Panagrinėti skirtumus tarp “vikipartijos” ir liberalų sąjūdžio logotipų palieku jums patiems.

Vikipartijos (“žmonių savivalda”) logo:

Liberalų sąjūdžio (“žmonių partija”) logo:

Filed under: Besmegeniai, Debilų visuomenė Tagged: debilai, liberalu sajudis, liberastai, Lietuva, runkelizacija, vikipartija

Originally posted 2010-10-13 12:07:55. Republished by Blog Post Promoter

Bliaunančios ir mykiančios revoliucijos pergalė Gyvulių ūkyje

Yra tokia pasaulio Bamba,
Kuri vadinas – Lietuva,
Čia KėGėBistų ainiai saugo,
Ką iškovojo jiems minia

Akla banga per miestus ėjus,
Dainavus pamirštas dainas
Ir kažkodėl šventai tikejus,
Kad šitas kerdžius jos nemelž…

Naivi Tauta ir naivūs žmonės
Išmokyti save apgaut -
Vergauti kiekvienam tironui,
Tiek svetimam, tiek ir savam.

Galvodami, kad metam jungą,
Kuriuo sukaustyta dvasia
Iš tikro pakeitėm tik tvartą,
Kur šeimininkas mums numes

Į lovį – ėsti,
                   Į aslą – kraiko,
Ant balkio – virvę
                           ir laisvę rinktis.

Tuo tarpu Baltasis Rasta taip aktyviai vaizdavo slidę, kad jo rankoje cigaretė pavirto mikrosofto žynio lazdele ir net nemirktelėdama ciklopiška žarijėle, barstė hiperboliškus burtus užleisdama pulkelį pakylėtos intonacijos pelenų ant skūpai sakytų žodžių.

Share on Facebook

Štai ta vieta mano atminties archyve:

Tapyta gūdžiais Tapkiaus-Šlepkiaus parazitavimo laikais, aliejumi ant drobės, iš atminties, neįrėminta.

Algimantas Matulevičius matote tie žmones kurie trina kaip taisyklė garsiausia rėkia apie Rusijos įtaką, komunistus, KGB, apie sovietizmą kokie mes kvailiai nedemokratiški, bet kai tik ne pagal juos ką pasakai ar parašai tai iškarto atsiskleidžia jų asmeninis „demokratiškumas“ Mano patarimas jums tokių negalima leisti į valdžią nes ją gavę jie ten visai suįžulės ir jau ne faecbook’e jus užblokuos o gyvenime

Asta Simoniutyte daug ir ozelyte blokavusi…ji irgi,savo pasaulio zmogelis…tik vis imeta i savo pasauli,ty profili temas,kur kirsija zmones,arba uzveda pati ant to…o paskui daro atranka..ir vel demesio iesko ir laukia naujom diskusijom:)

Marius Kuprevicius siais laikais tie debylai laisvai gali jums plaut smegenis.

Geriausio metų žaidimo projektas siekia į vieną vietą surinkti lietuvių per metus sukurtus žaidimus, kad kiekvienas tuo besidomintis galėtų juos lengvai rast, bei išsiaiškinti, kurie žaidimai yra geriausi, kokios vyraujančios tendencijos šioje srityje ir, aišku, skatinti ir motyvuoti jaunus žaidimų kūrėjus.

Metų žaidimas 2010 – TLNW

Tuo pačiu rinkimai tai priemonė populiarinti žaidimų kūrimą, supažindinti plačiąją visuomenę su Lietuvos žaidimų kūrėjų darbais. Tad visus jaunus, senus, talentingus pradedančiuosius ir veteranus, per 2011-uosius sukūrusius bent vieną žaidimą, kviečiame siųsti savo paraiškas ir pasirodyti Lietuvai. Mes iš savo patirties žinome, kad Lietuvos žaidimų kūrėjai yra labai kuklūs slapukai. Pasirodykit, po velnių!

Žaidimus galite siūlyti iki sausio 27 dienos. Balsavimas vyks nuo sausio 30 iki vasario dvyliktos, na o geriausias Lietuvos 2011-ųjų metų žaidimas bus paskelbtas sensualiausią metų dieną – vasario 14.

Metų žaidimo autorius ar komanda bus apdovanoti originaliu prizu.

Rinkimų puslapis internete: http://2011.gamedev.lt/

Iš tiesų tai turiu žiemines padangas, bet vis tiek ledu tamsoje ne taip linksma važiuoti nuo kalniuko.

