Šiandien su šeima buvome Jūrų muziejuje ir Nidoje. Mudu ir trys mūsų vaikai (nes Augustas išvyko su mano tėvais) patraukėme į Klaipėdą. Iš pradžių manėme, kad tiesiog važiuosime į Jūrų muziejų, bet po to apsisprendėme aplankyti ir Nidą. Man patiko Jūrų muziejaus tinklalapis – jau toks įtraukiantis. Bet vos nuvažiavus pasitiko kita realybė: a) Prie [...]
Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako atsakymas į žurnalistų dažniausiai užduodamus klausimus.
Jau minėjau anksčiau, kad šis žaidimas atsirado mūsų namuose po Vaikystės Sodo stalo žaidimų renginio. Mudviems su G jis labai patiko, tad – neilgai trukę – įsigijome. Žaidimas yra paprastas: žaidžia keturi žaidėjai, ir kiekvienas stengiasi kuo greičiau pasiekti priešingą stalo žaidimo lentos pusę. Kiti – lygiai taip pat. Tik tiek, kad visi dar gali [...]
Į šį spektaklį keliavome kitą dieną po “Grybų karo”. Žodžiu, buvo visiškai teatrinis savaitgalis: abi dienas po spektaklį. Pradėsiu nuo to, kad man spektaklis labai patiko. Ėjome į spektaklį su mūsų krikšto dukros šeimyna, tad vaikai buvo 7.9, 6.4, 6 ir 3.6 metų. Rašoma, kad spektaklis yra skirtas vaikams nuo 5 metų. Tiesa. Gertrūda – [...]
Turiu pasakyti, kad į spektaklį ėjau su išankstine nuostata: perskaičiusi knygą ir Giedrės komentarą nerimavau, kad nusivilsiu ir aš. Aišku, svarbiausia buvo, ar patiks merginoms. Pats nuvykimas buvo ne itin linksmas: Gertrūda supyko, kad jos nenešiau nuo mašinos, tad visa pikta verkė. Tačiau – kai jau atsisėdome – nuotaikėlė pakilo. Ir tada…atsistojo, o kėdė tik [...]
Šįvakar – nes berniukai išvažiavo slidinėti su seneliu ir jo šeimyna į Anykščius – su mergaitėmis žaidžiame Smart Games stalo žaidimus. Apskritai su Smart Games Belgijoje mus supažindino Mortos draugės Ringailės šeimyna. (Beje, Ringailė buvo pirmas vaikas po Augusto, kuris dėliones dėliodavo visai ne pagal amžių!) Pirmasis žaidimas, kurį pamatėme, buvo Colour Code. Augustas tą [...]
Kiek kartų per dieną ištariate šią frazę? Aš stengiuosi sakyti kuo dažniau. Dažniau. Ir dar dažniau. Gal kartais tai atrodo cheezy tiems, kuriems tai sakau, bet iš tiesų – ypač atsisveikindama – visada pagalvoju, kad – jeigu nebesusitikčiau – norėčiau, kad tai būtų paskutinė frazė, kurią mano mylimas žmogus prisimintų iš mano lūpų. Netikiu, kad [...]
Šįvakar penkiese susėdome žaisti stalo žaidimo. Jį pirmą kartą žaidėme per Vaikystės Sodo tėvų ir auklėtojų asociacijos stalo žaidimų vakarą: susirinko nemažai tėvelių (kai kurie poromis, o kai kurie – po vieną), buvo nusamdyta kompanija, kuri davė įvairius stalo žaidimus ir du vakaro vedėjus, kurie ir paaiškindavo, kaip reikia žaisti vieną ar kitą žaidimą. Tą [...]
Šįryt su merginomis atlikome bandymą. G prisiminė skaitęs ir matęs, kad tokioje temperatūroje – jeigu pili verdantį vandenį – jis virsta garais. Ką gi, išbandėme ir mes. Smagiausia buvo matyti merginas ir plojančias, ir šūka…
Jau kartą rašiau, kad, grįžę iš Belgijos, stalo žaidimus žaidžiame daug rečiau. Na, vien tai, kad vėlai grįžtame namo. Ir tai dar ne viskas. Grįžę namo dar gaminame valgyti. Ir aš dar turiu mažų mažiausiai dešimtį el laiškų ir dar vieną-kitą-antrą-penktą darbelį. Kuo tai skiriasi nuo Belgijos? Tuo, kad Belgijoje aš jau beveik visada būčiau [...]
Po 15 metų laukimo ir daugybės atidėliojimų Duke Nukem Forever pasak paskutinių pranešimų jau pasirodė prekyboje. Aš vis dar netikiu. Bet jeigu tai netyčia pasirodys tiesa, tai nusipirksiu vien dėl šių vaizdų: Ir man nusispjauti, ką apie mane galvos ar kalbės. Taip, aš vis dar nesubrendau ir jumoro jausmas man reiškia daugiau nei išskirtinė kokybė. [...]
Naujus Metus pradedame kelione pas Kalėdų Senelį. Prieš tai užvažiuojame ant didžiausio Laplandijos kalno. Sninga ir šąla – galų gale pajaučiame tikrą žiemą, kai yra ne -5, o -15! Nuo kalno atsiveria nuostabi panorama – abi Rovaniemi upės, miškai, sniegas. Ir, žinoma, slidinėtojų trasos ir pan. Mes jau antri metai nevažiuojame slidinėti, tai taip net [...]
Žinote tą posakį, kad reikia kažko labai norėti, ir dažnai aplinkybės taip susiklosto, kad tai, apie ką vis dažniau ir garsiau galvodavote, ima ir įvyksta. Amerikiečiai sako: be careful what you wish for. Trumpai tariant, svajok atsargiai. Bet šįkart džiaugiuosi, kad svajojau, nes…su visa šeima esame Laplandijoje! Tikrai taip. Šiek tiek įžangos. Mano amerikietiška mama [...]
Praeitų, 2011 metų pabaigoje prieš pat Kalėdas sulaukiau netikėtos dovanėlės kuri matosi aukščiau esančioje nuotraukoje. Netikėta todėl, kad tikrai nelaukiau jokio siuntinio iš Samsung ir juolabiau iš Latvijos kur yra pagrindinė Samsung atstovybė Pabaltijos šalims. Nors po daugybės įrašų apie … Skaityti toliau →
Taip gyvenau gerą mėnesį. Pietaudavau mieste, kur išeidavau užfiksuoti šaligatviais ropojančių dūsaujančių dvikojų bifšteksų ir semtis įkvėpimo. Kadangi stengiausi apsiryti ir sugaudyti plevenančias inspiracijas vienu metu, tai besikalbėdamas su savimi prisigaudydavau tiek oro, kad grįžęs namo nusimesdavau karališką eilutę ir apsiglėbęs liesas pamėlynavusias kojas dvi savaites neskalbtomis naminėmis drapanomis, atsitūpęs porceliano soste garsiai riaugėdamas gamindavau [...] [...]
Taigis šiandien toks magiškas skaičius 11 11 11 11:11:11 tai nusprendžiau prisijungti prie visuotinės isterijos ir parašyti 11 atsitiktinių faktų apie save. Sausio mėnesį jau buvau parašęs 7 faktus, tai šiandien dar 11 naujų: 1. Niekada nemačiau Džeimso Kamerono filmo … Skaityti toliau →
Daugelį žmonių piktina dirbtinai sukeltos maisto produktų kainos. Prekybos tinklai Norfa, Rimi, Iki ir Maxima primena kietai surištą šluotą, kuri gerai išvalo pinigus iš pirkėjų kišenių ir drebia į akis nuol…
Nauji pasisakymai