Europos geografinis centras

Kad ir kokį blogą orą pranašavo, kad ir kokia stipri pažadinusi liūtis septintą ryto langus daužė – žygis “Savu dviračiu į Europą” vis tiek įvyko. Apniukusį ir vėsų šeštadienio rytą į Seimo kiemelį atvyko bent pusė iš keturių šimtų užsiregistravusių dviratininkų, o aš septintą ryto taip bijojau, kad jie pabūgs ir nesusirinks.

Savu dviračiu į Europą 2012

Ten kaip visuomet grojo pučiamųjų orkestras, dalino marškinėlius ir vėliavėles. Tarp dalyvių buvo ne tik „išprotėję sportininkai“-dviratininkai, kurie visuomet pasiruošę visoms oro sąlygoms, bet ir tėvai su vaikais, pagyvenę žmonės apsisiautę lietpalčiais ir nepabūgę ne tik būsimo šalto dušo, bet ir nemažo atstumo. Pagal programą turėjome važiuoti nuo Seimo iki Europos geografinio centro apie 24 kilometrus.

Pertraukėlė Vilniaus HBH

Kai kuriuos pavargusius vis bandydavo pastumti, kai kurie nebespėję kartu su eisena mynė nuostabiu dviračiu taku palei Molėtų plentą ir pertraukėlės metu pasiviję visus vėliau jau Europos geografinį centrą pasiekė kartu. O minti nebuvo taip lengva, nes kai tik pasibaigė atnaujinta kelio dalis prasidėjo su kažkokiais tarpais kas kelis metrus keliukas. Taip nemalonu buvo minti tai tik ir skaičiavau kilometrus ir laukiau kada jau tas finišas. Atvykus mums iškart įteikė vandens, kurį labai greit sudorojau…

Europos geografinio centro akmuo

Europos geografiniame centre vyko Europos dienos minėjimas, kai kurių šalių ambasadoriai atvežė savo šalių vėliavas, pasakė kalbas, buvo viktorinų. O aš tik žiūrėjau į dangų ir vis galvojau kas būtų, jei pradėtų pliaupti kaip iš kibiro (vis pradėdavo lašnoti) ir kur dėtųsi VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras ar jie ir toliau grotų…

Ten toli VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras

Ištvermingiausiai dar gavo ir Europos geografinio centro lankytojo sertifikatus…

Europos geografinio centro lankytojo pažymėjimas

Atgal važiavo visi jau nebe eisena, o atskirai. Nebesinorėjo laukti pabaigos, nes dauguma spėju buvo šlaput šlaputėliai ir oro temperatūra ne per geriausia ilgai būti lauke nejudant. Mes irgi pajudėjome anksčiau. Kelyje buvo nemažai dviratininkų, o vairuotojai matydami po vieną, du važiuojančius neaišku iš kur plente atsiradusius mėlynus ar ryškiai geltonus marškinėliais dėvinčius dviratininkus nelabai suprato kur čia šuo pakastas ir dar bandydavo įskaityti kas ten ant jų parašyta…

O aš tai tą dieną numyniau 62 kilometrus, nes dar šiek tiek vis kur užsukdavau. Ir kaip ne keista nieko šiandien neskaudėjo. Nors gal kas čia keisto, kai beveik kasdien važinėju. Laukiu kitų metų. Labai tikiuosi, kad lietus pasitrauks arba daugiau nepabūgs ir sudalyvaus.

• Pasiekusių finišą ir renginio Europos geografiniame centre nuotraukos (žadėjo vėliau įkelti daugiau)

Google Engage susitikimo vietos žymė

Vakar Login paskelbė, kad konferencijos metu per Google pusdienį pranešimą skaitys Morten Barkfeld apie AdWords. Tai privertė prisiminti Google Engage dieną Vilniuje ir šiek tiek peržvelgti buvusius pristatymus.

Įžanginė su nemažai skaičiukų turinčių gražių nuliukų buvo Lars Lehne “Make the web work“. Net 90 procentų interneto naudotojų prieš kažką pirkdami ar užsakydami apsilanko interneto paieškos sistemose ir ieško informacijos. Pasakota apie interneto teikiamų galimybių panaudojimo augimo tendencijas ir be paieškos mes nė pro kur niekaip neišsiverstume tokioje masėje informacijos. Pvz. per dieną išsiunčiama 340 milijonų Twitter žinučių, o kas sekundę įkeliama po valandos trukmės vaizdo įrašų į Youtube… Tai va, tam, kad naudotojas, pirkėjas, klientas rastų ko jam tikrai tuo metu reikia, padarytų tinkamą pasirinkimą ir Jūsų verslas klestėtų – reikia “įdarbinti” Google. Keletas pristatymo pabaigoje paminėtų teiginių: Vertė svarbiau nei kaina. Kišk pinigus į burną (atsiprašau, bet aš taip išversčiau ).

Janusz Moneta “Google vision for agencies in the marketPotential and future for the sector” – pasakė, kad net 53 procentai neturi interneto puslapio, o 48 – nesireklamuoja. Stulbinantys skaičiukai, todėl Google siūlo Google Engage agentūroms. Užsiregistravę gali gauti kuponų, tapti sertifikuotais, dalyvauti konkursuose, mokymuose ir kituose renginiuose. Pateikė ir keletą sėkmės istorijų video, kaip per kelis metus verslas sėkmingai išaugo.

Google+ būdelė

Regimantas Urbanas “Google Engage pristatymas ir programos nauda Lietuvos agentūroms” – papasakojo apie tai, kas pavadinime, ir nepamiršo paminėti kas laukia ateityje. Tiksliau atsiras agentūrų žemėlapis, naujienlaiškis, bus daugiau renginių, sezoninių akcijų ir komunikacija per G+ socialinį tinklą su hangout’ais, konsultacijos, konkursai, rinkos tyrimai. Kaip ir verta laukti.

E-wolff sėkmės istorija (įžvalgos) kaip per aštuonis metus išaugo nuo darbo vos ne rūsyje iki darbo kelių aukštų pastate. Viena iš įdomesnių prezentacijų, nes pateikiamos įžvalgos per visus tuos metus, pasakojama nuo pradžios iki galo ir su pavyzdžiais kaip ir ką reikėtų daryti, kaip jie susirado klientų ir kaip jų ieško, kaip dirba. Paaiškina, kad neužtenka skaičiuoti paspaudimus ir pirkimus, bet reikia įdėti pastangų į optimizavimą, tinkamą puslapio dizainą, pritaikymą naudotojams visa tai patikrinant su Analytics. Pristatyme pateikia tris paveiksliukus ir kaip išauga veiksmai su norimu puslapio bloku (pvz. registracija, pirkimas ar pan.). Nepabijojo papasakoti ir už kokias paslaugas uždirbo ir uždirba – pirmiau skaičiuodavo tik paspaudimus, vėliau pradėjo orientuotis į paslaugas/konsultacijas.

Kita pasakota istorija jau lietuvių “E Ekspertai” įmonės pavadinimu “Kliento sėkmė = agentūros sėkmė. Vertės pardavimas“. Pateikia surastą sėkmės formulę ir kaip ją pasigavo, skaičiukus apie pasiekimus: 1500 kampanijų = 400 klientų = 2x kasmet  auga = 3 metai darbo. Kaip ir E-wolff naudojosi internetine paieška, įvertino klientus, dar ir nebijojo kritikuoti ir mokyti klientų. Kaip ir turėjo analizavo gaunamus rezultatus, kad padidintų efektyvumą, orientavosi į konversiją.

Po sėkmės istorijų buvome supažindinti kaip tą sėkmę pasiekti naudojant konkrečius produktus ir įrankius “Kaip siekti sėkmės su „Google Engage“ – produktų sprendimai (darbas su MCC, AdWords naujienos, ataskaitos)“. Tokia mokomoji prezentacija, todėl ją būtinai reikėtų peržiūrėti, nors ne visi paveiksliukai ir matosi. Ypač jei nesate tikri ar viską žinote, ar tiesiog neaišku nuo ko pradėti, ar kaip įvertinti tai, ką darote (visko gi būna). Taigi, pristatė MKC – mano klientų centrą, kuriame galima valdyti visų savo klientų AdWords paskyras centralizuotai – vienu prisijungimo vardu (jei gerai prisimenu, nedaug kas pakėlė ranką patvirtindami naudojimąsi). Papasakojo ir apie Google Analytics žaidimus su raktiniais žodžiais, ir apie pateikiamas ataskaitas, tarp kurių galima pamatyti net prarastus parodymus dėl biudžeto ar reitingo. Daugiau įdomybių galima rasti 32 puslapyje sekant pateikiamas nuorodas į šaltinius, įrankius ir AdWords forumą lietuvių kalba.

Į tokias grupes pasiskyrė Google Engage renginio lankytojai. O dovanas tai visas gavome.

Na ir paskutinis pristatymas apie tai koks Google yra kietas ir kaip dirba. Šaraškino kontorose dirbantys geriau nežiūrėkit arba keiskit darbą.

• Pristatymų medžiaga ir nuotraukos iš Google Engage renginio vykusio balandžio mėnesį Vilniuje. Lyg ir prieinama visiems, nes neprašo prisijungti. Dar parašyta, jog turėtų būti kažkada ir vaizdo įrašas.

Alan Hedges “Visa griaunantis testavimas”

Sako šiandien spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Tai ta proga apie neseniai dovanų gautą visai naują knygą apie reklamą “Visa griaunantis testavimas” (Alan Hedges). Kažkaip tik pamačius ją pasirodė lyg koks testamentas ar šiaip knyga, kurioje visų išdėstytų tiesų reikėtų laikytis ar bent susipažinti ir vartoti saikingai.

Pradėjus skaityti tas jausmas niekur nedingo, nes beveik kiekvienos pastraipos pabaigoje nurodytos nuorodos į konkrečius puslapius kuriuose paaiškinama nurodyta idėja. Skaityti tokiu būdu kartais sunku, nes pirmiau gauni faktus, o tik po to paaiškinimus. Varčiau knygą gan ilgai. O galbūt reikėjo tiesiog pradėti nuo vidurio ir neapsiriboti skaitymu nuosekliai – tam net yra specialus skyrius paaiškinantis kaip skaityti knygą (!). Ir šiaip visuomet gi galima grįžti – nepabėgs. O jei knyga dar būtų ir elektroninė, tai daug lengviau tik spaust ant nuorodos ir tikslintis kas ten ir kodėl taip parašyta.

Nors “Visa griaunantis testavimas” parašyta ir labai seniai, bet buvo perspausdinta po dvidešimties metų. Joje dėstoma teorija vis dar išliko aktuali, o skyrių pabaigose tiesiog pateikiami papildomi komentarai pažymintys svarbiausias idėjas ar pokyčius. Teksto rimtumą parodo ir nuorodos į rekomenduojamą literatūrą, kuri gan senoka, bet jei jau domitės tyrimais, tai ko nepatyrinėti ką ten rašo? Gi žmonių elgsena ir tyrimų metodika manau ne taip ir pasikeitė, ir labai nesikeis ateityje.