O čia galite pažiūrėti mano praeitų metų pasivažinėjimo(3,656.3 km) ir vaikščiojimo(304.5 km) statistiką. Neblogas tas Runkeeper’is, tik gaila nebereaguoja į GPS.

(Visas įrašo tekstas, iliustracijos ir komentarai – tinklaraštyje)

Saulius Sondeckis

Kubilistano atstovas. Pasikeitus valdžiai, turi prarasti teisėjo sutaną

„Hub įkūrėme prieš metus. Iškarto susidūrėme su daugybę verslą norinčių kurti žmonių. Dažniausios priežastys kodėl jie to daryti nesiryžta yra idėjų stoka ir žinių, kaip pradėti ar plėtoti savo verslą trūkumas. Tikimės, kad „Hub Camp” renginiai padės užpildyti šią spragą”,- teigia „Hub Vilnius” įkūrėjas Mindaugas Danys.

Barcamp tipo renginiai primena nedidelę, bet jaukią praktinį seminarą neformalioje aplinkoje. Jie orientuoti į naujų sumanymų vystymą bei tobulinimą. Nors pasaulyje labiausiai paplitę technologijų krypties renginiai, į „Hub Camp” kviečiami ne tik IT specialistai. Dauguma pranešėjų yra „Hub Vilnius” bendruomenės nariai.

„Renginyje pasirodys ypač skirtingų sričių atstovai. Vienas jų – oficialus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės fotografas, „Krepšinio širdies” sumanytojas Tomas Tumalovičius. Taip pat dalyvaus dizaineris Siarhei Staškevič, papasakosiantis apie dizainerių darbo ypatumus Rusijoje bei kitų sričių specialistai. Todėl į „Hub Camp” verta užsukti visiems besidomintiems naujomis idėjomis”,- sako modernias darbo vietas socialiniame centre kuriantis M. Danys.

Anot jo, šio penktadienio vakaro tikslas pasidalinti patirtimi, įgyti naujų žinių ir užmegzti naudingų kontaktų.

„Hub Camp” pranešėjai:

• Tomas Tumalovičius, fotografas, Krepšinio širdis, su savo TEDx Vilnius pranešimu: „Simplicity is the ultimate sophistication”;
• Daumantas Dvilinskas, IT įmonė Pinevio.com: „Lietuvis Silicio slėnyje: patirtis ir patarimai”;
• Edmundas Eddy Balčikonis, web projektų vadovas: „Pusė metų tarp indų Mumbajuje”;

• Kęstutis Taučkėla ir Simona Vasytė, Outlander studios: „Kaip mes pritraukėme HackFWD investicijas”;

• Žilvinas ir Šarūnas Ledai, „Bear Care” žaidimo kūrėjai: „Kaip sukurti išplėstinės realybės žaidimą”;
• Siarhei Staškevič, web diaineris, ufoby.com: „Tips about finding freelance design jobs in Moscow”;
• Adomas Bulavas, „PM Screen” vadovas: „Atgaivink pastatą su 3D projekcija”.

„Hub Camp” vyks gruodžio 16d. 16 val. vyks bendradarbystės centro „Hub Vilnius” patalpose Šiaurės miestelio technologijų parke (J. Galvydžio g. 5, Vilnius). Laukiami visi.

Reikia prisiminti aibę dienraščio publikacijų, šmeižiančių tragiškai Baltarusijoje žuvusį valstybės saugumo darbininką Vytautą Pociūną. Klasikinis pavyzdys – prieš dešimt metų išspausdintas kažin kokio Leontijaus Motiejūno straipsnis, kuriame teigiama, esą popiežiaus Jono Pauliaus II negalavimus veikiausiai sukėlė sifilis. Kelias minutes panaršius po internatą būtų aišku, kad popiežius sirgo Parkinsono liga.

„Lietuvos rytas“ dažnai ne praneša apie įvykius, bet siekia juos paveikti, net sukurti. Sąžininga žiniasklaida irgi stengiasi paveikti gyvenimą. Bet ji tai daro atkreipdama dėmesį į nepastebėtas problemas, atskleisdama valdžios klaidas, išviešindama tai, ką norima nuslėpti, arba savo vedamuosiuose atvirai argumentuodama už vieną ar kitą poziciją, siekdama įtikinti skaitytojus mąstyti panašiai, o ne melu ir prasimanymais.

