Kartais sunku patikėti, kad ne taip ir seniai klausiausi Mark Leckey paskaitos, jo pasakojimo apie savo kūrybą. Tuomet net ir sukoncentravusi dėmesį nesuvedžiau į visumą jo dėstomų minčių, užgožtų jo asmenybės charizmos. Galų gale kažkokiu nežinomu būdu išsiaiškinau, kad supratimas ateina stengiantis mažiau suprasti, labiau pasiduoti įtakai bei patikėti nebūtais dalykais, apie kuriuos jis taip [...]
“Personnes” Žinoma, klausimas nelengvas ir turintis begalę atsakymų. Bet tarkime, kodėl napabandžius tapyti? O dar vėliau, jei kils noras, gal netgi tapti pasaulinio garso menininku? Christian Boltanski yra paryžietis menininkas, savo karjeroje pasiekęs didžiulių aukštumų. Būdamas vos 12 metų jis tiesiog nustojo eiti į mokyklą ir pradėjo kurti. Save jis laiko tapytoju, bet geriausiai yra [...]
Nors šiuolaikinės visuomenės kritikai pastebi, kad kultūriškai koduota lytis, jos vaidmuo, normos, modeliai, apibrėžimai, o pagaliau ir aiškiai apibrėžtas lytinis identitetas nyksta, aplink vis dažniau pastebiu nebe naujus mėginimus dekonstruoti moters lyties vaizdinius į keliančius atmetimo reakciją, pasišlykštėjimą. Korėjiečių menininko Lee Ho-Ryon tapybos darbai su dvigubu išlaikymu ironiškai klausia, ko vertos šios dekonstrukcijos, jei mėginimas [...]
Kas būdinga geram muzikos festivaliui? Tiksliau – netgi puikiam. Į kurį norėtųsi lėkti čia ir dabar nepaisant situacijos ar jūsų ketinimais pasipiktinusio oro nuotaikos. Taip, suprantama, galbūt ten turėtų groti mėgstamiausia jūsų grupė arba nemokamai dalinti dešreles su raugintais kopūstais. Tačiau egzistuoja ir kiti pasirinkimą nulemiantys aspektai, kuriais dažniausiai bent iš dalies vadovaujasi vizualinę aplinką [...]
Ateinantį šeštadienį birželio 5 dieną 15.00 val. kviečiame visus į susitikimą su Jeanne van Heeswijk ir Marcel van der Meijs, kurie pirmą kartą Kauno bienalės kvietimu aplankė Kauną 2009 metų vasarą. Jų vizito tikslas buvo susipažitni su Kauno senamiestyje esančia „Kauno pilies“ autobusų stotele (kurios teritorijoj yra alaus baras, tualetas, kioskas ir kebabinė) ir sukurti [...]
Kažkur tarp daugybės protingų žmonių ištartų žodžių/idėjų/minčių vis prisimenu, kad genialumas slypi priešybių derinime. Šįkart rizikuoju pristatydama jums taip labai tarpusavyje nesusijusius menininkus, kaip tik įstengiau surasti ir sugalvoti. Jie gyvena skirtingose kultūrinėse pasaulio ašyse, dirba visiškai skirtingomis priemonėmis, svarsto ir galbūt netgi tiki visai skirtingais dalykais. Spėju, kad jie patys nė nepažįsta viens kito [...]
Sakydavau ir tebesakau sau, kad visuomet svarbu stebėti tai, kas nepažinta, neatrasta, galbūt tolima, bet ne tiek, kad nejustum ryšio su tuo, greičiausiai pasąmoninio ryšio pažinti. Šios fotografijos – tai labai moteriškos ir subtilios moters Andreea Chiru mėginimas užfiksuoti judėjimą, kuris dažniau būdingas vyro akiai. Jose aš pajutau įdomų Andreea stilių, vietomis ištirpstantį santykį su [...]
Neįsivaizduoju, kiek siekia jūsų žinių toliai, bet man buvo netikėtas atradimas, kai beieškodama informacijos apie gatvės meną viename puslapyje užtikau, kad jo šaknys kildinamos iš piešinių ant uolų, siekiančių 20 000 metų. Aišku, nuo pirmųjų darbų ant urvo sienų iki dabar daug kas pasikeitė, bet ši sąsaja leidžia suprasti, kad gatvės menininkas nėra kažkoks mūsų [...]
