Šiandien su šeima buvome Jūrų muziejuje ir Nidoje. Mudu ir trys mūsų vaikai (nes Augustas išvyko su mano tėvais) patraukėme į Klaipėdą. Iš pradžių manėme, kad tiesiog važiuosime į Jūrų muziejų, bet po to apsisprendėme aplankyti ir Nidą. Man patiko Jūrų muziejaus tinklalapis – jau toks įtraukiantis. Bet vos nuvažiavus pasitiko kita realybė:

a) Prie kasų – nė vieno žmogaus. Teko palaukti, kol ateis žm0gus, parduodantis bilietus. Paklausiau, ar yra galimybė pamatyti delfinus (nes delfinariumas uždarytas rekonstrukcijai). Man buvo pasakyta: “Ne”. Trumpai ir aiškiai

b) Nueiname į muziejų. Smirda. Pasirodo, kvapas ateina iš tualetų, esančių pusrūsyje. O visa pirmojo aukšto ekspozicija – kaip mano vaikystėje. Nežinau, gal ir ten kažkas kažką rekonstravo, bet aš nieko naujo nepamačiau. Nervino ir tai, kad užrašai ir eksponatai ne visada sutapdavo. Moterys, kurios turėjo (galėjo?) papasakoti apie eksponatus, sėdėjo ir kalbėjo tarpusavyje. Vaikams, beje, patiko. Ypač koralai ir spalvingosios žuvys. Jie itin susižavėjo Nemo, tačiau viską pasakoti tenka mums, nes apie tai (kas tikrai daugeliui vaikų aktualu) nėra parašyta nė žodžio. Aišku, kam rašyti tai, kas vaikams bus įdomu, ar ne?! Juk tai būtų kičas ir sekimas holivudine mada. Geriau parašykime apie menkę. Arba išvis nieko nerašykime. Tegul žiūri ir džiaugiasi.

c) Antrasis aukštas jau akivaizdžiai rekonstruotas. Yra ir interaktyvioji ekspozicijos dalis. Morta bando žaisti, tačiau nieko nesigirdi. G visaip bando pagarsinti, Vilhelmas aplekia koridorių ieškodamas žmogaus, kuris galėtų padėti, tačiau…nepavykus patiems ir neradus pagalbininko tenka tiesiog judėti tolyn. Vaikams nepatiko, kad ten nebuvo gyvų eksponatų. Man antrasis aukštas patiko. Kita vertus, jis turėtų būti tik kaip priedas, o ne kaip pagrindinis dalykas Jūrų muziejuje.

d) Liūdniausia – pusrūsyje. Ten ėjome, nes norėjome pažiūrėti, kaip plaukioja ruoniai. Vanduo – drumzlinas. Kvapas – prastas. Informacijos – nulis. Aplinka – tragiškai skurdi.

Teisybę pasakius, nesu ten kokia nors baisinga gyvūnų gynėja, bet man buvo gaila ir tų ruonių, ir pingvinų, ir jūrų liūtų. Kurie, beje, yra tiesiog fantastiški. Mums pasisekė, nes buvome kaip tik tada, kai juos maitino. Krapnojant nemaloniam lietučiui stebėjome ir stebėjomės, kokie jie nuostabūs ir panašūs į šuniukus. Kadangi žiūrovų buvo nedaug, tai net pasirodymo metu turėjome galimybę pakalbėti su žmonėmis, kurie juos treniruoja, o po pasirodymo – ir išsamiau pasikalbėti. Prisipažinsiu – žaviuosi jais. Tai žmonės, kurie sąmoningai pasirinko būti tose priplėkusiose patalpose ir treniruoti/bendrauti/maitinti gyvūnus su minimalia perspektyva kada nors išsiveržti iš to uždaro rato. Tam tikra prasme ir man jie it Kalifornijos jūrų liūtai…niekada nematę Kalifornijos. Gal ir neskauda, kai nesi matęs.

