Archive for the ‘Teatras’ Category

Psl. 1 iš 212

Ypač vertinu bei išnaudoju galimybes pasimėgauti rusiško teatro trupiniais, retkarčiais nubyrančiais Lietuvoje. Matyt, vis tikiuosi pajusti tą retą poskonį vėl ir vėl… Ir kartais pavyksta, kaip per Maskvos Kinetinio teatro spektaklius Menų spaustuvėje praeitą savaitę.Komiksų ir lindyhopo spektaklis „Senė“ – smagiausias teatrinis kreizas matytas šiais metais.

Šiemet mažylė jau ketvirti metai dalyvavo kalėdiniame mano darbo renginuke vaikams. Tradiciškai jis vyko VMT, kur tradiciškai buvo rodomas naujausias teatro spektaklis vaikams, šįmet – „Mama katinas“. Kai į sceną išėjo vyrai-katinai ir išskleidė rankose peilius, man net šiurpas per nugarą perėjo. Niūri aplinka ir šiukšliadėžėje nugaišusi žuvėdra… Negalėjau pameluoti mažylei, kad ji išskrido, turėjau [...]

Vilniuje gausu festivalių.
Ir visi jie – išskirtiniai.
Ne šiaip sau pasirinktos meno šakos sukauptų turtų demonstracija varguoliams.
Dažniausiai tie festivaliai – tai savotiškas langas, per kurį galima plačiau pasižiūrėti į pasaulį, iš arti pamatyti tokius dalykus, apie kurių egzistavimą (jei nesi tos srities specialistas) net neįtarei.

„Sirenos“ nuo pat jų atsiradimo mane žavėjo tuo netramdomu ir dažnai ausį [...]

Šį straipsnį skiriu atpalaiduotam mąstymui. Menkam susimąstymui apie tai, ko iš tiesų nori. Tai yra apie paprastą gyvenimo pusę ir jos „ne konfliktus“. Apie vaikystę ir prisiminimus. Kuo čia dėtas gatvės menas? Na, aš manau, jog vaikai ir gatvės atlikėjai- jie kažkuo panašūs. Gal dėl to vieni kitus ir supranta. Kada kūryba nuoširdžiausia? Kai neturi [...]

Šį kartą pasakojimą apie kūrybą, piešinius ir įkvėpimą noriu pradėti trumpu įvadu susijusiu su matematiniais skaičiavimais, šių dienų technologijomis bei išradimais. Kam girdėta, kam ne, bet egzistuoja toks prietaisas kaip spirografas – mechanizmas kuriantis geometrines, matematiškai apskaičiuojamas linijas, moksliškai dar vadinamas hipotrochoidais ir epitrochoidais. Egzistuoja kelių tipų spirografai – elektroniniai, susidedantys iš plastikinių pavarų, įvairaus [...]

„Wayne McGregor pasaulis yra tolimas centralizuotai šildomoms auditorijoms Royal Ballet mokykloje bei delikatesiniams sumuštiniams Covent Garden‘e. Tai mąstymas, kuris sąveikauja su gyvo pasaulio konfliktais bei laisvumu, technologinės revoliucijos žiaurumu, žmonių bendrumu ir tuo pačiu neišsenkama jų skirtybe. Tai naujas pasaulis Royal Ballet teritorijoj, renesansas bet kuria šio žodžio prasme. (Norman Lebrecht)“ – Norman Lebrecht. “The [...]

“Movement never lies. It is a barometer telling the state of the soul weather to all who can read it.” “Judėjimas niekuomet nemeluoja – tai barometras, atspindintis sielos būseną visiems, kurie sugeba tai perskaityti.” Šiais žodžiais prasideda įžanga į video, nors iš tiesų jis susideda iš kur kas daugiau nei vien tik šokio (tai ir [...]

Pirmą kartą susidūrusi su „Ship of fools“ nesupratau nei kas tai per žmonės, ką jie veikia ir kaip gyvena. Žinoma, teisindama savo neįžvalgumą turėčiau pridurti, jog pirma pažintis su laivo aktoriais įvyko jau po vidurnakčio, gurkšnojant ouzo (anyžinė degtinė) keistai dekoruotame laive. Visi labai draugiški, laisvai bendraujantys ir atviri – netrukus buvo surengta ir ekskursija [...]

Savaitgalis prasidėjo liūdnai, nes mažylė po apsinuodijimo jautėsi prastai. Teko paaukoti Liepos koncertą, į kurį svajojau nueit. Na bet, laimei, šeštadienį situacija pagerėjo ir išvažiavom pasižiūrėti bent FIDI dinozauro. Šiemet fizikai Saulėtekyje buvo sukonstravę netgi traukinuką, važiuojantį ant aukštai pakeltų bėgių. Nepasivažinėjom, nes tingėjom laukti nemažoje eilutėje. Kitos pramogos mums atvykus jau irgi buvo pasibaigusios [...]

