Originally posted 2010-04-30 14:19:31. Republished by Blog Post Promoter

2012-04-25 08.00.09 Penktas kilometras (5.99) dviračiu. Vilnius.

Daugiau informacijos apie “Automattic’s Worldwide WP 5k” akciją. Rašydami nepamirškite naudoti  #wwwp5k žymės (tag).

GigBasket.com rinkodaros vadovo Edmundo Balčikonio teigimu, naujoji jo komandos kuriama priemonė leis efektyviau nei iki šiol ieškoti darbo pasiūlymų, juos administruoti ir aplikuoti į laisvas darbo vietas.

Šiuo metu testuojamo projekto kūrėjai dalyvavo savaitgalį sostinėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Startup Monthly Vilnius“, kurioje į save atkreipė garsių JAV investuotojų dėmesį. Anot į populiarų socialinį tinklą „Twitter“ investavusio Greg Kidd, lietuvių kuriama priemonė primena vieną sparčiausiai augančių interneto projektų „Pinterest“, kuris į „GigBasket“ panašus ypač paprasta, aiškia vartotojo sąsaja.

Vienas konferencijos tikslų buvo išrinkti startuolius galinčius varžytis pasauliniame technologinių verslų akseleratoriuje JAV. Patyrusių investuotojų sprendimu „GigBasket“ ir dar dvi komandos laimėjo devynių savaičių trukmės apmokymus Silicio slėnyje.

„Mūsų sukurtas sprendimas padės darbo ieškotis labiau organizuotai nei bet kada anksčiau: prie sistemos prisijungusios bendrovės savo darbo skelbimus gali skelbti šiai programėlei tinkamu formatu, o darbo ieškantys vartotojai , tinkamus pasiūlymus – pasižymėti lengvai pasiekiamoje sistemoje“, – trumpai GigBasket.com esmę apibūdina E. Balčikonis.

Personalo atrankos specialistai savo patarimuose dažnai akcentuoja, kad ieškant svajonių darbo privalu turėti aiškų darbo paieškos planą. Todėl prie Gigbasket.com pažymėtų darbo skelbimų galima nurodyti pokalbio su darbdaviais laiką ir vietą – šie duomenys bus įtraukti į kalendorių. Programa, išanalizavusi naudotojo interesus, aktualius darbo pasiūlymus gali sužymėti automatiškai, net ir tuomet kai darbuotojas darbo aktyviai neieško.

Be rinkodaros ir interneto eksperto E. Balčikonio, Gigbasket.com projekto vystyme dalyvauja ir kiti bendradarbystės centro „Hub Vilnius“ nariai: sprendimo sumanytojas, patyręs programuotojas, hakeris Eugenijus Radlinskas, dizaineris Šarūnas Savickas ir reklamos specialistė Jūratė Giedraitytė.

E. Balčikonio teigimu, tai, kad vienas geriausių Lietuvos startuolių susibūrė būtent iš „Hub Vilnius“ specialistų – joks atsitiktinumas, mat bendradarbystės centre dirba daug aukštos klasės profesionalų.

Camera Model: Hasselblad 500c
Kodak T-Max 100
D76 @ 20°C / 7 min

Rodyk draugams

nimda_lt

Случайно нашла, смотрела и смотрела
делюсь

Башня Гедеминаса 1906 год

Вильнюсская понорама с башни Гедеминаса 1906 год

 Караимская кинеса, год неизвестен

 Дворец генералгубернатора с памятником Муравьёву, конец XIX века. В настоящее время здесь дворец президента Литвы

 Ворота дворца Сапеги вильнюс, 1905 год

 Зелёный мост, 1904 год

 Вильнюсская Ратуша, до войны это был городской театр

 Костёл Петра и Павла с улицы Костюшки, 1892-1905 года

 Улица Большая (Didžoji gatvė) до войны

 Фронтальный вид Кафедры, 1873-1881 года

 Общий вид Кафедральной площади, 1873-1881 года

 Пятницкая церковь, год неизвестен

 Улица Пилес(Pilies) конец XIX века

 Улица Св. Ионаса, cправой стороны стоящий дом в 1873 году принадлежал Л.Стуока-Гуцявичусу, в конце XIX столетия был капитально отремонтирован, был достроен 3-й этаж. В 1950 году дом снесён.

 Костёл Св. Казимираса, приблизительно 1910-1920 год

 Костёл Св. Катрины, год неизвестен

 Костёл Святой Тересы и ворота Аушрос(Aušros vartai). 1861-1915 годах в помещении костёла была женская гимназия

История Зелёного моста

 Костел Св. Петра и Павла

 Ворота Аушрос(Аušros Vartai), 1904 год

взято тут

Dviračių žygis 2011

Šiais metais yra sukurtas net Facebook renginys. Tik jei norite atributikos, registruokitės iki gegužės 6 d. el. paštu: dviratis@lrs.lt arba telefonu (8 5) 239 6000 ir šeštadienį nevėluokite.

Kitas renginys vyksiantis penktadienį yra Roko opera 2011 “Viduramžiai rytoj”. Žinoma, ne už dyką ir reikės sumokėti 20-25 litus, priklausomai ar nepatingėsite nueiti iki MIF‘o, ar pirksite internetu, ar tik prie durų. Na bet jis kiekvienais metais kiek žinau vis kitoks ir palieka neišdildomą įspūdį. Jų Facebook renginys.

Roko operos plakatas (iš http://rokooperos.midi.lt/2011/plakatas/)

O kitą trečiadienį vyks visai ne laisvalaikio renginys, o šiek tiek rimtesnis, tai Agile diena, kuris rudenį sutraukė nemažai norinčių, kad net nebeliko bilietų. Renginys Facebook’e. Bilietus galite nusipirkti tik internetu, kol jų yra.

Trumpas kalendorius:

Gegužės 6 d. 21:00 – 04:00    Roko opera 2011 „Viduramžiai rytoj“

Gegužės 7 d. 10:00 – 16:00    Dviračių žygis „Savu dviračiu į Europą“

   Nuo Seimo Didžiojo kiemo iki Pavilnių regioninio parko  Pūčkorių kraštovaizdžio draustinio obelų sodo

Gegužės 11 d.  12:30 – 18:00  Lietuvos Agile diena 

Crowne Plaza Vilnius M. K. Čiurlionio g. 84 Vilnius

Kaziuko mugės musmirės

Tarp kitko skanesnės nei tikėjausi

Hub Vilnius Gedimino 9 nuo birželio 28 d. veikia Idėjų kavinė. Tai reguliarus diskusijų apie NVO, socialinio verslo ir pilietiškumo projektus ciklas prie kavos puodelio, kuria nemokamai vaišina mūsų draugai – Coffee Inn. Kiekvieno susitikimo metu pristatomas naujas projektas, idėja, iniciatyva ir kavinės lankytojai pateikia pasiūlymus, kaip galima patobulinti projektą ar idėją.