Bendras įspūdis: tuščia, nyku, visi laukia vasaros ir tikrai negyvena šia diena. Jeigu ne tie jūrų liūtai, tai išvis būčiau išėjus sudepresavus. Nors vaikams patiko ir klausė, ar galės grįžti vasarą.

Nidoje – tas pats. Kadangi norėjome užkąsti, bergždžiai ėjome į vieną-antrą-trečią kavinę. Nedirba. Vienoje ūbavo gerokai įkaušęs pilietis su savo sėbrais apie tai, kaip Kubilius jam mažai padeda. Geriau pats sau padėtų darban eidamas, o ne vidury dienos gerdamas. Informaciniame biure maloni ponia rekomendavo restoraną, kuris buvo pilnutėlis – matyt, visų keliai ten atveda ne sezono metu. Užsakymo laukėme 45min. Iš vienos pusės gerai – gamina (o ne šildo). Iš kitos pusės vaikams jau stogas čiuožė po tiek laukimo. Nepasiūlė nei piešti, nei spalvinti, nei knygutės pavartyti. Gerai, kad buvo servetėlių – lėktuvėlius lankstėme. Sąskaitos laukėme 15min (po to, kai paprašėme atnešti). Dėl to pavėlavome į keltą ir teko kito laukti 40min.

Neabejoju, kad yra tokių, kurie nori tokios mirtinos ramybės. Kita vertus, nereikia po to skųstis, kad mažai turistų. Suprantu, kad vasarą vilioja geras oras. Bet gal reikėtų pasukti galvą ir apie tai, kas galėtų privilioti turistą ir žiemą-pavasarį-rudenį? Gal tada nereikėtų įkaušus su sėbrais šūkauti apie nevykusią/nepadedančią valdžią? O gal mes tiesiog esame pakilę virš tų materialistų, kurie stengiasi ir tikimės, kad tiesiog turi užtekti mūsų nepakartojamojo paplūdimio? Reality check: tik mums jis toks nerealus, tik mums jis nepakartojamas ir žadinantis sentimentus. Realybėje mūsų paplūdimys yra normalus paplūdimys.

Summa summarum man patiko išvyka. Daug sentimentų. Prisiminiau, kaip su savo tėvais važiuodavau į Nidą ir į tą patį Jūrų muziejų. Ir G prisiminė. Smagiai pabuvome su vaikais. Vaikams buvo smagu. Smagiausia, žinoma, buvo tiesiog būti drauge. Bet vis vien visą laiką neapleido mintis, kad kaip-viskas-čia-galėtų-būti.

Viską atpalaidavo valanda pirties + baseino jau grįžus į Palangą. Pamatėme, kaip jau puikiai plaukia Morta – net nežinojome, kad ji plaukia TAIP puikiai! Taip pat pastebėjome, kad Gertrūda ne tik nebebijo vandens, bet ir jau drąsiai plaukia su makaronu.

Nusprendėm, kad tokių savaitgalių reikia daug daugiau.

Spaudoje ir kitur:

*(Menka pastabėlė: į paskutinias dvidešimt sekundžių neverta kreipti dėmesio,pastebėjau, kad ten įmesta šiek tiek religinės dezinfos/kabliukų)

Klaipėda:

Filed under: Bundančiam protui, Lietuvos priešai, Masonai, Nacionalinė grėsmė, NWO Tagged: akis, eye of horus, horo akis, illuminati eye, in lithuania, jews, kedainiai, klaipeda, kėdainiuose, Lietuva, lodge, masonic, masoniški simboliai lietuvoje, memel, NWO, occult, psyOP, sen. Egipto simbolizmas, signs, simboliai, simbolizmas, symbolism, symbols, synagogue

Tuo tarpu Baltasis Rasta taip aktyviai vaizdavo slidę, kad jo rankoje cigaretė pavirto mikrosofto žynio lazdele ir net nemirktelėdama ciklopiška žarijėle, barstė hiperboliškus burtus užleisdama pulkelį pakylėtos intonacijos pelenų ant skūpai sakytų žodžių.