Knygoje galima sakyti pateikiami reklamos teorijos pagrindai. Joje paaiškinama kaip veikia vartotojai, kaip veikia reklama, kokie yra galimi tyrimai. Pasirodo jie gali būti ir planavimo etapu, kūrybos proceso metu, o ne tik paleidus reklamą susiskaičiuoti ar padidėjo pardavimai, ar ne. Net užsiminta ne vieną kartą, kad “reklama turi mažai tiesioginės galios, kad priversti pirkti “. Bet prieš kuriant reklamą, reikia apsispręsti kam ji bus skirta ir koks tos reklamos tikslas. Juk jei jau žinosite daugiau apie savo kliento būsimus pirkėjus, tuo jiems priimtinesnę reklamą galėsite sukurti. Beje, šis punktas apie tai, kad reikia apsispręsti kokiai rinkai bus skirta reklama, galioja ir produktų kūrėjams, paslaugų teikėjams – prieš sugalvodami ko nors imtis privalote “pasitikrinti” ar kažkam tai pritiks ir ar išvis to reikia(ypač tie visi start-up’ų kūrėjai būkite mieli, apie rinką pasidomėkite prieš kažką darydami).  Beje, pasirodo jog reklama ne visuomet gali būti visų nekenčiamas šlamštas – ji kartais net gi gali padėti atsikratyti apsisprendimo naštos (kaip ir kokia nors trumpalaikė akcija). O kartais ji yra kartojama ir matoma visur, nes norima sukurti artimumo jausmą lyg vėliau tą prekės ženklą pažinotume iš anksčiau ir galėtume pasitikėti…

P.S. su reklama turiu tiek bendro, kiek vaikai mėgstantys žiūrėti reklamą. Gi gražu, spalvota, kartais juokinga, kartais informatyvu, kartais neaišku iš kur tokios idėjos atsirado.

„Menas ir verslas privalo būti gera vienas kito. Tikimės, kad nauja erdvė taps tiltu tarp aktyvių inovatyvių verslininkų ir pradedančiųjų kūrėjų, mat „Hub Vilnius“ erdvėje parodas galima bus eksponuoti be atlygio, o čia dirbantys profesionalai jau nekartą įrodė, jog pasiekti pasaulines verslo aukštumas jiems ne bėda“, – lūkesčius verslumo erdvėje atsidarius pirmajai parodai  atskleidžia Šarūnas Savickas. Jis norinčius eksponuoti savo darbus kviečia rašyti adresu info@hubvilnius.lt.

„JAV parkų spalvos“ nedidelė, bet įspūdinga turistinė pažintinė kelionė po keturis už Atlanto esančius parkus – Jeloustoną esantį Vajomingo, Montanos ir Aidaho valstijose, Lenktynių trasa saulėtoje Kalifornijoje, Ugnies slėnį dykumomis garsėjančioje Nevadoje ir Antilopės salą esančią viename iš Jutoje plytinčių druskos ežerų.

„Lankytojams gali kilti klausimas, kodėl būtent šie parkai? Mūsų tikslas – parodyti pirmąjį nacionalinį parką pasaulyje Jeloustoną ir jo „priešingybes“ – nelabai žinomus bei kelionių almanachuose mažai aprašomus nacionalinius parkus“, – nuotraukų parinkimą parodai apibūdina fotografė D. Garbačauskienė.

Parodoje pristatomi kadrai užfiksuoti nuo 2010 iki 2011 m., fotografų Garbačauskų klajonių po JAV platybes metu. Visas nuotraukas sieja ta pati tema – gamtos spalvos ir parkų unikalumas. Kartais matyti peizažai fotografams priminė nežinomos planetos vaizdus.

„Mūsų tikslas labai paprastas – perkelti žiūrovą bent kelioms akimirkoms į mūsų aplankytas vietas ir paskatinti keliauti. Šioje nuotraukų galerijoje nerasite minios turistų, nes rinkomės nesezoninį laiką, kad galėtume fotografuoti nevaržomi“,- trumpai fotografijų parodos esmę apibūdina L. Garbačauskas.

Visi norintys gali apžiūrėti parodą Gedimino pr. 9, trečiajame aukšte įsikūrusiame bendradarbystės centre „Hub Vilnius“. Lankytojams durys atidarytos kiekvieną šiokiadienį nuo 10 iki 20 val. Paroda veiks iki gegužės 15 dienos. Renginys nemokamas! „Ateik pats ir atsivesk savo draugus“,– kviečia „Hub Vilnius“ bendruomenė.

Kokybiškai paruošti parodą padėjo Pigifotospauda.lt. Daugiau informacijos apie fotografus galite rasti asmeniniuose fotografų tinklalapiuose  www.dgfotografija.lt ir www.garbacauskas.lt.

2012-04-25 08.00.09 Penktas kilometras (5.99) dviračiu. Vilnius.

Daugiau informacijos apie “Automattic’s Worldwide WP 5k” akciją. Rašydami nepamirškite naudoti  #wwwp5k žymės (tag).

Stilingiausio blogerio apdovanojimo ženkliukas. Paėmiau iš pono Rokiškio, bet mačiau daug kur. Jeigu yra visgi kažkokia neliečiamybės teisė – išimsiu paveiksliuką, tik pasakykite.

Prieš lygiai mėnesį mane pasiekė toks keistas pranešimas apie stilingo tinklaraštininko apdovanojimo įteikimą iš Aivaro Kiviliaus. Įdomu. Tai va tas įteikimas ne šiaip sau, kad gauni nuorodą į savo tinklaraštį, bet dar ir priverčia parašyti 7 slaptus ar tiesiog įdomius dalykus apie save ir atrinkti dar 5 kitus tinklaraščius, kurie turėtų apie tai irgi parašyti ir t. t. Čia panašiai kaip šlamšto siuntinėjimas nurodant, kad jei nepersiųsi šito laiško penkiems žmonėms – nesiseks porą savaičių, bet be grasinimo. Visgi jei tie, mano išvardinti nepratęs šios tradicijos, manau niekas nesupyks, nes jokio grasinančio pranešimo pabaigoje kaip ir nėra ir nebus, svarbiausia, kad aš išvardinau ir gana!

Taigi, tie septyni faktai, kuriuos sugalvojau:

1. Darbe turiu apie 25 vnt. drabužių ir 5 poras batų… Spėju, jog net daugiau nei vyrai turi namie. Na ir ne, aš jokiame teatre ar dar kokioje nesąmonėje nedirbu.
2. Nemėgstu skambinti telefonu, geriau renkuosi el. paštą (kas užrašyta galima penkis kart perskaityt ir suprast taip, kaip buvo atsakyta, o ne taip, kaip (ne)supratai telefonu ) . Iš dalies todėl pradėjau dirbti darbą, kur reikia kartais konsultuoti telefonu. Na ir šiaip man tiesiog patinka padėti žmonėms ir gauti už tai atlyginimą. Na, tik galėtų būti šiek tiek didesnis.
3. norėčiau į Kiniją. Nusipirkau knygą, bet kažkaip paskaičius nebesinori ir šiaip tam vis tiek ruoštis reikia.
4. mėgstu mokytis kalbų – be tų, kurias priverstinai dėstė mokykloje, dar mokiausi danų, vokiečių, ispanų, šiek tiek prancūzų(kokias tris valandas). Na tų išvardintų ne ką ir moku, tik šiek tiek lengviau žiūrint į tekstą matyti mažesnę špygą. Nors anokia čia paslaptis. Bet vat įkalbinau mamą nueiti pasimokyti anglų kalbos – nusipirko ten kažkokį akcijinį kuponą. Tai šiek tiek keikė mane, kad labai sunku tokiam amžiuje mokytis naują kalbą ir dar pasidžiaugė, kad galės mane pakankinti ruošiant namų darbus… Pasirodo gi ne visi dėstantys sugeba normaliai dėstyti ir išaiškinti esminius principus – pratimų darymas vien tik pagal vadovėlį nepaaiškinus ką ir kodėl ir kaip, tai čia ne dėstymas.
5. nemėgstu žmonių, kurie nuolatos skundžiasi arba kalba tą patį per tą patį. Na kelis kartus galite pakartoti, nes gali būti, kad pirmą kartą praklausiau, bet kaskart tai jau tikrai per dažnai.  Baikite skųstis, o geriau keiskite ką nors – sėdėjimas vietoje ir laukimas kažko niekaip nepadės ir aš Jūsų tikrai nejudinsiu.
6. nemėgstu rūkančių. Na tuo metu, kai jie rūko. Jei man kas leistų, tai uždrausčiau rūkyti. Na leisčiau gal kokius dukart į dieną ir ne darbo metu. O jei jau rūko darbo metu, tai pridėčiau papildomą darbo valandą kasdien.  Girdėjau kai kuriose įstaigose šis įprotis šiek tiek mažinamas. Nepatinka man ir tas nesveikas alkoholio kišimas visur. Taip, aš irgi uždrausčiau dar ir alkoholio vartojimą. T.y. pagavus nepilnamečius, juos reiktų kur nors pasodinti ar kokias gatves šluoti išsiųsti, o ne baudas tėvams rašyti. Na bet ką aš čia rašinėju, ne man draudimais švaistytis.
7. retai randu kas eitų su manim pietauti, tai kažkaip būna neįdomu. Atsidarau kokį twitter’į ar dar ką, bet tai žmonės kodėl nieko nerašote įdomaus per pietus? Man nėr ką veikt laukiant.

Čia dar vienas neslaptas faktas, kad žiemą(kai >-10 laipsnių) važinėjau su dviračiu į darbą. Gerai atrodydavo ratai ir stabdžiai – balti. O dabar kai kas šiek tiek surūdijo.

Turėjau vieną sąrašą kuriems perleisiu apdovanojimą, bet kol susiruošiau galutinai publikuoti, pamačiau, kad anie jau gavo. Tuomet sugalvojau pateikti visai kitokį. Mano “apdovanojami” tinklaraščiai yra susiję konkrečiai tam tikra tematika – gyvenimu kitose šalyse. Juk kartais įdomu paskaityti koks tas gyvenimas kitur ar tiesiog kito žmogaus akimis. Taigi,  tas sąrašas yra toks:

• Finlandija - rašo, kad “Gyvenimas ir studijos Suomijoje lietuviškomis akimis”, bet kartais parašo ir ką apie Kiniją ar jos tautiečius.
• Euroblogas – yra ne vieno autoriaus, labiau panašus į portalą, bet vis tiek pavadinime yra žodis blogas, tai ir įtraukiu. Trumpas paaiškinimas kas tas „Euroblogas“ – tai unikalus tinklaraštis jaunimui, kuriame savo mintimis apie Europą dalinasi po visą žemyną išsibarstę jauni žmonės iš Lietuvos ir užsienio šalių”. Įdomios ir rimtos temos, ne taip, kaip kuriuose portaluose kur skundžiamasi kokie visi kiti blogi, o aš geras.
• Apie Taivaną, Taipėjų ir t.t. – pavadinimas kaip ir pasako apie ką. Jeigu nemėgstate skaityti, galėsite pavartyti paveiksliukus, nes jų nemažai būna – juk to, ko nematei sunku įsivaizduoti.
• Laiškai iš Kinijos – “Gyvenimo Vidurio Karalystėje įspūdžiai”. Kiekvienas įrašas turi numerį ir jame rašoma tam tikra tema, kuri yra susijusi su Kinija ir jų gyventojais.
• em, čia palieku vietą Jūsų siūlymui. Dabar taip greitai nesugalvoju ir neprisimenu ką dar galima įtraukti į temą. Laukiu pasiūlymo komentaruose. Gal atsižvelgsiu.

