Geriausi Lietuvos blogai vienoje vietoje
Vilnius
Reklamuoju žodį “SĖDI”
Aug 14th

Tinginiai avi kemšeštą.
Kad jau esu namie pas tėvus, kol visi šnioja Sattose ar degustuoja degtinę draugų vestuvėse, pabandysiu šį laiką išnaudoti PRASMINGAI. T. y. parašysiu blogo postą.
Kaip žinia, atvykau į Vilnių lygtais paskutinę liepos dieną. Pagrindinė (tolesni įvykiai parodė, kad vis tik ne vienintelė) mano iškylos priežastis buvo AUDIORIVERIS. Tūselis vyko Lenkijoje, bet Lenkijon skristi aš nepanorau, mat nemaža tūso dalis vyksta autobuse. Tfu, Reivobuse – pšeprašam! Apie patį festą galite pasiskaityti čia, o aš geriau papakosiu, kas man nutiko grįžus namo.

Tikra meilė – tik tarp vyrų?

Mano augintinis (hm, vos neįrašiau šio prierašo po ankstesne nuotrauka).
Grįžtant prie reikalo… Tai kas gi man nutiko grįžus namo? Ogi nieko. Tačiau kitą dieną, kai maliausi viena po chatą laukdama kolegos pargrįžtančio iš darbo, prie lovos aptikau ne ką kitą, o tikrų tikriausią GYVATĘ:

Na, gerai. Gal tai buvo ŽALTYS:

Taip, tai buvo lieknas juodas ilgas šlykštus žalčiukas. Savaime supratama, nuo netikėto šoko aš čiut ne zdochla. “Ir ką gi man, blet, dabar daryti?” – mintyse tariau aš sau. Kadangi mano galvoje minčių telpa tik viena, tai pasirinkimo kaip ir nelabai buvo. Vienintelė mintis aplankiusi mano galvą tuo momentu skambėjo taip: “BĖK!” Pabėgau į svetainę. Sugalvojau, kad reikia paskambinti Ponui, kad grįžtu anksčiau iš darbo, nes kitaip manęs gyvos gali ir neberasti. Deja, abu mano telefonai buvo kažkur žalčiuko teritorijoje, į kurią įžengti vidinis balsas man griežtai uždraudė. Nusprendžiau, kad tokiais atvejais laikas greičiausiai prasistumia verkiant, todėl netrukus jau stovėjau visa apsikūkčiojusi nuo galvos iki kojų. Po kelių minučių, prablaivėjus mano nuo ašarų peršlapusiam protui, sugalvojau, kad žaltys gali ateiti ir iki sveitainės. O ką tada man teks daryt?
Krč, galutiniam rezultate atsidūriau vonios kambaryje ant skalbenkės. Kad tik kojos grindų neprisiliestų.
Po valandėlės namo grįžo Ponas. Eveliną jis rado išsigandusią ir apsiverkusią, tačiau jam kilo įtarimas, kad panelę galbūt vis tik ištiko koks negeras atchodas. Netrukus buvo įsitikinta, jog man nesivaideno, nes juodasis šliužas buvo rastas Pono drabužių spintoje. Žaltys buvo išmestas pro balkoną. Prašiau, kad užmestų ant vaikų, bo labai jau rėkia padugnės. Gerklė per kilometrą matosi.
Juokingiasia, kad tą gyvatę po dviejų dienų sutikom gatvėje. SĖĖĖĖĖDI.
Įtariam, kad žaltį parsivežėm iš Audioriverio kaip lauktuvę kokiam miegmaišy ar pompoje.
Vilnius šiandien parduodamas
Jun 30th
Upd.: parduota. Sutarties laikotarpį nuspręsta padidinti nuo 15 metų iki 35.
Upd-2: atrodo, arba aš kažko nesuprantu, arba Delfyje sėdi durniai, skelbiantys, esą atmesta. Arba savivaldybė užpublikavo vieną, o žurnalistams pranešė kitą. Arba išvis kažkokia nesąmonė. Jei ką - savivaldybės nutarimas yra viešai prieinamas - http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/index.php/192/?itemID=1119 , žr. sutarties priedą.
Upd-3: Pasirodo, debilas aš. Savivaldybė prabalsavo prieš, bet savo puslapyje vietoj rezultatų paskelbė projektą. Šaunuoliai. Išties, atmesta 23 balsais prieš, 16 balsavo už, trys susilaikė. Balsavusiųjų už sąrašas, nepatvirtintais duomenimis, yra toks:
- V.NAVICKAS
- A.ŠALTENIS
- A.VAKARINAS
- D.MASKOLIŪNAS
- G.BABRAVIČIUS
- G.DAUBARAS
- G.KAZAKAS
- G.KĖVIŠAS
- G.K.MEILŪNIENĖ
- J.KVETKOVSKIJ
- K.NĖNIUS
- L.DMITRIJEVA
- S.DMITRIJEV
- V.MILIAUSKAS
- Z.KELMICKAITĖ
- Ž.JACKŪNAS
- Romas Adomavičius
- L.ANDREJAUSKAS
- V.KLIUKIENĖ
Net ir rudžiausias šokoladukas turi jausmelių
Jun 28th
Vargšė Tviksela. Sėdi sau liūdna apsitviksinus prie kompo. “Atsiprašau, kur čia pas Jus statusas apsideitina?” Windowsai – tau ne Bletberry operacinė sistema, chui pariši, kur čia ką rašyt. 
Liūdesiuksas ir toliau raižo Tvikselai paširdžius – “Kas man tame Loldone pins kasas nx?” Per Skaipalą kasyčkų nepripinsi.
“Virginijos” interneto ryšio padugnės vis mums neįveda šniūrles0. Atvarysiu daryt tvarkos ar ką. Arba vėl dingsiu be žinios metams.
Nusprendžiau, kad šiemet gal jau reikia apsilankyti Stereoupėje. Kažkaip man šis Nutelos ir šeimyninių vakarienių ketvirtą ryto kupinas ilgasis savaitgalis labai jau neprailgo. Norisi tęsinio. Ant Čiužinuko. Šaukštu kabinant šviežutėlę Nutelą. Girtas tėvas ir Nutela visuomet pasirūpins sesės ir Tvikselos alkiu, kurio nėra. Apkamšys cepelinukais. O aš iškepsiu tau omletuką. “Čia ne aš, čia jis.”