Share on Facebook

Kitą savaitę generalinis prokuroras Darius Valys prašys panaikinti Seimo nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. N.Puteikis tuo džiaugiasi, ir mano, kad jam tai bus proga papasakoti apie nuo viršaus iki apačios supuvusią teisėsaugos sistemą. “Kai aš tai pamačiau, viskas man atsistojo į vietas – kunigo Mikutavičiaus nužudymas, kūno neradimas, palaidojimas kaip neatpažinto, – interviu LL sakė N.Puteikis, – kiek ten yra prokurorų klaidų, kiek kartų jie neatpažino kūno, ir galiausiai kaip vienas saugumietis paleido įtariamąjį nužudymu. Visa tai yra klaidos? Ne, viskas yra daroma už pinigus. Negali suaugęs vyras, 20 metų dirbęs teisėsaugoje, daryti tokių klaidų. Tai yra tik pinigai. Vadinasi, visos tos žolės burnoje (kaip Kedžio nužudymas), visi tie baloje prigėrę žmonės – man yra viskas aišku, visa tai padaryta už pinigus, ir žudikai išvengė atsakomybės tik už pinigus. Jeigu jie, matydami tokius dalykus, nieko nedaro, tai ką gali apie tuos prokurorus pasakyti?

Kitą savaitę generalinis prokuroras Darius Valys prašus panaikinti Seimo nario Naglio Puteikio teisinę neliečiamybę. „Esu įsitikinęs, jog Seimo nariai Lietuvoje, kaip ir jų kolegos beveik visoje Europoje, teisinio imuniteto turi būti saugomi tik tada, kai atlieka savo parlamentines funkcijas. Jau vien tai, kad man kaltinimai pareikšti dar iki išrinkimo į Seimą, rodo, jog jis būti taikomas neturėtų”, – sako N.Puteikis.
Taip pat parlamentaras sako norintis teismo, kad paaiškėtų, jog patvirtinus detalųjį planą, kurį derinti atsisakęs ir atsidūrė teisme, miesto istorinėje dalyje būtų iškilę maždaug trisdešimties metrų pastatai.
“Nori nenori, susidariusi situacija kelia įtarimų, jog patys Klaipėdos apygardos STT ir prokuratūros pareigūnai gali piktnaudžiauti tarnybinėmis pareigomis – viešumas padėtų atsakyti į daug neaiškių klausimų”, – išplatintame pranešime cituojamas N.Puteikis.
Konstitucija numato, kad Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras. N.Puteikis prieš teismą stojo atsisakęs vykdyti LVAT nutartį, kuria jo tuomet vadovaujamas Kultūros paveldo departamento padalinys buvo įpareigotas suderinti žemės sklypo, esančio H.Manto g. 11, Klaipėdoje, detalųjį planą. Verslininkų teigimu, jiems dėl to teko sustabdyti 24 mln. litų vertės investiciją. Tuo metu N.Puteikis tvirtina įstatymų nepažeidęs, nes LVAT įpareigojo planą suderintį, jei tik jis atitiks įstatymų numatytus reikalavimus, o tokių verslininkų pateiktas projektas esą neatitinka. Klaipėdos bendrovė “Investicijų kvadrantas” sklype ketino statyti gyvenamąsias ir administracines patalpas, prieš tai nugriovusi senąjį kino teatrą “Vaiva”. Vietos paveldosaugininkai sako, kad čia atsiradę stikliniai pastatai subjaurotų istorinę vietą, kurioje stovėjo pirklių namai, kitos patalpos.