Pamatyti ir tiesiog būti maloniai užgriūtam kūrinio masės, jėgos. Tai vienas iš didžiausių mano malonumų bent santykyje su vizualiuoju menu. Būtent tą galią pajutau ir pirmą kartą pamačiusi Nicko Cave darbus. Kita mintis, kuri atėjo į galvą: tai galėtų būti emocinis žmogaus drabužis. Groteskiškas, fantasmagoriškas, išprotėjęs, fobiškas. Juk būtent tai ir daugiau kunkuliuoja mūsų viduje, [...]
Besikalbėdama su Laura apie jos fotografijas, supratau, kad ieškoti dar daugiau istorijų ir pasakoti apie jas tiesiog negalima. Negalima išduoti autorės atsakymų į klausimus, kurie jos pasakojimuose užduodami, nes nebelieka jokio atradimo džiaugsmo. Šį subtilų skonio praradimą supratau jau daug vėliau – kai sužinojau, kokios makabriškos pasakos užkoduotos nuotraukose ir kaip pati autorė jas jaučia. [...]
Autorė: Raimonda Tamulevičiūtė Nenuostabu, kad šiuolaikinio meno tematika šiandien dažnai pristatoma įvairiuose informacijos šaltiniuose, juk tai – vienas iš greičiausiai besikeičiančių, įvairias raiškos formas įgaunančių reiškinių, todėl kalbėti ir diskutuoti visuomet yra apie ką. Kalbuosi su menininke Kristina Inčiūraite, kurios kūryboje derinamos įvairių menų rūšys, pradedant video menu, baigiant grafika. Solidžią tarptautinę patirtį turinti kūrėja [...]
Jau senokai keliu sau klausimą – kas yra menininkas? Kūrybiškumas, saviraiška, charizma, talentas? Ar turint šiuos kriterijus galima vadintis menininku? Gal pakanka gimti menininkų šeimoje, kur karta iš kartos mynė tuos pačius parodų takelius, kur nuo mažens supo visokio plauko personažai – rašytojai, dailininkai, režisieriai ir užaugus pasinaudojus plačiu pažinčių ratu bei iš menininkų [...]
Šių metų Venecijos bienalės arsenalas pradžiugino dviem vyrais, užsižaidusiais laiku. Pirmasis jų būtų Christian Marclay ir jo kino laikrodukų grandinė The Clock, kur kino būtasis laikas netikėtai pradeda judėti paraleliai žiūrovo esamajam. Apie šį darbą Meno Duobė jau rašė, iš arčiau susipažinti galite čia.
Prisipažinsiu, dėl asmeninių problemų, susijusių su kantrybe, prie pastarojo darbo pasėdėjau [...]
Pradėjau rašyti šitą tekstą, kai galvoje vis dar ūžė po „Kūrybiškumo kiosko“ renginių. (Aikštinga nuomotoja su puria chemine šukuosena Vilniuje! Megan Fox plakatas, pririštas grandine prie medžio nacio sodelyje Kaune! Vakarėlis pagal Barbra Streisand / Elitinė picerinė „Pasimatymas“ Telšiuose! Susitikimas su Lietuvos underundergoundo žvaigždėmis Šiauliuose! Prašmatni rezidencija Klaipėdoje!) Tačiau kelionė nebuvo vien apie gardžias picas [...]
Prieš porą savaičių ant devynaukščio stogo kažkuriame iš Kauno miegamųjų rajonų su atsitiktiniais draugais gėriau labai pigų vyną. Kartu su alkoholiu mano kraujyje tekėjo saldus laisvės pojūtis, kurio man, kaip ne vienam dienas naktis leidžiančiam siaurose Vilniaus senamiesčio gatvėse, taip trūko. Pamenu, kai, turbūt, to vidinio jutimo paskatintas, atsistojau ant briaunos, norėdamas pažvelgti žemyn.
Aš nebijau [...]
Praslinko visas laiko dešrigalis, o aš vis niekaip negaliu iškankinti šito teksto. Teisingiau – mane kankina žiauri dilema. Ką parašyti apie labiausiai lauktą muzikinį metų įvykį (kurio atgimimo kasmet laukiu labiau nei fenikso)? Ką parašyti?
