Papildomo žibalo galime įpilti spekuliatyviniais pranešimais NeoGaf, pagal kuriuos naujasis Xbox turės šešių branduolių procesorių ir 2 GB operatyvinės atminties(mažai? dabartinis teturi tik 512 MB). Jei MCV vyriausiasis redaktorius guldo galvą, kad E3 šiemet bus stogą raunantis, tai reiškia tik vieną – Nintendo vakarėlis, kurio metu turėtų būti paskelbta Wii U pasirodymo data ir kaina, bus sužlugdytas, visos selebritės užsakytos Microsoft ir Sony doleriais, o žurnalistai iš Rytų Europos bus vaišinami “Kobros” alumi ir “Estrella” traškučiais.

Primename, kad E3 šiemet vyks birželio 5 – 7 dienomis, Los Angele, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Campalyst pavadinimas kilo iš dviejų angliškų žodžių sutrumpinimo Campaign ir Analyst – kampanijų analizuotojas. Šiuo metu jis leidžia sekti ir analizuoti Facebook ir Twitter paskelbtas naujienas ir nuorodas į pardavimų puslapius, kuriuose dar veikia ir Google Analytics lankomumo analizės sistema. Visa tai sujungta per bendrus API ir automatiškai renkama statistika, analizuojama ir pateikiamos išsamios ataskaitos. Paslauga yra mokama (mėnesinis mokestis), jos naudotojai didelės tarptautinės marketingo ir reklamos agentūros, bei prekių ženklai, turintys už socialinius tinklus atsakingus specialistus. Campalyst taip pat turės galimybę publikuoti reklamines žinutes į Facebooką ir Twitterį tam tikru metu (schedule) automatiškai. Tai bus papildomas įrankis interneto rinkodaros specialistams.

Paulius ir Dalia sutiko papasakoti ir apie projekto finansavimą. Campalyst projektas gimė Latvijoje Garage48 startup weekendo metu. Vėliau buvo įkurta kompanija Estijoje ir kurį laiką projektas buvo tobulinamas savomis lėšomis po darbo ir savaitgaliais. Tokiais tempais toli projektas nenuvažiavo, todėl jo savininkai pradėjo ieškoti galimybių gauti papildomą finansavimą. Tai jiems pasisekė padaryti, kai Campalyst buvo pristatytas SeedCamp investicijų fondui, kuris dažnai organizuoja įvairius SeedCamp renginius, skirtus pradedančioms įmonėms. Artimiausias SeedCamp renginys Šiaurės/Baltijos šalims numatomas balandžio mėnesį. Campalyst buvo pristatytas Niujorke vykusiame renginyje ir gavo finansavimą apie 50 000 eurų. SeedCamp fondui už tokį finansavimą paprastai atitenka iki 10% projekto akcijų. Taip pat Campalyst sudalyvavo ir kitame startuolių renginyje StartupSauna (artimiausias StartupSauna renginys – vasario 14 dieną Lenkijoje) ir ten laimėjo dar 5000 eurų. Tai nedidelė suma, tačiau renginio metu gauta patirtis ir kontaktai buvo tikrai vertingi, pasakojo viena iš įkūrėjų Dalia. Tokiu būdu šis Baltijos šalių startupas gavo šiek tiek dėmesio ir labai naudingų patarimų.

2010 metai buvo ne tik projekto kūrimo stadija, bet ir aktyvių rinkodaros veiksmų. Campalyst klientas – tarptautinė marketingo ir reklamos agentūra, arba didelis prekės ženklas turintis ne 1000 Facebooko puslapio fanų, o 100 000 ir net milijonus gerbėjų. Kaip tik tokiam ir reikia galingo socialinių tinklų analizavimo įrankio, kuris parodytų, kuris pranešimas atnešė daugiausiai pelno, pdaėtų prognozuoti, kada paskelbti pranešimai bus efektyviausi. Kaip tokius klientus pasiekti? Tik gyvų susitikimų metu. Tokiu būdu projekto autoriai buvo susitikę su labai daug įvairių tarptautinių agentūrų projektų vadovais Londone, Niujorke ir kituose užsienio šalių miestuose. Dalis laimėtų pinigų buvo investuota į keliones ir susitikimus, kurie davė savo vaisių. Campalyst funkcijos buvo kuriamos gavus patarimų ir įžvalgų iš potencialių klientų, kuriems produktas vėliau bus pardavinėjamas, todėl jo sėkme neabejoja nei kūrėjai, nei investuotojai. Tai ne tas pats, kas sulaukti komentaro iš patenkinto kliento ir patalpinti jį puslapyje Feedback skyrelyje. Patarimai buvo renkami prieš paleidžiant produktą.

Planai 2012 metams irgi yra gana aiškūs – toliau tobulinti projektą, diegti naujas funkcijas. Taip pat prie statistikos rinkimo prijungti ir Adobe SiteCatalyst lankomumo stebėjimo sistemą, kuri yra populiari JAV. Šalia dabar sekamų socialinių tinklų Facebook ir Twitter turėtų atsirasti ir Youtube bei Google+, kuriam pranašaujama 400 milijonų vartotojų dar iki šių metų pabaigos. Aišku, smarkiai bus dirbama su pardavimais, nes būtent nuo dabar ir pradedama dirbti su mokiais klientais. Per 2012 Campalyst turėtų didinti ir žinomumą tarptautiniu lygmeniu.

Džiugu, kad Vilniaus HUBo nariai dalyvauja tokiuose pasaulinio lygio projektuose. Linkime jiems sėkmės!

Tokį klausimą sau uždavė HUB Vilnius narys JAVA programuotojas Vytautas Čivilis, kuris šiuo metu aktyviai dirba su savo startuoliu (na, gerai, kalbėkim slengu – startupu) Kendi.lt. Jis mielai sutiko papasakoti apie projektą, ir jį pristatyti.

www.Kendi.lt puslapyje yra talpinami įvairiausi renginiai vykstantys Vilniuje. Jie rūšiuojami patogiau pagal artimiausią laikotarpį, kad bet kada lankytojas galėtų pamatyti, kas vyksta šiandien, rytoj, šį savaitgalį, taip pat ir kitą savaitę bei kitą mėnesį. Visi renginiai yra rūšiuojami pagal tam tikras kategorijas: koncertai, teatrai, vakarėliai, šou, parodos, mokymai, ekskursijos ir t.t. Taip pat atskiriami ir nemokami renginiai tiems, kurie nenusiteikę už pramogas mokėti.

Kiekvienas renginys turi konkretų aprašymą. Jį įdeda Kendi.lt administratorius, tačiau renginio organizatoriai visą informaciją gali atsiųsti el. paštu. Kol kas renginiai talpinami nemokamai.

Kur Kendi.lt išskirtinumas? Lietuvoje veikia ne vienas renginių tvarkaraštis internete, todėl Kendi.lt kūrėjai sugalvojo padaryti gana unikalų dalyką – renginius paversti susipažinimo vieta. Užsiregistravę dalyviai vertina renginius ir pažymi, ar lankysis jame ar ne. Taip pat prisijungusiems nariams suteikiama galimybė komentuoti renginius, dalintis įspūdžiais. Tokiu būdu sukuriama kiekvieno renginio mini-socialinė aplinka. Jei į renginį eis nemažai žmonių – akivaizdu, kad jis yra kokybiškas ir originalus. Socialinės funkcijos bus dar plečiamos ir plečiamus, nes projektas vis dar Beta stadijoje, tačiau jau dabar sulaukia nemažai lankytojų.

Įdomu tai, kad renginio aprašymuose nepamatysite jokių nuotraukų. Tai yra puslapio koncepcija – pateikti tik tekstinę informaciją siekiant iš dalies apsaugoti renginio puslapį nuo reklamos, o taip pat ir sutelkiant daugiau dėmesio į socialinį jo aspektą – žmonių dalyvavimą, o ne į tiesmukiškus reklamos būdus.

Kendi.lt perspektyvos yra neblogos, nes artimiausiu metu planuojama plėstis į kitus didmiesčius, o vėliau ir visą Lietuvą aprėpti. Po Lietuvos, aišku, bus bandoma keltis į kitas rinkas. Finansine prasme galimybių yra labai daug. Renginių mokama reklama, bilietų pardavimai, tekstinės reklamos sprendimai, darbas Facebook socialiniame tinkle sukurs pakankamai lanksčią ir reklamos davėjams patrauklią terpę. Nors, kaip prisipažino huberis Vytautas, labai daug dėmesio piniginiams reikalams dar neskyrė.

Kodėl Kendi? Todėl, kad pavadinimas lengvai įsimenamas. Ir niekuo jis nesusijęs su saldainiais… Be to tai dar ir antrosios kartos žiniatinklio (Web 2.0 – netaisyklingai nelietuviškai) mados klyksmas – projektams duoti nesusijusius, tačiau trumpus ir lengvai atsimenamus pavadinimus.

Linkime Vytautui ir Kendi.lt didelės sėkmės!

HUBVilnius tinklaraštyje netrukus pristatysime ir kitų HUB narių projektus.

Diablo III kolektorius

To, ko nebuvo galima tikėtis ir kas buvo laikoma paslaptyje – “Blizzard DOTA” – kuriuo bus spraudžiamasi į nemokamų internetinių žaidimų rinką – strategijos kovos, kuriose žaidėjai galės valdyti daugumą legendinių “Blizzard” žaidimo veikėjų iš “World of Warcraft” ir “Starcraft” visatų.

YouTube –

Paskutinis pristatymų eilėje ir tikriausiai nekantriausiai lauktas, ir žadėjęs didžiausią siurprizą – “World of Warcraft” praplėtimas “Mists of Pandaria”. Tai, kas buvo eskaluojama eilę metų, pagaliau įvyks – “World of Warcraft” visata pasipildys Pandarenais, kartu atsinešančiais ir naują klasę – monk’ą(vienuolį). Tradiciškai bus pakelta maksimalaus lygio kepurėlė – iki 90 lygio, anonsuoti PVE scenarijai, augintinių(pet) dvikovos ir iššūkių nestokojantys požemiai. Priešingai nei ankstesniuose praplėtimuose, nebus pagrindinio blogiuko – veiksmas persikels į Pandarią, kurioje santykius aiškindamiesi Aljansas ir Orda iš Pandarijos gyventojų sužinos kažką svarbaus. Pandarenai bus neutrali rasė ir bus labai įdomu pamatyti, kaip jie bus integruojami į dabartinį “World of Warcarft” modelį.