Šiomis savaitėmis „Lietuvos rytas“ vėl pažeidė visas doros žurnalistikos taisykles. Nepasirašytame straipsnyje „Įsakymas: sutrypti lietuviškus bankus“ teigiama, kad Generalinė prokuratūra pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Esą ne vienas bankas yra padaręs pažeidimų, bet norima sužlugdyti „būtent lietuviškus bankus.“ Leidžiama netiesiogiai suprasti, kad už šios akcijos stovi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šalia publikacijos išspausdinta didelė jos nuotrauka, pažymima, jog Lietuvos banko valdybos pirmininkas buvo prezidentės rinkimų štabo vadovas ir dabar jam „nurodyta išanalizuoti“, kaip valstybė galėtų perimti bankus. Straipsnis pagrįstas gandais ir insinuacijomis, ypač apie tariamą valstybės vadovės vaidmenį ir apie sąmokslą prieš lietuviškus bankus. „Lietuvos rytas“ puikiai žinojo, kad tiriamas tik „Snoro“ bankas, tad turėjo aiškiai tai ir pasakyti.

Po kelių dienų dienraštis išspausdino kitą tendencingai pavadintą publikaciją „Valdžios žygio prieš verslą pirma auka tapo „Snoras“ ir didžiavosi, kad savo pirmuoju straipsniu sujaukė planus susidoroti su lietuviškais bankais. Taigi piktoji valdžia, pirmuoju smuiku griežiant dar piktesnei prezidentei, stengiasi sužlugdyti vadinamuosius lietuviškus bankus ir apskritai verslą.

Nežinau, ko „Lietuvos rytas“ siekė savo pirmąja publikacija. Gal buvo viliamasi, kad kils suirutė ir ims panikuoti vadinamųjų lietuviškųjų bankų indėlininkai? Ar kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas, nenorėdami aštrinti padėties, atidės „Snoro“ nacionalizavimą? Gal buvo siekiama kuo ilgiau ištęsti visą procesą, kad „Snoras“ galėtų pervesti daugiau pinigų į užsienį? Nežinau ir, turiu pripažinti, man ne itin rūpi sužinoti.

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad dienraštyje „Lietuvos rytas“ pasirodžiusios publikacijos yra melagingos ir gal nusikalstamos. Laikraščio turiniu esą turi susidomėti teisėsauga.

Toks tyrimas nebūtų naudingas. „Lietuvos rytas“ galėtų vaizduotis, jog yra persekiojamas žodžio laisvės gynėjas, politinio susidorojimo auka. Dienraštis lengvai sumokėtų bet kokią baudą, jei būtų nuteistas už tai, kad skleidžia melagingus prasimanymus. Be to, svarbu ginti žodžio ir spaudos laisvę net tada, kai ja piktnaudžiaujama, ir priešintis įsivyravusiam „drausk ir bausk“ mentalitetui. Nors už gandų, galinčių destabilizuoti bankų sistemą, skleidimą gresia teisinė atsakomybė, to destabilizavimo nebuvo, ir tai akivaizdus ženklas, kad „Lietuvos rytas“ yra netekęs žmonių pasitikėjimo.

Negalima pakęsti šitokių dienraščio veiksmų, bet drausminti turėtų ne teisėsauga, o skaitytojai, politikai ir kiti asmenys. „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei reikėtų paskelbti boikotą. Paprasti piliečiai turėtų nepirkti laikraščio, neskaityti lrytas.lt internete, nežiūrėti informacinių „Lietuvos ryto“ televizijos laidų. Politikams derėtų neduoti išskirtinių interviu, nedalyvauti televizijos laidose, neskelbti straipsnių internete, nebendrauti su odioziniais žurnalistais. Kultūros veikėjams ir kitiems viešiesiems asmenims reikėtų atsiriboti nuo šio dienraščio.

„Lietuvos rytas“ turi savo užnugarį, kai kuriems politikams jo publikacijos suteikia lazdą oponentams mušti. Daugelis skaitytojų prenumeruoja ir skaito laikraštį dėl sporto, madų, „Stiliaus“ bei kitokių priedų, o ne dėl politinių žinių ar komentarų. Jie nesiliaus pirkę „Lietuvos ryto“ ir pamatę, kad spausdinama mažiau interviu su vadovaujančiais politikais ar iškiliais menininkais. Tie, kuriems labiausiai rūpi žinios apie „Šok su manimi“, kitas šou žvaigždes, automobilius, nė nepastebės pokyčių. Tačiau ilgainiui boikotas ir atsiribojimas nuo „Lietuvos ryto“ imperijos padarytų savo, juolab kad jos pamatai jau braška.