Šiandien buvo pristatomas “Medis Vilniui” projektas. Tai Augusto Štaro ir jo kolegų iniciatyva. Projekto tikslas – sukurti Vilniaus vietų, kuriose galima sodinti medžius žemėlapį, suderinus jį su savivaldybe, užsakyti medžių sodinukus ir pakviesti gyventojus bei organizacijas ateiti į medžių sodinimo talkas.

Šiai dienai projektas ieško pagalbos ir patirties iš panašių NVO projektų vadybos ir darbo su rėmėjais, projekto vystymo ir plėtros srityse, taip pats – patarimais dėl sistemos programavimo ir dizaino.

Norintys savo projektus pristatyti Idėjų kavinėje registruojasi el.paštu: info@hubvilnius.lt, atsiųsdami trumpą informaciją apie save ir siūlydami pristatymo datą (Kavinės susitikimai vyksta antradieniais, nuo 9 val.).

Nuoroda su papildoma informacija apie projektą: http://www.slideshare.net/​mdanys/sodink-vilniuje-ide​ju-kavine-3-hub-vilnius

2012 m. Knygų mugė

Norėjau važiuoti su dviračiu, bet kaip tyčia pasnigo ir teko ieškoti koks viešasis transportas iki Litexpo važiuoja. O ten patekti norėjau kuo anksčiau, paklausyti Dainiaus Kinderio knygos pristatymo, kuris vyko anksti ryte – 11 val. Turėjau pasirinkimą – autobusą ir troleibusą. Gerai, kad nenuėjau į autobusą, nes būčiau šiek tiek ne į tą pusę nuvažiavus. Belaukiant pamačiau mikroautobusą. Na pagalvojau kodėl gi nepabandžius. Pasiklausiau ar važiuoja iki Litexpo ir sulaukus teigiamo atsakymo įlipau. Viduje pradėjau ieškoti bilieto kainos – neradau nei kainos, nei maršruto, nei įmonės, nei dar kažkokios informacijos, kuri tikrai turėtų būti pateikta keleiviams. Kai gavau grąžą, paprašiau bilieto. Pasakė, kad neturi. Pasiklausiau kaip suprast neturi, pradėjo klausinėti kam reikia ir sakė, kad negali. Kai pasakiau, kad man tiesiog reikia, pasiūlė išlipti pasiimant sumokėtus pinigus ir važiuoti su troleibusu. Na aš neišlipau ir visos kelionės metu nė vienas keleivis nepaprašė, bet įdomu kaip Ponas Račas pasielgtų.

Į knygų mugę patekau pačiu laiku ir tiesiu taikymu į knygos pristatymą. Po beveik valandos trukusių pasakojimų, supratau, kad į kai kurias šalis geriau visai nevažiuoti ir jomis pasimėgauti skaitant vaizdingus pasakojimus šiltai namie, vartant kitų nuotraukų albumus ir nevargstant su neįveikiama stabilia nepatinkančia ir neįveikiama sistema. O jeigu visgi norima kažkur keliauti, tai tam, kad išvengti neišvengiamo, prieš kelionę visuomet reikia labai gerai pasiruošti. O knygos taip ir nenusipirkau, kažkaip neužmačiau.

2012 m. Knygų mugė

Nuo 12-os valandos jau klaidžiojome per visą penktąją paviljonų salę – žmonių ne tiek jau ir daug, bet knygų tai begalė. Pirmiausiai užmačiau senesnius žurnalų numerius po 2 – 1 litą. Nusipirkau sau porą ir vieną tėtei. Bet velnias, kokie jie sunkūs ir paveiksliukų kiek. Patinka man žiūrėti nuotraukas. Toliau jau vaikščiojom ir čiupinėjom viską, kas įdomiau ir kas nekainuoja milijono. Visa ta klajonė užtruko net tris valandas. Kai jau buvo nuspręsta galutinai eiti namo, pasakiau, kad aš dabar bėgu pirkti išsirinktų knygų. Ir per tą laiką kai „ėjom namo“ ir išleidau beveik visus pinigus. Jauniausia (2012 m.) iš nusipirktų – „Ispanų kalba. Mokykimės savarankiškai“. Tikiuosi turėsiu kantrybės, nes joje yra 25 pamokos, kurios apima 550 puslapių… Paėmiau, nes patiko, kad ten yra ilgesni dialogai ir šiaip knyga nuostabiai stora.

2012 m. Knygų mugės pirkiniai paslėpti maišeliuose

Taigi, prisipirkau knygų už gražius du šimtus litų. Tiksliau dešimt knygų, keletą užrašų knygučių, porą darbo kalendorių po 2lt (kodėl jis toks pigus?), penkis žurnalus. Visa ta „makulatūra“ svėrė beveik septynis kilogramus, kuriuos parsinešiau ant kupros nuo Katedros aikštės iki namų apie 5.5 km. Tai va, visas sekmadienis buvo praleistas labai turiningai ir dabar žinau ką galėsiu veikti bent tris mėnesius vakarais.

P.S. nusipirkau knygą apie suši gaminimą, nes jau nusibodo nueiti į kokį „restoraną“ ir išgirsti, kad reikės laukti valandą – per tiek laiko galiu ir namie pasidaryti.

Foto ir video Paulius Karpas

Jie – ryškus ir spalvingas energijos užtaisas, kuris labai lengvai gali tiek nuotaiką, tiek nuo rutinos sustingusį kūną stumtelti keletą centimetrų į viršų.

Tik jeigu jų dar nežinot ar negirdėjot, jokiu būdu pažinties nepradėkite klausydami muzikinių įrašų. Galite pajusti lengvą impotenciją, kuri smegeninėje išsiskleis sentencija, atsiduodančia nusivylimu – ir kodėl aš jų turėčiau klausytis?

Kaip bebūtų gaila, kol kas muzikiniai įrašai neatspindi to, ką jie išdarinėja scenoje. Įrašyta muzika šiek tiek slopina ir niveliuoja tikrąjį jų skambesį. Pritrūksta gyvumo ir nesuvaldomų energijos fontanų, kuriais trykšta „Triana Park“ koncertai.

„Triana Park“ Zarasai 2010

Jei tik turėsite bent kiek kantrybės – iškentėkit ir ištykokit galimybę išgirsti juos gyvai. Nuraus stogą. Stiprus Agnesės vokalas į negailestingą šėlo mėsmalę įsuks ir jūsų ausis, ir kūną, ir net akis.

Triana Park pasirodymas Vilniuje, Pogo bare

Tai muzikantai, kurie bet kokioje scenoje jaučiasi užtikrintai ir gerai (ne kliūtis išsitaškyti buvo ir koncertams visiškai nepritaikyta ir su geru įgarsinimu nelabai draugaujanti „Pogo“ scena). Jie nebijo (artimai ir tiesiogiai) bendrauti su publika.