Jeigu šie jau gavo kokį apdovanojimą, na tai aš praleidau, bet manau, kad visus juos verta paminėti dar kartą ir  retkarčiais paskaityti.

nimda_lt

Случайно нашла, смотрела и смотрела
делюсь

Башня Гедеминаса 1906 год

Вильнюсская понорама с башни Гедеминаса 1906 год

 Караимская кинеса, год неизвестен

 Дворец генералгубернатора с памятником Муравьёву, конец XIX века. В настоящее время здесь дворец президента Литвы

 Ворота дворца Сапеги вильнюс, 1905 год

 Зелёный мост, 1904 год

 Вильнюсская Ратуша, до войны это был городской театр

 Костёл Петра и Павла с улицы Костюшки, 1892-1905 года

 Улица Большая (Didžoji gatvė) до войны

 Фронтальный вид Кафедры, 1873-1881 года

 Общий вид Кафедральной площади, 1873-1881 года

 Пятницкая церковь, год неизвестен

 Улица Пилес(Pilies) конец XIX века

 Улица Св. Ионаса, cправой стороны стоящий дом в 1873 году принадлежал Л.Стуока-Гуцявичусу, в конце XIX столетия был капитально отремонтирован, был достроен 3-й этаж. В 1950 году дом снесён.

 Костёл Св. Казимираса, приблизительно 1910-1920 год

 Костёл Св. Катрины, год неизвестен

 Костёл Святой Тересы и ворота Аушрос(Aušros vartai). 1861-1915 годах в помещении костёла была женская гимназия

История Зелёного моста

 Костел Св. Петра и Павла

 Ворота Аушрос(Аušros Vartai), 1904 год

взято тут

Kaziuko mugės musmirės

Tarp kitko skanesnės nei tikėjausi

BASOTI vasaros stovyklos vadovėlis

Prieš lygiai šešis mėnesius baigėsi IT studentų stovykla – BaSoTI’11. Rašau tik dabar, nes tik šiandien gavau sertifikatą su pažymiais – pasirodo tiek laiko reikia surinkti visų dėstytojų parašus ir atsiųsti mums. Šįkart išlaikiau penkis iš septynių dalykų, kai praeitais metais tik tris ir visi buvo CCC. Kitų net nedaviau atsakymų, nes nespėjau jiems pasiruošti ir kažkaip nesinorėjo vėjų prirašyti – gi gėda kažkaip man. Šiais metais gavau BBCCD. Gražiai skamba. O šiaip kaip ir turėjo būti bent vienas A, bet matyt kaip visada studentai prašo, dėstytojai pasako, kad sutinka ir po to vis tiek gauni tai, ką pradžioj jie sakė, kad tik išvengti to zyzimo ir egzaminų taisymo. Arba aš kažką ne taip supratau… Na visko būna.

2011-08-12 10.00.22 Žvilgsnis link barako

Stovykla šįkart  vyko Rygoje netoli Swedbank aukštojo pastato. Barakas buvo prie pat viešbučio – abu pastatai lygiai taip pat atrodo, tik vienas iš išorės daug gražesnis. Koks tikslus pavadinimas jau nebeprisimenu, bet kažkas lyg ir susiję su AirBaltic. Įėjus į barako vidų pajauti tą tokį sovietinį dvelksmą, liftas žalias ir mažas, niekas neatnaujinta. Bet, pasiekus ir įėjus į savo bloką – pamatai, kad visas aukštas renovuotas ir kambaryje nauji baldai, kambarys neseniai remontuotas. Ir galvoju, o gal netyčia į viešbutį pataikiau? Po kokios savaitės sužinojau, kad suremontuoti su naujais baldais ir buitine technika  buvo tik mano aukšte, kuriame gyveno latviai, estai ir mes su kambarioke. Visi kiti gyveno kitame, kur kambariai ir šiek tiek baisiau atrodė, ir virtuvėj technika senesnė ir pan. Net neįsivaizduojat kaip kinės aikčiojo pamatę mūsų salotinį kambarį

Mūsų tikslas juos pajudinti ir grąžinti į vietą. Nepykit, bet rankos drebėjo fotografuojant

Paskaitos vyko netoliese esančiame Rygos technikos universitete. Kartais pasitaikydavo proga ir į centrinius rūmus senamiestyje nueiti. Įdomiausia, kad kompiuterių klasėje buvo kompiuteriai surinkti lyg ir lietuvių, nes adresas ant lipduko Lietuvos buvo. Šioje klasėje pirmiausia pamatėme daug apvalių siurblių ir keletą spalvotų detalių ant stalo – tai buvo mūsų praktinių paskaitų tikslas – išmokti valdyti tas schemas ir įdėti į siurblį, kad jis nuvažiuotų metrą, apsisuktų ir grįžtų. Šią užduotį spėjom padaryti tik paskutinę paskaitą, o jų buvo nemažai.

Tokią techniką radome ant kiekvieno stalo

Tęsiant temą apie technikos valdymą, turėjome ir dar vieną labai įdomų renginį – galėjome stebėti ir pačiupinėti robotukus, kurie moka žaisti futbolą. Labai meilūs atrodo, bet gan dažnai griūna ir kiekvienas tas griuvimas prašosi žmogaus pagalbos, kad padėtų atsistoti. O jeigu nepasiseka – tenka važiuoti į kažkurią kitą šalį gydytis. Taip atsitiko ir vienam iš mus aplankiusių žaidėjų. Bet žiūrėti buvo labai įdomu, gi ne ant kiekvieno kampo pamatysi.

Žaidžiam futbolą, tas laikomas nugriuvo…

Ar aš ne gražiausias?

Štai tiek apie robotikos dalį. Kita dalis buvo paskaitos, paskaitos ir dar kartą paskaitos. Iš tiesų dviems savaitėms septynių skirtingų dėstomų temų per daug, ypač kai pasakoja apie daug skirtingų dalykų labai trumpai ir per egzaminą reikia viską mokėti. Ha, bent man tam, kad kažką išmokti reikia suprasti, o tiek laiko kiek turėjome, nelabai užteko. Prisimenu net naktį besimokant ištvermingiausi sėdėdavo Skype  ir ką nors juokingo parašydavo, kad neužmigti, kartais dar bandydavo ko paklausti, kad išsiaiškinti vieną ar kitą temą, dar kiti užmigdavo apsikabinę laptopą lovoje. Išties – mokytis su kažkuo daug lengviau, tik reikia žinoti ar tas, kurio klausi iš tikro supranta ką kalba.

2011-08-22 16.33.18 Pasakoja kaip ir ką sujungti, kokį kodą parašyti, kad lemputė mirksėtų…

Kadangi nesugebėjau rasti praeitų metų medžiagos internete, tai apie paskaitas plačiau nepasakosiu, nes įdomiausia dalis dėl kurios labai norėjau nuvažiuoti į tą stovyklą ir buvo robotika. Šiais metais jau visai kitokia tematika – saugumas, kriptografija. Jeigu jums ši tema yra aktuali ir įdomi, galite drąsiai jau registruotis į stovyklą, kuri vyks Tartu, Estijoje liepos 28 – rugpjūčio 12  dienomis. Paskaitų sąrašą ir tvarkaraštį galite pasitikrinti ir įsitikinti ar sugebėsite tiek laiko ir mokytis, ir studentauti. Beje, nepatariu imti kaip atostogų ir kitą dieną eiti tiesiai į darbą

2011-08-20 22.29.42 fotografuota iš Rygos centre esančio viešbučio paskutinio aukšto tualeto. Pasirodo, jeigu nori pasižvalgyti, tereikia užvažiuoti į viršų ir užeiti į tualetą – nereikia net eiti į barą ir mokėti už įėjimą…

O jei įdomu kiek visas tas gėris kainavo, tai galiu pasakyti, kad beveik nemokamai, nes nereikėjo mokėti jokio stovyklos mokesčio. Apgyvendinimas, pietūs, kelionės nekainavo nieko. Tereikėjo tik pusryčiais ir vakariene pasirūpinti. Na dar vandeniu ir užkandžiais per pertraukėles, nes paskaitų tai tikrai labai daug.

2011-08-26 14.37.11 vienintelė diena, kai pietaut ėjome į kavinę ir galėjome imti tiek, kiek telpa. Gerai pavalgėm!

Taigi, pirmasis žingsnis užpildyti tinkamai paraišką, parašyti puikų motyvacinį laišką ir laukti stovyklos pradžios. Norint jį parašyti, reikėtų pasinagrinėti paskaitų aprašymus. Deadline for Application: June 6th, 2012

Gal ir aš ten trumpam užsuksiu, bet tų dalykų studijuoti nebenoriu

O kur jūs norėtumėte kada nors nuvažiuoti ar sudalyvauti?

2012 m. Knygų mugė

Norėjau važiuoti su dviračiu, bet kaip tyčia pasnigo ir teko ieškoti koks viešasis transportas iki Litexpo važiuoja. O ten patekti norėjau kuo anksčiau, paklausyti Dainiaus Kinderio knygos pristatymo, kuris vyko anksti ryte – 11 val. Turėjau pasirinkimą – autobusą ir troleibusą. Gerai, kad nenuėjau į autobusą, nes būčiau šiek tiek ne į tą pusę nuvažiavus. Belaukiant pamačiau mikroautobusą. Na pagalvojau kodėl gi nepabandžius. Pasiklausiau ar važiuoja iki Litexpo ir sulaukus teigiamo atsakymo įlipau. Viduje pradėjau ieškoti bilieto kainos – neradau nei kainos, nei maršruto, nei įmonės, nei dar kažkokios informacijos, kuri tikrai turėtų būti pateikta keleiviams. Kai gavau grąžą, paprašiau bilieto. Pasakė, kad neturi. Pasiklausiau kaip suprast neturi, pradėjo klausinėti kam reikia ir sakė, kad negali. Kai pasakiau, kad man tiesiog reikia, pasiūlė išlipti pasiimant sumokėtus pinigus ir važiuoti su troleibusu. Na aš neišlipau ir visos kelionės metu nė vienas keleivis nepaprašė, bet įdomu kaip Ponas Račas pasielgtų.