Čiužinukas vakar prarado nekaltybę. Šeima labai didžiuojasi šiuo sūnelio pasiekimu. Tviksela ir Nutela šiandien nuvežė Čiužinuką tėveliams. Tada visi susėdę žiūrėjome filmuką “Čiužinuko kelionės”. Oi daug nukeliauta, oi daug. Mažius jau N kartų prie ežero lankėsi. “Užaugęs būsiu Guliveris. Apkeliavęs pasaulį, apsistosiu druskos kasyklose.”
Nerandu nuotraukos, imituojančios dviejų Twixo gabaliukų pisybą.
Varau biškį į Dormeo padormirint. “Jūsų dukra labai gražiai dainuoja portugališkai.”
Kitos serijos gali ir nebūti.
This is the way I dump people
Jun 23rd
Nesveikai skauda gerklę. Kažkam Londone gal skauda širdį. Žmonės šneka, kad pasielgiau labai žostkai (čia tie, kuriems teko garbė paskaityti mano rašytas žinutes). Tai, kad aš tik tiesą sakau. Man pochui, man nusibodo. Sako – tu parašyk žmogui gražų ilgą meilą – viską paaiškink. Jūs ką išprotėjot? Man šiandien darbo diena.
Vienu žodžiu, FINITO įvykdytas.
Na, ir tegul mane laiko visi negera. Esu savim patenkinta. Esu atviras mielas žmogutis. Neskraidau, kur papuola.
Aš geriu arbatėlę ir man patinka gražūs berniukai. Dar va burgeriai ėmė patikt. O štai pomų sultys tai nuo seno patinka man. Nuo tada, kai susipažinau su Dubauskaite ir ji man, nepilnametei, nupirko Bloody Mary “Tilto bare”. These were the days. Šiandien ryte maukiau labai gerai paruoštas pomidorų sultis pusryčiams. Maukiau taip, kaip karvė tikrai negertų savo pieno. Nom nom.
Kviečiu “Maistas Ausims” žurnalo skaitytojus prisijungti prie mano diskusijos su savimi ir papasakoti savo baisiausias “metimo” istorijas. Galbūt kas nors skuduru per veidą trenkė Jums, o galbūt Jūs patys prišikote kam nors ant galvos? Maloniai prašome pasidalinti. Galite pasakoti ir nuobodesnes istorijas. Mes mielai jas iškalausysime didesnio komentarų skaičiaus vardan.
“Life is a bitch and she is not user friendly anymore.” – einamiausios mano vyrų karjeroje profesijos atstovas.
Jun 23rd
Ugnikalnis Kamčiatkoje neišsiveržė, užtat išsiveržė ugnikalnis mano smegenyse. Į Londoną aš taip ir neišskridau. Esu Vilniuje. Savaime suprantama, į Italiją irgi nepateksiu, nes mano skrydis yra rytoj iš Londono. LOL. Loldon. Durdom.
Mano Londono, kaip čia pavadinti… nesugalvoju, tad nevadinkime jo niekaip… na, žodžiu, toks ponas, laukė manęs su vakariene ir dovanomis. Laukė manęs dvi savaites. Aš neatvažiavau. Jis man sakė telefonu, ar aš įsivaizduoju tą jausmą, kai grįžti po atostogų į darbą ir tavęs bendradarbiai klausia, ar zajabis pasideginai užsienyje, o jis neturės jiems ką atsakyti. Pasakiau nei daug, nei mažai – “Sorry”. Jis manęs klausia, kas turėjo dėtis mano galvoje, kad aš nuspręsčiau neskristi. Pasakiau – “I just didn’t feel like doing this”.
Tuo metu aš valgiau burgerį, gėriau pomidorų sultis ir nenakvojau namie. Šios naktys man patinka. Tačiau ta sūka karma sumanė mane panervinti ir apdovanojo neapsakomu gerklės skausmu. Aš neturiu laiko sirgt. Neturiu tiek dienų Vilniuje, kad galėčiau dar ir pasirgt. Tai ir nesirgsiu.
Vakar per pietus susitikau su savo mylimu tėvu ir draugu Emiliu. Pasakiau jam, kad dabar turėčiau būti pakeliui į oro uostą ir papasakojau visą istoriją. Emilis susiėmė už galvos; paklausė, kam man tie lėktuvo bilietai, jei aš ir taip kosmose skraidau; na, ir pareiškė, kad aš jokiais praleistais skrydžiais jo tikrai nenustebinsiu. Sėdėdamas vynynėj gėdino mane prisiminimais apie senesnius mano “žygdarbius”, kurių čia gal gėriau neminėkime.
Nuojauta kužda, kad į sekantį lėktuvą man ir vėl bus per skausminga lipti. Bet aš neturiu kito pasirinkimo. Išskyrus teisingą.
UFB kelionių rubrika. Lietuva.
Jun 17th
Lietuva, be abejo, visuomet turi kuo pradžiuginti joje apsilankiusį žmogų. Kaip bebūtų keista, šįkart kalbu visai ne ironiškai.
Į Stanstedą, kaip visada, keliavau apykomė (ar apykominė? – kalbininkai, pasakykite Jūs man), liūdna ir tuščiomis nelabai švarių džinsų kišenėmis. Nors, tiesą sakant, jose gal vis tik ir buvo kokios kelios apsnargliuotos servetėlės ir gal dar koks žiebtuvėlis. Tokiais atvejais man visada patinka skaičiuoti – kiek pinigų yra šioje kortelėje, o kiek šioje? Šioje kortelėje yra kem litų, o štai anoje – gal net kokie du svarai. Kavą pirksiu iš lietuviškos, laikraštį ir limonadą – iš angliškos. Ekonomija. Miau. LOL. Bomž.
Oro uoste mane pasitiko Miss Dubauskaitė. Važiuodamos aptarėm rytdienos “Sūpynių” planus ir išsiskirstėm po skirtingus Vilniaus tapkių kiemelius (“Vilniaus tapkių” terminą pavogiau iš Karolio Jachimavičiaus – atsiminiau kažkaip seną jo komentarą). Totorių gatvėje lijo lietus, bet mano laimei, jam nebuvo ką nuplauti – aną pachmielną dieną makiažo užsidėti aš nesivarginau. “Kaip keista tave matyt be make-up’o… Evelina, gal eik pasidažyk?” Atsakydama sumurmėjau kažką tiek nuobodaus, kad net neatsimenu ką. “Ir papai tavo sumažėjo.” Haha. “Čia dėl to, kad nepasidažius.” – tariau aš. Visi nusižvengė, damušiau vyną ir neilgai trukus jau sėdėjau prie savo nelabai gyvo Maco bei bandžiau dirbti. Kol nedingo elektra. Nusistačiau budilniką šeštai ryto – padarysiu vakarykščius darbus mol. Tačiau kai atsikėliau, paaiškėjo, kad dingusi elektra pradangino ir pagrindinį mano darbo įrankį po kompo – internetą (trečioje vietoje – mano galva). Tiksliai neprisimenu, bet man rodos, ta proga anądien nusilakavau nagus. Ai bendrai NE. Persigalvojau, nes “kam man čia reikia tokių dalykų į ‘Sūpynes’ važiuojant?”
