Geriausi Lietuvos blogai vienoje vietoje
krikščionybė
Mamontovas pasisako prieš religijas
Mar 16th

Grupė feisbuke „Ne agresijai prieš kitokią nuomonę“. Paspaudus nuotrauką, ji dędęnasi.
Tokį respektą A. Mamontovas tikriausiai gavo tik už Gatvės Muzikos Dieną. Džiugu, kai garsūs žmonės prabyla apie šią didelę problemą. Kuo daugiau tokių žmonių apie tai kalbės, tuo greičiau žmonės spjaus ant auksu aptekusio Vatikano ir tiesiog tikės tuo, kuo tiki.
Kadangi vėl palietėme šią opią temą, kviečiu paskaityti labai puikų interviu su Sigitu Parulskiu – dar vienu labai protingu ir išskirtinai įdomiu žmogumi. Kaip teigia pats S. Parulskis, „Dvasingumas“ – sąvoka be turinio. Sąmoningumas – aiškesnis dalykas: žmogus įsisąmonina savo tikėjimą – kuo ir kodėl jis tiki.“ Autorius jam antrina savo klausimu-teiginiu: „Sąmoningas žmogus niekad nesakys: „galvok, ką nori, argumentuok, kaip nori, vis tiek aš tikiu, ir man tavo argumentai nesvarbūs“. O dvasingas žmogus turbūt dažnai taip sakys.“
Pagalvojau, labai puikios dvi mintys. Aš dar pridėčiau, kad žmogus gali būti sąmoningas netikėdamas jokiu dievu – svarbu, kad elgtųsi sąmoningai ir turėtų vertybių. Gaila, kad tikintys žmonės labai dažnai negali suprasti, jog ateistai ir agnostikai gali turėti vertybių, gali būti mąstantys, teisingai gyvenantys žmonės. Ir kad gali turėti teisę gyventi kitaip, nei jie.
Paskaitykite interviu, ypač teisingas paskutinis pasisakymas.
mano požiūris į religingą politiką
Jan 27th
Tiksliau požiūris į valstybiniais klausimais aktyviai besireiškiančius, į politiką lendančius (ir įlindusius) krikščionis. Negalėčiau gi nemėgti jų visų, nes tai būtų absurdiška – netekčiau pusės draugų. Ačiū Katibai, kuri atrado kaži kokį įdomų skaitalą ir pacitavo puikią ištrauką iš jo:
„Netikintys europiečiai persekioja krikščionis veikiau kaip politinius priešus nei kaip religinius priešininkus; jie neapkenčia religijos veikiau kaip partinių pažiūrų, o ne kaip klaidingo tikėjimo, kunigą jie atstumia ne kaip Dievo atstovą, o kaip valdžios šalininką.“
Tai visiškai atitinka mano mintis. Tai visiškai paaiškina tą mano susierzinimą ir mano piktus įrašus, kai koks nors jau nusenęs monsinjoras ar koks save pervertinantis ir susireikšminęs ūmus krikščionis politikas pradeda pezėti visokias nesąmones apie religijos pirmumą prieš Konstituciją. Nors religijų mokymas ir pažiūros man šiek tiek ir sukelia nepiktą juoką, bet tai tėra smulkmena palyginus su pykčiu, kai krikščionys Lietuvoje kišasi į įstatymų leidybą ir valstybės valdymą.
O žinote, kas nuostabiausia? Kad ta citata parašyta 1865-1840 metais. Autorius – Alexis de Toqueville. Senobinės mintys visiškai atitinka šiuolaikines aktualijas.

Nauji pasisakymai