Į knygų mugę patekau pačiu laiku ir tiesiu taikymu į knygos pristatymą. Po beveik valandos trukusių pasakojimų, supratau, kad į kai kurias šalis geriau visai nevažiuoti ir jomis pasimėgauti skaitant vaizdingus pasakojimus šiltai namie, vartant kitų nuotraukų albumus ir nevargstant su neįveikiama stabilia nepatinkančia ir neįveikiama sistema. O jeigu visgi norima kažkur keliauti, tai tam, kad išvengti neišvengiamo, prieš kelionę visuomet reikia labai gerai pasiruošti. O knygos taip ir nenusipirkau, kažkaip neužmačiau.

2012 m. Knygų mugė

Nuo 12-os valandos jau klaidžiojome per visą penktąją paviljonų salę – žmonių ne tiek jau ir daug, bet knygų tai begalė. Pirmiausiai užmačiau senesnius žurnalų numerius po 2 – 1 litą. Nusipirkau sau porą ir vieną tėtei. Bet velnias, kokie jie sunkūs ir paveiksliukų kiek. Patinka man žiūrėti nuotraukas. Toliau jau vaikščiojom ir čiupinėjom viską, kas įdomiau ir kas nekainuoja milijono. Visa ta klajonė užtruko net tris valandas. Kai jau buvo nuspręsta galutinai eiti namo, pasakiau, kad aš dabar bėgu pirkti išsirinktų knygų. Ir per tą laiką kai „ėjom namo“ ir išleidau beveik visus pinigus. Jauniausia (2012 m.) iš nusipirktų – „Ispanų kalba. Mokykimės savarankiškai“. Tikiuosi turėsiu kantrybės, nes joje yra 25 pamokos, kurios apima 550 puslapių… Paėmiau, nes patiko, kad ten yra ilgesni dialogai ir šiaip knyga nuostabiai stora.

2012 m. Knygų mugės pirkiniai paslėpti maišeliuose

Taigi, prisipirkau knygų už gražius du šimtus litų. Tiksliau dešimt knygų, keletą užrašų knygučių, porą darbo kalendorių po 2lt (kodėl jis toks pigus?), penkis žurnalus. Visa ta „makulatūra“ svėrė beveik septynis kilogramus, kuriuos parsinešiau ant kupros nuo Katedros aikštės iki namų apie 5.5 km. Tai va, visas sekmadienis buvo praleistas labai turiningai ir dabar žinau ką galėsiu veikti bent tris mėnesius vakarais.

P.S. nusipirkau knygą apie suši gaminimą, nes jau nusibodo nueiti į kokį „restoraną“ ir išgirsti, kad reikės laukti valandą – per tiek laiko galiu ir namie pasidaryti.

„HUBe dirba daug žmonių iš įvairių sričių – kelių jų paslaugomis pasinaudojau leisdama savo dvi knygas. Vienas kolega kūrė iliustracijas, kitas – interneto svetainę, trečias prisidėjo populiarindamas internete. Bendravimas su kitais žmonėmis – jaunais verslininkais arba laisvai samdomais specialistais, kurių tikrai nemažai HUBe ir kurių aktualijos, rūpesčiai ir tikslai yra panašūs į mano, tikrai įkvepia, palaiko, skatina ir, žinoma, duoda praktinės naudos“ – savo įspūdžiais apie HUB Vilnius dalinosi Jolita.

Jolita – profesionali rinkodaros specialistė, nusprendusi samdomą darbą didelėje telekomunikacijų įmonėje iškeisti į individualią veiklą, kuri ne tik neštų pajamas, bet ir būtų kiekvieną dieną teiktų džiaugsmo. Todėl dabar ji užsiima knygų leidyba ir fotografija, dirba su keliais projektais. Per 2010-2011 metus ji išleido dvi įdomias knygas – „Senelių meilė: kaip tapti geriausiais draugais su savo anūkais“ ir „Tėvai, vaikai ir pinigai: kaip mokyti savo vaikus apie pinigus“. Šios knygos susilaukė nemažai atgarsio visuomenėje, nes vaikų ugdymas šiais laikais – „karšta“ tema, o knygų šiomis konkrečiomis ir aktualiomis temomis rinkoje nebuvo. Knygos leidyba – ilgalaikis ir rizikingas projektas, kuriame reikia išmanyti Lietuvos knygų rinką, reklamos būdus, pažinti tikslinę auditoriją, jausti, kas įdomu šiuolaikiniams tėvams, kurie dauguma laisvai skaito angliškai ir gali nesunkiai susirasti informacijos internete. Jolita inicijuoja ir koordinuoja visus dalykus nuo derybų su knygos autoriumi, vertimo, knygos apipavidalinimo iki patekimo į prekybos vietas ir bibliotekas. Tai visiškai kitokia veikla, nei kad yra manoma apie HUB Vilnius dirbančius laisvadarbius – nesusijusi nei su mobiliųjų aplikacijų kūrimu, nei su tarptautiniais internetiniais verslais.

Kita Jolitos veikla – fotografija. Ji kuria fotografijas, kurias su ARTindividual ženklu pardavinėja Etsy.com portale. Atspausdinta didelė fotografija siunčiama į JAV ir kitas šalis, kur ją įrėminus galima kabinti ant sienos, kaip namų interjero detalę. Be nuotraukų prekybos ji taip pat dirba su fotosesijomis ir verslo fotografijomis.

Šiuo metu Jolita dirba prie ekologiško maisto receptų knygos užsienio rinkai, fotografuoja knygai iliustracijas. Maisto fotografavimas – nemažas iššūkis: nuotraukos ne tik turi būti techniškai kokybiškos – patiekalas jose turi atrodyti „skaniai“.

HUB Vilnius Jolita rado ne tik patalpas ir darbingą atmosferą, bet ir nemažai partnerių bei bendraminčių, su kuriais visada galima pasitarti įvairiomis aktualiomis temomis: techninius tinklaraščių rašymo dalykus, SEO, tekstų rašymą, naujus reklamos būdus, interneto svetainių kūrimą ir t.t. HUBo ypatybė – nors čia susirenka ir dirba skirtingų sričių specialistai ir verslinikai, visi yra labai atviri kitiems žmonėms, kitoms nuomonėms, naujai informacijai, o taip pat ir noriai ja dalinasi patys. Todėl HUBo virtuvėje nuolat vyksta pokalbiai įvairiomis temomis ir gimsta daugybė naujų idėjų. Akivaizdu, kad sėkmingo verslo receptas yra HUB+virtuvė+arbata+pokalbiai su bendraminčiais laisvadarbiais (freelanceriais), kurį gali patvirtinti ne vienas buvęs ir esamas HUB Vilnius narys.

Beje, Jolitą čia visi pažįsta iš nuolatos šalia kompiuterio stovinčio bokalo vandens.

„HUB‘ą suprantame jaunatviškai, tad norėjome, kad pamatę klipą čia ateitų kuo daugiau jaunų žmonių. Todėl galvojome, kokia forma viską patiekti, nes pati žinau, kaip nuobodu klausyti įprasto interviu“,- pasirinktą kūrybos sprendimą apibūdina U.Poderytė.

Jai antrina ir kolega R. Zigmantas, kuris paaiškina, kad norint įdomiai nufilmuoti klipą reikalinga gera vaizdo kamera, kurios kūrybininkai kolkas neturi. Būtent dėl šios priežasties VGTU pirmakursiai pasirinko netradicinę išeitį – fotoaparatą. Vaikinas pastebi, kad nors sukurtas interviu klipas ilgai netrunka, tačiau jo sukūrimui paaukota nemažai laiko.

„Darbą sudarė dvi dalys. Pirmoji, fotografavimo užtruko dvi dienas, o montavimas bendrai suėjus laiką užimtų maždaug parą“,- techninę reikalo pusę atskleidžia R. Zigmantas.

Klipo kūrėjų nuomone, tai per kiek laiko galima sukurti interviu priklauso, ne tik nuo asmeninių gebėjimų, tačiau ir nuo žmonių su kuriais tenka dirbti.
„Buvo tokių, kurie siųlė savo idėjas, klausė „man padaryti taip?“, „atsistoti čia?“. Su tokiais žmonėmis dirbti yra lengviau“,- paaiškina R. Zigmantas.

Vaizdo klipo fotografavimo pradžioje studentai nuogastavo, dėl to, kad nesutrukdytų „HUB Vilnius“ erdvėje dirbančių žmonių. Šie būtų suirzę, ir nenorėtų pakankamai laiko skirti vaizdo projektui. Tačiau, baimė pasirodė esanti nepagrįsta. Studentai pažymi, jog huberiai buvo draugiški ir mielai vykdė jų norus ir komandas.

Straipsnio apačioje patiektas vaizdo klipas yra tik pirmasis bendras Ugnės ir Roko darbas. Entuziastingi jaunuoliai tikri, jog šis darbas tik jų karjeros pradžia, nes abu ir ateityje ketina dirbti su video medžiaga.

Su vaizdo klipo autoriais susisiekti galima el. paštu:

Ugnė Poderytė  – ugne.pod@gmail.com

Rokas Zigmantas -  rokas.zigmantas@hotmail.lt

Sporto fotografo darbas yra gana sunkus. Kai visi žiūri rungtynes ir jomis gėrisi, sporto fotografas dirba. Pagautas įspūdingesnis metimas, dėjimas, šuolis, veido išraiška, emocija daro visą sporto šaką įspūdingesnę ir labiau suprantamą visiems. Nesvarbu, kad ta sporto šaka – šachmatai arba ledo ritulys, kur pagauti 200 km/h greičiu į vartus skriejantį ritulį ne taip jau ir paprasta. Žiniasklaidai reikia ir tokių nuotraukų, tad sporto fotografas turi pasiūlyti tokių kadrų, už kuriuos laikraščiai ir interneto portalai sumokėtų. Čia prasideda fotografijų verslas – padaryti kuo įspūdingesnes fotografijas ir jas parduoti už kuo įspūdingesnę sumą.

“Yra kitų sporto šakų, nei krepšinis. Sporto šakų karaliumi tituluojamas juk futbolas, o karaliene – lengvoji atletika, krepšinio tarp jų nėra, nors Lietuvoje jis be proto populiarus” – kalbėjo Augustas Didžgalvis. Sporto fotografija neapsiriboja vien krepšinio varžybų ir krepšininkų fotografavimu. Lietuvoje vyksta daugybė kitų sporto šakų varžybų, kurių kadrai ir emocijos savo išraiškingumu neatsilieka nuo krepšinio. Dauguma tokių varžybų organizatorių kviečia sporto fotografus atvykti ir padaryti keliasdešimt kokybiškų nuotraukų, kurios bus platinamos spaudoje, naudojamos komandų interneto puslapiuose ir spaudiniuose, taip pat tos sporto šakos federacijos ar kitos organizacijos reikmėms. Telefonu šuolininko į aukštį triumfo akimirkos nenufotografuosi, tam reikės profesionalaus fotografo su profesionalia įranga ir “akimi”, galinčia pagauti esmines akimirkas. “Esu fotografavęs keliuose Europos atletikos čempionauoseų (Barcelona 2010 kur I.Balčiūnaitė laimėjo auksą, Paris 2011 kur A.Skujytė laimėjo sidabro medalį), šiemet planuoju apsilankyti ne tik pasaulio atletikos čempionate Stambule, Europos atletikos čempionate Helsinkyje, bet ir Venesueloje vyksiančiame olimpiniame krepšinio atrankos turnyre”, – planais ir pasiekimais dalinosi Augustas.