Kaip gerai buvo “Sūpynėse” visi jau aprašė, aptarė ir pritagino negražių fotkių. Todėl užteks, jei pasakysiu tiek, kad po šio festivalio galbūt netgi imsiu mėgti open airus. Kai pasakiau, kad atvarau, niekas manim netikėjo, kol nepapostinau ant savo Facebook wall’o skrynšoto su lėktuvo bilietų datomis. Be abejo, dar vis labai mėgstu dušus bei taksus, tačiau 5-litriakas padangų sulos ir purškalas nuo vabzdžių už 9 Lt pomėgius gali apversti aukštyn kojomis.
Pjoviau ilgai. Labai ilgai. Kai pagaliau nusprendžiau prigulti, tesugebėjau pasakyti du dalykus – “man silpna” ir “prapisau telefoną”. Na, ir dar trečią – “einaną, dubakas”. Atsikėliau po kokių trijų valandų, nes nebesimiegojo ir norėjau aplankyti į tualetą. Shn ant slenkččio man įkišo jointą į burną ir netrukus supratau, jog į lovą nebegrįšiu. Ką veikėmė aną dieną puikiai iliustruoja ši nuotrauka:

Sekmadienio vakare mes važiavome namo ir aš kažkaip paklausiau – “Kiek valandų?”. “Penkios.” – taip nuskambėjo atsakymas. Deja, aš niekaip negalėjau suprasti ryto ar vis tik gal jau vakaro (?!). Šią mįslę man išspręsti padėjo laikrodis, rodantis “17.00″.
Anyway, grįžtant prie bendrų įspūdžių būnant Lietuvoje, galiu pasakyti, kad niekas čia per daug nepasikeitė. Šeima dar vis šneka tą patį nuobodų šūdą tačkoje, kaip ir visą gyvenimą; kavinėse dirba tie patys padavėjai; sėdžiu ant tų pačių Mokytojų Kiemelio divanų.
Šiandien nuvariusi į IKI vos neįsivariau infarkto. Kažkodėl man atrodė, kad tiek čipsai, tiek sultys kainuoja apie du litus. Ką jau kalbėti apie marinuotus agurkus po keturis litus. Aš maniau, kad tie sloikai – pigiausias daiktas visame prekybos centre. Londone už sultis moku nuo svaro iki dviejų – tai man čia kaip litas. Tas pats liečia ir marinuotą šlamštą. O va Lietuvoj keturis tenka (už šlamštą) mokėt. Tačiau kad ir gerokai pabrangusios, cigaretės man (Ačiū Dievui) atrodo neįtikėtinai pigios – visiškas BARGAIN.
Tikiuosi, šiom dienom papostinti dar ką nors apie tėviškę. Na, o kol kas užteks ir tiek – nusivėlinau nx. Pavargau.
Gedimino prospektą – nepaeinantiems vargšeliams
Jun 10th

Išleidome šiukšles į Gedimino prospektą…
Neseniai išgirdau, jog Gedimino prospekto verslininkai paprašė savivaldybės atidaryti prospektą automobiliams, nes „klientai negali privažiuoti“. Galvojau – nesąmonė, nepadarys tokio kvailo dalyko. Pasirodo, padarė. Visam laikui, taip pat ir savaitgaliais, atidarė gabalą nuo Žvėryno iki Jogailos gatvės. Tai pirma kilusi mintis buvo „o ten buvo uždara??“. Nes jei kas esate vakarais ėję ta atkarpa, tikriausiai matėte kad prie didesnių klubų ar kavinių automobilių netrūksta, o policija privažiuoja, pasižiūri, ar kas nesimuša, ir nuvažiuoja. Niekam nerūpėjo.
Antra mintis buvo „vargšai, vargšai tie mūsų valdininkėliai“. Vargšais pavadinau ne veltui. Pirmiausia, tai kaip juokingai lengvai jie pasiduoda kažikokių verslininkų spaudimui. Pasakė ir per savaitę padarė, net neatsiklausę visuomenės nuomonės. O antra – liūdna man, kaip mūsų valdininkėliai ir politikėliai visiškai nemoka mąstyti šiuolaikiškai, blaiviai ir protingai. Kodėl taip sakau? Nes beveik neabejoju, jog ateis laikai ir likusiai Gedimino prospekto atkarpai.
Kad nepasirodyčiau burbeklis, pezantis ant vargšų valdininkėlių, pasakysiu visiškai paprastą, šiuolaikišką ir (beveik galiu garantuoti) situaciją pagerinantį sprendimą: visiškai uždaryti Gedimino prospekto atkarpą iki katedros, palikti tik vieną mažytę juostą aptarnaujančiam ir gyventojų transportui (bet ne taksi!); visame kitame plote įkurti didžiules lauko kavines su stogeliais ar skėčiais, milijoną suoliukų, daug gyvų medžių, kokį fontaną ir paversti gatvę visiška pėsčiųjų zona, kurioje veiktų daug lauko-vidaus kavinių, būtų kur pasėdėti, parymoti po medžiu ir pankeliams pagroti gitara. Galiu garantuoti iki galvos padėjimo – gatvė atsigautų, taptų labai populiari ir visos ten esančios įmonės plotų katučiu. Būtų dar gyviau už Vokiečių gatvę, kuri, tiesą sakant, yra tik didžiulė stovėjimo aikštelė.
O apvažiavimas? Dažnai važiuoju į senamiestį ar centrą ir nė karto neprisireikė važiuoti Gedimino prospektu. Ta gatvė automobiliams nereikalinga. Ir man labai liūdna, kad mūsų valdininkėliai taip neįsivaizduoja gyvenimo be automobilio, jog nesugeba pamąstyti ir sugalvoti tokio paprasto, elementaraus, mažai tekainuojančio ir daug naudos darančio sprendimo.
Kas naujo?
Jun 3rd
Gyvenu gerai. Greit būsiu Lietuvoje. Blah blah blah. Turiu biškį darbo ir ryt anksti keltis, todėl ATE.
