekto paleidimas, ataskaitos, tobulinimas

Projekto paleidimo jokiu būdu nereikėtų traktuoti kaip savo darbų pabaigos. Anaiptol, viskas tuomet tik prasideda. Tai yra pradžios, atskaitos taškas. Jūs įgyvendinate savo planą, valdote savo veiksmus ir turite pateikti pirmąją ataskaitą apie projekto rezultatus. Juk visi žino, kad daugiausia laiko užima jau paleisto projekto tobulinimas – tai atliekama tol, kol jis pasiekia visus jam keliamus tikslus.

Sėkmės internete!

Ostapas
www.vedesirnevedes.lt