„Lietuvos rytas“ turi dorų ir sąžiningų žurnalistų, neįsivėlusių į Gedvydo Vainausko ir kitų vadovų machinacijas. Jie nukentėtų, jei laikraščio tiražas ar televizijos žiūrovų skaičius sumažėtų. Bet esu abejingas tų darbuotojų likimui, nes profesinė savigarba turėjo seniai skatinti juos priešintis redaktorių savivalei, nesąžiningam ir neetiškam žurnalizmui. Laikraščio vadovai būtų nepaisę vieno ar dviejų žurnalistų protestų, o pasipriešinimo akcijai suburti didesnę dalį viso kolektyvo beveik neįmanoma. Bet žurnalistai galėjo rasti darbą kitur, o ne sieti savo likimo su gėdingu leidiniu.

Vyriausybė, premjeras ir valdančioji dauguma turėtų duoti toną boikotui ir įsipareigoti nebendrauti su „Lietuvos rytu“, kol nepakeista jo redakcija ir neatsisakoma nesąžiningo bei ydingo žurnalizmo. Tai būtų veiksmingesnė priemonė negu teismai, bylos ir baudos. Dabar pats laikas imtis tokios akcijos. „Snoro“ istorija parodė, kad dienraštis neteko svarbiausio įtakos sverto – žmonių pasitikėjimo. Kadaise laikraštis, vertęs iš postų prokurorus ir politikus, susidorojęs su neparankiais verslininkais, šiandien tinkamas nebent musėms daužyti.

Vytis, 2011 11 27 19:46

Lietuvos bankinė sistema yra kriminalizuota ir Lietuvoje neegzistuoja jokia stabili finansinė rinka. Bankas SNORAS vykdė tam tikrų buvusių agentų iš Sovietmečio KGB užduotis, planaunat finansinius srautus ir tuo pačiu finansuojant Lietuvoje esančią VSD, pavaldžią JAV CŽV departamentui.

Keista, bet taip yra. SNORAS buvo valdomas operatyvininkų, kurie savo metu griovė Sovietų Sąjungą JAV pavedimu ir tuo garantavo sau finansinę gerovę ateityje. Ne šiaip SNORAS investavo į Lietuvos Rytą – kaip į JAV CŽV informacinį propogandinį įrankį Lietuvos teritorijoje.

Dabartinė krizė, kuri paranki Rusijos vystomam projektui EUROAZIJA arba „Atgal į CCCP“ , tampa geru tramplinu į Baltijos šalių politiką bei ekonomiką. Todėl Rusijos FSB nutarė sugriauti JAV CŽV banką (SNORĄ) ir taip suduoti Skandinavijos bankų monopolijai Lietuvoje, kuri besaikiai išveža Lietuvos emigrantų uždirbtus pinigus į Skandinaviją ir ten šelpia savus gyventojus.

Banko SNORO griūtis tapo labai neparanki Londono centrui, kuris skubiai paskyrė laikinu bankroto administratoriumi savo žmogų, kuris tiesiogiai turi įtaką dabartinei nusikalstamai fašistinei konservatorių valdžiai.

NB: Verta paminėti, jog socialdemokratai ir konservatoriai yra tie patys banditai, kuriuos Lietuvos gyventojai be gailesčio turėtų gatvėse „perauklėti“ visomis įmanomomis priemonėmis. SNORAS finansavo socialdemokratus, kurie ruošėsi sąjungai su konservatoriais, todėl taip skubiai buvo priverstinai sužlugdytas bankas.

Kauno miesto daugiabučiuose namuose gyventojai apsirūpina karštu vandeniu pirkdami šaltą vandenį iš vandens tiekėjo, o šilumą ir karštą vandenį, ruošiamą šilumos punktuose - iš šilumos tiekėjo .

Prieš metus Energetikos ministerija visiems daugiabučių namų gyventojams prievarta norėjo įpiršti tarpininką – šilumininkus – karšto vandens ruošimui. Tai neabejotinai pakeltų karšto vandens kainą vartotojams. Tą Energetikos ministras Arvydas Sekmokas vienvaldiškai padarė savo įsakymu, nepaisant, kad Seimo Ekonomikos komitete vyko karštos diskusijos, svarstant Šilumos ūkio įstatymą. Komiteto nariai nepakankamai įsigilino tiek į mano, tiek į Kauno gyventojų atstovų, ypač į Kauno pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ pirmininkės Daivos Valentaitės argumentus. Ministerijos atstovai labai aršiai gynė nuostatą, kad karštą vandenį ruoštų tarpininkai.