Vilnius, vasara, planai ir atradimai
Jun 2nd
Praėjusią savaitę grįžau iš Londono ir visą šį laiką su didžiausiu malonumu grožiuosi pasiilgto Vilniaus vaizdais. Gyvas Vilnius ir dauguma centro bei senamiesčio arterijose pulsuojančių žmonių yra pakankamai atsipalaidavę ir akivaizdžiai pozityviai nusiteikę. Džiaugiuosi.
O oras! Oras tiesiog nuostabus ir dabartiniai lauko termometro parodymai bei pakenčiamas oro sąlygų stabilumas užtikrintai spardo Didžiojoje Britanijoje vyraujančio jūrinio klimato sėdynę. Esu įsitikinęs, kad turėsim tikrai aktyvią bei šiltą vasarą ir bent jau aš užsibrėžiau tikslą sudalyvauti daugumoje Lietuvoje vykstančių festivalių!
Žinau, kad bus smagu, nes atviro oro renginiai man siejasi su besąlygiškai gera nuotaika bei maloniais atradimais. Ir jei jau prakalbom apie malonumus, tai štai jūsų dėmesiui naujiena, kurią šį pirmadienį Minimal Mondays renginio metu aptikau Vasaros Terasoje.
Gėrimas vadinasi Club-Mate ir tai yra lengvai gazuota natūralios sudėties šalta arbata iš maloniai tonizuojančių Matė arbatžolių. Skonis šiek tiek kartokas ir visiškai neprimena tradicinių energetinių gėrimų pasižyminčių intensyviu kofeino skoniu. Gėriau ją maišydamas su burbonu, ledu ir griežinėliu laimo - am niam niam!
Tai va, tokie planai ir įspūdžiai iš vasarojančio Vilniaus. Susitiksim Sūpynėse!
Gyvulių ūkis Kaune: sumaištis
May 31st
Kauno miesto tarybos sekretoriatas praneša:
Kauno miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę nusprendė, kad buvusių miesto politikų mirties atveju jų artimieji galės gauti pinigines išmokas. Šią savaitę Tarybos posėdyje bus siūloma sprendimą koreguoti arba visai panaikinti.
Pagal patvirtintą vienkartinių piniginių išmokų skyrimo tvarkos aprašą, mirus buvusiam miesto savivaldybės tarybos nariui ar merui, jo artimieji galės gauti 30 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpą. Šiuo metu išmoka sudarytų 3900 litų. Išmokos būtų skiriamos iš Kauno miesto savivaldybės biudžeto. Mirusio miesto politiko artimieji dėl išmokos turėtų kreiptis ne vėliau nei per 6 mėnesius nuo mirties liudijimo išdavimo dienos.
„Pripažįstu, kad tai nėra geriausias Tarybos sprendimas. Šios kadencijos metu mus paliko Tarybos nariai Rimantas Didžgalvis, Vladas Žalnerauskas ir buvęs meras Vladas Katkevičius. Visais atvejais savivaldybė prisidėjo prie jų laidojimo organizavimo, tačiau Vyriausybės atstovas Vasilijus Popovas vis užsimindavo, kad reikia atskiros tvarkos.
Šiam sprendimo projektui pritarė komitetai, Tarybos nariai pasisakė už, todėl ir nekilo didesnių diskusijų. Kitų nuomonių nei iš gyventojų, nei organizacijų iki Tarybos posėdžio ar per posėdį pareikšta nebuvo.
Keistoka, kad Tarybos posėdžio metu šis klausimas niekam neužkliuvo, visiems Tarybos nariams atrodė suprantama pagarba išėjusiems, tačiau dabar kai kurie Tarybos nariai politikuoja, skelbia, kad nors patys balsavo „už”, prašo pakeisti jų balsavimą į „prieš”, – sakė meras A. Kupčinskas.
Tarybos posėdžio metu už šį sprendimą balsavo visi 36 balsavime dalyvavę Tarybos nariai. Tarybos reglamente nėra numatyta galimybė atsiimti savo balsą.
Per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nuo 1990 metų mirė 24 Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai.
… Iniciatyva graži.
Tik, prisipažinsiu, kad man, kaip ir merui A.Kupčinskui, šiek tiek keista: nutarimo projektas buvo svarstomas nuo kovo 20 dienos ir niekas nuo tada iki šios savaitės pradžios, atrodo, jam neprieštaravo.
Be to, teisi tikriausiai yra A.Kupčinsko partijos kolegė E.Gudišauskienė, dar penktadienį atkreipusi dėmesį į tai, kad negražu yra diskriminuoti buvusius tarybos narius:
Tarybos reglamentas nustatė dabartinės kadencijos veiklą, bet jame nieko nesakome apie buvusius tarybos narius ir merus. Dabar vienkartinių piniginių išmokų skyrimas bus reglamentuotas
Tiems, kas nesupranta apie ką kalba E.Gudišauskienė, pasakysiu, jog ji turi galvoje Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 18 straipsnį, kuris sako:
Tarybos narių mirties atveju jų šeimos nariams skiriama 3 VMDU dydžio pašalpa. Asmenys, siekiantys gauti tokią pašalpą, privalo Savivaldybės administracijai pateikti prašymą, mirties liudijimo ir giminystės ryšį su mirusiu asmeniu patvirtinančio dokumento kopijas.
… Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalyje 2010 pirmąjį ketvirtį buvo 2031,2 lito.
Žodžiu, nepaisant kilusios sumaišties, kaip sakė G.Orwelas…yra kiaulės ir …lygesnės kiaulės..
Beje, įdomumo dėlei patikrinau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą.
Ten apie tarybos narių mirtį nieko nerašoma…
Klaipėdos tarybos veiklos reglamente - taip pat nieko.
Ir Alytaus tarybos reglamentas pašalpų mirties atveju nenumato.
Daugiau nebetikrinau…
Puritonė iš Bolivijos
May 27th
“Nu, o kaip tau kūrybos reikalai? Aš jau penktą knygą baigiu parašyti. Tik nelabai leidėjai nori leisti. Per plona, sako. Penki lapai. Man atrodo, tiek pakanka, kad papasakoti, koks esi alkanas ir kad visi turėtų eiti nachui. <…> Eik tu? Taigi tavo blog’as apipelijęs smarkiai. Mano, aišku, irgi reikėtų jau pravėdinti. (Man reikėtų banko akauntą pravėdint labiausiai) O pizoką nereikėtų nuo angliškų bybių pravėdinti? Ir susitark su Anuška, kad nepistų man proto dėl video. Ne tam aš jumis į Londoną išleidau, puritones ibanas.”