Kitas dalykas, kuris mane papirko ir dar ilgai neleido patikėti, jog tai artimiausi mūsų kaimynai – braliukai Latviai – grupės įvaizdis. Požiūriu į įvaizdį „Triana Park“ labiau primena Vakarų Europos ir Amerikos mega žvaigždes, nei mūsų regiono alternatyvčikus. Dirba jie su jaunais ir tikrai talentingais latvių dizaineriais. Dirba su jais, nes tai papildo ir atliepia jų muziką. Tai tarsi papildomas dirgiklis, kuris pabrėžia jų muzikinę drąsą – nebijoti suklysti, skambėti eklektiškai. Kaip suprantu – tai žmonės, kurie kurdami stengiasi savęs neriboti ir nevengia eksperimentuoti tiek su muzika, tiek su įvaizdžiu, tiek su dizainu (klipai, internetinis puslapis , CD, grupės atributika).

Nors apie latvių meną ir kultūrą žinau tikrai nedaug, bet tie keli man žinomi meno reiškiniai prašyte prašosi išvados, jog ten kūrybingi žmonės vieni kitus pastebi, domisi ne tik savo kūryba, jie – bendradarbiauja. Iš to gimsta unikalūs reiškiniai ir kūriniai, kuriuos ne visada lengva aprašyti, bet taip nuostabu juos atrasti.

Šis bei tas apie grupės veiklą iš „Triana Park“ vokalistės lūpų.

Camera Model: NIKON D700
Focal Length: 85mm
Aperture: f/2.0
Exposure Time: 1/30
ISO equiv: 2500

Rodyk draugams

„Mūsų regione netrūksta gražių iniciatyvų, kuriomis buriamos startupų bendruomenės ir skatinamas jų vystymas, tačiau iki šiol neturime mechanizmo, kuris vieningai ir nuosekliai padėtų žmonėms realizuoti naujas verslo idėjas technologijų srityje, jas sėkmingai išauginti ne tik lokaliu, bet ir globaliu mastu“, – kalba vienas pagrindinių „Startup Monthly Vilnius“ organizatorių, pats sėkmingai vystęs savo startupą Silicio slėnyje, Daumantas Dvilinskas.

Šioje konferencijoje skaitys pranešimus ir dirbs kartu su dalyviais startupų mekos – Silicio slėnio bei naujų technolginių verslų ekspertai iš Europos ir Lietuvos. Siektiną patirtį sukaupę mentoriai padės komandoms gryninti verslo idėjas, mokys, kaip efektyviai pristatyti jas investuotojams.

„Ši konferencija yra ne tik proga į vieną vietą susiburti mūsų regiono startupų kūrėjams bei vystytojams, pasidalinti patirtimi ir dirbant drauge su profesionaliais mentoriais įgauti reikiamas žinias savo verslo stiprinimui. „Startup Monthly Vilnius“  - tai galimybė turint tiesioginį ryšį su Silicio slėniu sukurti kokybišką naujų technologinių verslų akseleravimo programą Baltijos regione“, – sako D. Dvilinskas.

Konferencijos pabaigoje Silicio slėnio atstovai išrinks stipriausias startupų komandas, kurios vasarą keliaus į patį Silicio slėnį Kalifornijoje, kur dalyvaus septynių savaičių trukmės verslo akseleravimo programoje. Baigiantis programai komandos turės galimybę pristatyti savo verslus tarptautiniams investuotojams.

„Manau, kad šis renginys yra labai savalaikis. Jis padės pamatus platformai, kuri padės perspektyviems jauniems žmonėms kurti ir vystyti technologinius verslus tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos rinka tokiam verslui yra nedidelė, todėl man atrodo sveikintina idėja skatinti artimą bendradarbiavimą regione, jog startupus vystantys žmonės gautų kuo daugiau galimybių ir galėtų konkuruoti pasaulinėje rinkoje“, – teigia „Startup Monthly Vilnius“ partnere tapusios organizacijos „Verli Lietuva“ generalinis direktorius Paulius Lukauskas.

„Startup Monthly Vilnius“ kviečiami dalyvauti žmonės, turintys inovatyvių idėjų bei norintys jas įgyvendinti, startupai, ieškantys trūkstamų komandos narių ar atitinkamų sričių specialistai, norintys prisijungti prie esamų komandų. Konferencijoje taip pat laukiamos pilnai susiformavusios startupų komandos, ieškančios mentorių ir pradinių investicijų bei verslininkai, norintys investuoti į naujas idėjas.  Į renginį taip pat yra kviečiami visi, besidomintys naujų technologinių verslų ir jų vystymo tendencijomis bei naujovėmis.

Tuo tarpu Baltasis Rasta taip aktyviai vaizdavo slidę, kad jo rankoje cigaretė pavirto mikrosofto žynio lazdele ir net nemirktelėdama ciklopiška žarijėle, barstė hiperboliškus burtus užleisdama pulkelį pakylėtos intonacijos pelenų ant skūpai sakytų žodžių.

Share on Facebook

Štai ta vieta mano atminties archyve:

Tapyta gūdžiais Tapkiaus-Šlepkiaus parazitavimo laikais, aliejumi ant drobės, iš atminties, neįrėminta.

Iš tiesų tai turiu žiemines padangas, bet vis tiek ledu tamsoje ne taip linksma važiuoti nuo kalniuko.

O čia galite pažiūrėti mano praeitų metų pasivažinėjimo(3,656.3 km) ir vaikščiojimo(304.5 km) statistiką. Neblogas tas Runkeeper’is, tik gaila nebereaguoja į GPS.

„Hub įkūrėme prieš metus. Iškarto susidūrėme su daugybę verslą norinčių kurti žmonių. Dažniausios priežastys kodėl jie to daryti nesiryžta yra idėjų stoka ir žinių, kaip pradėti ar plėtoti savo verslą trūkumas. Tikimės, kad „Hub Camp” renginiai padės užpildyti šią spragą”,- teigia „Hub Vilnius” įkūrėjas Mindaugas Danys.

Barcamp tipo renginiai primena nedidelę, bet jaukią praktinį seminarą neformalioje aplinkoje. Jie orientuoti į naujų sumanymų vystymą bei tobulinimą. Nors pasaulyje labiausiai paplitę technologijų krypties renginiai, į „Hub Camp” kviečiami ne tik IT specialistai. Dauguma pranešėjų yra „Hub Vilnius” bendruomenės nariai.

„Renginyje pasirodys ypač skirtingų sričių atstovai. Vienas jų – oficialus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fotografas, „Krepšinio širdies” sumanytojas Tomas Tumalovičius. Taip pat dalyvaus dizaineris Siarhei Staškevič, papasakosiantis apie dizainerių darbo ypatumus Rusijoje bei kitų sričių specialistai. Todėl į „Hub Camp” verta užsukti visiems besidomintiems naujomis idėjomis”,- sako modernias darbo vietas socialiniame centre kuriantis M. Danys.