YouTube –

Ach, ir dar – kiekvienas užsiprenumeravęs “World of Warcraft” metams, nemokamai gaus… “Diablo III”. Kas ten pradėjo klykt EA Bioware ofise?

Negalėjome nesudalyvauti dar viename renginyje: Moliūgų šventėje. Juk tik 5 km nuo mano darbo. Atstumą įveikiau dviračiu. Angelo patogiai sėdėjo savo kėdutėje už manęs.

Pažiūrėkite, kokia dviračių jūra prie įėjimo:

Būtent bestebėdama šį pasakišką vaizdą, supratau, kad čia tikrai kvepia taip, kaip mano kaime… Nostalgija…

Moliūgų buvo devynios galybės: įvairių spalvų ir dydžių. Iš kai kurių net įdomios kompozicijos padarytos:

Negalėjau nespastebėti augančių baziliko ir rozmarino. Pirmąjį taip skaniai valgau su pomidorais ir mozzarella. Antruoju gardinu keptą vištą ir bulves.

Prizai laukia didžiausių moliūgų savininkų:

O kokia sodyba be vaikų numylėtinių, ožiukų:

Traukiam prie moliūgų piramidės….

Angelo, savo sakalo akimis, pastebėjo, kad sodyboje yra ir traktorių, kurius galima pačiupinėti ir net pavairuoti!

Labai daug laiko mes praleidome tie prie šito, tiek prie kitų traktorių… moliūgus teko pamiršti

Vėliau pastebėjome ir žąsytes. Angelo prisiminė lietuvišką posakį “įgnybė, kaip žąsis”.

Ir pas vištas bei gaidžius užsukome:

O štai čia fotografavo mane pats Angelo. Nuotrauka nefotošopinta:

Vėl grįžome pas ožkas ir ožkiukus. Pamatėmė, kad viena mergytė šiuos gyvūnėlius vaišina gilėmis. Mes pasekėme jos pavyzdžiu, nes patys turėjome pilnas kišenes gilių:

Tikiuosi, kad bent ten bus laiminga pabaiga, na, bent jau pamokanti, ar panašiai, bent jau nenutingėta. O Agės vertėjo nėbeperleisti iš naujo – labai jau pasenusi ji savo tarybine filosofija, vienpusiška ir nieko nepamokanti. Va.

Dviejų dalių video dalinamės subjektyviais įspūdžiais apie “Dishonored”, “Rage”, “Prey 2″, “The Secret World”, “Catherine”, “Prime World” ir k.t. Nepaminėjimo neišvengė ir naujasis “Guitar Hero” serijos žaidimas. Gero žiūrėjimo.

Šeštadienis buvo dar karštesnis, tad surizikavau su mažyle įlįsti į vietinį tvenkinį prie namų. Vanduo jau šaltokas, bet tas nedidelis gėlimas buvo visai malonus. Dar pasidaviau mažylės prašymams iš pakrantės molio nulipdyti saulytę, katę ir drugelį. Stebėtina, bet visai neblogai pavyko, parsinešusios namo dar pakepinom orkaitėj. Šeštadienio vakarą nuėjom į Baltramiejaus mugę. Nors daug kas sakė, kad tai dar eilinis komercinis renginys, pasirodė, kad anaiptol ne. Rotušės aikštėj liaudies meistrai lipdė puodus, drožė lėkštes, gamino metalinius papuošalus, tvarkė avies kailius. O aš ėjau ten daugiausia todėl, kad norėjau mažylei parodyti spektaklį „Misterija apie mergelę ir vienaragį“. Be abejo, ji su savimi pasiėmė savo žaislinį vienaragį ir nekantriai laukė spektaklio. Vienaragis įspūdį padarė (įspūdinga didelė karnavalinė galva), tačiau spektakliukas be siužeto, vien šokis, ir mažylė buvo nusivykusi, kad vienaragis šoko mažai, o po to pavirto vaikinu. Man asmeniškai patiko svajinga viduramžių muzika, geltonkasė mergina, besisukanti aplink mažais žingsneliais ir tas pats mistinis vienaragis.

Na, o sekmadienį įgyvendinau dar vieną seniai prašytą mažylės nora – pagauti žuvį. Nuvažiavom į “Žvejo sapną” netoli Sudervės ir ji akimirksniu kartu su tėveliu pagavo upėtakį, po to dar vieną. Visa laiminga spygavo, ypač, kai žuvys vis iššokdavo iš krepšio. Aiškino man, kad pati suvalgys visa žuvį, bet pajėgė sukirsti vos pusę.

Beliko vos keliso dienos vasaros, ir mažylei teks baigti savo atostogas pas močiutę sode, grįžti į darželį. Grįžti ji nenori, vienintelė priežastis – pažadėjau ją užrašyti į keramikos būrelį darželyje, nes mėgsta minkyti ir plasteliną, ir molį.

Rodyk draugams

Gerą toną davė Artojas, pasidalindamas savo įspūdžiais. Aš gi pradėsiu nuo nuotraukų galerijos. Joje praktiškai viskas už ko užkliuvo akis. Tiksliau – beveik viskas, bet apie tai – vėliau.

Rodyk draugams

Žinau, kad pyksti, bet į tave nerašiau nes tam turėjau pateisinamų priežasčių. Dienom buvo sunku, vakarais dar sunkiau. Ne, ne dėl nuostabaus vaisbyriaus ir puikių orų, o dėl rankų kurios per pilvą nesiekė klaviatūros. Kai valgai vieną kartą dienoje ir darai tai geriausiu atveju 20:00 norisi suvalgyti dvigubai daugiau nei esi pratęs. Tu juk žinai ką tai reiškia mano proporcijų žmogui. Taip… Komą.

Šiandien viskas kiek kitaip. 8 valandų maratonas baigėsi knapsint „CapCom“ rikiuotės demonstracijoje, o avarine tvarka priimtas junk food‘as susigulėjo trepsint į Brembergeneną ar koks čia to kaimo pavadinimas.

Galiu rašyti. Todėl trumpai pasakoju kas nutiko šią savaitę.

Apie antradienį tu viską jau žinai. Prisistatėm užsiregistravom, paklausėm kelių GDC pranešimų, sudeginom valandą kelionei į Paladiumą ir gaudėm bendruomeninį hype‘ą EA spaudos konferencijoje. Vakare nuobodžiavom „Indie“ vakarėlyje, bet iš esmės dėl to kaltinam vietinį Kolsch. Jis siaubingas. Ir didžėjų. Jis buvo antras pagal siaubingumą.

O taip! Jis žino kaip man įtikti.

Trečiadinį prasidėjo Gamescom 2011, vadinasi klausimą „kur čia nuėjus“  pakeitė tvarkaraštis. Pernai iš čia pat parsivežiau nuostabų trofėjų — „The Witcher 2“ užrašinę. Šiemet jos  galima sakyti nebeturiu, nes ji pilna dalykų kuriuos dar nežinau ar pats pajėgsiu perskaityt. Žinau, žinau… Manai, kad buvau tau neištikimas, tačiau tai ne visai tiesa. Bloknote tik bendratimis surašyti konspektai, nieko rišlaus. Taigi Tu, brangus dienorašti, esi pirmas į kurį viską užrašau.

Iki pietų prasiėjom per viešas parodos zonas. Nepaisant to, kad paroda buvo atvira tik verslui ir spaudai, žmonių buvo tirštai. Apgaulingai atrodantys tušti holai buvo tik iliuzija, kuri išsisklaidydavo kas kartą sugalvojus pažiūrėti, pabandyti kažką iš mainstream kategorijos.

Pirmos trys eilės kurias pamačiau buvo čia, prie Zeldos ir prie Battlefield 3. Ši buvo trumpiausia, BF3 mažiausiai 3 kartus ilgesnė ir platesnė. Jėgų balanso persiskirstymas gali prasidėti ir anksčiau nei maniau.

12:00 prisistatėm dalyvauti debatuose. Tai buvo Ubi idėja, kuri pati savaime gera, kaip ir pranešėjų parinkimas. Bėda buvo moderatoriuje. Akivaizdus mėgėjas, prie pagrindinio darbo matomai prisiduriantis rašliavomis apie žaidimus, nežinojo kur pateko, gražė rankas, vapėjo ir vystė diskusiją lyg gyvenime nebūtų šventęs naujamečio su dvejetu priekyje. Už šiuos dalykus blogiau buvo tik visiškas jojo negebėjimas išlaikyti dėmesį ilgiau nei 15 sekundžių. Kadangi gėrė daug vandens įtarėm pagirias. Pati diskusija turėjo padėti įsigilinti kaip nuolat kintantis interneto funkcionalumas ir plėtra (ne)įtakoja žaidimų dizainą. Tai, ką „matchmaking“ srityje nori pagaminti Yves Jacquier (Ubi Montreal) mum pasirodė ypač įdomu. Užmeskit akį (bent į tai kas sakoma ~32:15).

YouTube –

Kuo baigėsi toji diskusija, brangus dienorašti, aš sužinosiu gal tik poryt, nes iš jos teko pabėgti anksčiau. 13:00 mūsų laukė „Bethesda“. Aš prisipažinsiu, kad labai nudžiugau pirmą syk išgirdęs, kad mes „netilpsim“ pamatyti Skyrim. Kai pamačiau, kaip visi čia dėl jo kraustosi iš proto, pasidžiaugiau dar kartą, o žiūrėdamas „Prey “ ir trečią syk. Po ilgų debatų prie vakarinio alaus bokalo, vienbalsiai nutarėm, kad „Prey 2“ buvo šios dienos žaidimas. Nors man asmeniškai ne visai patiko jo meninis stilius į provokuojantį klausimą ar bus veiksmo „šviesiojoje“ planetos pusėje, man niekas neatsakė. Tuomet prie keturių akių paprašiau nuneigti teiginį, kad bus veiksmo kitoje pusėje ir neigimo neišgirdau. Buvo šypsena ir visai ne korporatyvus bandymas išvengti atsakomybės. Galiausiai priėjau išvados, kad veiksmas kitoje pusėje bus, tad ne viskas prarasta. Nesupranti apie ką aš? Nagi, dienorašti! „Prey“ du vyks planetoje, kurios dabartine būseną aš apibrėžčiau taip — „Naktyje žaižaruojanti rūgštis“.