Mane ir vėl aplankė tas nepakenčiamas Jagelavičiūtiškas užkimimas (UK jį vadina “Bolivian hooker’s voice”). Šiaip daugelis giria – tipo sexy ir taip toliau. Na, OK. Bet paskutinę savaitę prie jo prisidėjo ir nepakenčiamas sausas kosulys, kuris man neduoda miegot. Jis toks nepakenčiamas, kad mane net užrašė pas gydytoją man to nežinant. Vaje, vaje. Tie draugai kartais tokie palsaugūs.
Aišku, niekur nevariau.
Tačiau nuvariau į vaistinę ir ten užtrukau gerą pusvalandį. Žodžiu, pririnko man vaistų, žiūriu aš į juos – vieni sirupai. Negersiu gi aš sirupu. Todėl vergės Izauros auklės išvaizdos vaistininkei taip ir aiškinu – “I know, I know… I always act like a child when it comes to syrups.”
Kai dar gyvenau kitame bute, tuometinis mano flatmate’as gaudydavo mane su šaukštu po chatą, kai sirgau labai. Na, negaliu aš gerti tų saldžių šlykštynių, nors tu ką. “Do you have anything in tablets?” Izauros auklė pasikviečia kitą vaistininkę – nieko geriau už sirupą negali pasiūlyt ir jinai. Todėl, kad visos tabletės skirtos peršalimui, snargliams, temperatūrai, na ir kosuliui kartu. Bet pas mane gi tik kosulys.
Vis tik nusipirkau tą sirupą naktinį ir Halls. Sakė, kad šiąnakt tikrai miegosiu (jau įsivaizduoju, kokia gadast’ – net užmigdo nuo šleikštulio).
Bwe, vemsiu. Rytoj jau penktadienis. Vymt.
Dieve, suremontuokok mano kompą arba aš jį nunešiu į Apple store, nemokėsiu nuomos ir būsiu išvaryta į gatvę. Gerai pagalvok, ar tikrai nori to? Duodu Tau pusė paros pamąstymams. Amen.
Beje, kaip visada, pasitvirtino mano teorija apie viso pasaulio buvimą kaimu. Pasirodo, ne tik Vilnius – kaimas. Keli mano pažįstami nelietuviai iš Londono išvarė Lietuvon aplankyti savo draugo lietuvio. Jau pačią pirmą dieną gavau SMS – “I’m eating McDonald’s with your ex. Small world.” Tai jau tikrai.
Citata #371 V.Landsbergis turi minčių dėl skulptūrų ant Vilniaus Žaliojo tilto
May 21st
Laikant skulptūras kaip yra, tik aptvėrus saugumo sumetimais, turėtume atsižvelgti į jų prasmę, interpretacijas ar tiesiog neaiškumą Vilniaus svečiams. Todėl tiktų skulptūrų cokoliuose įtaisyti lenteles kaip būdavo: architektūros paminklas saugomas valstybės (nors ir griūtų). Po šiais keturiais konkrečiais darbais tiktų informuoti: „sovietinio ideologinio propagandinio meno pavyzdys; metai“. Galima būtų pratęsti kiek ir hermeneutikos: „Laimingi žemdirbiai, iš kurių atėmė žemę“ arba „Sovietų kariai, ilgam užėmę Lietuvą išvadavimo pretekstu“. Tokias lenteles Vilniaus miesto taryba galėtų rengti nedelsdama, ypač, kad artėja Lietuvos sovietinės okupacijos 70-osios metinės. Gėlių prie skulptūrų dar neklojam.
Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus darbas 2009 metais
May 21st
Beieškant informacijos, žvilgsnis netyčia užkliuvo už “Vilniaus mero 2009 metų veiklos ataskaitos (www.vilnius.lt puslapio dešinėje).
Daug ten visokių įdomių dalykų yra – ir apie gatves, ir apie šiukšles, ir apie gerą merą.
Tačiau mane labai sudomino trumpas skyrelis, pavadintas “Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyrius”.
Daug nuveikė per metus:
Rinkodaros ir Viešųjų ryšių skyrius per 2009 metus parengė ir išplatino per 1000 pranešimų žiniasklaidai įvairiais aktualiais miestui klausimais. Parengė ir pravedė apie 50 Spaudos konferencijų aktualiausiomis miestui temomis.
RVR skyrius dalyvavo mieste vykusių sporto, kultūros, švietimo, saugaus miesto projektų, renginių, švenčių, konkursų ir kt. organizacinių komitetų darbo grupių veikloje, pačiuose renginiuose.
Parengė medžiagą 40-iai radijo laidų „Raktas“ („Žinių radijas“), užsakomiesiems Savivaldybės puslapiams: laikraščiui „Obzor“ (52 psl. per metus), laikraščiui „Lietuvos žinios“ (25 psl. per metus), „Lietuvos rytas‘ priedas „Sostinė“ (52 psl. per metus), „Vilniaus diena“ (52 psl. per metus).
Surengti 2 interviu su Savivaldybės specialistais ir vadovais LTV laidoje „Labas rytas“, 2 interviu žurnale „Veidas“ ir „Economist“.
Parengti dokumentai ir pasirašytos barterinės sutartys su UAB „Flobis“ („Obzor“), UAB „Lietuvos rytas“ („Sostinė“), UAB „Diena Media“, UAB „Lietuvos žinios“, UAB „Žinių radijas“. Atspausdinti ir paskleisti mieste „Turto reformos“ plakatai, pagaminti „Turto reformos“ klipai, rodomi miesto ACM ekranuose.
Per dieną atsakyta vidutiniškai į 10 įvairių žiniasklaidos priemonių atstovų skambučių, per savaitę vidutiniškai parengta apie 15 atsakymų į žurnalistų paklausimus elektroniniu paštu įvairiais miestui aktualiais klausimais.
Du kartus per mėnesį, po kiekvieno miesto Tarybos posėdžio, parengta žiniasklaidai po 2 pranešimus Tarybos posėdžiuose priimtais svarbiausiais klausimais.
Kiekvienos šventės, svarbesnio renginio proga rašytos kalbos, sveikinimai merui, mero pavaduotojams, Administracijos vadovams.
… Jei atvirai, tai mane iki šiol nupurto pamačius žodį “užsakomasis”…
Skaitant šią ataskaitą, nupurtė daug kartų…
Kartu pasidarė smalsu: koks buvo Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus 2009 metų biudžetas?