Pastarosiomis savaitėmis aš paskendusi Eurovizijos reikaluose. Vėl lankomės atrankose, o sekmadieniais esu priversta dirbti. Su mažyle žiūrėjom Eurovizijos atrankas ir per TV, bet šiemet ji kol kas nerado nieko, kas jai taip patiktų, kaip pernai patiko „Inculto“ (vis prašydavo įjungti juos paklausyti). Iš tiesų nieko tokio linksmo ritmiško šiemet ir nėra. Net pati sau nieko [...]

Pablo Wendel – jaunosios kartos menininkas, mažai liestas kritikų ir dar neįvilktas į kuratoriaus aprašytų koncepcijų rėmus, tačiau sulaukęs dėmesio iš masinės žiniasklaidos, socialinių tinklų ir jau šiais metais patekęs į keletą pripažintų parodų bei galerijų (Bloomberg Contemporaries 2010, Saatchi geriausių abiturientų apdovanojimai). Pagrindinis vaikiną iš minios išskiriantis bruožas tikrų tikriausiai susijęs su šmaikštumu ir [...]

Teatro poreikis

19, Nov 2010

Mažylė ir toliau lepinasi teatru. Šią savaitę žiūrėjom IV kurso vaidybos studentų pantonimos spektaklį „Pupi Pipa Pupi“ (žr.foto). Neįprastas žanras. Visas siužetas kuriamas garsais ir judesiu. Mažylė džiaugsmingai sutiko nematomos katės miauksėjimo, mušinėjamo kamuolio garsus, apsidžiaugė atvažiuojančiu traukinuku (iš blondinių). Vis dėlto spektaklis (nors ir kviečia visus nuo 3 metų) labiau orientuotas į suaugusiuosius – [...]

Savaitgalį su mažyle žiūrėjom Keistuolių teatro spektaklį „Dutūkstantmečio kurmis“. Spektaklis orientuotas į kiek vyresnius vaikus, puikiai supažindina su kelnių gavimo procesu (linų auginimu, mynimu, siuvimu ir tt.), nepaisant to, mažylei patiko. Net tai, kad aktoriai beveik nebuvo persirengę gyvūnais, jai nesutrukdė, tereikėjo paaiškinti, kuris gi tas kurmis, ežys, pelė ir kt. Ta proga prisiminiau smagų [...]

Knygos ir teatras

3, Nov 2010

Pastaruoju metu mažylę aktyviai vedu į teatrą. Iš „Lėlės“ teatro repertuaro jau matė „Pasaka apie vėžliuką“, „Kiškių sukilimas“ (šis patiko labiausiai, prašo dar kartą pasižiūrėti). Paskutinius du savaitgalius pasižiūrėjom „Daktarą Dolitlį“ ir „Katės namai“. Kai knygyne pamačiau knygą apie daktarą Aiskaudą, nusprendžiau, kad mažylei patiks, nes joje daugybė gyvūnų. Neprašoviau. Tad sumaniau ją nuvesti ir [...]

2007 m. Kaunas. Kauno valstybinio dramos teatro vadovas Gintaras Varnas įteikė direkcijai prašymą atleisti jį iš teatro meno vadovo pareigų. Iš tikrųjų problemos brendo seniai. Yra du svarbūs momentai: vienas jų – valstybei, ko gero, neoriginalus, banalus atlyginimų klausimas; kitas – paties Kauno dramos repertuarinio teatro specifika., – bėgdamas iš savo rankomis sugriautų Kauno dramos [...]

ATVIRAS LAIŠKAS Dėl grupės teatralų vykdomos purvo pylimo akcijos, nekorektiškų pareiškimų apie Lietuvos nacionalinį dramos teatrą ir teatro žiūrovus Lietuvos Respublikos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos kultūros ministrui Mes, Lietuvos žmonės, manantys, kad esame inteligentai, kategoriškai nesutinkame su grupės asmenų, pasivadinusių Teatralais, atviru laišku Lietuvos Respublikos Prezidentei bei padarytu viešu pareiškimu dėl situacijos [...]

Jonas Vaitkus – kovotojas už tikrąjį meną ar vis tik jo griovėjas? Trumpa Jono Vaitkaus dosjė verčia susimąstyti. Įspūdingas pasirengimas Tarybiniam kūrėjui, 1969-1974 m. studijos Leningrado valstybiniame teatro, muzikos ir kinematografijos institute, įgyta režisieriaus specialybė. 1978-1980 m. studijos dvimečiuose Valstybinio kinematografijos komiteto kursuose Maskvoje. Tuo metu tai buvo pagirtina ir perspektyvu. Tik nieko gero didis režisierius tuo [...]

