Geriausi Lietuvos blogai vienoje vietoje
religija
Konstitucija: 43 straipsnis
Jun 29th
Kaip ir sakiau, kol kas susilaikau nuo velionio A.Brazausko vaidmens ir vietos Lietuvos istorijoje aptarimo.
Įdėmiai skaitau, sužinau daug naujų dalykų, surandu daug naujų požiūrių į istoriją, kuris mane kartais nustebina…
Bet gal taip ir turi būti.
Juk ne kasdien miršta paskutinis LTSR LKP CK pirmasis sekretorius, tapęs pirmuoju Lietuvos Respublikos prezidentu…
Priminiau A.Brazausko pareigas todėl, jog, prisipažinsiu, visada būdavo nejauku matyti kadrus, kuriuose jis užfiksuotas klūpantis bažnyčioje ar besižegnojantis. Panašiai jaučiuosi ir šiomis dienomis, kai televizijos diena iš dienos rodo, kaip “A.Brazauskas grąžino Vilnaus Katedrą tikintiesiems”.
Šia prasme Č.Juršėnas man visada būdavo mielesnis:)
Nejauku man ir dabar, kai girdžiu prezidentę ir kitus rimtus žmones svarstant apie Lietuvos Bažnyčios padarytą klaidą ir bažnyčios hierarchų sąžinę.
Nejauku todėl, kad susidaro įspūdis, jog kai kas pamiršta, kas koks yra Lietuvos valstybės ir joje veikiančių religinių organizacijų santykis ir ką apie tai sako Lietuvos Konstitucija:
43 straipsnis
Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.
Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti.
Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus.
Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.
Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvoje nėra valstybinės religijos.
Tiems, kas moka skaityti, mano supratimu, neturėtų kilti jokių klausimų dėl Lietuvos katalikų bažnyčios sprendimo aukoti mišias už A.Brazauską be jo karsto Vilniaus Katedroje.
Kalbos apie tai, kad “žmogiška ir etiška” reikalauti, kad būtų vykdoma paskutinė velionio valia, mano supratimu yra visiška nesąmonė. Ir, beje, iš dalies atspindi A.Brazausko ir jo gerbėjų požiūrį į valstybę, visuomenę bei jų tarpusavio santykį. Taip pat ir į etiką.
Gal Valdovų rūmai Lietuvoje ir bus kada nors užbaigti, tačiau valdovų laikai, laimei, jau negrįžtamai baigėsi.
Kita vertus, kilusios diskusijos taip pat liudija apie nesveiką valstybės ir Lietuvos katalikų bažnyčios santykį. Nesveiką ta prasme, kad valdžia visada stengėsi pasinaudoti Katalikų Bažnyčios įtaka savo naudai, o Bažnyčia dažnai tam norui nesipriešindavo. Nes žinojo, kad už tai bus atlyginta. Ir būdavo.
Tačiau naivu buvo galvoti, kad atlyginimo už paslaugas visada norės tik Bažnyčia…
Visada juk ateina laikas mokėti už tai, ką gauni.
Tas laikas atėjo su A.Brazausko mirtimi.
Gera pamoka visiems. Ir galbūt gera paskata šiek tiek kitaip pažiūrėti į valstybės ir bažnyčios santykį.
Gal tikrai geriau tegul bažnyčia (ir ne tik katalikų) laisvai say tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus. Ten, kur joms tai priklauso daryti: maldos namuose, religinėse mokylose, vienuolynuose. Tačiau ne Seime, valstybinėse mokyklose ar ginekologų kabinetuose.
O valstybė gal tegul tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstituciją), kuri bažnyčiai jokio kito vaidmens, išskyrus tikinčiųjų sielų ganymą, nenumato.
Tie, kurie tiki tuo vaidmeniu, ir bus išganyti.
administracinė atsakomybė iš kunigėlio rankų
Jun 18th
Geriau vėliau negu niekad – užimtas įvairiais darbais prieš atostogas, pavėluoju su naujienomis. O naujienos – mane nustebinusios. Istorija labai trumpai: žmogelis sumanė suorganizuoti eilinį mažutį renginį vaikams Katedros aikštėje – piešimas, žaidimai, etc. Iš savivaldybės sužinojo, kad reikia renginį suderinti su Vilniaus arkivyskupijos kurija. Kurija pasakė „pas mus tik valstybinės šventės“. Organizatoriai spjovė, gavo iš savivaldybės leidimą ir renginį suorganizavo. Vykstant renginiui atėjo purkštaujantis kunigėlis, o po renginio parašė skundą. Dabar organizatoriui gresia įspėjimas arba 2000 Lt bauda.