Robert van Voren: Gay Parade in Vilnius
May 13th
… Yra kartais gerų tekstų, kurie nepatenka į didžiosios žiniasklaidos akiratį…
Mano nuomone, čia kaip tik tas atvejis.
Dvigubai malonu, kad šį žmogų pažįstu asmeniškai.
Atsiprašau visų, kurie nemoka anglų kalbos.
*******************************************************************************************************
It is a very discomforting feeling, watching fascist flags fluttering in the wind in the center of Vilnius. It is May 8, 2010, the day the Baltic Gay Parade is held in the Lithuanian capital. In particular during the past years Lithuania has been regularly in the news because of its xenophobic and homophobic outbursts, and today we experience a distinct taste of it.
The Gay Parade is to be held on the other side of the city bank, where under leadership of the previous mayor a new modern city district started to develop. New high-rise, including a stylish “Europe Center” shopping mall and a new city hall hide the old wooden houses of Snipiskes, a district that before the war was primarily inhabited by the Jewish community of Vilnius and that is slowly but surely erased from the city landscape. The territory where the parade will be held is turned into a fortress: fences, a multitude of police, partially on horseback, and riot police on standby make it impossible to reach the Parade – only those who have been registered in advance have been allowed in. It’s an interesting feeling: you come to express your support but you are not allowed to do so.
However, soon it becomes clear why these precaution measures were necessary. The number of onlookers and counter-demonstrators far exceeds the number of participants in the Parade (which includes the Dutch Ambassador Joep Wijnands, a strong supporter of gay rights). It is not directly clear on what side people are on, whether they came to support gay rights or protest against it. Some, however, make their point very clear. Banners read “Lithuania does not need creeps” or “No lesbian and gay march!” while some have brought crucifixes to protests against this contamination of Lithuanian values and morals. And this is no joke: an opinion polls indicates that 90% of the Lithuanians are against homosexuals, and the age where support is stronger is among the younger generation, between 19 and 25 years old.
When standing among the public watching the Parade my blood runs cold, listening to the conversations. My Lithuanian might still be limited, but the conversations are pretty clear. The most prevailing words are “provocation” and “pederasts”, and the presence of a fascist gang evokes emotions ranging from laughter to outright support. The group is not large, agreed, but they can roam about freely and are in no way hindered in expressing their views: “Away with pederasts”, “away with Jews”, “away with occupants”, with here and there a creative variety like “Euro-pederasts”. A banner shows the Prime Minister taking the mayor of Vilnius from behind – undoubtedly he belongs to the category of “Euro-pederasts”. Fascists demonstrating freely in a city where the whole Jewish community of 80,000 inhabitants was murdered: it evokes some very special feelings.
This is the European Union, this is an ancient cosmopolitan city with a rich and also painful pasts. But it is a city that clearly has not fully accepted European morals and values. To the contrary, it has no problem receiving European funds and other financial support in recovering from fifty years of totalitarianism, yet at the same time European values and norms are being seen as “contamination of our people”, as “foreign to Lithuanian norms and values”… Even the national Sajudis movement, which was instrumental in reestablishing Lithuanian independence in 1990, has issued an advance statement with the same message, shamefully violating the basic principles of liberty and equality that guided its actions in the late 1980s. Instead, petty provincialism is generally the prevailing mood.
Two blocks away, on Gedimino Prospektas, the main avenue in the center of Vilnius, “Europe Day” is celebrated with a two-day market, promoting European culture and diversity. In no clearer way could the distance between European values and Lithuanian reality be better expressed. It is not more than a façade, a charade – a Potemkin village of pretending to be part of a community yet at the same time violating and denying its basic principles. It is a day I feel ashamed to carry a Lithuanian passport.
*******************************************************************************************************
Robert van Voren yra organizacijos “Globali iniciatyva psichiatrijoje” steigėjas ir generalinis sekretorius
ir 2009 metais išleistos knygos “On Dissidents and Madness: From the Soviet Union of Leonid Brezhnev to the “Soviet Union” of Vladimir Putin” autorius
Love Song
May 11th
Pavadinimas: Love Song
Autoriai: Jackal Films
Citata #365 Seimo narė A.Stancikienė apie vertybes
May 10th
Seimo narė A.Stancikienė aiškina, kaip garažas Vilniaus senamiestyje gali pavirsti gyvenamuoju namu:
Pats garažas nėra vertybė. Jį perstatyti įmanoma. Klausimas kyla tik vienas – kiek įmanoma jį praplėsti
… Atsakymas labai paprastas: nuo 26 iki 325 kvadratinių metrų.
O tada jau galima kalbėti apie vertybes…
Pyderų Paradas
May 10th
Pilnas tekstas
Būdamas silpnos sveikatos po tokių renginių pagalvoju, kad visai ir neturiu ką pasakyti apie tai, kaip tik “Eikit jūs visi nachui”.
Pavadinimą reportažui pasirinkau kaip priemonę pasiekti tikslinę auditoriją.
Šiandien nekalbėsiu apie pederastų problemas ar pasirinkimą organizuoti eitynes betkokiu socialiniu oru, o pamėginsiu aptarti mitingų kultūrą.
Paradas vyko Kiaulių medžioklės aptvare. Priminė Pamplonos bulių bėgynes, kurias iš arti matyti galima nebent per televizorių. Už aptvaro galėjo susigrūsti visi prieštaraujantys ir teigiantys, apsisprendę ir abejojantys, toleruojantys ir nekenčiantys, azijiečiai ir juodukai – VISI, kurie KITOKIE nei TIE, KURIE KITOKIE KIEK išskirtinai KITAIP, kad norėtų demarkuoti sąvastį.
Nesusilaikysiu ir mesiu akmenį į pederastų daržą – Kodėl Jūs tokie užguiti ir realizavę visuomenės paprotinės teisės primestus suvaržymus per išsilavinimo išsilaisvinimą, nesugebate teigiamai paveikti debilavotų puspročių? Kodėl Jūs esate PLYTŲ MAGNETAI?
Tikriausiai negaučiau darbo pederasto įmonėje, nes nepriklausau gerbėjų ložei. Bet nepasakyčiau, kad jaučiu ir neapykantą. Jaučiu tik, kad man kažkodėl nejaučiate nieko. Tuo jūs esate įdomūs, kad klijuojate patino etiketę tradicinės orientacijos vyrukui, bet kiekvieną pokalbį mėginate užbaigti savo seksualinio deficito patenkinimu.
Pasakyti Pederastams griežtą NE, pakūrenti nutautėjusios šalies šeimos židinį ir susirinkti populiarumo plytų atvyko nevykėliai politikėliai iš Kauno.