Nepraėjo nė metai, kai Energetikos ministerija kardinaliai pakeitė savo poziciją ir šilumininkus siūlo atriboti nuo karšto vandens ruošimo. Gerai, kad Kauno miesto gyventojai nepasidavė A. Sekmoko vizijoms ir neįkliuvo į pinkles, kaip atsitiko kai kuriems Vilniaus daugiabučių namų gyventojams, kurių įmokų nepriiminėjo nei šilumos, nei vandens tiekėjai. Dėl šios painiavos gyventojų skolos (daugiau nei pusės metų) už karštą vandenį pasiekė rekordines aukštumas, nors patys gyventojai niekuo dėti.

Kaune vykusiame gyventojų susirinkime, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 gyventojų, Energetikos ministerijos atstovai viešai pripažino savo klaidą, žadėdami keisti Šilumos ūkio įstatymą, o ministras A. Sekmokas – atšaukti savo nelogišką įsakymą.

Sveikas protas nugalėjo!

Įrašas Energetikos ministerija susimovė, sveikas protas nugalėjo buvo parašytas 2011/11/23, autorius Politikos virtuvė

2011-11-20 Korupcijos Klaipėdoje nėra. Taip galėtų pasakyti tik tas, kuris joje nėra buvęs. Klaipėdos tarybos posėdyje spalio 27 dieną buvo sprendžiamas vienintelės Klaipėdoje likusios vaikų stovyklos „Žuvėdra“ likimas. Teritorijos planavimo užsakovas – bendrovė „Kopų žuvėdra“ buvusios vaikų stovyklos plote planuoja sukurti naują rekreacinės paskirties objektų bei privačių namų kvartalą.

Apie stovyklą: Žuvėdros poilsiavietė – puiki vieta poilsiui, sportui ir pramogoms. Čia galima organizuoti šeimų ar firmų šventinius renginius, įvairias pramogas, organizacijų sąskrydžius, o taip pat ir sporto stovyklas. Įsikūrusi pušyne, ant Baltijos jūros kranto, puikioje Pajūrio regioninio parko dalyje – Giruliuose. Atstumas iki Klaipėdos miesto centro vos 4 km ir tik 50 metrų iki jūros. Poilsiautojai gyvena 3-6 vietų mediniuose namukuose (viso 300 vietų). Čia galite išskleisti ir savo palapines. Poilsiavietėje yra bendri dušai su šiltu vandeniu, lauko prausyklos ir lauko tualetai, automobilių stovėjimo aikštelė. Poilsiavietės teritorija yra aptverta ir saugoma. Maitinimas poilsiavietės valgykloje yra 3 kartus per dieną taip pat yra nedidelis baras, kuriame galima užkąsti ir atsigaivinti šaltais gėrimais bei ledais. Aktyvaus poilsio mėgėjams įrengtos krepšinio, tinklinio, mini futbolo aikštelės. Tokia informacija puikuojasi „Žuvėdros „tinklalapyje http://www.zuvedra-giruliai.lt/

Tarybos posėdžio metu, kai buvo balsuojama dėl stovyklos likimo , tarybos narys Vytautas Čepas pasakė: „aš žinau kas tą stovyklą privatizavo tik nesakysiu“.

Girulių miško plotelis, kur anksčiau kelis dešimtmečius veikė pionierių stovykla, virto prestižinių namų bendrija „Gintaro krantas“. Taip vadinosi ir anksčiau čia buvusi stovykla, tačiau dabar iš jos likęs vien pavadinimas. Aštuoniolika prabangių kotedžų pastatyti prie pat Girulių visuomeninio paplūdimio, rekreacinėje Klaipėdos zonoje.  Tai, kas buvo patogu vaikų poilsiui, – prie pat esantis paplūdimys ir jūra, dabar skirta keliolikos kotedžų gyventojams. Visiems kitiems Lietuvos gyventojams šis pajūrio kampelis yra uždraustoji zona, užrakintais vartais.