Anot jo, šio penktadienio vakaro tikslas pasidalinti patirtimi, įgyti naujų žinių ir užmegzti naudingų kontaktų.

„Hub Camp” pranešėjai:

• Tomas Tumalovičius, fotografas, Krepšinio širdis, su savo TEDx Vilnius pranešimu: „Simplicity is the ultimate sophistication”;
• Daumantas Dvilinskas, IT įmonė Pinevio.com: „Lietuvis Silicio slėnyje: patirtis ir patarimai”;
• Edmundas Eddy Balčikonis, web projektų vadovas: „Pusė metų tarp indų Mumbajuje”;

• Kęstutis Taučkėla ir Simona Vasytė, Outlander studios: „Kaip mes pritraukėme HackFWD investicijas”;

• Žilvinas ir Šarūnas Ledai, „Bear Care” žaidimo kūrėjai: „Kaip sukurti išplėstinės realybės žaidimą”;
• Siarhei Staškevič, web diaineris, ufoby.com: „Tips about finding freelance design jobs in Moscow”;
• Adomas Bulavas, „PM Screen” vadovas: „Atgaivink pastatą su 3D projekcija”.

„Hub Camp” vyks gruodžio 16d. 16 val. vyks bendradarbystės centro „Hub Vilnius” patalpose Šiaurės miestelio technologijų parke (J. Galvydžio g. 5, Vilnius). Laukiami visi.

Tai pensininkų iš tiesų per 12 veiklos mėnesių prisikaupė daug, nes, kaip mes ir deklaruojame – “Čia idėjos auga greičiau”.

Taigi, prašom, čia eks huberių (nors jei jau kartą tapai huberiu, tai visam gyvenimui:)) sąrašas:

pradėję samdomą darbą:

rinkodaros specialistas Mindaugas Savickas tapo United Agencies direktoriumi, Gintautas Miliauskas ir Adomas Paltanavičius įsidarbino Google, teisininkas Linas Čižauskas prisijungė prie Hubo kaimynystėje esančios advokatų kontoros, projektų vadovė Indrė Kreivytė tęsia karjerą ISM’e, SEO meistras Justas Gvozdiovas, vertėja Skaistė Kozulaitė, dizaineris Vaidotas Dambrauskas taip pat prisijungė prie samdomų žmonių.

Gintas San Francisko hube

išsinuomavę atskiras patalpas (kol kas hubuose neturime atskirų kabinetų nedidelėms komandoms ir nesam subalansuoti:) mėgstantiems daug kalbėti telefonu) – džiugu, kad žmonėms sekasi:

IT projektų vadovas Aleksej Kovaliov, plečia savo startuolį Inno Force, interneto sprendimus kuriantis Juozas Lizdenis (Id64), mobilių programėlių kūrėjai Darius Kudarauskas ir Kęstutis Dragūnas su Seminte/MobFree, finansų konsultantas Ignas Degutis, Tomas Čerkasas, kartu su Skirmantu Jurgaičiu ir Arvydu Kurpuvesu, kuria mobilias programėles Utopus Apps (tiesa, Tomas, jau išėjo iš Utopus Apps), Andrius Masiulis ir Laurynas Kundrotas su Urban Day, web dizaineris ir e-parduotuvių savininkas Audrius Vrubliauskas su Vaiko erdve, kelionių organizatorius Mindaugas Majauskas, e-verslo atstovas Mantas Pakamorė, Mindaugas Kutka – DeŽavu.

grįžę namo (old habits die hard):

web dizaineriai Šarūnas Savickas, Giedrė Kavoliūnaitė, Justas Osipovas, konsultantas/vertėjas Laimas Fergizas, programuotojai Vilnius Ramanauskas, Arvydas Papinigis, Jonas Šimkus ir Karolis Grigaliūnas, e verslo plėtotojas Tomas Petrikaitis, tekstų rašytoja Goda Prapuolenytė prižiūri pagausėjusią šeimyną, programuotojai Andrius Paurys ir Kęstas Mačiulaitis persikraustė gyventi į Kauną, architektas/idėjų generatorius Linas Matulis, Ramūnas Čepaitis, Darius Nemeikšis, fotografas ir Krepšinio širdies vadas Tomas Tumalovičius, prancūzas rinkodaros konsultantas Brice grįžo į Prancūziją Tomas Ščerbinskas nusileido Berlyne, o Motiejus Jakštys grįžo tęsti studijų į St.Andrew koledžą Škotijoje.

Spalio 28 dieną perspausdinome Genevieve DeGuzman įrašą apie skirtingų darbo erdvių: kavinės, biuro namuose ir coworkingo centro – palyginimą. Reikia viską išbandyti, kad galėtum pasirinkti, tai, kas tau labiausiai tinka esamam gyvenimo etape.

Kas nepapuolė į aukščiau esančias grupes:

Olegas ir makaronai

Oleg ir Marina Janeikos šiuo metu valgo makaronus Saigone nes įpusėjo savo 6 mėnesių kelionę po Pietryčių Aziją. Verslo simuliacijų specialistė Jurga Šarkovaitė išvažiavo metams studijuoti į Limą, Peru. Čia jos tinklaraštis.

Sąrašas nėra pilnas ir jo tikslas nėra išvardinti visus kūrybingus ir aktyvius žmones, kurie buvo hubo nariais. Kaip kurie iš narių išeina dirbti pas klientus ir, pasibaigus užsakymui, toliau tęsia narystę pas mus.

Jei ką praleidau ar suklydau, tai parašykit ir pataisysiu. Sąrašą nuolat papildysiu – istorija turi žinoti savo didvyrius:)

Noriu padėkoti prie hubo kūrimo prisidėjusiems žmonėms: idėjos plėtotojams Vladui Sapranavičiui, Eigirdui Žemaičiui, Arnoldui Rogoznyj, Valentinui Šarėjui,  savanoriams Benui Plentui, Brigitai Kaleckaitei, Pauliui Vėželiui, Jokūbui Leipui, Rasai Urbanavičiūtei, Marijai Marcinkevičiūtei, Martynui Stonkui, Dovilei Rinkūnaitei, Rūtai Treinytei ir visiems rėmėjams. Žinoma, kad svarbiausi vis dėlto yra nariai, be jūsų hubo nebūtų.

Vėl turime laisvų vietų – laukiame ir tavęs tampant huberiu.

Share on Facebook

Share on Facebook

Valdžios ir verslininkų puoselėjamame Vilniuje dar yra „gero skonio“ nenuzulintų vietų, spinduliuojančių autentišką vitališkumą. Jose publikos margumas, o ne dekoracijos sukuria nepakartojamą atmosferą, bet kokiam vakarėliui, koncertui ar muzikiniam eksperimentui.

