Fotografė: Ekvilina Milaševičiūtė Sveikas, Liudai, malonu su tavimi susipažinti. Taigi, pirmasis klausimas — visų pirma esi savamokslis ir kuri daugiau dėl malonumo, kita vertus, tavo kūryba be galo įdomi ir kai kuriais atvejais net pralenkia daugelį Dailės Akademijas baigusių kūrėjų darbus. Sakyk, kaip atradai kūrybą ir kokią vietą ji užima tavo gyvenime? Pirmas kūrybiškas prisiminimas [...]
Lietuvoje už lango pavasaris, tačiau Vilniaus bendradarbystės centre HUB‘e (Gedimino pr. 9, 3 aukštas) – įspūdingos rudens nuotaikos. Čia naujoje parodų erdvėje eksponuojamas Diana Garbačauskienės ir Leonas Garbačausko nuotraukų ciklas „JAV parkų spalvos“. „Menas ir verslas privalo būti gera vienas kito. Tikimės, kad nauja erdvė taps tiltu tarp aktyvių inovatyvių verslininkų ir pradedančiųjų kūrėjų, mat „Hub Vilnius“ erdvėje parodas galima bus eksponuoti be atlygio, o čia dirbantys profesionalai jau nekartą įrodė, jog pasiekti pasaulines verslo aukštumas jiems ne bėda“, – lūkesčius verslumo erdvėje atsidarius pirmajai parodai atskleidžia Šarūnas Savickas. Jis norinčius eksponuoti savo darbus kviečia rašyti adresu info@hubvilnius.lt. „JAV parkų spalvos“ nedidelė, bet įspūdinga turistinė pažintinė kelionė po keturis už Atlanto esančius parkus – Jeloustoną esantį Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijose, Lenktynių trasa saulėtoje Kalifornijoje, Ugnies slėnį dykumomis garsėjančioje Nevadoje ir Antilopės salą esančią viename iš Jutoje plytinčių druskos ežerų. „Lankytojams gali kilti klausimas, kodėl būtent šie parkai? Mūsų tikslas – parodyti pirmąjį nacionalinį parką pasaulyje Jeloustoną ir jo „priešingybes“ – nelabai žinomus bei kelionių almanachuose mažai aprašomus nacionalinius parkus“, – nuotraukų parinkimą parodai apibūdina fotografė D. Garbačauskienė. Parodoje pristatomi kadrai užfiksuoti nuo 2010 iki 2011 m., fotografų Garbačauskų klajonių po JAV platybes metu. Visas nuotraukas sieja ta pati tema [...]
Besikalbėdama su Laura apie jos fotografijas, supratau, kad ieškoti dar daugiau istorijų ir pasakoti apie jas tiesiog negalima. Negalima išduoti autorės atsakymų į klausimus, kurie jos pasakojimuose užduodami, nes nebelieka jokio atradimo džiaugsmo. Šį subtilų skonio praradimą supratau jau daug vėliau – kai sužinojau, kokios makabriškos pasakos užkoduotos nuotraukose ir kaip pati autorė jas jaučia. [...]
Sveika, malonu su tavimi susipažinti. Taigi, pirmas klausimas būtų – pastebėjome, jog daugiausiai dirbi su grafikos technika? Kaip šią techniką atradai, kodėl ji tau artima? Ar bandei/bandai ir kitas technikas? Sveiki. Grafikos technikos panaudojimą mano darbuose pirmiausiai siečiau su studijomis Vilniaus Dailės Akademijoje ir Šiaulių Universitete, nes ne per seniausiai baigiau šią specialybę. Sunku pasakyti, [...]
Jie kaip niekada tikisi išsigelbėti, nematyti atmatų tikinčiųjų, maldaknygėm gramdančių bažnyčios suolus. Paslapčiomis bando nusidirsti sau odą, kad spėtų kitus išgyventi, neapgaunant savęs. Varvina ašaras grindinin ir plūsta purv…
Žmonės, kaip ir dauguma planetos gyvūnų, pasiduoda teritorijų žymėjimo ir saugojimo instinktui. Skirtumas tik tas, kad pažangi rasė pasitelkia įmantresnes priemones nei šlapinimasis ant medžių ir stulpelių – kareiviais ir vėliavomis pažymimos valstybių sienos, dažais ir tvoromis atskiriami gyvenamieji plotai, atstumais atsiribojama sava asmeninė erdvė stovint eilėje prie kasos.
Kurį laiką kolekcionuoju šiuos dvigubus namukus ir [...]
„Galbūt tiesa yra moteris“
Kartais, tiesiog vaizdų paieškos sistemoje, bandau rasti kuo labiau mano savijautą/būseną atspindinčią iliustraciją. Dabar jau ir nepamenu kokia buvo žodinė užklausa, bet vieną vakarą, užsiimdama tokiu savotišku auto-psicho-tyrimu, išsirinkau būtent Anna’os ir Bernhard’o nuotrauką. Ji buvo nedidelė, išplaukusi, o jos centre, rodos, vemiantis vyras. Įspūdį darė būtent tai, jog šis procesas buvo [...]
Nežinau kaip jūs, bet aš nuo mažens turėjau tokią fantaziją, kuri iki šiol neduoda man ramybės. Kaip norėčiau arba kas nutiktų, jei bent akimirką į pasaulį galėčiau žvilgtelti kito akimis.
Gal todėl ir mėgstu fotografiją. Užkonservuota kito žvilgsnio projekcija, kurią gali tyrinėti ir knebinėti iki begalybės.