Stanislovas Buškevičius – nenuilstantis kovotojas nacionalistas. Inžinierius ekonomistas, įgijęs sociologo praktiką gamyklose su darbininkais. Komunizmo paminklų griovėjas.
Kazimieras Uoka – traktoristas, istorikas buldozerininkas aktyvistas.
Petras Gražulis – Kauno technologijos studentas iš kaimo, buvęs žmogaus teisių gynimo Helsinkio komiteto narys ir bažnyčios kronikos platintojas.
Taksistas, auginantis vištas senuose automobiliuose irgi tikriausiai buvo. Nepastebėjau.
Kas, jeigu ne kauniečiai išgelbės Lietuvą nuo pederastų? Gal statybininkas nacionalistas apsauginis Visvaldas Mažonas?
Kadangi nepasitenkinimo pareiškimą organizavo išsicentravusios charizmos, tai žmonas bei vaikus apsaugoti nuo prigimtinio blogio pimpalų susirinko plikagalvių statybos profesinių mokyklų auklėtinių pulkas. Rimtesni skustagalviai atvyko su savo antromis pusėmis – sadomazo metalistėmis. Lietuviškų riaušių praktika tokia jau yra – Patrankų mėsos kultūra visuomet girta, su treningais ir be dantų.
Kaip nekeista, suvokę turėsiantys reikalų su išsilavinusiais kitokiais – protestuoti prieš gėjų eitynes susirinko neišgėrę. Bedančiai rėkė “nepasiduokite provokacijoms”, kas priminė gatvių kautynėse girdimus “be rankučių, be rankučių”. Murzos parankiniai per megafonus klykė:
-Policija, pasirinkite teisingai, pereikite į mūsų pusę!
Aš irgi taip galvoju: jeigu bažnyčia Jūsų pusėje, kodėl policija NE?
Kaip buvau sapnavęs, Lietuvos Gelbėtojai iš patalų ištraukė sutrikusios motorikos monsinjorą ir pakvietė su kryžiumi užpildyti ugnies linijas. Atokiau laikęsis Žąsų pulkelis nurypavo, kaip buvo lieptas. Žmonės meldėsi, giedojo, šokinėjo pagal Pyderų dainelę, kad lengviau atskirti save nuo nuo jų būtų. Nuosaikieji susirinko Centralinės Universalinės terasoje stebėti vaizdą iš aukščiau, negauti fanarų, spėti pabėgti ir plačiau pasvarstyti – toleruoja jie tai ar vis tik ne.
Kaip nei vienos iš grupių atskirai neatstovaujantis nepriklausomas stebėtojas, ieškojau minioje bendraminčių. Žinoma suradau. Ir laimei blaivut blaivutėlio proto Kunigaikštį Vilgaudą. Aptarėme Lietuvos problemas ir išsiskirstėme kas sau. Kunigaikštis norėjo truputį “pabūti vienas”. Vėliau sutikau jį Pilies gatvėje jau šiltutėlį. Priklaupęs ant kelio meldė širdies damos rankos.
Muštynių nebelaukiau, nes tai sensacijų pramonės darbas.
Pasižiūrėkite Paradą mano akimis. Pasišalinau. Šį liūdną vaizdą ir tolerancijos trūkumą širdyje užpildžiau trauktine, draugais ir Rožiniu panteros Pupų dėdės akordeono vašku.
Anapus upės, skurdžiąjame krante prie medinio kryžiaus tupintys vaikai priminė Brazilijos “Dievų miestą”.
Tikros žinios niekada nevėluoja.
Grįžo cenzūra, išmetė žodžius iš dainos
May 9th
Šią savaitę žurnalistai šventė Spaudos atgavimo dieną, o teismas anksčiau laiko paleido 1993 metais „Respublikos“ žurnalistą Vitą Lingį nužudžiusį Igorį Achremovą.
Švęsdama šventę Žurnalistų ir leidėjų etikos inspektorė Zita Zamčikienė visą atsakomybę už neetiškai gaminamas publicistines laidas apie žudynes Kaune suvertė žiūrovams. Neva žurnalistai yra tik pasipriešinti paklausai nesugebančios aplinkybių aukos. Gelbėkit juos nuo visuomenės!
Ilgą laiką žurnalistų nedraugu buvęs Arūnas Valinskas, gražia proga apsilankęs Žurnalistikos institute, šnekėjo apie žurnalistų profaniškumą bei pomėgį regzti sąmokslo teorijas ir gąsdino Rusijos pavojais.
Žiniasklaidos teisėje besispecializuojanti Liudvika Meškauskaitė pasisakė už tai, kad ne bet kas vadintųsi žurnalistu, kad atsirastų teisiniai kriterijai tokiu vadintis. Aš jau kokius metus už tai kalbu. Turi būti teisiškai įtvirtinta, kad redakcijos reikalautų iš žurnalistų diplomų, kaip reikalauja diplomų teismai, prokuratūros, mokyklos, ligoninės, o dabar dirbantys bediplomiai turėtų lankyti valstybės finansuojamus kursus ir gauti licenzijas. Bet Stoma sakė, kad krizės metu jokios papildomos išlaidos nepraeitų, ir šiuos siūlymus iš viso mano ruošto sąrašo išbraukė. Net ir Spaudos atgavimo dieną visi tie siūlymai liko nepastebėti…
Visa tai vyko gegužės septintąją, kitą dieną į vienos Vilniaus gatvės atkarpą pasivaikščioti išėjo gėjai, o po vaikštynių Švedijos ministrė ES reikalams, bet ne Užsienio reikalų ministrė, sakė “We are here because we believe … in a just society. Labels are for filing, for clothing, not for people. And we are here today to remove labels from people”ir tada visi pasidabinę LGBT etikete plojo. Tada ji citavo Martiną Liuterį Kingą – „Kai viskas pasibaigs, prisiminsime ne mūsų priešų žodžius, o draugų tylą“ – o fone interviu garsiai davė AMP. Įdomu, kas tie priešai? Ar kumščiais mojuojantys neonaciai, ar ir bažnyčia, iš kurios vystėsi šiuolaikinė Vakarų teisė?