Čia net menkiausias judesys virsta įvykiu, o nuo scenos sklindantis garsas (net jei tai ir triukšmas) gali sukelti orgazmą tikros muzikos išsiilgusioms ausims.

Ta stebuklinga vieta – tai mažas nudrožtas gabalėlis naujam gyvenimui prikelto „Geležinio kablio“. Džiugiausia tai, kad ji ten buvo ir iki prikeliant „Kablį“.

Todėl ten nepatenkama per pagrindinį įėjimą. Reikia prasisprausti pro Ivanauskaitės skverą saugantį katiną, eilę šiukšlių konteinerių ir aprūdijusias geležines duris. Už jų – paslaptinga triušio uola. Vos peržengus jos slenkstį prasideda stebuklingas kritimas. Tai vieta, kurioje atlikus tradicinius įėjimo į klubą ritualus, gaunama tokia reta ir dabar jau kone aukso vertės galimybė gerti savo atsineštus gėrimus. Bet ne tam, kad apspangtum, o tiesiog pasiduotum kartu su muzikos garsais į orą kylančiam smagumui.

Mat nepaisant galimybės gurkšnoti, žmonės čia visų pirma ateina klausytis ir pasiduoti muzikos šėlsmui. Išlaisvėję, šokantys ir šokinėjantys kūnai, užvaldyti muzikos magijos. Muzikos, nesupančiotos jokiais įsipareigojimais ar kanonais.

\

Nuotraukų autorius Paulius Karpas.

Norint išsirinkti prekes, pirmiausia reikėjo užsiregistruoti ir nepamiršti suvesti Ačiū kortelės numerį, nes užsakant internetu tie papildomi centai irgi yra pridedami į kortelę. Sėkmingai užsiregistravus reikia ne eiti žvalgytis po e-parduotuvę, o pirmiausia patikrinti kada galima užsisakyti prekių atvežimą. Pristatymo laikas kiek pastebėjau yra rezervuojamas bent 45 minutėm per kurias reikėtų išsirinkti prekes ir paspausti raudoną  mygtuką „Pirkti“ arba  pasirinkti kitą pristatymo laiką.  Iš naujo rezervuoti galima pabandyti ir ne tik kai laikas baigiasi, bet ir kai norėtumėte jį pakeisti – gal netyčia atsilaisvino jums tinkamesnis. Reikia tik nepamiršti patikrinti ar gyvenate toje Vilniaus vietoje iki kurios kurjeriai atveža prekes. Aprėptas regionas yra pažymėtas žemėlapyje, kuris yra pirmojo lango dešinėje pusėje.

E-maxima pristatymo laiko pasirinkimas

O jeigu visgi susidėjote prekes ir dar abejojate – tai nieko ir nepirkite, o tiesiog atidėkite pirkimą, nes krepšelis greičiausiai išsisaugos ir kitą kartą galėsite rinktis laiką ir spausti tą raudonąjį mygtuką. Svarbiausia yra nežiopsoti ir retkarčiais patikrinti ar neatsilaisvino tinkamas laikas, jei dėl to atidėjote pirkimą.

Kaip jau supratote, man patiko šis pirkimas, nes nereikėjo nešti/vežti krūvos daiktų, o jie nemokamai buvo pristatyti į namus (užsakant prekių už daugiau nei 49 lt jis buvo nemokamas). Ta proga net liftas sugedo ir kurjeriui teko nemažai palypėti su maišeliais, bet jis nepasiskundė… Su prekėmis buvo gautas pirkimo dokumentas, kuriame pateiktas išsamus sąrašas kiek kokių prekių buvo užsakyta ir kiek buvo nepristatyta ar kiek įdėta mažiau. Gavus prekes išlindo vienas minusas, kad jeigu neuždėsi varnelės prie analogiško gaminio tinkamumo – tu jo tiesiog negausi. Čia išlieka rizika, kad jei sugalvoji, jog nori Miglės saldainių, tai jų gali ir negauti, jei kas savaitgalio pradžioj ėmė visus ir iššlavė iš parduotuvės lentynų. Na bet kiti gi netinka – nežinia kas ten kraunančiam asmeniu pasirodys kaip atitikmuo. Iš tiesų, gal ir galima visgi užsisakinėti tuos atitikmenis, nes prekių pristatymo važtaraštyje net dukart parašyta, kad jeigu netinka parinktos prekės – jas tiesiog reikia patikrinti pristatymo metu ir atiduoti vairuotojui, o jie pinigus už jas grąžins tiesiai į sąskaitą per  5 darbo dienas. Beje, jei užsakinėjate kažką sveriamo ir jiems nepavyksta tiksliai pasverti, tai tą sumą/skirtumą irgi grąžina. Taigi, šįkart užsakiau maždaug už 90 litų, nuėmiau varnelę nuo sutikimo, kad tinka analogiškas gaminys, todėl man nebuvo pristatytos kai kurios prekės ir tas skirtumas grąžintas antrą darbo dieną į mano sąskaitą. Niekuo ir negaliu skųstis, ypač kai neturėjo visokių saldainių – juk kuo mažiau jų valgai, tuo geriau (ir sutaupiau ).

E-Maxima pasirinkti pirkimo parametrus ir apmokėti

O šiaip e-maximoje galima atsiskaityti Lietuvoje esančiais e-bankais, todėl neturėtų iškilti problemos, kad susidėjote prekes į krepšelį ir bac – nėr kaip susimokėti. Taigi, nusprendus pirkti, reikės patikslinti ar pasirinkti penkis dalykus:

1. pristatymo adresą;
2. pristatymo datą ir laiką;
3. nuspręsti ar nori pakaitalų, ar būtent tos firmos to svorio produkto;
4. parašyti meilės laišką kurjeriui iš ne daugiau nei šimto simbolių;
5. pasirinkti e-banką apmokėjimui ir apmokėti.

Tai va, ateitis rodosi tokia nekokia namisėdoms, nes jie išvis iš namų  kojos nebekels, arba puiki ateitis tiems, kas nenori stovėti eilėse.

Ar jau įgudote apsipirkti tik internetu ar visgi manote, kad tradicinis pasivaikščiojimas po šiuolaikinį maisto centrą yra geriau?