Tai buvusios Klaipėdos apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės palikimas. Ištikima socialdemokratų bendražygė nenuskriaudė ir savęs: palikdama solidų postą ji jau turėjo dailų namelį Giruliuose, Skautų gatvėje Nr. 32, kur V.Lukošienei valdant apskritį buvo įkurtas ir tvora aptvertas rezervatas pajūrio turtingiesiems. Jai sutikus šis valstybei priklausantis sklypas 99 metams išnuomotas kotedžus pastačiusiai bendrovei.

Tačiau kotedžų savininkai neilgai mokėjo valstybei mokesčius. 2008 metų liepą kurortinėje zonoje esanti valstybinė žemė jiems buvo parduota. Žemė Giruliuose, Skautų gatvėje, parduota kotedžų savininkams tada, kai Klaipėdos apskričiai vadovavo Vytautas Rinkevičius, kuris ir pats turi interesų šiame kvartale. Skautų gatvės 24-asis namas įregistruotas jo uošvės, 76 metų rietaviškės Stasės Gailienės, vardu. Suprantama, kodėl V.Rinkevičius skubėjo parduoti valstybinę žemę uošvei ir kaimynams, kol dar buvo nesibaigusi jo kadencija apskrityje.

Taigi, mieli Klaipėdos ir visos Lietuvos gyventojai, taip yra naikinama mūsų Lietuva ir mūsų vaikų ateitis. Tarybiniais laikais Lietuvoje prie jūros buvo 14 vaikų stovyklų, dabar veikia tik „Žilvitis“ ir „Pasaka“ priklausančios Klaipėdos rajono savivaldybei. Šventojoje veikia „Energetiko“ bei Palangoje esanti „Raganės“ stovykla. Klaipėdoje nebėra vaikų? Ar norime, jog jų nebeliktų?

Tai pensininkų iš tiesų per 12 veiklos mėnesių prisikaupė daug, nes, kaip mes ir deklaruojame – “Čia idėjos auga greičiau”.

Taigi, prašom, čia eks huberių (nors jei jau kartą tapai huberiu, tai visam gyvenimui:)) sąrašas:

pradėję samdomą darbą:

rinkodaros specialistas Mindaugas Savickas tapo United Agencies direktoriumi, Gintautas Miliauskas ir Adomas Paltanavičius įsidarbino Google, teisininkas Linas Čižauskas prisijungė prie Hubo kaimynystėje esančios advokatų kontoros, projektų vadovė Indrė Kreivytė tęsia karjerą ISM’e, SEO meistras Justas Gvozdiovas, vertėja Skaistė Kozulaitė, dizaineris Vaidotas Dambrauskas taip pat prisijungė prie samdomų žmonių.

Gintas San Francisko hube

išsinuomavę atskiras patalpas (kol kas hubuose neturime atskirų kabinetų nedidelėms komandoms ir nesam subalansuoti:) mėgstantiems daug kalbėti telefonu) – džiugu, kad žmonėms sekasi:

IT projektų vadovas Aleksej Kovaliov, plečia savo startuolį Inno Force, interneto sprendimus kuriantis Juozas Lizdenis (Id64), mobilių programėlių kūrėjai Darius Kudarauskas ir Kęstutis Dragūnas su Seminte/MobFree, finansų konsultantas Ignas Degutis, Tomas Čerkasas, kartu su Skirmantu Jurgaičiu ir Arvydu Kurpuvesu, kuria mobilias programėles Utopus Apps (tiesa, Tomas, jau išėjo iš Utopus Apps), Andrius Masiulis ir Laurynas Kundrotas su Urban Day, web dizaineris ir e-parduotuvių savininkas Audrius Vrubliauskas su Vaiko erdve, kelionių organizatorius Mindaugas Majauskas, e-verslo atstovas Mantas Pakamorė, Mindaugas Kutka – DeŽavu.

grįžę namo (old habits die hard):

web dizaineriai Šarūnas Savickas, Giedrė Kavoliūnaitė, Justas Osipovas, konsultantas/vertėjas Laimas Fergizas, programuotojai Vilnius Ramanauskas, Arvydas Papinigis, Jonas Šimkus ir Karolis Grigaliūnas, e verslo plėtotojas Tomas Petrikaitis, tekstų rašytoja Goda Prapuolenytė prižiūri pagausėjusią šeimyną, programuotojai Andrius Paurys ir Kęstas Mačiulaitis persikraustė gyventi į Kauną, architektas/idėjų generatorius Linas Matulis, Ramūnas Čepaitis, Darius Nemeikšis, fotografas ir Krepšinio širdies vadas Tomas Tumalovičius, prancūzas rinkodaros konsultantas Brice grįžo į Prancūziją Tomas Ščerbinskas nusileido Berlyne, o Motiejus Jakštys grįžo tęsti studijų į St.Andrew koledžą Škotijoje.