Huberis Augustas užsiima ne tik sporto fotografija. Turėdamas kilnojamąją studiją jis dirba ir su verslu. Fotografuojami ne tik įmonių vakarėliai, bet ir darbuotojai. Nuotraukos paprastai dedamos į spaudą, interneto puslapius, naudojamos metinėms ataskaitoms ir t.t. Verslo fotografija – kitas svarbus Augusto Didžgalvio projektas, kuriam reikia ne ką mažiau pastangų nei fotografuojant varžybas. Kai kurie įmonės darbuotojai būna taip “žvaigždiškai” nusiteikę, kad tenka nemažai paprakaituoti, kol padaromos tinkamos jų nuotraukos. Ypač vakarėlių metu, kai tvyro labai “linksma” atmosfera.

Augustas šiuo metu yra trijų moterų krepšinio komandų krepšinio lygų (BWBL ir LMKAL) oficialus fotografas.
Augustas taip pat yra vienintelis Lietuvos fotografas, kuris specializuojasi aviacijos fotografijoje (krovininiai ir kelioniniai orlaiviai, karinė aviacija, aviatorių šventės ir renginiai, aviacijos žygiai ir infrastruktūra). Su aviacijos fotografo darbais galima susipažinti čia.

Fotografai paprastai savo darbo vietos neturi, bet A. Didžgalvis džiaugiasi galėdamas turėti savo vietą G9. Neseniai Augustas apie HUB pasakojo PenkiTV ryto laidoje (nuo 2:28).

paplaukęs dviratis ir sniegas

 iš čia http://vdas.livejournal.com/4463450.html

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.

30.

31.

32.

33.

34.

35.

36.

37.

38.

39.

40.

41.

42.

43.

44.

45.

46.

47.

48.

49.

50.

51.

52.

53.

54.

55.

56.

57.

58.

59.

60.

61.

62.

63.

64.

65.

66.

67.

68.

69.

70.

71.

72.

73.

74.

75.

76.

77.

78.

79.

80.

Gerą toną davė Artojas, pasidalindamas savo įspūdžiais. Aš gi pradėsiu nuo nuotraukų galerijos. Joje praktiškai viskas už ko užkliuvo akis. Tiksliau – beveik viskas, bet apie tai – vėliau.

Asus Express Gate Cloud mus pasitinka

Pati sistema yra tokia minimalistinė, kad joje yra tik naršyklė, kurios negalima sumažinti paspaudžiant minuso mygtuką – tokio net nėra. Jei nori atsidaryti kažką kito – spausk X.

Google Chrome be sumažinimo mygtuko

Nors ir ten to kažko kito ne tiek jau ir daug. Kažkoks kalendorius, kuriam neaišku kaip sukurti savo susitikimus ar kokius kitus įvykius, nuorodos į tam tikrus puslapius ar „aplikacijas“, kurių nelabai pavyko paleisti. Buvo atskiras blokelis ir Facebook’ui, kurį paspaudus ekranas sumirgėjo, pasirodė žydras ekranas be jokio užrašo ir patekau galiausiai į Chrome naršyklę. Na dar buvo Youtube, žaidimai ir nuotraukų peržiūra. Liko taip ir neaišku kaip pamatyti  HDD ir prijungtos per USB laikmenos turinį, kaip pakeisti laikrodžio valandas, įsijungti lietuviškas raides arba kodėl naršyklėje rašo kinų hieroglifais… Visas galimybes galite šiaip ne taip įžvelgti nuotraukoje žemiau, kurs atsiranda paspaudus pirmąjį mygtuką apačioje dešinėje iš devynių rutuliukų. Paspaudus jį dar kart – vaizdas grįžta į tą kaip pirmame. O man taip norisi ten spaust. ir stumdyt. Deja, čia ne liečiamas ekranas ir ne Android’as. O galėtų…

Asus Express Gate Cloud pasirinkimas

Atsidarius Chrome kažkaip netyčia radau procesų sąrašiuką, kurio žemiau buvo šioje paprastutėje OS nuoroda krūtiems naudotojams – Stats for nerds, nors nieko ten įdomaus lyg ir neparodė. Vis tiek labai jau ribotas visas šitas daiktas.

Stats for nerds

Na gerai, šiek tiek konfigūruoti leidžia, bet kažkaip labai jau kreivai visa tai veikia. Bandžiau atsiųsti atnaujinimus. Kaip ir atsiuntė, persikrovė, bet tame sąraše jie vis tiek lieka ir taip be galo be krašto. Pati konfigūravimo aplinka gražiai atrodo, bet kas iš to, jei jautiesi surištomis rankomis. Ypač patiko, kai paspaudžiau ant didelio trečio mygtuko apačioje – ten lyg spartusis Windows diegimas. Iškart jie rekomenduoja turėti du skirsnius C: ir D: ir leidžia spausti toliau. O kas toliau? Ogi sako, kad kažkas negerai su tais skirsniais – tipo per daug turi. Cha. Tai va tai tau ir rekomenduojamas nerekomenduotinai veikia.

ASUS Express Gate Cloud nustatymai

Nepatinka nuotraukų kokybė? O gal taip iš tikro vaizdas ir atrodo, nepagalvojot? Na vaizdas ne toks ir blogas, gal labiau čia mano telefonas susipyko su nauju žaislu, bet mobiliame telefone ir operacinė sistema, ir pats ekranas daug fainesnis. Tai ką žinau. Kiek teko paieškoti, radau jog kažkam šie vartai yra patogūs. Na  jei naudojiesi tik naršykle ir nemėgsti turėti dviejų. Ar kas naudojatės?? Ar iškart diegiatės ką nors kito?

Vytautas yra šiltas ir draugiškas žmogus – išgirsite apie ralio dalyvių buitį ir iššūkius varžybų metu, galėsite paklausti kuo lyderių komandos skiriasi nuo atsiliekančiųjų ir kurie iš jų didesni nutrūktgalviai, kaip karštis ir smėlis reikalauja išradingumo čia ir dabar sprendžiant problemas bei daug kitų pikantiškų smulkmenų. Mažai kas prilygsta grožiu galingiems dykumų visureigiams…

Šiame „Abu Dhabi desert challenge“ Pasaulio ralio maratono čempionato etape, debiutuojanti Lietuvių komanda įsitvirtino, kaip savo klasės lyderis. Lietuvai atstovavo profesionali komanda „Foman Ultimate Lithuanians“. Pirmasis pilotas Antanas Juknevičius yra Lietuvos visureigių sporto čempionas, keturis kartus dalyvavęs Dakaro ralyje. Vytautas Bučiūnas yra ralio sporto entuziastas, ne kartą dalyvavęs žiedinėse „Horn Grand Prix“ varžybose, intensyviai mokęsis navigacijos.
Pagrindinis mechanikas Darius Biesiavičius, ne kartą buvo atsakingas už lietuvių  komandų techninę priežiūrą Dakaro raliuose ir kitose tarptautinėse varžybose.

Savaitę trukusio lenktynių maratono paskutines tris dienas, Lietuviai stabiliai įsitvirtino pirmajame lyderių dešimtuke – surinkti 24 taškai, savo klasėje užimta 1 vieta. Komandos rezultatai šiame Pasaulio ralio etape ne tik pakėlė komandą į
reitingų viršūnę, bet ir iškovojo pasaulinio lygio lenktynininkų pripažinimą. Po lenktynių sulaukėme nemažai pasiūlymų dalyvauti prestižiniuose raliuose, o daugkartinis Dakaro nugalėtojas Jeanas Louis Schlesser asmeniškai kvietė susirungti Afrikos ralyje“, – pasakojo A. Juknevičius.

O kas toliau? Komandos biudžeto pakanka arba keturioms dykumų ralio čempionato lenktynėms, arba vienam 2012 metų Dakarui.

Kviečiame visus, kurių gyvenimas neapsiriboja darbu, kurie yra smalsūs ir ieško naujų išbandymų.  Dalyvavimas atviras ir nemokamas. Registracija: http://www.facebook.com/event.php?eid=224551167563004

Renginio pradžia 17.30 val.

Šįkart pliusų plačiai neaprašysiu, nes jie ir taip akivaizdūs: gana didelę fotografavimo raiška 14 mp, 3 colių ekranas, 8x optinis priartinimas… Norėčiau plačiau aprašyti minusus, o tiksliau vieną šio modelio minusą, kuris iki šiol mane erzina. Tai jo skleidžiamas labai specifinis “darbinis” garsas, kurį apibūdinti būtu labai sunku. Garsas labai tylus, bet kartais jis net girdisi įrašinėjant video, jei įrašinėjama visiškoje tyloje. Garsiausiai girdisi kai fokusuojamas vaizdas, bet manau tai natūralu. Kitas minusas arba nereikalingas pliusas, kurio garbei fotoaparato pilnas pavadinimas KODAK EASYSHARE M580 Digital Camera, yra raudonas mygtukas “share”, kuris bent jau man visiškai nereikalingas. Jo pagalba galima prijungus fotoaparatą prie kompiuterio, kuriame yra įdiegta būtent šiam aparatui skirta programa, akimirksniu pasidalinti media facebook’e, youtube’je, flirk’e… Koks protingas žmogus gerai neperžiūrėjęs nuotraukų kels jas į facebook’ą? Dauguma merginų apskritai be photoshop’o pagalbos neišdrįsta į internetą įkelti jokių nuotraukų. Taip pat su video. Dažniausiai niekas tiesiogiai nekelia video į youtube jo nesumontavus. Nors yra išimčių. Pavyzdžiui kai kurie mėgsta kurti video blogus ir dažniausiai įkelia neredaguotą filmuota medžiagą. Manau atsisakius šios funkcijos būtu sutaupyta vietos ir fotoaparatas galbūt būtu nors kiek mažesnis ar už tą pačią sumą būtu padidintas ekranas.

Pabaigai pateikiu keletą pavyzdinių nuotraukų bei  Kodak M580 video test

Per vyresnėlio 1000 dienų sukaktį nusprendėme

• pabūti kur nors visa šeima,
• kad visi normaliai pavalgytų (kas po darbo, kas po darželio),
• paskanauti ledų, nes žiogutis juos labai mėgsta,
• kad būtų veiklos vaikams.

Žaidimų kambariai atkrito, nes ten labai triukšminga, o be picų kažin ar yra ką valgyti. Tykios ramios kavinukės irgi netiko, nes vaikui bus žiauriai nuobodu, o juk einame dėl jo, ne dėl ko kito. Ledainės gerai, bet reiktų ir ko nors rimtesnio prieš ledus. Iš pradžių pavalgyti namie – daug užtruksime.