Kairioji akis – Afrika, dešinioji – Japonija.
Afrika patogiai išsijuosusi ant baltų [...]
Penkiabalsiai šnabždesiai išnarina kojas, kad it grynas ligonis klaidžiotum tarp savęs. Fotografė Brigita Kazlauskaitė.
Gamtinių ir dirbtinių elementų santykis, jų poveikis vienas kitam.
Fotografė Marta.
Fotografė Marta.
Jeigu norite, jog publikuotume jūsų fotosesiją, siųskite atrankai meno.duobe@gmail.com.
Turbūt niekam nesvetima atradimo nuostaba šįkart aplankė palikdama abejonės šešėlį. Pozityvios abejonės. Neneigsiu šios jaunos norvegų fotografės talento. Galbūt ir neturėčiau – atmosferiniai miško ir neaiškia juoda mase išteptų kūnų vaizdai privertė perkainoti nuomones ir įžvalgas. Taip pat nemėgstu to pripažinti, tačiau klydau. Klydau manydama, kad nuogo kūno eksploatavimas fotografijoje jau pabaigė savo aukso amžių. [...]
Pirmadienis
Norime jums pristatyti dar vieną kol kas nedidelę subkategoriją, kuri tikimės patiks mūsų skaitytojams. Pavadinkime tai asmeniniu fotografo dienoraščiu, kuomet idėjos, refleksijos bei akimirkos reiškiamos ne žodžiu, bet vaizdu. Nuo šiol bent kartą į savaitę „Meno Duobėje“ turėtumėte rasti mūsų manymu įdomias, vertas dėmesio nuotraukų serijas. Taip pat jeigu turite savo idėjų ir norite pasidalinti [...]
Kaip žinia Londone šiuo metu ūžia Mados Savaitė. Nepasakyčiau, jog labai aktyviai domiuosi mada, tačiau atradusi mane privertusius nusišypsoti video darbus ir galiausiai pastebėjusi, jog viena jų kūrėjų dar ir yra New York’e gyvenanti lietuvė Lina Plioplytė, nusprendžiau, jog tai bus gardus kąsnelis tiek man, tiek jums. Mada yra įdomi, bet tuo pačiu ir keista [...]
Marilyns, 2010 Man skauda akis ir sapnavosi guminės lėlės su gorilų kaukėmis ir jis vienas dėl to kaltas. Olaf Breuning yra Niujorko šveicaras, menininkas ir netgi visai išvaizdus vyras, ginkluotas fotoaparatu, kamera, kičiniais niekais ir audringa vaizduote. Rašau jums ekskursiją į viso to pagimdytą pasaulį. Helicopter Hair, 2008 Hello Darkness, 2002 Reikia pradėti nuo filmų [...]
Наташа, которая спала с мужчинами, с которыми спать не стоило (Nataša, kuri miegojo su vyrais su kuriais miegoti nederėjo) “Попытка объянить что такое по словам Джека Керуака “быть и не быть”, сложна. Но понимание того, что фотограф в момент съёмки должен быть “и тут и не тут” это ещё один важный шаг в развитии фотографа.” [...]
Pradėsiu savo istoriją nuo to, jog parodoje žiūrinėdama Jim Dine fotografijas jaučiausi taip, tarsi tupėčiau prie apžlibusio veidrodžio… Kuris kažkodėl užsispyrė ir nepanoro parodyti to atspindžio, kurį tikėjausi išvysti. O buvo taip… Pirmiausia jo fotografijas užtikau kažkur internete: mažučiai juodai balti paveikslėliai, į kuriuos žiūrint atsiveria, kažkoks stebuklingas pasaulis. Atrodo imi matyti tai, kas nulėmė [...]
Dafnė ir Apolonas (Daphne and Apollo), 1990 Joel Peter Witkin skelbimuose rašo ieškantis neūžaugų, aukštaūgių, žmonių su uodegomis, ragais, sparnais ar persuktomis kojomis; taip pat jį domina visi, gimę be rankų, kojų, akių, krūtų, genitalijų, ausų, nosies ar lūpų. Visi, kurių genitalijos neįprasto dydžio. Visi, kurių išvaizda ekstremaliai iškrypusi. Gyvi ir mirę. Fetišistai ir tie, [...]
Norite pasigaminti nuosavą žiurkėno narvą? Padėkit tą plaktuką. Reikia tik kelių dešimčių suplėšytų telefonų knygų ir daug daug narkotikų. Daug daug reiškia tiek, kiek užtenka, kad pasijustum kaip žiurkėnas. Apsinešti ir voliotis – tokia tad viena iš Dash Snow pramogų. Tokių pramogų, kokias sau gali leisti tik turtingų šeimų atžalos, demonstratyviai bėgančios nuo savo “aukšto” [...]
Ką parašyti apie miestą, kuris visų pirma asocijuojasi su eurobiurokratų sostine? Ką parašyti apie miestą, kurį prisiminus po liežuviu pajunti vyšninio alaus saldumą? Ką parašyti apie miestą, kuriame pribloškia gatvėmis tingiai praplaukiančios musulmonų upės? Ką parašyti apie miestą, kuriame rytais paukščių čiulbėjimas nustelbia pravažiuojančių mašinų burzgesį? Ką papasakoti apie miestą, kuriame šiuolaikinio meno galerijos išsislapsčiusios [...]
Nauji pasisakymai