Toji planeta turi dvi saules, tad viena jos pusė nuolat skendi tamsoje, kita šviesoje. Galvą nulenkti privertė judėjimo ir kovų dinamika. Tai tikrai stilingai ir sklandžiai atrodanti pirmo asmens šaudyklė, suteikianti ne mažiau akrobatinių galimybių nei nuotykis nuo trečio asmens. Smaluotas ir ginkluotas „Mirrors Edge“ — jei tau tokia savoka patinka labiau. Pasirodys kitą met, visoms šios kartos sistemoms.

Iš karto po to „Dishonored“. Labai taiklus pavadinimas. Potencialiai būtent šis žaidimas turėjo tapti dienos įvykiu, tačiau po „Prey 2“ jo galimybės nestebino. Sunki City 17 įtaka, audiovizualinė „Half–Life‘u“ per akivaizdžiai persmelkta atmosfera. „Bioshock Infinite“ įtaka irgi ypač ryški. Modeliai, ginkluotė… Veikiausiai ir socialinė santvarka. Naujų ar tiesiog įdomių žaidimo eigos ar dizaino sprendimų irgi pamatėm, bet jų suteiktos garbės negana. Esu įsitikinęs, kad „Dishonored“ pasirodys super gerai. Tai bus įdomi šaudyklė ir nekantraudamas lauksiu jos pasirodymo, bet jei šiandien juntamos įtakos nebus išblukintos, nustumtos į antrą planą, užgožtos unikalių sprendimų, tai… Na tai tiesiog bus dėmesio verta šaudyklė.

Toliau valanda linksmybių. „Rage“ hands on.

Stende buvo visos sitemos, pasirinkau „X360“ nes mane patikino, kad grafiškai žaidimas nesiskirs. Nežinau kiek šioje vietoje groja personalo sujungusio sistemas kompetencija, bet X360 versija atrodė akivaizdžiai blogiau nei PS3 ir nesulyginamai blogiau nei PC. Tiesa to, kaip jis atrodė monitoriuje, bus per akis visiems žaidimui naudojantiems didesnį TV.

Visa kita… Paskutinius kelis metus, kas kartą bandydamas kažką naujo vis prisimenu „Rage“ ir pagalvoju, kas jiems liko? Kuo jie nustebins? Dabar jau turiu atsakymą. Viskas kas jiems liko — istorija ir atmosfera. Jei nustebins, tai nustebins, jei ne… Tai bus tiesiog eilinis, tiesa vietomis ypač dailus, šūteris. Visa kita jau matyta. Dėl vizualinės ir techninės žaidimo pusės galima diskutuoti. Ypač dėl vizualinės, nes tikrai yra kur paganyti akis, bet bent jau stende veikusiems bild‘ams galioja „žiūrėk, bet neliesk taisyklė“. Aplinkų žalos modelis išskirtinai klijuojant kulkų žymių lipukus. Nulis fizikos, nulis sukčiavimo bandant fiziką imituoti. Vazos, stiklai nedūžta, oro balionai nenusišauna, ragdoll‘as sugriuvęs, pataikymo modelis pusiau sugriuvęs, pusiau nepadarytas. Aišku sakė, kad žaidžiam alfą. Viskas kas buvo parodoje buvo alfa arba pre–alfa, o Rage yra viena tų retų išimčių, kur šiuo teiginiu nepatikėjau.

Mmmmm… O tada „Catherine“. Mano asmeninis parodos favoritas. Iš to kiek mačiau, o mačiau maždaug 20 minučių siužetinio, pokalbių režimo ir panašiai tiek pat galvosūkių, susidariau labai aišku portretą. Tai labai Murakamiška istorija į pirmą planą iškelianti atsakomybės ir ištikimybės dilemą. Jei šio sakinio pakako, kad surpastum apie ką kalbu, įsigyk „Catherine“ kai bus proga. Jei ne…

…važiuojam toliau.

Šį kartą pas EA. „Kingdoms of Amalur: The Reckoning“. Hm… Žiūrėjom pre–alfą, realų gameplay. Ir šį kartą tikrai jautėsi, kad tai ankstyva versija. Grafika išbaigta ir išlažyta, tad kvepia ypač dailiu „World of Warcraft“ art stiliumi, su visomis po šiuo teiginiu slypinčiomis prigulnybėmis. Tame tarpe ir fantasy‘škai natūrali veikėjų animacija. Pačią žaidimo eigą vertinti sunku, kamera kol kas visiškai pašlijus ir gyvena savo gyvenimą, tad daug ką buvo sunku suvokti, herojus naudojo begalę įvairiausių ginklų ir savybių. Įdomu. Tikrai. Vertas to, kad laukiant užmesti akį kaip klostosi kūrimo ciklas. Galgi bus visai padorus „servers down“ kamšalas MMO gerbėjams ir smagus, neįpareigojantis nuotykis tiems kas gyvena „offline“. Tiesa aš nemanau, kad jis turės pretenzijų į kažkokį sostą. Greičiau jau matau dailų laiko žudiką, su gražiu „value for money“ santykiu.

Nuėjęs į uždarą SWTOR demo nieko naujo nepamačiau. Kažką naujo išgirdau. Apie „Operations“ ir „Flashbacks“ žino jau visi, „Gamescom‘as“ tam tikra prasme net nebuvo reveal‘as. Prieš kelias savaites apie tai ekskliuzyviai rašė „PC Gamer“ . PVP sferoje paminėjo žvaigdžių karų regbio analogą Huttball, kuris praktikoje gali būti tiek pat smagus, kiek ir tragiškas. Jei negrius, turėsim ko gero labiausiai taktišką MMO PvP režimą. Bėda ta, kad papildomos, bazinės informacijos stygius nesudaro galimybių kurpti kažkokias prielaidas. Idėja gera, kol kas tik tiek.

Pagauti MMO bangelės leidomės pasroviui, tiesiai į „Secret World“ žaidimo eigos, kai kurių mechanikų ir masyvaus PvP demonstraciją. Vizualiai projektas jau paseno, todėl mūsų nuomone jo likimas yra visai kitų žmonių rankose. Jei kažkas nutars imti pinigus tik už klientą, o vėliau naudoti tik mikrotransakcijų modelį šansų yra. Jei paleis kaip „freemium“ šansų yra. Su abonentiniu mokęsčių, deja nieko nebus. Deja. Nes būtų gaila netekti projekto, kuris formaliai yra vertas pagarbos. Dėl drąsos renkantis kitą aplinką, kitą laikotarpį ir keliant visiškai kitokias idėjas. Dėl drąsos žaidžiant su mechanikomis. Pavyzdžiui žaidime gali dingti elektra, bet žaidėjas turintis prožektorių galės juo naudotis. Matys daugiau, bet ir pats matysis iš toliau. PvE tai veiks kaip Aggro, o PvP kaip mega Aggro. Paini masyvaus PvP sistema, bent jau mano nuomone yra pernelyg priklausoma nuo žaidėjų. Jei liks toje pat būklėje kaip rodė — neveiks.

Kol kas tiek… Planavau visas dienas sutalpint į vieną įrašą, bet pasiekęs trečiadienio kulminaciją supratau, kad ir tau reikia atgauti kvapą. Šį vakarą, brangus dienorašti, baigėme gurkšnodami vyną su žmonėmis iš „Paradox“ ir tyrinėdamį naktinį Kelną. Keista, kad nebuvom to padarę iki šiol. Nuostabus, nuostabus miestas.

15:54 Skamba Prodigy, šokoladuku EA šiemet nedavė, bet buvo Vader’is ir įšventino Artoja į senosios respublikos riterius. Geriam mineralinį ir laukiam šou.

16:02 Atrodo, viskas mandagiai vėluos. Oooo šviesos išsijungė.

16:04 EA vokiečiu bosas pažadėjo parodyti 10 žaidimu, kuriuos mes labai norime žaisti.

16:05 Pirma premjera – iš EA sports. Gatvės futbolas. Mmmm… Ok.

16:09 EA anksčiau bandė prastumti gatvės sportus. Klausimas ar šį karta pavyks. Faktas, online režime tris žaidėjus komandai susirast paprasčiau nei 11, tad Fifa Street sėkmė, mano įsitikinimu, priklausys nuo online režimo.

16:12 Antras žaidimas saraše – Nfs RUN. Atrodo įkvėpimo semtasi iš Split/Second

16:19 Daug efektu, skriptintu eventu – nuošliaužos, raketos, omgwtf. Atrodo gražiai ir pakankamai ispūdingai.

16:20 Warhammer: Wrath of heroes – nemokamas kompetetyvus veiksmo rpg. League of Legends wannabe?

16:22 vokiškai kalbantis Swtor. Instance reidas gyvai!

16:24 Tas pats, apie kurį rašė naujausias PC Gamer UK. Kova atrodo gan statiškai, kol į kadra nepatenka Juggernaut. Bosas užpownino demo komanda. Chichi.

16:28 Beje, Bioware žaidimus pristato legendinis Ray Muzyka. Ekrane – Mass Effect 3

16:32 Mass Effect 3 – kovo 6 d. Startuos Europoje, 9 diena JAV. Ekrane dabar – snieglenčiu renesansas – SSX.

16:36 SSX pristatyme akcentuojamas online režimas. Labai kompetetyvus. Pristatinėtojas SSX įvardina kaip social competition revolution. Ekrane naujas treileris, kuriame pre-alpha žaidimo vaizdai, tad darbo kūrėjams liko gan daug.

16:39 Įdomi detalė – SSX žada iki 100.000 žaidėju online vienu metu.

16:43 Atrodo, Dragon Age bus laidojamas? Kingdoms of Amalur Reckoning, pasirodysiantis vasario 10 tuo pačiu, matyt, kibs į gerklę Skyrimui, nors to ir nepasakė entuziastingas Morrowind ir Oblivion kūrėjas.

16:49 Tradiciškai puikios kokybės The Secret Word CGI treileris su grażiu bonusu – Ragnaras Tornquistas paskelbė, kad žaidimas startuos 2012 balandį. Pagaliau!!!

16:52 Atrodo viskas šiais metais sukasi apie online ir socialiniu elementu integracija. Kad ir šiu metu ekrane rodoma ir pristatoma FIFA 12. Online, online, online… Bye, bye piracy?

16:54 Fifa 12 demo – nuo rugsėjo 13-osios. Tradiciškai man laukiamiausias kasmetinis žaidimas, kurį galima žaisti ištisus metus. Battlefield 3 now!

16:57 Bf3 coop režimas. Ouje!