Spalio 28 dieną perspausdinome Genevieve DeGuzman įrašą apie skirtingų darbo erdvių: kavinės, biuro namuose ir coworkingo centro – palyginimą. Reikia viską išbandyti, kad galėtum pasirinkti, tai, kas tau labiausiai tinka esamam gyvenimo etape.

Kas nepapuolė į aukščiau esančias grupes:

Olegas ir makaronai

Oleg ir Marina Janeikos šiuo metu valgo makaronus Saigone nes įpusėjo savo 6 mėnesių kelionę po Pietryčių Aziją. Verslo simuliacijų specialistė Jurga Šarkovaitė išvažiavo metams studijuoti į Limą, Peru. Čia jos tinklaraštis.

Sąrašas nėra pilnas ir jo tikslas nėra išvardinti visus kūrybingus ir aktyvius žmones, kurie buvo hubo nariais. Kaip kurie iš narių išeina dirbti pas klientus ir, pasibaigus užsakymui, toliau tęsia narystę pas mus.

Jei ką praleidau ar suklydau, tai parašykit ir pataisysiu. Sąrašą nuolat papildysiu – istorija turi žinoti savo didvyrius:)

Noriu padėkoti prie hubo kūrimo prisidėjusiems žmonėms: idėjos plėtotojams Vladui Sapranavičiui, Eigirdui Žemaičiui, Arnoldui Rogoznyj, Valentinui Šarėjui,  savanoriams Benui Plentui, Brigitai Kaleckaitei, Pauliui Vėželiui, Jokūbui Leipui, Rasai Urbanavičiūtei, Marijai Marcinkevičiūtei, Martynui Stonkui, Dovilei Rinkūnaitei, Rūtai Treinytei ir visiems rėmėjams. Žinoma, kad svarbiausi vis dėlto yra nariai, be jūsų hubo nebūtų.

Vėl turime laisvų vietų – laukiame ir tavęs tampant huberiu.

Share on Facebook

jeigu sugebėtume įvertinti ir panaudoti tai, ką turime. Žinoma, Kauno Dainų slėnyje netilptų 22 000 klausytojų. Tiek jų telpa bemaž pačiame Berlyne esančioje didžiausioje atviroje koncertų salėje – garsiajame Waldbuehne amfiteatre, kuriame vyksta išimtinai klasikinės muzikos koncertai. Turėdami panašios konfiguracijos ir miesto dydį bei poreikius atitinkančią erdvę Kaune jos visai neišnaudojame. Dar daugiau – mąstome, kaip iš viso ją sunaikinti, kad neliktų problemos. Riboto mąstymo verslininkai nebežino turintys savo rankose neįkainojamą turtą. Deja, gyvename skurdžios fantazijos ir jokia logika nepaaiškinamo “verslo” slėnyje…

Citatos šaltinis: http://www.giedriuskuprevicius.lt/

Filed under: Baltijos šalys, Besmegeniai, Bundančiam protui, Interesting, Kultūra, Menas, Music, Svarbu, Vietinės aferos, Šiuolaikiniai intelektualai Tagged: “verslo slėniai”, amfiteatras, Dainų slėnis, Giedrius Kuprevičius, Kaunas, Kauno vargai, klasikinė muzika, koncertai, korupcija savivaldybėse, kultūra, Lietuva, menas, miesto problemos, Parduota Lietuva, verslo interesai prieš žmonių interesus

Share on Facebook

Valdžios ir verslininkų puoselėjamame Vilniuje dar yra „gero skonio“ nenuzulintų vietų, spinduliuojančių autentišką vitališkumą. Jose publikos margumas, o ne dekoracijos sukuria nepakartojamą atmosferą, bet kokiam vakarėliui, koncertui ar muzikiniam eksperimentui.

Čia net menkiausias judesys virsta įvykiu, o nuo scenos sklindantis garsas (net jei tai ir triukšmas) gali sukelti orgazmą tikros muzikos išsiilgusioms ausims.

Ta stebuklinga vieta – tai mažas nudrožtas gabalėlis naujam gyvenimui prikelto „Geležinio kablio“. Džiugiausia tai, kad ji ten buvo ir iki prikeliant „Kablį“.