Prisiminiau, kad sykį smagiai laiką leidome Gusto blyninėje Laisvės pr. Nors mūsų žiogutis iš tų, kurie valgo viską, ką tik galima pavadinti blynu, tąkart valgio vos paragavo, o visą laiką praleido žaidimų namelyje.

Manau, kad ne dėlto, jog labiau rūpėjo žaisti ar nebuvo alkanas. Tiesiog jam pasirodė neskanu…

Panašiai buvo ir šįsyk, tik dabar jis su malonumu sušveitė vieną blyną ir pradėjo skųstis, kad skauda pilvelį… (Skaudėjo jį dar ir kitą dieną ) Vaikų receptoriai ir virškinimo sistema vis dėlto daug jautresni nei suaugusiųjų, tad maistas, ko gero, iš tiesų ne itin. Mudu su tėtuku valgėm ir nieko, bet skonis neypatingas.

Tėtukas atkreipė dėmesį į meniu nuotraukas: vienos šiaip be ryšio, pvz., budistų vienuolis (kuo susijęs su blynais?), o galiausiai – bomžas prie tvoros. Nuteikia ne itin apetitiškai…

Patiekta buvo irgi be jokios aptarnavimo kultūros. Štai taip, tiesiai ant paskleistų meniu:

O prieš tai padavėja surūgusia mina paverkšleno, kad blyno, kurį užsisakiau, reiks palaukti. Penkiolika minučių… Na, man tai pirma mintis: „Smagu, kad keps, o ne tik pašildys“

Ledų negaili. Tiesa, pasirinkimas skurdus: vaniliniai arba šokoladiniai + priedai.

Aš dėl įdomumo desertinausi keptu bananu su ledais, bet antrą kartą jo neužsakinėčiau.

Na, tarkime, kad pavalgėme ir gavome ledų, o svarbiausia – vaikui buvo smagu (Neskaitant, kad suskaudo pilvą.)

Ką dar šaunaus nuveikti visiems drauge? Gal galėtume turėti kokį apčiuopiamą šios dienos prisiminimą? Man regis, geriausias suvenyras – nuotrauka, bet negi eisi į kokią fotoateljė ar užsakinėsi fotografą? Savarankiškai visiems drauge smagiai nusifotkinti ganėtinai sudėtinga.

Prisiminiau, kad šen bei ten mieste esu mačiusi fotobūdelių. Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje labai populiaru draugams ar mylimiesiems sulįsti į tokią ir smagiai „nusitraukti“. Užima mažai laiko, kelios akimirkos gero fun ir smagus rezultatas, kurį gauni iš karto.

Bet tai kur aš tas būdeles mačiau?… Draugai feisbuke pasiūlė nuvykti į Ozą. Šiaip ne taip radom būdelę, kuri žadėjo dvi juosteles su 4 skirtingom nuotraukom, papuoštom pasirinktais rėmeliais – skamba smagiai.

Pasipildėme “X Planet” kortelę ir susigrūdome į būdelę. Rėmeliai nė vieni nekrito į akį. Pasirinkome vos ne bet kokius, kur kiekvienas iš 4 rėmelių skirtingas, ir tuoj pat išvydome save ekrane. Ar mes buvom per daug triukšmingi, ar aplinka, ar ten tikrai nieks nedavė jokių garsinių signalų, bet nė nepajutome, kaip buvome nufotografuoti visus keturis kartus, dar tik bandydami visi kaip nors sutilpti į tą mažą langelį. Ko gero, trys veidai yra maksimumas

Paskui ekrane pamatėm visus keturis mūsų kadrus. Atrodė visai smagiai, nors tikrai vykęs buvo tik paskutinis kadras. Kažkas ekrane akimirką dar mirguliavo, tad nelabai susivokę dar paspaudžiojome mygtukus ir fit, po sekundės ekranas išsijungė – lipkite lauk ir laukite nuotraukų.

Cha, po fotografavimosi vis dėlto nieko nebereikėjo maigyti, nes numaigėme taip, kad atspausdino visas aštuonias nuotraukėles vienodas, prieš paskutinį, beveik vykusį kadrą, su vienu ir tuo pačiu rėmeliu, kuris iš tų keturių, mano akimis, buvo pats baisiausias Na, svarbiausia, kad tame kadre bent jau buvome tilpę visi keturi, nesvarbu, kad vieno tik nosis, o kito – daugiausia šukuosena Gal ir nelabai vykęs, bet fun.

Tai štai kokie mūsų bandymai smagiai praleisti laiką keturiese. Būtų tai savaitgalis, galima daug ką sugalvoti: baseiną, zoosodą, atrakcionus. Bet kad vakaras ir būtina pavalgyti, tai nieko gudraus ir neišėjo. O gal jūs žinote kokių geresnių vietų Vilniuje tokiems atvejams?

Savu dviračiu į Europą 2011

Visai neseniai kviečiau į savotišką žygį dviračiais pavadinimu „Savu dviračiu į Europą“. Informacijos apie jį žmonės pradeda ieškoti jau likus mėnesiui. Visi laukiantys šio renginio meldžiasi, kad tik stipriai nelytų. Na bent kartą metuose, kai šis Europos dienos paminėjimo renginys vyksta. Deja, atėjus tam ilgai lauktam rytui pradėjo lynoti ir nuplovė bent trečdalį norėjusių sudalyvauti. Kaip bebūtų puiku, šįkart mes vėl buvome trise, nors vienas žmogus jau kitas, nei praeitą kartą.

Didžiajam Seimo kieme klausom koncerto ir laukiam žygio pradžios

O diena prasidėjo valgant pusryčius ir skaičiuojant kiek žmonių išsitrauks lauke skėtį.  Mačiau tik vieną. Visgi, prieš pat išvažiuojant pradėjo gražiai lyti, bet trumpam. Dėl visa ko pasiklausiu ar nereik jau išvažiavusiems papildomų drabužių -  pasirodo, kad reikia, tai susirenku greit maišelį „lauktuvių“, užsimaskuoju ir išvažiuoju. Pasirodo, oras ne toks jau ir blogas, ir dalyvių ne tiek jau ir mažai, ir visiems dviratininkams duoda po salotinę maikutę. Mano mylimiausios spalvos, ir kaip tyčia tampu vos ne kaip apversta Lietuvos vėliava. Visus laiku atvykusius linksmino Sweetband diksilendas. Na tikrai linksmino. Ypač kai kalbi kalbi ir girdi, kad kažkaip garsėja garsėja ir bac aplink tave apeina visa grupė, šypsosi ir dar groja! Nerealu. Vėliau buvo kalbos, kurių sunkiai dviratininkai klausė ir su skambučiais rodė, kad jau nori minti. O pirmas sustojimas buvo visai netoli – V. Kudirkos aikštėje, kur mus vėl pasveikino ir visiems išdalino atšvaitus, kad būtume matomi tamsoje. Kadangi neišsigandusių lietaus dalyvių buvo nedaug, gavome daugiau nei po vieną. Linksmi toliau judėjome per Europos dienos mugę Gedimino prospektu vedini policijos automobilio. Maniau, kad kai vyksta mugės, pro ten eisenos nebevyksta, pasirodo, kad visgi būna. Viena drąsi fotografė atsistojo vidurį dviratininkų eisenos ir fotografavo, po to sugalvojo priklaupti…  spėju per Kritinę masė ji to nedarytų, bet šiandien galima. Na bent man susidarė toks įspūdis, kad į tokius specializuotus renginius susirenka protingesni ir atsargesni dalyviai.

Kadangi dalyvių nebuvo žiauriai daug, patį Pūčkorių Obelų sodą pasiekėme daug anksčiau. Įdomiausia buvo, kai visi kieti dviratininkai nepasidavė ir važiavo tuo kabančiu tiltu, o paskutinę minutę vis tiek buvo priversti stabdyti eismą ir nulipti nuo savo žirgų, nes gale tilto laukė nuostabūs laiptai Bevažiuojant jau į sodą, mano dviračio grandinė sugalvojo užstrigti tarp žvaigždžių, teko ilgokai pakrapštyti. Jau ir norėjosi ją visomis jėgomis traukti. Visgi po kelerių minučių kančios pavyko ją ištraukti. Bet tai ir sugalvok ten užlįsti… Ne, aš vis dar nemoku neperjunginėti pavarų važiuojant į kalną.

Pačiame parke, apie kurį anksčiau negirdėjau, mūsų jau laukė VRM orkestas, išgirtieji dvylika tortų, viktorinos ir bendra nuotrauka. O tas viktorinas tai pavadinčiau Europos ir VRM egzaminu. Pirmasis susijęs vien tik su Europos sąjunga, jos narėmis. Supratome, kad jau ir sostinių nebežinome – gėda mums. Antrasis buvo toks neblogas iš įvairių sričių: ir apie ugniagesių naudojamą techniką, ir apie Europos sąjungos struktūrinę paramą, ir apie pagalbą nukentėjusiems kitose šalyse, ir dar apie daug ką, ko mokykloje tikrai niekas nemokė. Sakė ši viktorina sunkiausia. Visi sėkmingai „išlaikę egzaminą“ gaudavo kokią dovanėlę. Ar tušinuką, ar atšvaitą, ar kuprinę, ar pledą, ar kepurę. Kai viena moteris laimėjo pledą, vyras jos paklausė „Ar priimsi pagulėti?“

VRM kinologų pasirodymas ir neišgandę vėl pasirodžiusio lietučio

Po visų egzaminų gavome paragauti torto. Jų buvo išties daug. Spėju net liko ne vienas net neprapjautas. Na, niekas nekaltas, kad neatvažiavote. Vėliau vyko VRM kinologų pasirodymas su šunimis. Kadangi šiek tiek pavėlavau, pamačiau užtvertoje zonoje bevaikščiojantį į žolę žiūrintį keturių-penkių vaikų būrelį ir už kelių metrų šnopuojantį šuniuką. Pasirodo, jie kažko ieškojo žolėje. Vaikai kažkodėl laikėsi būriu ir pasirodo, kad visgi laimėjo šuo – jis pirmasis rado „lobį“. Nedrąsūs šiuolaikiniai vaikai pasirodo

Renginys kaip ir praeitais metais patiko, nes nėra kvailių, kurie sugeba vienoj rankoj laikyti cigaretę, plepėti su kitais ir nežiūrėti kur važiuoja ar varinėja zigzagais tarp minios. Tai vėl lauksim kitų metų? Bus jau aštunti

Login 2011 užrašinė

Atėjo ir praėjo net dvi dienas trukęs Login‘as. Greitai kažkaip, ypač pirma diena, kurią labiau bendravau su kitais, nei klausiau. Jeigu  tik kas būtų pasakęs, jog visi pranešimai bus ne valandą, o tik po puse. Apie tokią tvarką supratau tik antrą dieną, nes pirmą kai kas taip greit baigdavo, pagalvodavom, jog na ir vėl tie lietuviai nepasiruošę,  eidavom į kitą salę ieškoti dar turinčių ką pasakyti. Deja, ne visada pasisekdavo patekti į vidų – kartais ir tos mažesnės salės pritraukdavo daugiau klausytojų nei planuota. Bent tiek gerai, kad dvejose buvo po du įėjimus.