17:04 demonstracija baigėsi. Atėjo laikas… Taip, online featurams. Lėktuuuuvai!!!!

17:07 OMG!!!! Multiplayer demo atlaužė apatinį žandikaulį. Lėktuvai, degantis kalnas, kaziljoniškas depth of field… Tuo ir baigiame. Ryt būtinai išbandysime.

HUB Vasaros STARTAS – 2011 07 13 d.

Daugiau informacijos apie renginius – www.hubvilnius.lt/vasara

Organizatorius:

HUB VILNIUS

Rėmėjai:

NVO Avilys, Šiaures miestelio technologijų parkas, Socialinės ir ekonominės plėtros centras.

Na, o kitą dieną išlėkėm į Druskininkus. Druskininkai nustebino savo tvarka ir grožiu – tvarkinga Nemuno pakrantė, ornamentais susodintos gėlės, atnaujinama teritorija šalia centrinio ežero, avinų skulptūra ir tt. Kurį laiką stebėjęsi, iš kur miestas gauna pinigų taip susitvarkyti (net Vilniaus centre prie Neries pilna šiukšlių), galiausiai išsiaiškinom – pasirodo, ima po 2 Lt už parą nuo kiekvieno viešbučio gyventojo. O veikti čia irgi yra ką. Visų pirma, nuėjom į vandens parką, nes buvau išdavusi mažylei, kad toks čia yra, taigi ji išzyzė eiti iškart. Kitą dieną praplaukėm Nemuną kateriu aplink Meilės salą (širdelės formos) – senukas kapitonas papasakojo apie senus laikus, kai šalia Nemuno buvo paplūdimys, ir apie naujus laikus – pramogų karstinių parką ir statomą uždarą slidininkų trasą, kurios savininkas nusišovė. Kai pasiūbavo katerį ant bangų ir lėkėm per posūkius, buvo ne juokais baisu, kad iškrisim. Sėdėjau su mažyle ant kelių šalia kapitono ir tiesiog lipau prie jo šono.

Dar mažylė užsimanė pavažinėti su raudona mašinyte (beveik kaip jos mylimas „Žaibas“), bet nuvažiavusi vos 5-ias minutes pareiškė, kad nebenori, tai vos įkalbėjau grįžti iki nuomos vietos.
O daugiausia džiaugsmo suteikė gyvūnai. Visų pirma, antys, balandžiai, kirai ir viena gulbė, kuriuos buvo galima be perstojo maitinti, vis jie buvo alkani. Kelias antis pavyko visai prisijaukinti – ėmė duoną iš rankų. Dar mažylė gavo malonumą pavedžioti šuniuką, mat sutikom pažįstamus su pekine Doli. Jie stebėjosi, kad ši leidžiasi vedžiojama, nes vaikų paprastai nemėgsta ir loja.

Grįždami namo dar apsilankėm Naujasodės drožinių parke, kuris nuo mūsų paskutinio apsilankymo gerokai papildytas drožiniais. Tuomet buvo tik drožinių malūnas, rūpintojėlių siena. Dabar mažylę labiausiai pradžiugino rėkiantis drakonas, o mane – staiga užgrojęs namelis-sala su išdrožtais šokėjais. Papietavę Vido malūne dar užlėkėm į Merkinę pasigėrėti vaizdais nuo piliakalnio ir išvykom namo.

Rodyk draugams

Šiek tiek pasnaudusi namuose vakare vėl pašokau ant kojų ir (mažylę palikę seneliams) nulėkėm į „Tebūnie naktį“. Prisivaikščiojom po miestą pirmyn atgal tiek, kad kojas pradėjo kaip reikalas skaudėti. O drabužiai vėl buvo drėgni. „Atviro rato“ aktorių dainos – silpnokas garsas, ir apskritai ištrauktos iš skirtingų spektaklių konteksto jos skambėjo ne taip įspūdingai. Keistas piešimas vandeniu prie Mindaugo tilto. Žibanti apleista ledainė Sereikiškėse su garuojančiomis-tirpstančiomis iš ledo išskaptuotomis galvomis. Kažkokie skrajojantys samurajai netoli katedros – ant lynų pasikabinę aktoriai atrodė tarsi pakaruokliai. Ant tėčio pečių sėdinti ir snaudžianti mergaitė su meškiuko formos kuprine ant nugaros. Replika – „Vargšas meškiukas, jis gi ne į tą pusę žiūri, nieko nemato“. Rokenrolinė muzika, pagal kurią jau visai nebesinorėjo šokti. „Rasa basa“ koncertas – vėlgi prastas garsas, ir išvis jau klausa buvo pavargusi klausyti.Tiek iš tos nakties.

Išsimiegoję kitą dieną sumąstėm nueiti pėsčiomis iki „Ozo“, išnaudoti progą, kol mažylės nėra ir pasižiūrėti kiną. Trečia diena iš eilės buvau sulyta ir šlapia sėdėjau kine.

Po lietingo savaitgalio atėjo vėsoka lietinga savaitė. Savaitės dienos bėga kažkaip neįprastai greitai, nors visiškai nieko neveikiu. Tik dirbu, po to važiuojam pasiimti mažylės į sodą, grįžtam, kiek pasitvarkau ir miegot.

Rodyk draugams

Renginio programa

Paskutinėm savaitėm džiaugiuosi žydinčia gamta. Tiesa, sakuros paneryje šiemet žydėjo vos savaitę ir tai nebuvo aplipusios žiedais kaip pernai, o vos po keletą (gal nušalo?). Tačiau nuostabiai geltonuoja pienės ir forsitijos. O vieną vėlų vakarą grįždama iš teatro staiga užuodžiau alyvų kvapą ir nustebau, kaip nepastebėjau, kad jos jau žydi. Šiemet nenuvažiavom pasižiūrėti į burbiškį žydinčių tulpių, tačiau šeštadienį prasivaikščiojom Kairėnų sode. Ne tik prisižiūrėjom žiedų, bet ir pasiklausėm varlyčių serenadų.

Rodyk draugams

Savu dviračiu į Europą 2011

Visai neseniai kviečiau į savotišką žygį dviračiais pavadinimu „Savu dviračiu į Europą“. Informacijos apie jį žmonės pradeda ieškoti jau likus mėnesiui. Visi laukiantys šio renginio meldžiasi, kad tik stipriai nelytų. Na bent kartą metuose, kai šis Europos dienos paminėjimo renginys vyksta. Deja, atėjus tam ilgai lauktam rytui pradėjo lynoti ir nuplovė bent trečdalį norėjusių sudalyvauti. Kaip bebūtų puiku, šįkart mes vėl buvome trise, nors vienas žmogus jau kitas, nei praeitą kartą.

Didžiajam Seimo kieme klausom koncerto ir laukiam žygio pradžios

O diena prasidėjo valgant pusryčius ir skaičiuojant kiek žmonių išsitrauks lauke skėtį.  Mačiau tik vieną. Visgi, prieš pat išvažiuojant pradėjo gražiai lyti, bet trumpam. Dėl visa ko pasiklausiu ar nereik jau išvažiavusiems papildomų drabužių -  pasirodo, kad reikia, tai susirenku greit maišelį „lauktuvių“, užsimaskuoju ir išvažiuoju. Pasirodo, oras ne toks jau ir blogas, ir dalyvių ne tiek jau ir mažai, ir visiems dviratininkams duoda po salotinę maikutę. Mano mylimiausios spalvos, ir kaip tyčia tampu vos ne kaip apversta Lietuvos vėliava. Visus laiku atvykusius linksmino Sweetband diksilendas. Na tikrai linksmino. Ypač kai kalbi kalbi ir girdi, kad kažkaip garsėja garsėja ir bac aplink tave apeina visa grupė, šypsosi ir dar groja! Nerealu. Vėliau buvo kalbos, kurių sunkiai dviratininkai klausė ir su skambučiais rodė, kad jau nori minti. O pirmas sustojimas buvo visai netoli – V. Kudirkos aikštėje, kur mus vėl pasveikino ir visiems išdalino atšvaitus, kad būtume matomi tamsoje. Kadangi neišsigandusių lietaus dalyvių buvo nedaug, gavome daugiau nei po vieną. Linksmi toliau judėjome per Europos dienos mugę Gedimino prospektu vedini policijos automobilio. Maniau, kad kai vyksta mugės, pro ten eisenos nebevyksta, pasirodo, kad visgi būna. Viena drąsi fotografė atsistojo vidurį dviratininkų eisenos ir fotografavo, po to sugalvojo priklaupti…  spėju per Kritinę masė ji to nedarytų, bet šiandien galima. Na bent man susidarė toks įspūdis, kad į tokius specializuotus renginius susirenka protingesni ir atsargesni dalyviai.

Kadangi dalyvių nebuvo žiauriai daug, patį Pūčkorių Obelų sodą pasiekėme daug anksčiau. Įdomiausia buvo, kai visi kieti dviratininkai nepasidavė ir važiavo tuo kabančiu tiltu, o paskutinę minutę vis tiek buvo priversti stabdyti eismą ir nulipti nuo savo žirgų, nes gale tilto laukė nuostabūs laiptai Bevažiuojant jau į sodą, mano dviračio grandinė sugalvojo užstrigti tarp žvaigždžių, teko ilgokai pakrapštyti. Jau ir norėjosi ją visomis jėgomis traukti. Visgi po kelerių minučių kančios pavyko ją ištraukti. Bet tai ir sugalvok ten užlįsti… Ne, aš vis dar nemoku neperjunginėti pavarų važiuojant į kalną.