Kitą savaitę generalinis prokuroras Darius Valys prašys panaikinti Seimo nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. N.Puteikis tuo džiaugiasi, ir mano, kad jam tai bus proga papasakoti apie nuo viršaus iki apačios supuvusią teisėsaugos sistemą. “Kai aš tai pamačiau, viskas man atsistojo į vietas – kunigo Mikutavičiaus nužudymas, kūno neradimas, palaidojimas kaip neatpažinto, – interviu LL sakė N.Puteikis, – kiek ten yra prokurorų klaidų, kiek kartų jie neatpažino kūno, ir galiausiai kaip vienas saugumietis paleido įtariamąjį nužudymu. Visa tai yra klaidos? Ne, viskas yra daroma už pinigus. Negali suaugęs vyras, 20 metų dirbęs teisėsaugoje, daryti tokių klaidų. Tai yra tik pinigai. Vadinasi, visos tos žolės burnoje (kaip Kedžio nužudymas), visi tie baloje prigėrę žmonės – man yra viskas aišku, visa tai padaryta už pinigus, ir žudikai išvengė atsakomybės tik už pinigus. Jeigu jie, matydami tokius dalykus, nieko nedaro, tai ką gali apie tuos prokurorus pasakyti?

Kitą savaitę generalinis prokuroras Darius Valys prašus panaikinti Seimo nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. „Esu įsitikinęs, jog Seimo nariai Lietuvoje, kaip ir jų kolegos beveik visoje Europoje, teisinio imuniteto turi būti saugomi tik tada, kai atlieka savo parlamentines funkcijas. Jau vien tai, kad man kaltinimai pareikšti dar iki išrinkimo į Seimą, rodo, jog jis būti taikomas neturėtų”, – sako N.Puteikis.
Taip pat parlamentaras sako norintis teismo, kad paaiškėtų, jog patvirtinus detalųjį planą, kurį derinti atsisakęs ir atsidūrė teisme, miesto istorinėje dalyje būtų iškilę maždaug trisdešimties metrų pastatai.
“Nori nenori, susidariusi situacija kelia įtarimų, jog patys Klaipėdos apygardos STT ir prokuratūros pareigūnai gali piktnaudžiauti tarnybinėmis pareigomis – viešumas padėtų atsakyti į daug neaiškių klausimų”, – išplatintame pranešime cituojamas N.Puteikis.
Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras. N.Puteikis prieš teismą stojo atsisakęs vykdyti LVAT nutartį, kuria jo tuomet vadovaujamas Kultūros paveldo departamento padalinys buvo įpareigotas suderinti žemės sklypo, esančio H.Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą. Verslininkų teigimu, jiems dėl to teko sustabdyti 24 mln. litų vertės investiciją. Tuo metu N.Puteikis tvirtina įstatymų nepažeidęs, nes LVAT įpareigojo planą suderintį, jei tik jis atitiks įstatymų numatytus reikalavimus, o tokių verslininkų pateiktas projektas esą neatitinka. Klaipėdos bendrovė “Investicijų kvadrantas” sklype ketino statyti gyvenamąsias ir administracines patalpas, prieš tai nugriovusi senąjį kino teatrą “Vaiva”. Vietos paveldosaugininkai sako, kad čia atsiradę stikliniai pastatai subjaurotų istorinę vietą, kurioje stovėjo pirklių namai, kitos patalpos.

N.Puteikis atsakė į LL klausimus:
- Kaip reagavote į prokurorų pareiškimus?
- Kai parašiau savo atsiliepimą į D.Valio kreipimąsi, pamačiau, kaip pasišiaušė visa mūsų frakcijos viešųjų ryšių grupė. Pamačiau, kad mano komentaras nepatiko viešųjų ryšių darbuotojoms.
- Gal jis buvo per aštrus?
- Kodėl per aštrus? Jeigu išeini iš šių Seimo rūmų į gatvę, matai, kad ir policininkai, ir prokurorai ne visi geri. O sėdėti šitame bokšte, ir apsimetinėti, kad jie geri, aš nenoriu. Gal reikia būti naiviam, ir apsimetinėti, kad tų reiškinių nėra? Atvirkščiai – parlamentarai tam ir yra, kad vykdytų parlamentinę kontrolę visų atžvilgiu, tame tarpe ir teisėsaugos.
- Kokio teismo sprendimo jūs esate kaltinamas nevykdęs?
- Yra toks garsus Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas, kuris specializuojasi ant tokių bylų ir sprendimų, ir nardo kaip žuvis vandenyje.
- Ką jis nusprendė?
- Sprendime parašyta taip – įpareigoti Kultūros paveldo departamentą suderinti detalųjį planą pagal departamento išduotas sąlygas. Departamento išduotose sąlygose parašyta, kad leidžiama statyti du pastatus, o mums patvirtinti atnešė šešių pastatų projektus, ir pasakė, kad jis yra vienas, nes apačioje sujungti požeminiu garažu. Ir pasakė, kad tuoj atneš tvirtinti dar šešių pastatų projektą, kuris taip pat bus kaip vienas pastatas. Tačiau ministro instrukcijoje rašoma, kad jeigu pastatai nesujungti bendru stogu, tai yra atskiri pastatai. Teismas interpretuoja taip, kaip jam patogu, tačiau bet kuriuo atveju sprendime lieka parašyta, kad mes galime derinti tik pagal to paties departamento išduotas sąlygas. O prokurorai iškirpo tą sakinio dalį, kurioje parašyta, kad „įpareigoti suderinti pagal išduotas sąlygas“, ir kai ikiteisminio tyrimo metu aš bandžiau gintis, ir sakiau jiems, ar jie mato tą sakinio dalį, kurią patys išbraukė, prokurorė tik piktai pažiūrėjo į manę ir pasakė: „Koks jūsų reikalas?“. Prokurorė man pasakė: „Čia aš klausinėju“. Kai paklausiau, koks jos išsilavinimas, vėl išgirdau, kad ne mano reikalas.

Pilnas originalas: http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/500/53/d,detalus/

Filed under: Baltijos šalys, Bundančiam protui, Debilų visuomenė, Fuck the police, Informacinis karas, Interesting, Lietuvos ateitis, Lietuvos praeitis, Lietuvos priešai, Nacionalinė grėsmė, Slaptosios tarnybos, Vergvaldžiai, Vietinės aferos, VSK, Vyriausybių nusikaltimai, Vyriausybės meluoja Tagged: “koks jūsų reikalas?”, D. Kedys, gen. prokuratūra, instrukcija, Kaunas, klaipeda, Kultūros paveldo departamentas, kunigas Mikutavičius, Laisvas laikraštis, Lietuva, LL, LVAT, ministras, Naglis Puteikis, prokurorai, Seimas, seimo narys, spec. tarnybos, Valys, Vilnius, žmogžudystė

Nuogąstaudami dėl nesantaikos kurstymo,  patys parašo: "Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkais save laikančių žmonių". 

Trūksta žodžių. Kitaip nei debilais BNS žurnalistus pavadinti sunku. Lenkais save laikantys žmonės? Dabar taip vadinsime mūsų lenkus? O jie dėl to tikriausiai turėtų būti laimingi? Ir kas čia kursto tautinę nesantaiką, jei ne patys žurnalistai?  