Kaip ir maniau į susidarytą tvarkaraštį nelabai žiūrėjau, nes bent šiek tiek pavėlavus į mažesnę salę nelabai kur ir tilptum kartais, tai tekdavo eiti kitur arba tiesiog pabendrauti su pažįstamais. O tai juk irgi gerai ar ne?

Kadangi tušinuko nebuvo mano rinkinyje ir laptopu nepatogu, tai neužsirašiau kur kuris ką sakė. Na ir tikėjausi gauti pristatymus paštu, gal dar gausiu? Pirmasis konferencijos pranešimas visai patiko ne tik man, bet ir kitiems. Tik kažkaip prisimenu tik lifto nuotrauką ir tai, kad viskas turi būti patogu, o ne tik funkcionalu. Norėtųsi dar kart peržiūrėti įrašą, nors ir pasirodė, kad ir taip viską žinau, bet kas iš to žinojimo, juk reikia veikti. Dėl panašios priežasties neklausiau ir diskusijų, nes kaip man vis atrodo, kad tos diskusijos tik ir lieka diskusijomis/tuščiomis kalbomis.

Rytis Laurinavičius „Individualios skaitmeninės komunikacijos galimybės“ Login 2011

Antrasis aplankytas Ryčio Laurinavičiaus „Individualios skaitmeninės komunikacijos galimybės “. Parodė keletą elektroninio pašto rinkodaros nesėkmių, kai užsiregistravęs ir nurodęs daug asmeninės informacijos, vis tiek gauna visiems skirtą informaciją, nors ją galėtų individualizuoti. T.y. bent jau atskirti kur reklamą siunčia vyrui, kur moteriai. Na visa tai ką pasakojo žinojau jau seniai ir nesupratau kodėl taip trumpai, bet pranešimas patiko dėl pateiktų pavyzdžių, galėjo ir daugiau pateikti, bet ar tai tikrai ateitis? Tai jau seniai žinoma, bet niekas tuo nesinaudoja. O gal klystu?

Milo Yiannopoulos „Įkalinti tinkle: ką priklausomybė nuo interneto daro mūsų sveikatai, ekonomikai vei visuomenei?“ Login 2011

Trečiasis buvo Milo Yiannopoulos pranešimas, apie mus, įkalintus tinkle. Na kai atėjau pradėjo kalbėti apie porgnografiją, po to pateikė stambaus žmogaus nuotrauką, tai ir nebeklausiau. Užtat labai išsamų aprašymą galite perskaityti Ekomonikoje pavadinimu „Login 2011: internetas kaip pornografija“.

Jonas Davalga „Aplikacijų pritaikymas ir nauda verslui. Ką iš to laimi Lietuva?“ Login 2011

Kitas pranešimas, kurį prisimenu, tai buvo Omnitelio „Aplikacijų pritaikymas ir nauda verslui. Ką iš to laimi Lietuva?“. Na ir pasakė, kad svarbiausias ir labiausiai saugomas žmogaus daiktas yra telefonas, nes jis visada šalia, mes be jo nė žingsnio nežengiame. Pateikė bankų sukurtų aplikacijų mobiliems telefonams pavyzdžių ir teigia, kad patogios ir tinkamos programos skatina vartotojų lojalumą, todėl išmaniųjų telefonų skverbtis pralenks nešiojamų kompiuterių. Programas reikia kurti telefonams, o ne kompiuteriams, ir jų ekranas yra vertingiausias. Taip pat, papasakojo apie jų iš idėjos rengiamas Omnitel programėlių dirbtuves, kurios vyko ir Login’e antrą dieną. Turimų sąrašą galite peržiūrėti jų puslapyje, kur yra ir tikrai neblogų. Gaila kai kurios tik jų klientams.

Kituose pranešimuose teko pabuvoti epizodiškai, nes vienas pasirodė neaktualus, kitas jau įpusėjęs ir nebe laikas buvo gilintis, kitur užimta, o diskusijos kaip jau rašiau kažkaip netraukė.

Po Login’o vyko blogerių susitikimas. Pasirodo jų susirinko tikrai nemažai, išeinančius keitė ateinantys. Priminė senais gerais laikais lankytus IRC mytus, tik šįkart pažinojau tik gal tris žmones. Na ir taip galvoju pakankamai daug.

Pirmasis antros dienos pranešimas apie tai, kaip muziejai ir galerijos bendraus su savo auditorija ateityje:

Antrąją dieną labai norėjau nueiti pasiklausyti Mads Holmen pranešimų apie mirštančius ir atgimstančius virusus, tiksliau pranešimo ir dirbtuvių. Deja, aš vis dar nesuprantu tai kas yra tos dirbtuvės? Kuo pirmasis pranešimas skiriasi nuo dirbtuvių? Na bet abu patiko. Juk visada daug įdomiau klausyti pavyzdžiais paįvairintų virusiniais video. Gaila, kad dauguma buvo matyti ne vieną kartą. Gal per dažnai į renginius eidavau praeitais metais?  Pirmąjį jo pranešimą galite jau peržiūrėti:

Video tikslas gali turėtų būti ne tik pralinksminti, bet ir suteikti naudingos informacijos. Taip pat, pakeisti elgseną ar gyvenimo būdą, kaip viršuje pateiktame video stengiamasi žmones pamėgti lipti laiptais, kurie skamba užlipus, ir nevažiuoti eskalatoriumi, ar laimėti visų viršijančių greitį sumokėtas baudas.

Jis gali būti naudojamas ir padėti savarankiškai išspręsti problemą susijusią su produktu – įmonės skelbia instrukcijas youtubėj ar savo puslapiuose. Prisimenu, kažkada prie siurblio buvo ne popierinė šimtalapė knyga, o diskas su įrašyta naudojimo video medžiaga… Mads Holmen dar kartą pakartoja žinomą tiesą, kad niekada negalima pamiršti pirkėjo. Juk žmonės, jei jų nepamiršta nusipirkus, tampa lojalesniais ir dalinasi gerais atsiliepimais nemokamai. Internetas įgalina tą ryšį palaikyti tiesiogiai, nebereikia pirkti reklamos televizoriuje, tiesiog pasinaudoti socialiniais tinklais ar savo puslapiu.

Dvyliktą valandą nusprendžiau užteks čia čiulbėti, reik pradėti užsirašinėti. Susikonstravau didžiojoje salėje arčiau scenos ofisą, nes ta pušku pušku zona per toli.

Mano ofisas Login'e 2011

Kiti klausėsi arba dirbo tolėliau kur buvo elektros rozetės:

Taigi, tas pranešimas buvo Ben Hammersley pavadinimu „WEB 3.0? Kada nustosime apie jį kalbėti ir pradėsime naudoti?“, bet taip jo metu ir nepasakė kas per velnias tas web3, kad po to gavo klausimą iš salės kuo web2.0 skiriasi nuo web3.0.

Ben Hammersley „WEB 3.0? Kada nustosime apie jį kalbėti ir pradėsime naudoti?“

Na pasakė, kad web3 yra interneto platforma, apjungianti ir susaistanti mūsų realų ir virtualų gyvenimą.  Pranešimo metu jis vis kartojo, mes esame kitokie, nei vyresni ir privalome jiems paaiškinti ką mes dabar veikiame. Aiškinti ir aiškinti kas vyksta, kaip pasaulis pasikeitė. Na bet aš vis nesuprantu  kam to reikia? Ar mano močiutei neapsvaigs galva kai pradėsiu pasakoti kas yra internetas? Ar reikia pasakoti tik tam, kad senoji karta suprastų, jog internetas neturi valdžios ir cenzūros, kad mums nereikia jokių leidimų norint skleisti informaciją internete ir pasiekti plačią auditoriją. Nepatiko man šis pranešėjas, nes neturėjo prezentacijos. Gi taip įdomu pažiūrėti kokį atitikmenį ar pavyzdį ekrane, o ne tik klausytis.

Marta Ribele „Ar socialiniai tinklai yra verslas?“

Sekanti tema į kurią spėju pavėlavau buvo apie tai, ar socialiniai tinklai yra verslas. Na, kai atėjau pamačiau Baltijos šalių žemėlapį su skaičiukais ir ji sako, kad LT labiausiai naudojami socialiniai tinklai, o jame pagal procentus tai Latvijoje daugiausia. Tai taip ir nesupratau ar čia ne tą slaidą įjungė, ar kažką ne taip pasakė. Iškėlė klausimą ar vadovai turėtų būti ir naudotis Twitter’iu(kažkodėl užsirašiau janis_bergs). Įmonės tinkluose susiduria su keliomis problemomis, tarp jų ką daryti su rezultatais ir ką daryti su reakcijomis, net jei jos yra neigiamos. Kaip reikėtų į tai reaguoti ir jog jokiu būdu netrinti. Ką daryti su anoniminiais vartotojais ar uždarais tinklais, kur ne kiekviena įmonė gali patekti ir sekti atsiliepimus. Kaip pavyzdį pateikė Facebook ir Draugiems.lv tinklus, kurie turi daugiausia vartotojų ir kur įmonė negali pasiekti vartotojo sienoje tik draugams skelbiamos informacijos ir  tinkamai į ją  reaguoti.

Kushtrim Xhakli „Ar turi sėdėti ten, kur yra tavo verslas?“

Dar vienas išklausytas ir gan įdomus Kushtrim Xhakli pranešimas pavadinimu  „Ar turi sėdėti ten, kur yra tavo verslas?“. Pasakė, kad dirbti galima bet kur ir nereikia jokio ofiso. šiuolaikinis žmogus yra iš interneto ir jei jų klausia, jie turėtų atsakyti ir nenustebinti pasakę, jog yra iš interneto, nes gali dirbti betkur, kur yra internetas. Paminėjo begalė įrankių ir pasakė, jog išbandykite visus nemokamus, pasirinkite geriausius ir naudokite toliau. Papasakojo ir kaip apėjo Coffee inn’o eilę konferencijoje tinkamai patwytinęs. Trumpai papasakojo  begalę naudingų įrankių, tokių kaip:

• Quora – klausimų atsakymų platforma;
• Podio – darbo organizavimo platforma, kuri dar tik bus paleista po keturių dienų;
• PeerIndex – gauk socialinį indeksą pagal Twitter vartotoją;
• NeighbourGoods – dalinkis su draugais ir kaimynais;
• mixtent – atrask netoliese esančius talentingiausius;
• TryMyUI – duok žmonėms išbandyti ir įvertinti tavo interneto puslapį;
• ir dar daugiau prezentacijoje žemiau:

The Importance of presence, reputation, and working different

Christian Heilmann „Ką daryti, kad internetas taptų dar geresnis?“

Paskutinis pranešimas buvo, kaip dauguma sako geriausias tą dieną, ir vadinosi „Ką daryti, kad internetas taptų dar geresnis“, nors ant pagrindinės scenos ekrano buvo parašyta „greitesnis“. Visą pranešimą galite paklaustyti ir peržiūrėti pristatymą:

Kiti rasti atsiliepimai:

1. Martyno Vareikio trumpu ir aiškiu pavadinimu „Login 2011“;
2. Mindaugo pavadiniu „Karšti ir subjektyvūs įspūdžiai iš Login 2011“;
3. Macinga labiau apie patį renginį iš savanorio pozicijos „prisiLOGINom iš vidaus“;
4. Garbanota ir teigiamai, ir neigiamai apie „Login“;
5. Adomas gyvai rašė, viskas ten žemiau, tereikia paspausti Play „Login 20111 Live“;
6. Gytis „Konferencija „Login 2011“: antroji diena“
7. Mantas, kuris nenorėjo, bet nuėjo ir sako, jog nenorės ir kitamet eiti į Login parašė „Login 2011 apibendrinimas“‘;
8. ir dar daug kitų, kurie dar neatsigavo ir kada nors parašys

Jeigu pražiopsojote Twitter’io čiulbesius, tai skaitykite ten, kol jų nesunaikino laikas.