Pačiame parke, apie kurį anksčiau negirdėjau, mūsų jau laukė VRM orkestas, išgirtieji dvylika tortų, viktorinos ir bendra nuotrauka. O tas viktorinas tai pavadinčiau Europos ir VRM egzaminu. Pirmasis susijęs vien tik su Europos sąjunga, jos narėmis. Supratome, kad jau ir sostinių nebežinome – gėda mums. Antrasis buvo toks neblogas iš įvairių sričių: ir apie ugniagesių naudojamą techniką, ir apie Europos sąjungos struktūrinę paramą, ir apie pagalbą nukentėjusiems kitose šalyse, ir dar apie daug ką, ko mokykloje tikrai niekas nemokė. Sakė ši viktorina sunkiausia. Visi sėkmingai „išlaikę egzaminą“ gaudavo kokią dovanėlę. Ar tušinuką, ar atšvaitą, ar kuprinę, ar pledą, ar kepurę. Kai viena moteris laimėjo pledą, vyras jos paklausė „Ar priimsi pagulėti?“

VRM kinologų pasirodymas ir neišgandę vėl pasirodžiusio lietučio

Po visų egzaminų gavome paragauti torto. Jų buvo išties daug. Spėju net liko ne vienas net neprapjautas. Na, niekas nekaltas, kad neatvažiavote. Vėliau vyko VRM kinologų pasirodymas su šunimis. Kadangi šiek tiek pavėlavau, pamačiau užtvertoje zonoje bevaikščiojantį į žolę žiūrintį keturių-penkių vaikų būrelį ir už kelių metrų šnopuojantį šuniuką. Pasirodo, jie kažko ieškojo žolėje. Vaikai kažkodėl laikėsi būriu ir pasirodo, kad visgi laimėjo šuo – jis pirmasis rado „lobį“. Nedrąsūs šiuolaikiniai vaikai pasirodo

Renginys kaip ir praeitais metais patiko, nes nėra kvailių, kurie sugeba vienoj rankoj laikyti cigaretę, plepėti su kitais ir nežiūrėti kur važiuoja ar varinėja zigzagais tarp minios. Tai vėl lauksim kitų metų? Bus jau aštunti

Su Marijum, Marija ir mažyle nuvažiavau į Grūto parką, gegužės 1-osios šventę. Visada norėjau pažaisti tuos laikus, todėl šįkart apsirengiau pioniere, o saviškį aprėdžiau kareivio švarku. Mažylei norėjau supinti kasas su savo laikų didžiuliais raudonais kaspinais, tačiau nepavyko, vis jai neįtiko, kad kasos per trumpos, norėjo kaspinų iki pat žemės.
Pakeliui į Grūtą turėjom incidentą su motociklininkų kolona, į kurią neiškentęs maniškis įsiveržė su mašina. Po to vienas iš jų privažiavęs rimtai pagrūmojo, kad net pasidarė kiek baugu. Šventė Grūte vyko gana pasyviai, bet vis šis tas – ant scenos dainavo „Pikaso“ raudonais švarkais ir Kazlauskai, apsirengę pionieriais, o miške buvo bandoma praeivius užimti visokiomis atrakcijomis (pajodinėjom mediniais arkliukais). Dar pasižiūrėjom į spalvotąjį ir baltąjį povus, kurie išskleidę ir virpindami uodegas mėgino suvilioti po dvi pateles.

Na, o vakare laukė tikras šiltojo sezono atidarymas. Mūsų draugas J., kaip visuomet, pirmąjį gegužės savaitgalį, nepaisydamas oro sąlygų, paežery šventė gimtadienį. Pranešė lietų, o naktį – minus 3. Visgi išvykom, mažylę palikę seneliams. Visą laiką prasėdėjau prie laužo. Buvo gera tiesiog sėdėti, tylėti ir žiūrėti į ugnį, tartum keistoj snūduriavimo būklėj. Kažkodėl visai nesinorėjo bendrauti. Na, dar buvom išėję pafotografuoti žvaigždžių judėjimą. Po vidurnakčio sėdint prie laužo iš vienos pusės darėsi karšta, o iš nugaros pasijuto tikras šaltis. Palapinėje įlindau į miegmaišį, o ant viršaus dar užsiklojau avies antklode. Per miegus girdėjau triukšmą, juoką, kol galiausiai vienu metu viskas staiga nutilo ir pasigirdo įvairiausių paukščių čiulbėjimas (netgi gegutė kukavo). Tie natūralūs gamtos garsai buvo tikrai nuostabūs ir keistai ramino. Pasižiūrėjau – pusė 5 val. ryto. Ankstyvi gi tie paukšteliai. Išlindusi iš palapinės pamačiau ežere plaukiojančias gulbes. Jos pakilo ir nuskrido, garsiai pliaukšėdamos per vandenį sparnais.

Rodyk draugams

Dviračių žygis 2011

Šiais metais yra sukurtas net Facebook renginys. Tik jei norite atributikos, registruokitės iki gegužės 6 d. el. paštu: dviratis@lrs.lt arba telefonu (8 5) 239 6000 ir šeštadienį nevėluokite.

Kitas renginys vyksiantis penktadienį yra Roko opera 2011 “Viduramžiai rytoj”. Žinoma, ne už dyką ir reikės sumokėti 20-25 litus, priklausomai ar nepatingėsite nueiti iki MIF‘o, ar pirksite internetu, ar tik prie durų. Na bet jis kiekvienais metais kiek žinau vis kitoks ir palieka neišdildomą įspūdį. Jų Facebook renginys.

Roko operos plakatas (iš http://rokooperos.midi.lt/2011/plakatas/)

O kitą trečiadienį vyks visai ne laisvalaikio renginys, o šiek tiek rimtesnis, tai Agile diena, kuris rudenį sutraukė nemažai norinčių, kad net nebeliko bilietų. Renginys Facebook’e. Bilietus galite nusipirkti tik internetu, kol jų yra.

Trumpas kalendorius:

Gegužės 6 d. 21:00 – 04:00    Roko opera 2011 „Viduramžiai rytoj“

Gegužės 7 d. 10:00 – 16:00    Dviračių žygis „Savu dviračiu į Europą“

   Nuo Seimo Didžiojo kiemo iki Pavilnių regioninio parko  Pūčkorių kraštovaizdžio draustinio obelų sodo

Gegužės 11 d.  12:30 – 18:00  Lietuvos Agile diena 

Crowne Plaza Vilnius M. K. Čiurlionio g. 84 Vilnius

Jei norite, kad Jūsų informacija būtų matoma viešai, galite ją paskelbti blogeriams.lt svetainėje, kur ketiname viešinti visus rašančius blogerius ir jų kontaktus/pomėgius. daugiau skaitykite mano įraše blogeriams.lt puslapyje.

O jei nenorite niekur skelbtis, nieko atsakinėti, o tiesiog susitikti, tai prašome – atvykite Balandžio 30 d. į Kauną į BlogBarCamp #2. Planuojame dar vieną tinklaraštininkų susitikimą, nes ne visiems patogu Vilniuje.

Žinoma, mažylei patiko dinozauras, nors ir pabijojo pajodinėti ant jo uodegos, kur netgi buvo įtaisytas fotelis. Tik priėjo paliesti dantų ir dar pareiškė, kad dinozauras bezda (taip ji aiškino jo išduodamą garsą ir kvapą nuo degalų). Sulaukti dinozauro eisenos taip ir nepavyko, nes jis niekaip neišsiruošė, o mažylė nebeteko kantrybės. Kitais metais matyt visgi labiau verta važiuoti į dieninę dalį, kai dar vyksta atrakcijos, o ne į eiseną, kuri vyksta visai nepunktualiai.

Sekmadienį visgi pavyko apsilankyti balete „Snieguolė ir 7 nykštukai“. Dieną prieš tai mažylė paprašė perskaityti dvi šios pasakos versijas knygutėse, taip pat dar kartą pasižiūrėjo Disnėjaus filmuką apie Snieguolę. Taigi žinojo viską mintinai ir, tikėjausi, kad jai bus paprasčiau spektaklį suprasti. Spektaklis spalvingas, su daugybe nežmogiškų personažų: gėlės, drugeliai, paukšteliai, kiškiai, meškučiai, voverytės, lapės, ežiai, šikšnosparniai. Dekoracijos taip pat pasakiškos – pilis, miškas su didžiuliais medžiais, pamotės kambarys su degančiu židiniu ir milžinišku šikšnosparnio formos veidrodžiu (tiesa, mažylei turėjau paaiškinti, kad tai veidrodis, nes pamotė per jį mato Snieguolę). Tačiau spektaklio  ilga trukmė (3 dalys iš kurių kiekvienoje dar nuolatinės pertraukėlės, kai buvo keičiamos dekoracijos) vaikus vargino. Daugybė vaikų burbėjo – kada viskas baigsis. Vienas berniukas išsigando, kad nuo rūkstančio židinio neužsidegtų scena. Šalia mūsų sėdėjusi mergaitė vis klausinėjo – o kada gi rodys nykštukus. Nykštukus parodė tik antroje dalyje. Mažylė pirmą dalį pražiūrėjo ramiai, o antroje irgi pradėjo nenustygti vietoje ir klausinėjo, kada eisim namo. Tačiau, kai paklausiau, argi nenori pamatyti, kaip ragana atneša obuolį, pareiškė, kad nori. Per pertraukas su savo geltonu balerininiu sijonu iščiuožinėjo visas palanges ir net dar kelis vaikus užkrėtė taip nedorai elgtis. Leidau jai išsidūkti, kad ramiau sėdėtų salėje, tačiau paskutinę dalį pražiūrėjo stovėdama ir linguodama į šalis. Kai paklausiau, ar norėtų taip šokti kaip Snieguolė, atsakė – „ne, noriu vaidinti kiškį“. Tačiau, kai po spektaklio įsiprašė prieiti arčiau scenos ir pamatė baltą žibančią Snieguolės suknelę, staiga pakeitė nuomonę – „noriu būti Snieguolė, o kad tėtis būtų princas“. Matyt visos mergaitės turi įgimtą norą puoštis ir žavisi gražiomis suknelėmis, o tėtį įsivaizduoja kaip princą. Beje, įdomu buvo pastebėti, kaip aprengtus vaikus tėvai vedasi į teatrą. Vienos mergaitės buvo aprengtos princesių suknelėmis, netgi trumpomis rankovėmis. Na, ir tokiai aplinkai jos visai tiko. Berniukai vilkėjo kostiumus ir juokingas varlytes.  O štai visai kito tipo vaikai buvo aprengti pernelyg buitiškai – nunešiotais džinsais ir apsmūkusiomis megztomis kelnėmis. Visgi norėjosi kažko tarpinio, na, bent jau sijonukų mergaitėms.

Dar sekmadienį spėjom pabuvoti vaikiškame N. gimtadienyje ir, nusprendę, kad jau per vėlu miegoti pietų miegą 18 val. vakaro, išėjom pasidžiaugti gražiu oru – pasivaikščiojom Pušų keliu.