Degutienė giriasi savo lenkų kilmės bičiuliais "… Pirmiausia aš tai matau kaip kurstymą nesantaikos tarp dviejų tautų. Ir šiandien turbūt yra noras sukurstyti eilinį lietuvių su eiliniu lenku, kurie yra draugai, bičiuliai, šeimomis draugauja, aš pati tikrai turiu ne vieną artimą lenkų tautybės draugą",

Jeigu tu turi lenkų bičiulių, o jie turi vaikus – tai pasidomėk, ponia Irena, ar jie laimingi sužinoję, kad po dviejų metų (po DVIEJŲ!) turės laikyti egzaminus lietuvių kalba kartu su lietuviais. Laimingi? Taigi tai tavo piliečiai – pasidomėk, ponia Irena.

Kiek aš žinau, lenkai reikalauja 5 metų pereinamojo laikotarpio. Keista, kad seimūnai davė NET porą metų!, o ne sekančiais metais verčia tapti pilnaverčiais LR piliečiais. Koks, po velnių, poniai Degutienei skirtumas – po DVIEJŲ ar po PENKIŲ metų lenkai laikys tuos egzus lietuviškai? Koks skirtumas!? Kas man paaiškins?

Na tai kas tą tautinę nesantaiką kursto? Gal pati Irena kartu su BNS žurnalistais? Argi neakivaizdu?

Kaip bus dar pažiūrėsim, bet šia savaitę trąšų skrydžiai nesustojo, be to vakar vakare po intensyvaus purškimo apsitraukė dangus sidabrine plėve ir vėliau susidarė juodi debesys, kurie buvo matomi ir anksti ryte.

Šiuo metu Vilniuje plaukia besiskleidžiančių chemtrailų šniūreliai.

Stebėk dangų.

Thursday, August 11, 2011 – San Diego, CA – Another naturally cloudless summer day in Southern California until geoengineering aerosol planes spray line segments that expand into stringy cloud structures. [caption id=”attachment_1032″ align=”aligncenter” width=”500″ caption=”3:46 Compare previous 2+hour old chemtrail cloud … Read More

via socalskywatch

Filed under: Baltijos šalys, Bundančiam protui, Fuck the police, Geoinžinerija, Globalus apsišikimas, Informacinis karas, Vyriausybių nusikaltimai, Vyriausybės meluoja, Žmonijos genocidas Tagged: alytus, chemtrails, chemtrails in lithuania, chemtrails lietuvoje, Kaunas, klaipeda, Lietuva, panevezys, telsiai, Vilnius

Užtenka palaukti dvidešimt minučių ir vėl naujų linijų priraizgyta. Nusimato nenuobodi diena.

Papildymas, 13:29 Kauno dangus žvelgiant Klaipėdos kryptimi tampa vientisai pilkas/sidabrinis, taip pat Douktris įdėjo vaizdų iš Alytaus regiono.

Papildymas, virš šimto nuotraukų paskelbėme SkywatchKaunas blog’e

Filed under: Bundančiam protui, Geoinžinerija, Globalus apsišikimas, Nacionalinė grėsmė, SkyWatch, Vyriausybių nusikaltimai, Žmonijos genocidas, Žydauja Tagged: aliuminis, alytus, birzai, chemdebesys, chemtrails, jonava, Kaunas, klaipeda, Lietuva, linijos danguje, marijampole, nuodai, palanga, panevezys, purskia, rokiskis, sakiai, siauliai, skywatch kaunas, skywatch lietuva, telsiai, utena, Vilnius, visaginas

Kitaip tariant, 1944 m. lenkai vėl tarp kūjo ir priekalo. Vokiečiai nenoriai traukiasi (o traukėsi jie “sudegintos žemės” taktika), rusai ateina. Žinoma, Stalinas jau tuo metu yra suformavęs Lenkijos “liaudies” vyriausybę, ir jos “liaudies armiją”, viskas pagal žinomą schemą. Ką daro emigracinė Lenkijos vyriausybė Londone ir jos karinės pajėgos – AK? Jie sugalvoja panašiai tą patį, ką lietuviai 1941 m. birželį prieš sovietus – pulsim tuoj bėgsiančius okupantus, o kai ateis nauji – jie turės susitaikyti su faktu, kad čia jau Lenkijos valdžia (o sąjungininkai užsienyje gal kaip nors Staliną spustelės). Tai ir vadinosi operacija “Audra”.

Taigi, Vilnius, dėl kurio Lenkija ir Lietuva kariavo tarpukariu, tapo šios operacijos vienu iš poligonų – operacija “Aštrieji vartai” (“Ostra Brama”). AK Vilniaus krašte buvo stipri, kruvinas tarpukario ginčas tęsėsi ir nacių okupacijos metu – jie puikiai suprato, kad pjudant tautas jos pačios išsipjauna ir naciams nuo to mažiau rūpesčio, kurie untermenšai priveiks kuriuos. Beje, kontaktų tarp lenkų ir lietuvių pogrindžių buvo, tik tiek, kad lietuviai laikė nacių okupacija pakenčiama, ir jai nesipriešino ginklu, tik “nepaklusnumu”. Bet labiau buvo pagarsėta ne kontaktais, o tuo, kad AK laikė lietuvius nacių kolaborantais, o lietuviai, žinoma, naudojosi vokiečių teikiama pagalba kovoti su lenkais dėl Vilniaus (tuo nemažai užsiėmė vad. Plechavičiukai). Taip, Lietuvoje ir lietuviams AK buvo bjauri – žudė, įskaitant ir Dubingių žudynes, kita vertus, 40 aukų, su visa pagarba jų atminčiai, vadinti genocidu, tai turbūt dar blogiau nei Pietų Osetijos genocido muziejus dėl 100 žmonių, nužudytų Rusijos – Gruzijos karo kontekste. Beje, verta nepamiršti, kad, kiek žinau, Panerių duobėse guli ne tik žydai, bet ir nemažai Vilniaus lenkų, o kad Paneriuose “darbavosi” ir naciams padedantys lietuviai – taip pat žinoma. Kare padugnėms visada atsiriša rankos – nesvarbu tautybė.

Taigi, 1944 m. liepos 13 d. AK surengia pusiau spektaklį ir prieš Raudonosios armijos nosį puola Vilnių berods keliatūkstantinėmis partizanų pajėgomis. Raudonoji armija irgi puola Vilnių, vokiečiai išvejami. Bet tuomet rusai labai greitai susitvarko ir su Akovcais – dalinius apsupa, eilinius susemia ir duoda pasirinkimą: arba sovietų komanduojama “lenkų liaudies” armija, arba Gulagas, o karininkus pakviečia į susitikimą ir areštuoja. Operacija “Aštrieji vartai” patiria fiasko. Didesnis AK fiasko – tai tik turbūt Varšuvos sukilimas, kada AK ir lenkai lipa ant to pačio grėblio – vėl bando pergudrauti Staliną, tik šįsyk jau reikalas ne apie provincijos Vilnių, kurį baisiai norisi turėti, bet sostinė. Rezultatas – žiaurios aukos, didvyriška kova, beveik jokios rimtesnės paramos iš sąjungininku ar net sąmoningas sovietų leidimas naciams sutrinti sukilėlius ir su žeme sulyginti Varšuvą.