N.Puteikis atsakė į LL klausimus:
- Kaip reagavote į prokurorų pareiškimus?
- Kai parašiau savo atsiliepimą į D.Valio kreipimąsi, pamačiau, kaip pasišiaušė visa mūsų frakcijos viešųjų ryšių grupė. Pamačiau, kad mano komentaras nepatiko viešųjų ryšių darbuotojoms.
- Gal jis buvo per aštrus?
- Kodėl per aštrus? Jeigu išeini iš šių Seimo rūmų į gatvę, matai, kad ir policininkai, ir prokurorai ne visi geri. O sėdėti šitame bokšte, ir apsimetinėti, kad jie geri, aš nenoriu. Gal reikia būti naiviam, ir apsimetinėti, kad tų reiškinių nėra? Atvirkščiai – parlamentarai tam ir yra, kad vykdytų parlamentinę kontrolę visų atžvilgiu, tame tarpe ir teisėsaugos.
- Kokio teismo sprendimo jūs esate kaltinamas nevykdęs?
- Yra toks garsus Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Artūras Drigotas, kuris specializuojasi ant tokių bylų ir sprendimų, ir nardo kaip žuvis vandenyje.
- Ką jis nusprendė?
- Sprendime parašyta taip – įpareigoti Kultūros paveldo departamentą suderinti detalųjį planą pagal departamento išduotas sąlygas. Departamento išduotose sąlygose parašyta, kad leidžiama statyti du pastatus, o mums patvirtinti atnešė šešių pastatų projektus, ir pasakė, kad jis yra vienas, nes apačioje sujungti požeminiu garažu. Ir pasakė, kad tuoj atneš tvirtinti dar šešių pastatų projektą, kuris taip pat bus kaip vienas pastatas. Tačiau ministro instrukcijoje rašoma, kad jeigu pastatai nesujungti bendru stogu, tai yra atskiri pastatai. Teismas interpretuoja taip, kaip jam patogu, tačiau bet kuriuo atveju sprendime lieka parašyta, kad mes galime derinti tik pagal to paties departamento išduotas sąlygas. O prokurorai iškirpo tą sakinio dalį, kurioje parašyta, kad „įpareigoti suderinti pagal išduotas sąlygas“, ir kai ikiteisminio tyrimo metu aš bandžiau gintis, ir sakiau jiems, ar jie mato tą sakinio dalį, kurią patys išbraukė, prokurorė tik piktai pažiūrėjo į manę ir pasakė: „Koks jūsų reikalas?“. Prokurorė man pasakė: „Čia aš klausinėju“. Kai paklausiau, koks jos išsilavinimas, vėl išgirdau, kad ne mano reikalas.

Pilnas originalas: http://www.laisvaslaikrastis.lt/news/500/53/d,detalus/

Filed under: Baltijos šalys, Bundančiam protui, Debilų visuomenė, Fuck the police, Informacinis karas, Interesting, Lietuvos ateitis, Lietuvos praeitis, Lietuvos priešai, Nacionalinė grėsmė, Slaptosios tarnybos, Vergvaldžiai, Vietinės aferos, VSK, Vyriausybių nusikaltimai, Vyriausybės meluoja Tagged: “koks jūsų reikalas?”, D. Kedys, gen. prokuratūra, instrukcija, Kaunas, klaipeda, Kultūros paveldo departamentas, kunigas Mikutavičius, Laisvas laikraštis, Lietuva, LL, LVAT, ministras, Naglis Puteikis, prokurorai, Seimas, seimo narys, spec. tarnybos, Valys, Vilnius, žmogžudystė

Kaip bus dar pažiūrėsim, bet šia savaitę trąšų skrydžiai nesustojo, be to vakar vakare po intensyvaus purškimo apsitraukė dangus sidabrine plėve ir vėliau susidarė juodi debesys, kurie buvo matomi ir anksti ryte.

Šiuo metu Vilniuje plaukia besiskleidžiančių chemtrailų šniūreliai.

Stebėk dangų.

Thursday, August 11, 2011 – San Diego, CA – Another naturally cloudless summer day in Southern California until geoengineering aerosol planes spray line segments that expand into stringy cloud structures. [caption id=”attachment_1032″ align=”aligncenter” width=”500″ caption=”3:46 Compare previous 2+hour old chemtrail cloud … Read More

via socalskywatch

Filed under: Baltijos šalys, Bundančiam protui, Fuck the police, Geoinžinerija, Globalus apsišikimas, Informacinis karas, Vyriausybių nusikaltimai, Vyriausybės meluoja, Žmonijos genocidas Tagged: alytus, chemtrails, chemtrails in lithuania, chemtrails lietuvoje, Kaunas, klaipeda, Lietuva, panevezys, telsiai, Vilnius