Rodyk draugams

Login 2011 užrašinė

Atėjo ir praėjo net dvi dienas trukęs Login‘as. Greitai kažkaip, ypač pirma diena, kurią labiau bendravau su kitais, nei klausiau. Jeigu  tik kas būtų pasakęs, jog visi pranešimai bus ne valandą, o tik po puse. Apie tokią tvarką supratau tik antrą dieną, nes pirmą kai kas taip greit baigdavo, pagalvodavom, jog na ir vėl tie lietuviai nepasiruošę,  eidavom į kitą salę ieškoti dar turinčių ką pasakyti. Deja, ne visada pasisekdavo patekti į vidų – kartais ir tos mažesnės salės pritraukdavo daugiau klausytojų nei planuota. Bent tiek gerai, kad dvejose buvo po du įėjimus.

Kaip ir maniau į susidarytą tvarkaraštį nelabai žiūrėjau, nes bent šiek tiek pavėlavus į mažesnę salę nelabai kur ir tilptum kartais, tai tekdavo eiti kitur arba tiesiog pabendrauti su pažįstamais. O tai juk irgi gerai ar ne?

Kadangi tušinuko nebuvo mano rinkinyje ir laptopu nepatogu, tai neužsirašiau kur kuris ką sakė. Na ir tikėjausi gauti pristatymus paštu, gal dar gausiu? Pirmasis konferencijos pranešimas visai patiko ne tik man, bet ir kitiems. Tik kažkaip prisimenu tik lifto nuotrauką ir tai, kad viskas turi būti patogu, o ne tik funkcionalu. Norėtųsi dar kart peržiūrėti įrašą, nors ir pasirodė, kad ir taip viską žinau, bet kas iš to žinojimo, juk reikia veikti. Dėl panašios priežasties neklausiau ir diskusijų, nes kaip man vis atrodo, kad tos diskusijos tik ir lieka diskusijomis/tuščiomis kalbomis.

Rytis Laurinavičius „Individualios skaitmeninės komunikacijos galimybės“ Login 2011

Antrasis aplankytas Ryčio Laurinavičiaus „Individualios skaitmeninės komunikacijos galimybės “. Parodė keletą elektroninio pašto rinkodaros nesėkmių, kai užsiregistravęs ir nurodęs daug asmeninės informacijos, vis tiek gauna visiems skirtą informaciją, nors ją galėtų individualizuoti. T.y. bent jau atskirti kur reklamą siunčia vyrui, kur moteriai. Na visa tai ką pasakojo žinojau jau seniai ir nesupratau kodėl taip trumpai, bet pranešimas patiko dėl pateiktų pavyzdžių, galėjo ir daugiau pateikti, bet ar tai tikrai ateitis? Tai jau seniai žinoma, bet niekas tuo nesinaudoja. O gal klystu?

Milo Yiannopoulos „Įkalinti tinkle: ką priklausomybė nuo interneto daro mūsų sveikatai, ekonomikai vei visuomenei?“ Login 2011

Trečiasis buvo Milo Yiannopoulos pranešimas, apie mus, įkalintus tinkle. Na kai atėjau pradėjo kalbėti apie porgnografiją, po to pateikė stambaus žmogaus nuotrauką, tai ir nebeklausiau. Užtat labai išsamų aprašymą galite perskaityti Ekomonikoje pavadinimu „Login 2011: internetas kaip pornografija“.

Jonas Davalga „Aplikacijų pritaikymas ir nauda verslui. Ką iš to laimi Lietuva?“ Login 2011

Kitas pranešimas, kurį prisimenu, tai buvo Omnitelio „Aplikacijų pritaikymas ir nauda verslui. Ką iš to laimi Lietuva?“. Na ir pasakė, kad svarbiausias ir labiausiai saugomas žmogaus daiktas yra telefonas, nes jis visada šalia, mes be jo nė žingsnio nežengiame. Pateikė bankų sukurtų aplikacijų mobiliems telefonams pavyzdžių ir teigia, kad patogios ir tinkamos programos skatina vartotojų lojalumą, todėl išmaniųjų telefonų skverbtis pralenks nešiojamų kompiuterių. Programas reikia kurti telefonams, o ne kompiuteriams, ir jų ekranas yra vertingiausias. Taip pat, papasakojo apie jų iš idėjos rengiamas Omnitel programėlių dirbtuves, kurios vyko ir Login’e antrą dieną. Turimų sąrašą galite peržiūrėti jų puslapyje, kur yra ir tikrai neblogų. Gaila kai kurios tik jų klientams.

Kituose pranešimuose teko pabuvoti epizodiškai, nes vienas pasirodė neaktualus, kitas jau įpusėjęs ir nebe laikas buvo gilintis, kitur užimta, o diskusijos kaip jau rašiau kažkaip netraukė.

Po Login’o vyko blogerių susitikimas. Pasirodo jų susirinko tikrai nemažai, išeinančius keitė ateinantys. Priminė senais gerais laikais lankytus IRC mytus, tik šįkart pažinojau tik gal tris žmones. Na ir taip galvoju pakankamai daug.

Pirmasis antros dienos pranešimas apie tai, kaip muziejai ir galerijos bendraus su savo auditorija ateityje:

Antrąją dieną labai norėjau nueiti pasiklausyti Mads Holmen pranešimų apie mirštančius ir atgimstančius virusus, tiksliau pranešimo ir dirbtuvių. Deja, aš vis dar nesuprantu tai kas yra tos dirbtuvės? Kuo pirmasis pranešimas skiriasi nuo dirbtuvių? Na bet abu patiko. Juk visada daug įdomiau klausyti pavyzdžiais paįvairintų virusiniais video. Gaila, kad dauguma buvo matyti ne vieną kartą. Gal per dažnai į renginius eidavau praeitais metais?  Pirmąjį jo pranešimą galite jau peržiūrėti:

Video tikslas gali turėtų būti ne tik pralinksminti, bet ir suteikti naudingos informacijos. Taip pat, pakeisti elgseną ar gyvenimo būdą, kaip viršuje pateiktame video stengiamasi žmones pamėgti lipti laiptais, kurie skamba užlipus, ir nevažiuoti eskalatoriumi, ar laimėti visų viršijančių greitį sumokėtas baudas.

Jis gali būti naudojamas ir padėti savarankiškai išspręsti problemą susijusią su produktu – įmonės skelbia instrukcijas youtubėj ar savo puslapiuose. Prisimenu, kažkada prie siurblio buvo ne popierinė šimtalapė knyga, o diskas su įrašyta naudojimo video medžiaga… Mads Holmen dar kartą pakartoja žinomą tiesą, kad niekada negalima pamiršti pirkėjo. Juk žmonės, jei jų nepamiršta nusipirkus, tampa lojalesniais ir dalinasi gerais atsiliepimais nemokamai. Internetas įgalina tą ryšį palaikyti tiesiogiai, nebereikia pirkti reklamos televizoriuje, tiesiog pasinaudoti socialiniais tinklais ar savo puslapiu.

Dvyliktą valandą nusprendžiau užteks čia čiulbėti, reik pradėti užsirašinėti. Susikonstravau didžiojoje salėje arčiau scenos ofisą, nes ta pušku pušku zona per toli.

Mano ofisas Login'e 2011

Kiti klausėsi arba dirbo tolėliau kur buvo elektros rozetės:

Taigi, tas pranešimas buvo Ben Hammersley pavadinimu „WEB 3.0? Kada nustosime apie jį kalbėti ir pradėsime naudoti?“, bet taip jo metu ir nepasakė kas per velnias tas web3, kad po to gavo klausimą iš salės kuo web2.0 skiriasi nuo web3.0.

Ben Hammersley „WEB 3.0? Kada nustosime apie jį kalbėti ir pradėsime naudoti?“

Na pasakė, kad web3 yra interneto platforma, apjungianti ir susaistanti mūsų realų ir virtualų gyvenimą.  Pranešimo metu jis vis kartojo, mes esame kitokie, nei vyresni ir privalome jiems paaiškinti ką mes dabar veikiame. Aiškinti ir aiškinti kas vyksta, kaip pasaulis pasikeitė. Na bet aš vis nesuprantu  kam to reikia? Ar mano močiutei neapsvaigs galva kai pradėsiu pasakoti kas yra internetas? Ar reikia pasakoti tik tam, kad senoji karta suprastų, jog internetas neturi valdžios ir cenzūros, kad mums nereikia jokių leidimų norint skleisti informaciją internete ir pasiekti plačią auditoriją. Nepatiko man šis pranešėjas, nes neturėjo prezentacijos. Gi taip įdomu pažiūrėti kokį atitikmenį ar pavyzdį ekrane, o ne tik klausytis.

Marta Ribele „Ar socialiniai tinklai yra verslas?“

Sekanti tema į kurią spėju pavėlavau buvo apie tai, ar socialiniai tinklai yra verslas. Na, kai atėjau pamačiau Baltijos šalių žemėlapį su skaičiukais ir ji sako, kad LT labiausiai naudojami socialiniai tinklai, o jame pagal procentus tai Latvijoje daugiausia. Tai taip ir nesupratau ar čia ne tą slaidą įjungė, ar kažką ne taip pasakė. Iškėlė klausimą ar vadovai turėtų būti ir naudotis Twitter’iu(kažkodėl užsirašiau janis_bergs). Įmonės tinkluose susiduria su keliomis problemomis, tarp jų ką daryti su rezultatais ir ką daryti su reakcijomis, net jei jos yra neigiamos. Kaip reikėtų į tai reaguoti ir jog jokiu būdu netrinti. Ką daryti su anoniminiais vartotojais ar uždarais tinklais, kur ne kiekviena įmonė gali patekti ir sekti atsiliepimus. Kaip pavyzdį pateikė Facebook ir Draugiems.lv tinklus, kurie turi daugiausia vartotojų ir kur įmonė negali pasiekti vartotojo sienoje tik draugams skelbiamos informacijos ir  tinkamai į ją  reaguoti.