O dabar konkrečiai apie šį minėjimą. Manau, kad jis labai ne vietoje ir ne laiku. Kaip istorinis faktas, taip, tai įdomus epizodas. Ir AK pastangos kovoti su vokiečiais – gerbtinos. Bet turbūt retas žmogus suabejos, kad tai – ne istorinės atminties renginys, o spektaklis su pretenzijomis eilinį kartą akcentuoti Wilno – nasze. Monologas, iš panašios serijos kaip Tomaszewskio pasiūlymai lietuviams integruotis Vilniaus krašte ir VKI skiriamos baudos už dvikalbius maršruto lentelių užrašus. Kol taip kalbėsime – nesusikalbėsime. Kažkada, jau senokai, Akovcų ir Plechavičiukų veteranai formaliai susitaikė. Deja, daug kam tai nepatinka – abiejose barikadų “pusiuose”. Ir, manau, toje pusėje, kuri nuo Petro I turi instrukcijas, ką reikia daryti, kad tik lenkai ir ją supančios tautos nebandytų draugauti.

P.S. Jeigu rasite istorinių netikslumų – sakykite, tingėjau iš naujo žiūrėti šaltinius

Vilnius yra įstabus miestas. Čia gali rasti tiek kontrastų ir įvairovės, kad net ir būdamas jame ne visada suprasi vis dar esantis mieste.

Kadangi gyvenu miesto pakraštį, o šalia dar ir bėgiai driekiasi, tai tuo įsitikinti labai lengva. Tiesiog reikia apsiauti patogius batus, pasiimti gerti, fotoaparatą ir leistis nosies tiesumu. Iki centro apie 10 km, tačiau verta juos praeiti, kad pajustum šio miesto žavesį.

Kelionė prasidėjo mišku. Tokio pirmykščio miško dar ir tikrame miške reiktų paieškoti. Teko eiti žvėrių pramintais takeliais kalvų viršūnėmis. O Paneriuose kalvos įspūdingos, yra kur pakopinėti.

Išnirus iš miško kelionę tęsiau palei geležinkelį. Eiti sunkuko, bet vaizdai atsiveria neįtikėtini, o ir šiaip keistų objektų netikėtose vietose gali išvysti. Kaip ir kapas aukščiau. 

Bėgiai apskritai yra kažkas nepakartojamo. Joks kitas kelias nebus toks žavus, įvairus, tačiau kartu monotoniškas ir nuspėjamas.

Naujamiesčio pakraščiai. Savotiškai įdomi vieta. Dažniausiai skurdi, tačiau vietomis susiliečianti su miesto prabangos detalėmis. ir didžiąja dalimi moderni. Pirmiausia savo architektūra.

Ir galiausiai pasiekiamas senamiestis. Dėl nuovargio dar gražesnis. Žadantis malonų priėmimą ir poilsį. Jaukus. Vilnius.

P. S. Visas nuotraukas galite peržiūrėti Picasa nuotraukų albume.

Bet, žinoma, Moby buvo žvaigždė. Tokia paprasta, faina, daug kartų kartojantis “ačiū” ir “thank you”. Bet kažkaip jautėsi, kad kaifuoja jis nuo to, ką daro, ir vieta jam tikrai patinka (FB netrukus atsirado Trakų nuotraukos) – malėsi po sceną tai su gitara, tai prie bongų. Gyvas, vikrus. Ir – svarbiausia – sugrojo “Extreme ways“, nors galvojau, kad tokio gana netipinio gabalo tikrai negros. Bet aš vos išgirdęs jo pirminį akordą (jeigu tą “žyyyyy” galima laikyti akordu, stryktelėjau iš džiaugsmo. Bet dar labiau nustebau, kad ir publika jį staugė kartu. O aš galvojau, kad čia tik aš tokį ypač žinau… Beje, kol grojo lietuviai, atrodė, kad tų šviesų ant scenos – viena kita. O kai atėjo Moby ir co., šviesos jau dėjo konkrečiai – pasirodė, buvo jų, ir užteko.

Tai čia užvakar. Beje, prastovėti 5 val. ant kojų buvo šiek tiek oi. O dar buvo oi eilė į tulikus, mat, kaip visada, organizatoriai matyt ant higienos pataupė, tai eilė į laimę nutekėjimo buvo panaši, kaip eilė įeiti į salą. Išeina kas nors pro vartus, mesteli žvilgsnį į eilę ir nevalingai švilpteli.

O vakar teko kaip reikiant pasivaikščio po Vilnių maršrutu, sąlyginiu pavadinimu “Pilys, karai ir t.t.”

Sužinojau, kad Kalnų parke yra paminklas Kasparui Bekešui (o seniai seniai buvo didžiulis 20 m obeliskas, bet nuvirto į Vilnią), kur buvo Kreivasis miestas (arba pirmasis Vilnius), pagaliau aplankiau Sapiegų ligoninės kompleksą, rūmus, kuriuos netrukus turėtų pradėti restauruoti, pamačiau iš arčiau Trinitorių bažnyčią (ir sužinojau, kad Trinitorių ordino paskirtis buvo išpirkti karo belaisvius), pro tvorą lipau į “vaiduoklių namą” Antakalnio g. 25. Iš tiesų, šalia tiek neapžiūrėtų įdomybių, kad užtektų visam gyvenimui, ypač jeigu kas nors nors kiek plačiau papasakoja. Bet aš kol kas plačiau nepasakosiu – mat čia yra vieno didesnio projekto dalis, kuriame dalyvauju ir nežinau, kiek galima jį viešinti. Tiesiog eilinį kartą suprantu, kaip mums, lietuviams, atėjusiems čia iš kaimų, šis miestas yra nepažįstamas ir nežinomas, nors jau ir gimtasis. O vienintelis kelias jį įsisavinti – tai ne jį savintis, o juo domėtis, domėtis ir dar kartą domėtis.

Nuotraukos didinasi.

Filed under: Geoinžinerija, Globalus apsišikimas, SkyWatch, Vyriausybių nusikaltimai Tagged: chemclouds, chemtrails, chemtrails in lithuania, chemtrails kaunas, chemtrails lietuvoje, chemtrails Vilnius, dangus, Kaunas, Lietuva, lėktuvai, nuodai, NWO, sveikata, tautos naikinimas, teršalai iš dangaus, Vilnius, vyriausybės meluoja, žmonių nuodyjimas iš lėktuvų