Sekantys mūsų veiklą turbūt pastebėjo, jog pastarosiomis savaitėmis buvome pritilę virtualioje erdvėje. Atostogų neturėjome, pliažuose nesideginome, tačiau keliavome daug ir ne bet kur, bet po skirtingiausias kultūrines erdves Lietuvoje. Mūsų maršrutas Mažeikiai-Klaipėda-Telšiai-Šiauliai-Kaunas-Vilnius buvo įgyvendintas per dvi savaites ir labai džiaugiamės, jog per šį laikotarpį ne tik kad nutarėme kokiose erdvėse vyks “Kūrybiškumo Kioskas”, bet ir susipažinome su gera dešimtimi iniciatyvių kūrybinėse industrijose Lietuvoje dirbančių žmonių. Taigi, šiame įraše šiek tiek įspūdžių ir užuominų apie tai kas vyks artėjantį rudenį.

Kelionę pradėjome dviese

Pirmomis dienomis, apsistoję Mažeikiuose, bandėme įvairiausiais būdais prisišaukti skirtingiausių organizacijų atstovus. Kaip žinia, šiuo metu Lietuvoje atostogų metas, todėl net pirmadienį prisiskambinti į kai kurias galerijas ar institucijas nėra lengvas uždavinys. Tačiau pasirodo yra ir tokių, kas neatostogauja bei atsiliepia į skambučius – pirmasis mūsų pašnekovas Klaipėdoje buvo Ignas Kazakevičius su kuriuo greitai susitarėme dėl pabendravimo ir bendros kultūrinės padėties Klaipėdoje aptarimo. Apsilankę Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centre (KKKC) likome maloniai nustebinti ne tik jauno ir malonaus kolektyvo, bet ir čia vykstančių parodų, rezidencijų ir kitų kūrybinių vyksmų kokybe. Tiems, kas dar nesilankė KKKC būtinai siūlome tai padaryti – parodos, patalpos bei čia vyraujanti atmosfera labai tikėtina gali pralenkti įspūdžius lankantis Vilniaus Šiuolaikinio Meno Centre.

Smagiai pasišnekučiavę su Ignu ir jo kolega Brone Neverdauskiene ir išgėrę skanios arbatos sužinojome daug daugiau apie pačią Klaipėdą, čia kuriančius žmones, esančias meno mokyklas bei ateities planus – labai tikimės, jog projekto metu pavyks artimiau susipažinti su čia kuriančiais, kurių pasirodo čia turėtų būti visai nemažai.

Antra mūsų stotelė buvo Šiaulių miestas, kurio kultūrinės situacijos, turime pripažinti, iki šiol beveik nežinojome. Lankantis Šiauliuose mums labai pasisekė, kadangi čia susitikome su Kristina, kuri mums parodė čia esančias įdomiausias su kūryba susijusias erdves, supažindino su vietiniu jaunimo mėgstamu žolynu bei pagelbėjo nukeliauti tiesiai pas Virginijų Kinčinaitį, aktyviai užsiimantį organizacine veikla bei Šiaulių galerijos renginių kuravimu.

Šiaulių Galerija

Šiaulių galerija

Patyrinėję Šiaulių Galerijos erdves bei aptarę tokias temas kaip Rytų Europos menininkai, jų identitetas, svarbiausi ir įdomiausi renginiai bei bendradarbiavimo galimybės, likusią dienos dalį praleidome labiau pažindamiesi su Šiauliais bei vietiniu jaunimu. Išgirdome ir daug gerų atsiliepimų apie Šiauliuose vykstantį šiuolaikinio meno festivalį “Virus”, kurį būtinai stengsimės aplankyti ateityje, rekomenduojame ir jums! Ačiū Kristinai už sutikimą pabūti mūsų gidu bei papasakotą paslaptį apie tai kaip pigiai ir originaliai nukeliauti į Venecijos Bienalę!