Kushtrim Xhakli „Ar turi sėdėti ten, kur yra tavo verslas?“

Dar vienas išklausytas ir gan įdomus Kushtrim Xhakli pranešimas pavadinimu  „Ar turi sėdėti ten, kur yra tavo verslas?“. Pasakė, kad dirbti galima bet kur ir nereikia jokio ofiso. šiuolaikinis žmogus yra iš interneto ir jei jų klausia, jie turėtų atsakyti ir nenustebinti pasakę, jog yra iš interneto, nes gali dirbti betkur, kur yra internetas. Paminėjo begalė įrankių ir pasakė, jog išbandykite visus nemokamus, pasirinkite geriausius ir naudokite toliau. Papasakojo ir kaip apėjo Coffee inn’o eilę konferencijoje tinkamai patwytinęs. Trumpai papasakojo  begalę naudingų įrankių, tokių kaip:

• Quora – klausimų atsakymų platforma;
• Podio – darbo organizavimo platforma, kuri dar tik bus paleista po keturių dienų;
• PeerIndex – gauk socialinį indeksą pagal Twitter vartotoją;
• NeighbourGoods – dalinkis su draugais ir kaimynais;
• mixtent – atrask netoliese esančius talentingiausius;
• TryMyUI – duok žmonėms išbandyti ir įvertinti tavo interneto puslapį;
• ir dar daugiau prezentacijoje žemiau:

The Importance of presence, reputation, and working different

Christian Heilmann „Ką daryti, kad internetas taptų dar geresnis?“

Paskutinis pranešimas buvo, kaip dauguma sako geriausias tą dieną, ir vadinosi „Ką daryti, kad internetas taptų dar geresnis“, nors ant pagrindinės scenos ekrano buvo parašyta „greitesnis“. Visą pranešimą galite paklaustyti ir peržiūrėti pristatymą:

Kiti rasti atsiliepimai:

1. Martyno Vareikio trumpu ir aiškiu pavadinimu „Login 2011“;
2. Mindaugo pavadiniu „Karšti ir subjektyvūs įspūdžiai iš Login 2011“;
3. Macinga labiau apie patį renginį iš savanorio pozicijos „prisiLOGINom iš vidaus“;
4. Garbanota ir teigiamai, ir neigiamai apie „Login“;
5. Adomas gyvai rašė, viskas ten žemiau, tereikia paspausti Play „Login 20111 Live“;
6. Gytis „Konferencija „Login 2011“: antroji diena“
7. Mantas, kuris nenorėjo, bet nuėjo ir sako, jog nenorės ir kitamet eiti į Login parašė „Login 2011 apibendrinimas“‘;
8. ir dar daug kitų, kurie dar neatsigavo ir kada nors parašys

Jeigu pražiopsojote Twitter’io čiulbesius, tai skaitykite ten, kol jų nesunaikino laikas.

Tai laukiame Login 2012? Ar nepatiko šiais metais?

Šiais metais renginio tvarkaraštis daug geresnis, nes galima patiems jį pasidaryti ir išsisaugoti ar išsispausdinti, arba net įsidiegti programėlę savo išmaniajame telefone. Pats tvarkaraštis visai nieko, nes šiais metais be pranešėjų nurodytos ir jų temos. Deja, paskaityti plačiau apie temą negalima – leidžiama spausti tik ant pranešėjo ir atsidariusiame puslapyje ne visur parašyta plačiau apie ką kalbės, o labiau apie tą žmogų. Ir kaip išsirinkti? Pagal pavardės grožį? Kažkada man taip siūlė rinktis gydytoją   Ech, ir pietų pertraukos nėra. Na bent sumuštinių leido atsinešti.

Mano pasirinkta programa, kuri spėju kis nenumatytai bent porą kartų.

Login 2011 programa

Eisit?

P.S. rytoj po renginio Geefre planuoja susitikimą.

Pirmoji jų naujiena.

Ką manote?

Tačiau pradėkime iš pradžių: Startup Weekend yra 54 valandų renginys, kuriame energijos nestokojantys žmonės dalinasi savo idėjomis, susiburia į komandas, kuria produktus ir pristato pasauliui veikiančius prototipus. Renginyje paprastai dalyvauja 75 žmonės (Kopenhagoje šįkart susirinko dvigubai daugiau – 150 žmonių), tarp kurių būna techniniai (programuotojai, dizaineriai) ir verslo (marketingistai, entrepreneur’iai) žmonės, o taip pat žiupsnelis studentų, žurnalistų, investuotojų ir kitų veikėjų susijusių su startup’ų pasauliu.

Nors pirmieiji Startup Weekend renginiai pradėti rengti dar 2007 m., Kopenhagoje SW vyksta tik antrą kartą. Nežiūrint į tai, renginys jau turi neblogą reputaciją tarp vietinių entrepreneur‘ių bei programuotojų. Nenuostabu, juk praeitų metų laimėtojas, Memolane komanda, praėjus porai mėnesių po renginio pritraukė $2 milijonus investicijų ir susilaukė didelio internetinės žiniasklaidos dėmesio. Kitos dvi idėjos, Planely ir Autobutler, kad ir ne taip plačiai žinomos, taip pat tapo savarankiškomis kompanijomis ir pamažu augina savo klientų ratą.

SWC yra labai dinamiškas renginys: penktadienio vakarą dalyviai pristato savo verslo idėjas ir suformuoja darbines komandas, šeštadienį ir sekmadienį komandos dirba prie kodo, dizaino, ruošia reklaminius filmukus ir prezentacijas, ieško atsakymų į suktus auditorijos klausimus. Pagaliau sekmadienį vakare, visos komandos turi 3 minutes pristatyti savo darbo vaisius, o teisėjų komisija atrenka inovatyviausią, geriausiai pristatytą ir geriausiai įgyvendintą verslo idėją.

Penktadienio vakaras, idėjų turgus

Buvo labai smagu stebėti kaip šis procesas atrodė iš arti. Tik atėję į renginį visi gavome baltus marškinėlius ir porą markerių. “Užsirašykite ant marškinėlių kas ką mokate,” – paragino organizatoriai ir jau po geros valandos santūri skandinavų minia ėmė vis labiau panašėti į masovkę iš nuotaikingo beprotnamio: patalpą užvaldė žmonės išmargintais marškinėliais, ant langų atsirado reklaminiai plakatai su verslo idėjų aprašymais, minioje nuolatos zujo žurnalistai su blykstėmis ir mikrofonais, minios šurmulys nustelbė net organizatorius su mikrofonais. Štai tokioje kūrybiškai chaotiškoje aplinkoje kristalizavosi idėjos ir kūrėsi komandos, o netrukus atsirado ir darbo vietos bei veiksmų planas savaitgaliui.

Šeštadienio rytas startupe

Nors penktadienio vakarą baigiau taip ir nepalietęs Trejų Devynerių, šeštadienio rytas buvo sunkus. Iš pat ryto prie kavos aparato matėsi ir daugiau apsnūdusių veidų, bet netrukus visi grįžo į darbinį ritmą ir šviečiant pietų saulutei aplink mūsų komandos stalą jau vyko intensyvus darbas: UX specialistas ir dizaineris kūrė vartotojo sąsają, aš su kolega dėliojome algoritmą traukiantį duomenis mūsų svetainei, trijulė programuotojų konfigūravo duomenų bazes ir integravo duomenų šaltinius į mūsų sistemą, pora kolegų su verslo patirtimi dirbo prie prezentacijos, o vienas tylus danas su fotoaparatu, kurį pardavęs tikriausiai galėtum nusipirkti trobą Šnipiškėse, dėliojo scenarijų ir rinko muziką reklaminiam filmukui.

Pertraukuose tarp darbų mankštindavau stuburą ir liežuvį pakalbindamas tai vieną, tai kitą dalyvį. Labai knietėjo sužinoti, kas gi atveda žmones į tokį renginį. Mane ypač suintrigavo tai, jog SWC buvo ir vyresnio amžiaus, neblogai uždirbančių ir pilnavertį socialinį gyvenimą gyvenančių dalyvių. Kalbėdamas su jais netrukus supratau įdomų dalyką, jog SWC yra ne vien tik spontaniškas renginys, bet ir tobula vieta surasti tinkamus žmones, nes čia entrepreneur‘iai ieškojo bendraminčių, kompanijų direktoriai – talentingų programuotojų, talentingi programuotojai – įdomių projektų, progresyvūs studentai –vietos praktikai, užsieniečiai – likimo brolių ir bendraujančių danų, o didelių kompanijų darbuotojai – įkvėpimo ir žinių. Tad priežasčių spontaniškiems kontaktams ir nestandartiniams pokalbiams buvo apstu.

Darbas komandose

Atėjus sekmadienio vakarui auditorijoje pradėjo rinktis svečiai: trisdešimt žmonių, dauguma jų investuotojai, nusipirko bilietus, kad galėtų ateiti ir pasižvalgyti į savaitgalio metu sukurtus verslo prototipus. Vertinimo komisijoje susirinko vieni žymiausių Danijos investuotojų ir verslininkų, beje, visi puikiai nusiteikę ir linkę pajuokauti bei pasidalinti su dalyviais savo įžvalgomis. Netrukus prasidėjo ir komandų prisistatymai, ne šiaip pabelvyzgojimai su PowerPointu, o veikiančių mobilių programėlių ir svetainių pristatymai, komandos rodė nuotaikingus reklaminius filmukus, Facebook’o puslapius su pora šimtų fanų ir, žinoma, visi dalyviai žadėjo išspręsti opiausias verslo bei vartotojų problemas.

Kickio komanda su laimėtojų čekiu

Dėl vietos stokos pristatysiu tik vieną idėją, laimėjusią pagrindinį prizą. Kickio, bene mažiausia renginio komanda iš trijų žmonių, pristatė susirinkusiems suasmeninto radijo idėją. Įsivaizduokite, kad vietoj to, jog klausytumėte nuobodžių naujienų, jūs galėtumėte pradėti rytą klausydamiesi mėgstamiausių internetinių straipsnių savo išmaniajame telefone. Malonus moteriškas balsas perskaitytų šviežias antraštes, jūs išsirinktumėte labiausiai patinkančias ir sumokėję keletą centų galėtumėte klausytis viso straipsnio. Paprasta idėja, aiškus verslo modelis ir tobulas pristatymas leido Kickio komandai iš Suomijos, Kanados ir Lenkijos mėgautis pergale ir 10,000 DKK čekiu.

Jau po visko, kai kartu su savo komanda sėdėjome netoliese esančioje aludėje ir dalinomės savaitgalio įspūdžiais, supratau, kad prizą gavo ne tik Kickio, bet mes visi. Kas galėjo pagalvoti, jog praėjus 54 valandos aš sėdėsiu prie vieno stalo su vienais uždariausių žmonių pasaulyje – skandinavų programuotojais – ir mes visi bendrausime kaip seni geri bičiuliai. Štai ką reiškia komandinis darbas, bendros vertybes ir teigiama energija. Artimiausi Startup Weekend renginiai Europoje vyks Cambridge, Nice’oje ir Budapešte, tad susiraskite pigius Ryanair bilietus ir pirmyn.