Kai, kad ir kaip stengiuosi išgryninti po jo likusias emocijas, potyrius ar pojūčius, prisimenu tik viena – sąmonėje įsikerojusį nuobodulį.
Ir tas šiųmetis [...]
„Vakar savo dukrytei pasakiau, kad eisim klausytis koncerto į baseiną. Ji manim dar iki šiol netiki!“, – nugirstu entuziastingą pokalbį koledžo koridoriuje. Ėmiau galvoti apie vandens ir muzikos paraleles ir vis bandžiau įsivaizduoti… Fortepijonas baseine? Visas orkestras baseine?! Net lakiausia vaiko fantazija nesugebėtų sukurti tokio koncerto modelio! Pasirodo, svarbiausia galvoje turėti idėją, o visos jai [...]
„In art we trust“ („Mes tikime menu“), menų centras (FUHRWERKSWAAGE Kunstraum) Kiolne, Vokietija. Žodžiai Jochen Heufelder
Vis dar rašai žinutes pasauliui Facebook’e ant sienos ir stebiesi, kad tavo globalios ir itin svarbios mintys nieko nedomina?
Deja, turiu nuliūdinti, nesėkmingai atsilieki. Mes persikeliam ant stogo. To su čerpėm, kur laipioja drąsesni katinai ir kur paprastai mūsų žvilgsniai beveik [...]
The Clock, 2010. Nuotrauka B. Paplauskaitės
Kartą sustabdžiau savo draugą, kalbantį apie akimirkas, klausimu – O tai kiek trunka toji akimirka, a? Žinote, kaip laiko vienetas – sekundė, minutė, valanda. Tarytum kažkuriame iš mūsų pasaulių laikas skaičiuotųsi akimirkomis. Ir, pasirodo, skaičiuojasi.
Kompozitorius Christian Marclay šiųmetinėje Venecijos bienalėje kaip tik papasakojo apie tokį pasaulį – vaizdais, garsais, [...]
Kelionę pradėjom su daugmaž 3,54 euro ir be nustatytos nakvynės vietos („Coutch Surfinge skaičiau kad kažkur senamiesty yra burleskos teatras – kabaretas kuriame priima nakvoti!”, – tai kažkodėl skambėjo kaip neblogas planas). Gana logiškas sprendimas buvo tuos pinigus investuoti į porą puodelių kavos, kadangi maistas kaip koncepcija nėra labai įdomus, juo labiau, kad turėjom keistos [...]
Pasveikinkite mane sugrįžus į rašančiųjų ratą… Taip, žinau, jog žadėjau labai suaktyvėti dėstant savo mintis virtualioje erdvėje, tačiau šiuo metu panašu, jog įklimpau į didelį liūną, kuomet pamatau, išgirstu, sutinku ir susidomiu daugiau dalykų nei kad turiu laiko jais pasidalinti su kitais, nors ir labai to noriu. Fotoaparato kortelė perpildyta, video įrašai nebetelpa į hardą, [...]
*Bohema – laisvi menininkų susiėjimai, nelabai paisant visuomenės etiketo reikalavimų.
Pradėkim sąžiningai – nuo pradžių pradžios. Nemažas gabalas mano vaikystės prabėgo Klaipėdos „Bohemoje“. Toje vietoje, kur rinkdavosi ne patys atsakingiausi esami ir tuo metu dar būsimi Klaipėdos tėvai. Tokiu pavadinimu pačiame senamiesty gyvavo galerija ir bariukas. Bariuku vadinti gal ir drąsu – staliukų ten tilpo koks [...]
Dažais išteptos rankos grabalioja papus, tepa visą kūną, glamonėja prostitutę. Stačias pimpalas didžiajame ekrane, šalia ropojantis kalbantis tarakonas, betrykštanti aplink sperma, ištrykštamti tiesiai ant tarakono. Sutraiškytas spermoj tarakonas, didelis zoomas (video epizodas iš parodos).
Londone vakar atsidarė nauja galerija. Toks didelis didelis baltas kubas, baltos sienos, baltos lubos, baltas tualetas, viskas labai balta. Atidarymas buvo skirtas [...]
Nauji pasisakymai