Todėl ten nepatenkama per pagrindinį įėjimą. Reikia prasisprausti pro Ivanauskaitės skverą saugantį katiną, eilę šiukšlių konteinerių ir aprūdijusias geležines duris. Už jų – paslaptinga triušio uola. Vos peržengus jos slenkstį prasideda stebuklingas kritimas. Tai vieta, kurioje atlikus tradicinius įėjimo į klubą ritualus, gaunama tokia reta ir dabar jau kone aukso vertės galimybė gerti savo atsineštus gėrimus. Bet ne tam, kad apspangtum, o tiesiog pasiduotum kartu su muzikos garsais į orą kylančiam smagumui.

Mat nepaisant galimybės gurkšnoti, žmonės čia visų pirma ateina klausytis ir pasiduoti muzikos šėlsmui. Išlaisvėję, šokantys ir šokinėjantys kūnai, užvaldyti muzikos magijos. Muzikos, nesupančiotos jokiais įsipareigojimais ar kanonais.

\

Nuotraukų autorius Paulius Karpas.

Klaipėdos miesto tarybos posėdyje, spalio 27 dieną, buvo patvirtintas projektas „dėl leidimo imti ilgalaikę 7 milijonų paskolą investicijų projektams finansuoti“. Projektą tarybos posėdyje pristatė, Klaipėdos finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė. Pristatyme Rūta Kambaraitė teigė, jog bus imama ilgalaikė 7 milijonų paskola iš banko, investicijų projektams finansuoti. Projekto teikėjas -Savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Sprendimas suderintas su Finansų skyriaus  vedėja, Rūta Kambaraite ir Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininku Rimantu Taraškevičiumi. Rūta Kambaraitė tarybos posėdyje teigė jog pinigai daugiausia bus skirti vaikų darželiams, nes norima atlikti darbus kokybiškai, jog nereiktų po to griauti ar iš naujo vedžioti laidus. Vienintelis tarybos narys Viačeslavas Titovas pasiteiravo kam tiksliai bus panaudoti šie pinigai? Kokiems projektams?. Į klausimus Viačeslavui nebuvo atsakyta. Sambūrio „Būkime vieningi“ komandai teko keletą dienų padirbėti, jog sužinotų kam skirti šie 7 milijonai. Galų gale išsiaiškinome jog šie pinigai yra skirti „Švyturio arenos“ skolai padengti. Slaptame rašte kurio negavo tarybos posėdžio metu nei vienas tarybos narys, išskyrus merą Vytautą Grubliauską, rašoma jog pinigų reikia susimokėti skolas rangovams už areną ir būtent lygiai 7 milijonų. Kur dingo kiti minimi projektai (daugiskaitoje)? Šio rašto nėra netgi Klaipėdos savivaldybės tinklalapyje, jis saugomas po septyniais užraktais  „Argus“ apsaugos tarnybos Klaipėdos miesto mero sekretoriate. Štai jums ir atsakymas, kam reikalinga merui apsauga… . Plačiau apie tai video reportaže.

www.ekspertai.eu

(Paveikslas: “Slowly After” Jace Wallace)

Koks didelis skaičius….
Ir kokia ilga gyvenimo trukmė!

Svaiginanti laiko dovana.

Štai tais laikais gimęs vaikas sulaukti 6 metų turėjo 64% galimybę, bet 35 metų sulaukdavo tik 16%, o 60 vos 3%. Todėl visuomenėje turėjo vyrauti vien vaikai ir žmonės ~20 metų amžiaus. Spėjama gyvenimo trukmė Europoje tada siekė vos 30-31 metus, bet sulaukus 21 metų tikimybė labai išaugdavo sulaukti ir 60-ties.
Šiandienos ir niūdienos palyginimui – neolite numatoma gyvenimo trukmė tebuvo 20 metų, nors fiziškai žmonės mums buvo praktiškai identiški (bet gyveno tikroje ekologijos fanatikų fantazijoje…)

Žinoma, visuomet egzistuoja dalis žmonių, kurie bijo pasenti. Kai kurie bijo net užaugti ir galutinai subręsti – jie vargiai beįsivaizduoja savo gyvenimą sulaukę ketvirtos dešimties.

Kartais jaučiuosi taip, tarsi gyvenčiau ateityje.

Ir net negaliu įsivaizduoti, kaip atrodys pasaulis dar po 100 metų…