Tai laukiame Login 2012? Ar nepatiko šiais metais?

originalus Microsoft Windows 7 ledo gramdiklis

Ar kada girdėjote tokį žodį kaip blacklist?  O jeigu lietuviškai tai juodasis sąrašas. O jei dar aiškiau, tai toks nepageidaujamų asmenų/telefonų/adresų ir pan. sąrašas. Tarkim, sugalvojat, kad nusibodo gauti el. laiškus iš kokio lietuviško portalo, bet nemokate atsisakyti prenumeratos, tai tiesiog užblokuojate siuntėją. Na bet aš kaip visada ne apie tai, o apie juodojo sąrašo priešingybę – whitelist (baltąjį sąrašą). Jis gali būti labai naudingas, jei žinote visus „siuntėjus“ su kuriais norite bendrauti, o visus kitus tiesiog ignoruoti/praleisti. Tokius sąrašus galite pasidaryti beveik visur, kur tik norite, ne tik telefone, el. pašte, bet ir Windows’uose. Taip, būtent juose galite pasirinkti kam leisite veikti, kam ne ir kaip vienas Powered by MVP konferencijos pranešėjas prieš porą savaičių pasakė, kad teisingai viską padarius nebereikės ir antivirusinės. O teisingai, tai reiškia, kad visuomet reikia Windows naudoti su paprastas teises turinčiu vartotoju, o ne administratoriaus. Ar kada susimąstėte? Darbo vietoje dažniausiai turite viską teisingai sukonfigūruotą ir retai kada esate su neribotomis teisėmis, o vat namie… ten irgi reikėtų būti vartotoju ir leisti programoms veikti tik iš tų katalogų, kurių tikrai reikia. Prisimenu kažkada vienas žmogus turėjo neribotas teises, nes reikėjo vienai programai… ir pasidalino savo ligomis su puse tinklo. Na bet tokių istorijų buvo nemažai naminiuose tinkluose, bet ne darbe Bet vis tiek manau ir patariu turėti antivirusinę, nebent jus labai erzina tie visi pranešimai, kad pas jus yra virusas.

BlogBarCamp afterparty Submarine

Taigi renginys vyko Hub Vilnius patalpose, kuriose galėjo tilpti dar dešimt tiek, kiek atvyko. Dalyviai pamažu rinkosi ir nepasimetė pamatę informacinį lapelį ant smtp durų, kad reikia paspausti žalią ragelį ir surinkti numerį, kurį pamiršau užrašyti… Tinklaraštininkus šiek tiek reikėjo paskatinti pasireikšti ir papasakoti ką nors viešai ir pažadėti keksiuką drąsiausiems. Gerai gerai, drąsūs visi, tik ne visi norėjo, kitus tinginys buvo užpuolęs. Ką papasakoti turėjo trys: Donatas, Paulius ir Povilas, kuris sakė nutraukti, jei įsijaus. Na bet jei jau įdomiai pasakoja, tai kaip jau jį nutrauksi, kai yra daugiau laiko?

Donatas pasakoja apie interaktyvias elektronines knygas ir jų lietuvišką pasaką apie Pelytę Smailytę

Tai va, pirmasis Donatas, kuriantis pirmąją interaktyvią elektroninę knygą vaikams Pelytė Smailytė, pasakojo apie elektronines interaktyvias knygas. Buvo labai įdomu, nes aš kažkaip galvojau, kad kalbės apie paprastas elektronines, o pasirodo jos gi gali būti ir interaktyvios. Čia ir yra visas tos elektroninės grožis, kai turinys gali keistis priklausomai nuo buvimo vietos, paros ar metų laiko, parodyti tam tikrus vaizdus ar skleisti garsus. Po pasakojimo kilo diskusija dėl elektroninės nuosavybės apsaugojimo, bet kaip ne kartą teko girdėti, taip ir Donatas pakartojo, kad jeigu kažkas sugalvojo pavogti tavo darbą, reiškia jog jis yra labai geras ir įdomus, tai reikia tuo džiaugtis ir vis tiek atsiras žmonių, kurie sumokės už jį.

Povilas pasakoja apie elektroninį dienyną mokykloms – tamo.lt

Kitas kalbėtojas be ribų buvo Povilas iš skaitykit.lt, kuris iš pradžių norėjo papasakoti apie kolektyvinius tinklaraščius, bet vėliau persigalvojo ir parodė elektroninį dienyną tamo.lt. Kadangi mokyklą lankiau labai seniai ir prisimenu, jog reikėdavo kas savaitę ar mėnesį surašinėti pažymius klasiokams, tai buvo labai įdomu pažiūrėti kaip viskas vyksta dabar. Ogi pasirodo, kad viskas yra pasiekiama internetu ne tik tėvams, bet ir mokiniams – pamokų tvarkaraščiai, namų darbų informacija, rotacija. Galima net pasiskaičiuoti kiek ir kokių pažymių reikia gauti, kad galutinis pažymys būtų toks, kokio nori. Geriausia funkcija matyt yra ta, kad tėvai gali gauti trumpąją žinutę, jei jų vaikutis neateina į mokyklą, ar tiesiog elektroniniu būdu pateisinti jo neatvykimą. Žinoma, išlieka galimybė mokiniui pačiam tai padaryti tėvams nematant. Povilas dar papasakojo, ko geriau nedaryti ir ką gerai apgalvoti projekto pradžioje. Paminėjo ir tai, jog ne viskas, kas tau atrodo tik naudinga informacija, kitiems ir yra tokia informacija, o ne paprasčiausia reklama.

Donatas nesusilaiko ir pasakoja kada verta atsižvelgti į naudotojų nuomonę

Trečiasis kalbėtojas Paulius, pasislėpęs už savo fotoaparato

Paskutinis buvo Paulius, kuris pasakojo apie blogerių susitikimus BSP09 ir BSP10 vykusius Panevėžyje. Taip pat, paklausė kokia mūsų nuomonė apie šiuos ir kitus, kuriuose teko dalyvauti, kokių dar reikėtų. Šis pranešimas išsirutuliojo į šiokias tokias dirbtuves, kurios buvo pratęstos Hub’o susirinkimų kambarėlyje. Susidarėm veiksmų planą, pasiskirstėm užduotimis, tai jums teks laukti greitu laiku gerų arba blogų naujienų ir aktyviai dalyvauti.

Minčių lietus Hub'o susirinkimo kambarėlyje

BlogBarCamp neplanuotos dirbtuvės

Taigi, visi dalyviai:

• aš (jei kas nematėt, tai rašau kartais ir čia: socialiniaitinklai.wordpress.com),
• Paulius – geefre.com (aprašė- http://www.geefre.com/smagusis-savaitgalis-ir-blogbarcamp/),
• Donatas – smailyte.lt,
• Povilas – skaitykit.lt,
• Laurynas – helix.lt (jau spėjo ir atsiliepimą parašyti),
• Raimondas - http://mekdrop.name ir http://blogas.games.lt/zaidziu,
• Simona - musudantys.lt,
• Roman

Po dirbtuvių likome keturiese ir nusprendėme nužygiuoti į Submariną. Diskusijos įvairiomis temomis užsitęsė ilgiau, nei kai kurie planavo. Visgi tie blogeriai Android’o ir šiaip telefonų maniakai…  Tik įėję ir susiradę tinkamą vietą griebiam ir pasižymim Foursquare ir visgi aš tampu meru :)

Renginio metu kalbėjome ir apie Login, kurio kaip ir kitų susitikimų nekantriai laukiame Susitiksime Litexpo arba po renginio?

Dar vienas nerealus pyragas. Kai kurie vadina tortu ir net juokauja, kad nesakau kažkokio slapto ingridiento, nes labai skanus ir nesakau/neprisimenu ką įdėjau. O viskas gi pagal receptų knygą.

Tešlai:

200 g margarino;

100 ml cukraus;

500 ml miltų;

kiaušinis;

šaukštelis vanilinio cukraus;

Įdaras:

~300 g. grietinės;

3 kiaušiniai;

150 ml cukraus;

šaukštelis vanilinio cukraus;

300 ml vyšnių (žalių, šaldytų, virtų, iš uogienės, kompoto, betkokių tik be kauliukų; arba išvis braškių);

migdolų pabarstyti;

Betkokį margariną sumaišome su cukrumi, kiaušiniu, miltais, vaniliniu. Sako, reikia kambario temperatūros, bet ar mes lauksim? Su rankom viską, su rankom maišom Jeigu pamiršite įdėti kiaušinį, tai nieko tokio – net dukart pamiršau ir sakė net skaniau, nes trapesnis Šitą tešlą dedam į torto ar šiaip kokią kepimo skardą ir padarome didelį krepšelį kremui. Na tokį, kad neišbėgtų kremas per šonus. Bet šonai turi liestis į skardą, nes kepant subliūkš ir išbėgs. Aišku, išbėgęs kremas skaniausias… Palaikom šaldytuve apie 20min.

Išplakame visus įdaro ingridientus ir įdedame vyšnias. Užpilame ant pašaldytos tešlos, apibarstome migdolais ir kepame apie 30-40 minučių 200 laipsnių orkaitėje.

Žinok savo teises

Jeigu jau atėjote čia, manau, jog pirkote bent vieną kartą ką nors internetu. O ar žinote, jog turime ne tik vartotojų teisių apsaugos tarnybą, bet ir Europos vartotojų centrą, kuris padeda iškilus nesklandumams perkant prekes iš Europos sąjungos šalių? Juos galite pasiekti ir per socialinį tinklą Facebook ar net Skype:

“Europos vartotoju centras”

“ecclithuania”

Prieš pirkdami internetu būtinai išsiaiškinkite savo teises, kurios aiškiai išdėstytos jų puslapyje ir tuomet pirkite. Sėkmės

Galite dar pasižvalgyti tarp karikatūrų apie pirkimą internetu ir visas kitas.