Nuotraukos iš Startupbootcamp, Jeppe Liisberg

Papildymas: Lietuvoje Startup Weekend vyks Kaune balandžio 8-10 d. Nepraleiskite progos sudalyvauti!

BlogBarCamp afterparty Submarine

Taigi renginys vyko Hub Vilnius patalpose, kuriose galėjo tilpti dar dešimt tiek, kiek atvyko. Dalyviai pamažu rinkosi ir nepasimetė pamatę informacinį lapelį ant smtp durų, kad reikia paspausti žalią ragelį ir surinkti numerį, kurį pamiršau užrašyti… Tinklaraštininkus šiek tiek reikėjo paskatinti pasireikšti ir papasakoti ką nors viešai ir pažadėti keksiuką drąsiausiems. Gerai gerai, drąsūs visi, tik ne visi norėjo, kitus tinginys buvo užpuolęs. Ką papasakoti turėjo trys: Donatas, Paulius ir Povilas, kuris sakė nutraukti, jei įsijaus. Na bet jei jau įdomiai pasakoja, tai kaip jau jį nutrauksi, kai yra daugiau laiko?

Donatas pasakoja apie interaktyvias elektronines knygas ir jų lietuvišką pasaką apie Pelytę Smailytę

Tai va, pirmasis Donatas, kuriantis pirmąją interaktyvią elektroninę knygą vaikams Pelytė Smailytė, pasakojo apie elektronines interaktyvias knygas. Buvo labai įdomu, nes aš kažkaip galvojau, kad kalbės apie paprastas elektronines, o pasirodo jos gi gali būti ir interaktyvios. Čia ir yra visas tos elektroninės grožis, kai turinys gali keistis priklausomai nuo buvimo vietos, paros ar metų laiko, parodyti tam tikrus vaizdus ar skleisti garsus. Po pasakojimo kilo diskusija dėl elektroninės nuosavybės apsaugojimo, bet kaip ne kartą teko girdėti, taip ir Donatas pakartojo, kad jeigu kažkas sugalvojo pavogti tavo darbą, reiškia jog jis yra labai geras ir įdomus, tai reikia tuo džiaugtis ir vis tiek atsiras žmonių, kurie sumokės už jį.

Povilas pasakoja apie elektroninį dienyną mokykloms – tamo.lt

Kitas kalbėtojas be ribų buvo Povilas iš skaitykit.lt, kuris iš pradžių norėjo papasakoti apie kolektyvinius tinklaraščius, bet vėliau persigalvojo ir parodė elektroninį dienyną tamo.lt. Kadangi mokyklą lankiau labai seniai ir prisimenu, jog reikėdavo kas savaitę ar mėnesį surašinėti pažymius klasiokams, tai buvo labai įdomu pažiūrėti kaip viskas vyksta dabar. Ogi pasirodo, kad viskas yra pasiekiama internetu ne tik tėvams, bet ir mokiniams – pamokų tvarkaraščiai, namų darbų informacija, rotacija. Galima net pasiskaičiuoti kiek ir kokių pažymių reikia gauti, kad galutinis pažymys būtų toks, kokio nori. Geriausia funkcija matyt yra ta, kad tėvai gali gauti trumpąją žinutę, jei jų vaikutis neateina į mokyklą, ar tiesiog elektroniniu būdu pateisinti jo neatvykimą. Žinoma, išlieka galimybė mokiniui pačiam tai padaryti tėvams nematant. Povilas dar papasakojo, ko geriau nedaryti ir ką gerai apgalvoti projekto pradžioje. Paminėjo ir tai, jog ne viskas, kas tau atrodo tik naudinga informacija, kitiems ir yra tokia informacija, o ne paprasčiausia reklama.

Donatas nesusilaiko ir pasakoja kada verta atsižvelgti į naudotojų nuomonę

Trečiasis kalbėtojas Paulius, pasislėpęs už savo fotoaparato

Paskutinis buvo Paulius, kuris pasakojo apie blogerių susitikimus BSP09 ir BSP10 vykusius Panevėžyje. Taip pat, paklausė kokia mūsų nuomonė apie šiuos ir kitus, kuriuose teko dalyvauti, kokių dar reikėtų. Šis pranešimas išsirutuliojo į šiokias tokias dirbtuves, kurios buvo pratęstos Hub’o susirinkimų kambarėlyje. Susidarėm veiksmų planą, pasiskirstėm užduotimis, tai jums teks laukti greitu laiku gerų arba blogų naujienų ir aktyviai dalyvauti.

Minčių lietus Hub'o susirinkimo kambarėlyje

BlogBarCamp neplanuotos dirbtuvės

Taigi, visi dalyviai:

• aš (jei kas nematėt, tai rašau kartais ir čia: socialiniaitinklai.wordpress.com),
• Paulius – geefre.com (aprašė- http://www.geefre.com/smagusis-savaitgalis-ir-blogbarcamp/),
• Donatas – smailyte.lt,
• Povilas – skaitykit.lt,
• Laurynas – helix.lt (jau spėjo ir atsiliepimą parašyti),
• Raimondas - http://mekdrop.name ir http://blogas.games.lt/zaidziu,
• Simona - musudantys.lt,
• Roman

Po dirbtuvių likome keturiese ir nusprendėme nužygiuoti į Submariną. Diskusijos įvairiomis temomis užsitęsė ilgiau, nei kai kurie planavo. Visgi tie blogeriai Android’o ir šiaip telefonų maniakai…  Tik įėję ir susiradę tinkamą vietą griebiam ir pasižymim Foursquare ir visgi aš tampu meru :)

Renginio metu kalbėjome ir apie Login, kurio kaip ir kitų susitikimų nekantriai laukiame Susitiksime Litexpo arba po renginio?

Dalyvavimas susitikimuose ir knygų pristaymuose man patinka, nes kai protingai pakalba pristatytojas, pats autorius papasakoja apie save ir knygą, perskaitytas kūrinys tarsi įgauna kažkokią visai kitokią aureolę, nežinau, kaip čia išsreikšti, – užsipildo/išsipildo/įgauna pilnatvę. Kai apie knygos pro ir antižydiškumą Rimvydas Valatka atsakė, kad knyga nėra nei prožydiška, nei antižydiška, atrodo, visos dar šviežiai apie knygą verdančios mintys pradėjo leistis į savo lentynėles. Kaip paminėjo pats Yuri Slezkine, jo knyga labiausiai yra apie tai, kaip iš Sėslumo zonos, apimančios senąsias LDK teritorijas – Lenkiją, Lietuvą – žydai migravo trijomis kryptimis: į socializmą (Rusijos didmiesčius), į kapitalizmą (JAV) ir į nacionalizmą (Palestiną), ir apie tai, kaip bolševikų revoliucija kartu buvo ir žydų revoliucija, jaunų žydų revoliucija prieš savo tėvus, jų gyvenimo būdą ir carinę Rusiją. Tai taip daug neblevyzgojant būtų galima apibūdinti knygą. Labai džiaugiuosi, kad ją perskaičiau prieš susitikimą ir labai rekomenduoju visiems, besidomintiems žydų tauta ir bolševikų revoliucija.

Tyto Albos direktorė, prof.Z.Norkus, Y.Slezkine, vertėjas L.Jonušys ir R. Valatka ir kažkieno galva

Iš karto atsiprašau už kai kurių nuotraukų kokybę, fotkinau su mažiuku fotiku, nes kažkaip jau dielių aparatūrų nešiotis nelabai norėjau, o dar iš jaudulio ir rankelės padrebėdavo, nors ir be jaudulio padreba.

Kadangi dabar esu kviečiama pažaisti, tai iš karto įdedu įrašą, nežinia, kada toliau galėsiu pasakot.

|FKŽ info |

Data: 2011 m. vasario 26 d. (šeštadienis) nuo 13:30 iki … (pirmadienio? )

Vietas: HUB Vilnius, Galvydžio g. 5, Vilnius

Formatas: barcamp (pavadinčiau blogbarcamp, bet ne bloginti rinksimės)

Registracija: registracijos formoje arba komentaruose po įrašu

Kaina: nemokamas (na bet niekas nesupyks, jei atsinešit ko užkąsti )

Kas tai per formatas ir kodėl. Barcamp’as – nei konferencija, nei pokalbis prie alaus bokalo bare. Tai yra renginys per viduriuką., t.y. neformalioje aplinkoje visi norintys pristato savo temą/blogą ar dar betką ką nori. Svarbiausia griežtai laikytis nustatytos pranešimo trukmės, kuri dažniausiai būna 20-30min. Čia vienintelė taisyklė, kurios negalima laužyti. Šio renginio metu, kiekvienas dalyvis turėtų prisidėti – užsiregistruoti renginio lentoje norimu laiku ir kažką papasakoti, nes renginio sėkmė priklauso nuo dalyvių noro dalintis ir drąsos. Jeigu nenorite, niekas jūsų nevers. Visgi tas minutes galite išnaudoti jei ne kažkokiai tinklaraštininkams svarbiai temai pristatyti, tai tiesiog savęs ir savo tinklaraščio pristatymui. Na o man pvz. būtų įdomu sužinoti kaip ten gyvena į teismą planuotas paduoti „rašytojas“ ar visi kiti, kurie už savo rašliavas patraukti kokiai tai atsakomybei… ) Na ir dar daug kas domina, svarbiausia, kad atsirastų nebijančių pasisakyti.

Kodėl siūlau barcamp tipo susitikimą? Visų pirma, tai turėsite nemažai laiko pasireikšti prieš auditoriją(20-30min). Antra, lavinsite savo drąsą/naikinsite baimes kalbėdami prieš auditoriją. Beje, primenu, kad čia ne konferencija, tai galima ir privaloma laisvai jaustis Jeigu atsirastų daug norinčių, pranešimus galima būtų „skaityti“ keliose „salėse“, o kitiems pasirinkti kas įdomiau. Jeigu niekada nebuvote panašiame renginyje ir dar nesupratote apie ką aš čia, tai galite paskaityti mano aplankytų barcamp formato renginių aprašymus, kurių buvo net trys(mediabarcamp, StartupJamBaltics I ir II dalys).

Ir svarbiausias dalykas, kad susipažinsite ar susitiksite gyvai su kitais tokiais pačiais kaip jūs.

Jeigu esate Facebook gyventojas, galite pasižymėti renginį ir čia, ir LinkedIn’e, bet registruotis reikia kaip viršuje nurodyta

Jeigu turite klausimų ar pasiūlymų galite ir el. paštu man parašyti: powiuke@gmail.com