Atskiroji nuomonė: esu įsitikinusi, kad paskelbtas ,,Teatralais pasivadinusių asmenų kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę ir Kultūros ministrą” dar vienas šešėlyje stovinčio klano bandymas, pasinaudojant juodoje politikoje nesusigaudančiais asmenimis, atlaisvinti vietą klano interesams ir atstovams Lietuvos nacionalinio dramos teatro erdvėje. Tikslas šio ,,pasipiktinimo” pats pragmatiškiausias, užimti puikiai sutvarkytą ir pritaikytą, sėkmingai veikiančią valstybės finansuojamą struktūrą, savo [...]

Mes, Lietuvos menininkai ir inteligentija kategoriškai nesutinkame su viešu pareiškimu apie Lietuvos nacionalinį dramos teatrą, kurį atvirame laiške pateikė grupė asmenų, pasivadinusių Teatralais (J. Vaitkus, G. Varnas, A. Giniotis, G. Padegimas, O. Koršunovas, I. Aleksaitė, E. Bajorinienė, A. Girdzijauskaitė, V. Kalpokaitė, G. Mareckaitė, R. Marcinkevičiūtė, R. Vasinauskaitė, I. Veisaitė) ir nuo jo atsiribojame. Mes nedelegavome [...]

Atsidarius internetinę svetainę www.theatre.lt neradome jokios informacijos apie darbuotojus. Po to tik sužinome, kad organizacija tai yra vienas Audronis Liuga. Pabandykime šiek tiek paanalizuoti 2008 m. ,,Vieno žmogaus Audronio Liugos organizacijos” projektus ir jiems Valstybės skirtą paramą. Projektui teatro metraštis – ,,Lietuvos teatras” skaitmeniniame DVD formate 2008 m. iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo [...]

Atviras laiškas Lietuvos teatrų žiūrovams, tarp jų – Jos Ekselencijai Daliai Grybauskaitei ir gerb. ponui ministrui Arūnui Gelūnui Dabartinė Lietuvos nacionalino dramos teatro Meno taryba, patvirtinta Lietuvos kultūros ministerijos, nebus atlikusi savo pilietinės ir kultūrinės pareigos iki galo, jei dabar, baigiantis eilinei koleginio patariamojo darbo kadencijai, neišsakys savo nuomonės ir nepaaiškins Lietuvos teatro žiūrovams, kas [...]

Praėjusį savaitgalį šiek tiek pasikultūrinom. Penktadienį kartu su mažyle kyštelėjau nosį į Vegetarų šventę Rotušės aikštėje. Kaipmat sukritikavau ten siūlomą produkciją – sojos pupelių vietoj pieno ir mėsos negaliu vartoti (pučia pilvą); ruginė duona man kelia rūgštingumą; į kažkokius kepamus pyragėlius buvo pilamas aštrus raudonas padažas su paprikom ir pomidorais. Ant duonos patepė paragauti kažkokio [...]

Pastarosiomis dienomis į savo el pašto dėžutę gaunu įvairiausių pranešimų spaudai. Atrenku tuos, kurie man įdomiausi ir perkeliu į savo tinklaraščio erdvę. Šio spektaklio mintis sudomino, nes užkabino ši citata: “Visa spektaklio kūrybinė grupė <…> stengiasi išvengti infantilumo ir štampų, kuriais „apaugo“ teatras vaikams. Jie kuria mažiems žmonėms, kurie anaiptol nėra kvailiukai. Vaikai viską supranta [...]

Suvaidintas tėtis

7, Sep 2010

Vakar palikę mažylę nakvoti pas senelius, pasižiūrėjom monospektaklį „Tėtis“. Nesijuokėm tiek, kiek tikėjausi. Gal dėl tos triukšmingos blaškančios „Niujorko“ aplinkos. Gal dėl to, kad kai kas spektaklyje pernelyg hiperbolizuota, kas mums nebuvo aktualu. Tačiau buvo įdomių minčių. Buvo juokingų situacijų. Matyt geriausia šį spektaklį žiūrėti, kai laukiesi arba kai tik susilaukei vaiko. Tuomet viskas turėtų [...]

Tęsdama savo veiklą „Meno duobė“ rugsėjo mėnesį pristatys jaunuosius Estijos performansų menininkus. Šie menininkai Europoje pripažįstami kaip akyvūs, kompromisų neieškantys kūrėjai. Jų akcijose žmogiškasis kūnas naudojamas kaip neišvengiamybė,tarsi kūrybinio proceso mediumas, forma įvairiausių žmogiškųjų bei socialinių aktualijų perteikimui. Visi pristatomi menininkai aktyviai veikia Taline įkurtame „Art Container“, savotiškoje „meno gamykloje“, kuri vienintelė Estijoje pristato performansus [...]


Psl. 1 iš 212

top