Nusigavome ir į Telšius, kur taip pat praleisime vieną dieną rudenį. Telšiai yra VDA studentų ir jų kūrybos miestas, unikali vieta su fakultetu ir bendrabučiu ant ežero kranto bei atviroje miesto galerijoje eksponuojamais studentų ir jau baigusių studijas kūriniais. Telšiuose verta apsilankyti vien dėl puikios atmosferos bei visai neseniai čia įsikūrusio ir atnaujinto meno inkubatoriaus. Beje, nugirdome gandus, jog kitais metais Lietuvoje atsidarys net 16 naujų meno inkubatorių, kas žino daugiau informacijos apie tai?

Telšiuose mus lydėjo studentų atstovė Daiva, kuri atnaujino mūsų žinias apie čia dėstomus menų dalykus, besimokančius studentus bei įvairiausius užkulisius. Jau nekantraujame čia ir vėl apsilankyti rudenį!

Galiausiai atėjo eilė lankytis Vilniuje ir Kaune, gerai žinomuose ir pažįstamuose miestuose, turinčiuose ne tiek daug dar neatrastų paslapčių. Kadangi Vilniuje ir Kaune daug veikėme anksčiau, čia patalpų pasirinkimas mums pasirodė labai platus, teko belstis į skirtingiausias duris, ieškoti įdomių rakursų, bendrauti su dar įdomesniais šeimininkais bei galų gale rinktis. Turime pripažinti, jog Vilniui ir Kaunui pasirinkome visiškai kitokias erdves negu kad kituose miestuose ir jos tebūnie išlieka šiokia tokia intriga bei malonumas tiems, kas dalyvaus Kauno ir Vilniaus “Kūrybiškumo Kioske”.

Vilniuje įvyko ir ilgai lauktas bei be galo malonus nuolatinės “Meno Duobės” komandos (rašytojų, fotografo bei prisidedančių prie organizacinių dalykų) susitikimas. Diskutavome, kritikavome ir juokavome iki vėlaus vidurnakčio, galiausiai aptarėme visus planus, užmačias ir išsiskirstėme toliau dirbti. Galime pasigirti, jog šiuo metu mūsų jau yra aštuoni.

Taigi, tiek trumpai mūsų įspūdžių iš dviejų savaičių maratono. Laukiame rudens ir jūsų registracijų su nurodytu miestu į kurį atvyksite su mumis pabendrauti “Kūrybiškumo Kiosko” metu. Tikslią lokaciją bei asmeninį laiką gaus tik užsiregistravę dalyviai, taip pat jie pirmieji bus informuoti apie Vilniuje ir Kaune vykstančią vakarinę dalį. Laukiame jūsų laiškų meno.duobe@gmail.com

Užtenka palaukti dvidešimt minučių ir vėl naujų linijų priraizgyta. Nusimato nenuobodi diena.

Papildymas, 13:29 Kauno dangus žvelgiant Klaipėdos kryptimi tampa vientisai pilkas/sidabrinis, taip pat Douktris įdėjo vaizdų iš Alytaus regiono.

Papildymas, virš šimto nuotraukų paskelbėme SkywatchKaunas blog’e

Filed under: Bundančiam protui, Geoinžinerija, Globalus apsišikimas, Nacionalinė grėsmė, SkyWatch, Vyriausybių nusikaltimai, Žmonijos genocidas, Žydauja Tagged: aliuminis, alytus, birzai, chemdebesys, chemtrails, jonava, Kaunas, klaipeda, Lietuva, linijos danguje, marijampole, nuodai, palanga, panevezys, purskia, rokiskis, sakiai, siauliai, skywatch kaunas, skywatch lietuva, telsiai, utena, Vilnius, visaginas

“Tai viena šakų, kuri krizės metu labiausiai nukentėjo. Tai yra rizikingesnė sritis, bet tikėtina grąža yra didesnė nei kitose srityse. Manau, kad blogiausi laikai jau praėjo ir laikas daryti tam tikrus investicinius žingsnius. Aš neatmetu, kad ateityje mes pelningai parduosime bendrovę.”