Dar įdomu tai, kad niekas nepastebi, kad gėjų teisės visame pasaulyje, nuo San Francisko iki Vašingtono, per Madridą, Amsterdamą ir Stokholmą yra socialdemokratų programos dalis. Bent jau aš nežinau nė vieno dešiniojo, kuris pasisakytų už tai, už ką kovojo eitynių dalyviai – tos pačios lyties asmenų santuokas ar sąjungas. Jie sako, ok, mes už gėjų teises, tačiau būtent už pačią konkrečią teisę jungtis į darinius nepasisako, tik atsitraukia ir sako nebeaiškina, ką daryti. Tad AMP puikiai dirba pagal savo marksistinius įsitikinimus (įsitikinimai skiriasi nuo tikėjimo, aš galiu būti įsitikinęs ir kad manęs neveikia žemės trauka), o dalis lietuvių jai pritaria, lyg nebūtų patyrę didžiausio marksistų eksperimento, komunizmo, ant savo kailio.
Eitynėse be humoro jausmo pasirodė ir Petras Gražulis, vis dar nesuorganizavęs kreipimosi į Konstitucinį teismą, siekdamas išsiaiškinti, ar homoseksualūs santykiai yra geras ar blogas dalykas, ar jie prieštarauja moralei ir papročiams (pagal Lietuvoje galiojančią teisę, įstatymai negali jiems prieštarauti). Dalis mūsų, Vakarų civilizacijos valstybių, elgiasi taip, kad nepritarimas homoseksualiems santykiams yra nusikaltimas, ergo tie santykiai yra pozityvus gėris, tačiau, bent kol kas, tas niekur nepasakyta.
Po Gražulio iniciatyvos drausti tokių santykių propagavimą homoseksualai ir kitos nidos negailėjo balso stygų skalambydami, kad dabar reikės cenzūruoti pasakas, neskirdami objektyvaus fakto pateikimo nuo palankaus vertinimo, tačiau kai tokia cenzūra iš tikrųjų veikia, tai Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba, jie tyli. Šią savaitę šitie fašistai privertė „Obuolio“ leidyklą išimti visą „Simpsonų“ žurnalo tiražą, kadangi ten buvo pavaizduotas Homerio mėgiamas „Duff“ alus. Bando išmesti žodžius iš dainos. Dabar būtų visai logiškas žingsnis išbraukti iš pasakų ir žodžius „Alų midų gėriau“ ir kitus alkoholio vartojimo panaudojimus. Visai kaip toje komedijoje „Dėkui, kad rūkot“, kur Vermonto senatorius ėmėsi retušuoti cigaretes iš Holivudo filmų. Tai kur dabar tie prieš etiketes ir išskyrimą (diskriminaciją) kovojančių LGBT ir išsiskirti paradais siekiančių balsai? Ar jie kovos už žodžio laisvę visais atvejais? Vargu, turbūt neužteks energijos po inirtingo savo ypatingumo saugojimo.
Šią savaitę žymiausias Paryžiuje buvęs lietuvis, Juozas Statkevičius, aprengė Editą Užaitę, ir pasakė, kad Kanuose ją tikrai sumaišys su Scarlett Johansson. Keista, kad Edita Užaitė nepakomentavo, kad jaučiasi kaip „Versage“ tašė iš Kinijos.
O šiandien po Vilnių, Maskvą ir kitus buvusios komunistų imperijos miestus vaikšto Raudonosios Armijos fanai ir švenčia pergalę Antrajame pasauliniame kare. Dalis rusų tautos visai neturi savigarbos. Juk tie komunistai skerdė ir rusus, tai buvo režimo, o ne tautos pergalė. Vertybių inversija, ideologinė konfuzija.
Konstitucija Lietuvoje galioja: Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas
May 7th
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pranešimas spaudai:
Šiandien Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patenkino Gėjų lygos atskirąjį skundą dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą sustabdyti leidimo organizuoti eitynes „Už lygybę“ galiojimą.
Teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, valstybė turi pozityvias pareigas užtikrinti veiksmingą naudojimąsi taikių susirinkimų teise visiems, taip pat ir asmenims, turintiems nepopuliarias pažiūras ar priklausantiems mažumoms. Esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga yra teisėtumo prezumpcija, kuri paneigiama atsisakant oficialiai sankcionuoti susirinkimą ir taip atgrasinant mažumoms priklausančius asmenis nuo dalyvavimo susirinkime. Tokių neigiamų pasekmių susirinkimų laisvei negalima išvengti, kai šios laisvės teisinės gynybos priemonės yra taikomos tik po numatomo susirinkimo datos.
Teismo nutartyje nurodoma, kad pareiškėjai nepateikė svarių duomenų ar įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad valstybė nėra tinkamai pasirengusi įvykdyti savo pozityvių pareigų užtikrinti eitynių dalyvių apsaugą numatomo taikaus susirinkimo metu.
Vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kai iki numatytos eitynių „Už lygybę“ dienos ginčas dėl eitynių organizavimo teisėtumo nėra išnagrinėtas iš esmės, leidimo organizuoti eitynes galiojimo sustabdymas reikštų susirinkimų laisvės ribojimą, kuriuo, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, būtų paneigiama esminė veiksmingo naudojimosi susirinkimų laisve sąlyga.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad LVAT yra nustatytos teisėjų specializacijos byloms nagrinėti. Teisėjas pranešėjas bylose skiriamas kompiuterinės sistemos pagalba (kaip ir buvo padaryta šiuo atveju). Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde buvo keliami aktualūs žmogaus teisių apsaugos klausimai, kuriuos, be kita ko, reglamentuoja tarptautinės teisės aktai, teisėjų kolegija buvo sudaryta iš teisėjų, kurie specializuojasi bylose, susijusiose su Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės taikymu.
Ši LVAT nutartis yra neskundžiama.
Nutartis skelbiama Vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje http://www.lvat.lt Bylos Nr. AS-822-339-2010. Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, prašome nurodyti informacijos šaltinį.
… Galima konstatuoti, kad ginčas baigtas…
Labai tuo džiaugiuosi.
Aš remiu “Baltic Pride” eitynes Vilniuje
May 6th
Ąžuolas Bagdonas ir Kęstutis Girnius viską iš esmės parašė.
Galiu pasirašyti po jų tekstais, nes jiems visiškai pritariu.
Ir dar galiu pridurti, jog man gėda, kad R.Petrauskas yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir kad Jurgis Razma, Algirdas Butkevičius, Valentinas Mazuronis yra Lietuvos Respublikos Seimo nariai, o Viktoras Uspaskichas atstovauja Lietuvai Europos Parlamente.
Noriu tikėti, kad jie visi, įskaitant ir Mantą Adomėną, K.Uoką, A.Svarinską ir kitus moderniuosius nacius, greitai taps praeitimi.
Arba praeitimi taps Lietuva.







Uagadugu.lt
AustėjosBlogas.lt
Nauji pasisakymai