Už ką??? Pirmą kartą pamatęs jo pareiškimą (šį, viršuje), pagalvojau, jog kelis sakinius iš ten reiktų išbraukti. Tačiau susipažinęs su visa istorija, pagalvojau, ar pats jo vietoje nebūčiau parašęs dar pikčiau. Kai išgirdau apie šį įvykį, pagalvojau, jog žmogus negavo leidimo iš savivaldybės. Tačiau vėliau iš jo paties sužinojau, jog leidimas gautas ir viskas, nepaisant kunigėlio, įvyko sklandžiai ir gražiai. Pasirodo mūsų valstybėje egzistuoja kažkoks Administracinio įstatymo papildymas, kuriame nurodyta – jei nori rengti renginį viešoje, už mokesčių mokėtojų pinigus prižiūrimoje, visų Lietuvos žmonių ir svečių laisvoje erdvėje – Katedros aikštėje, turi atsiklausti Bažnyčios leidimo. Turi atsiklausti religinės organizacijos leidimo šalyje, kurioje nėra valstybinės religijos. Leidimo rengti renginį vietoje, kuri priklauso Vilniaus miestui ir Lietuvos valstybei. Absurdas. Čia tas pats, kaip aš dabar pasakyčiau, jog nuo šiol Fabijoniškėse ir Antakalnyje be mano žinios negali vykti joks renginys. Jokia mugė ar mainų turgelis. Skamba kvailai, ar ne?
Nors pats Donatas sako, jog jam gresia tik įspėjimas, visi suvokiame, jog problema slypi ne tame. Bažnyčia ne tik yra išskirtinė organizacija mūsų valstybėje (nemoka mokesčių, gauna įvairias pašalpas ir t.t.), bet ir savinasi viešąsias erdves. Uždraudžia žmonėms pilnateisiškai jomis naudotis. Šįkart aš tiesiog sėdėjau ir dar kartą pasigailėjau, kad manęs niekada netraukė teisė ir jos nestudijavau – dabar aukočiau daug savo laiko, kad tokie nekorektiški įstatymai būtų pakeisti, nes jie elementariai prieštarauja Konstitucijai.
Niekaip nesuprantu, kokią teisę turi religinė organizacija Lietuvoje nurodyti, ką kam veikti viešoje vietoje? Gal kas man, neprieteliui, paaiškins? Net savivaldybei davus leidimą, žmogus vis tiek bus baudžiamas – kaip taip įmanoma išsivysčiusioje valstybėje?
P.S.: štai ta demoniška šventė, prieš kurią kovoja Bažnyčia. Aš manau, kad savo mėšle sustabarėjusi organizacija jei galėtų, tai ir šiuos pramogaujančius jaunus žmones susemtų ir visiems išdalintų po porą tūkstantėlių baudos. Pikta.
Citata #373 Tolerancija krikščioniškai…
May 26th
Interneto komentatorius T.Vilucko tinklaraštyje man pataria:
Račai, Račai… Ar Jūs save priskiriate prie krikščionių? Ne? Tai ir komentuoti čia nėra ko. Kitos dimensijos.
šiandien bus pasaulio pabaiga
May 20th
Pabaigos gal ir nebus, tačiau šumo – jau iki šiandienos nemažai. Kadangi šiandien, gegužės 20-ąją, yra pasaulinė diena „Visi pieškime Mohamedą“!
Diena skirta skleisti laisvą ir nuo neracionalių tradicijų apsaugotą žodį, o taip parodyti solidarumą su karikatūristais, kuriems iki šiol grasinama mirtimi už tai, kad jie išdrįso nupiešti Mohamedą. Jeigu kas nežinote, islamo religijoje draudžiama bet kokiu būdu atvaizduoti Mohamedą, netgi pavaizduoti jo balsą. Kadangi islamistai yra kaip viduramžių krikščionys, jie leidžia sau jų taisyklių nepaisantiems žmonėms grasinti mirtimi ir susidorojimu. Taip atsitiko daugybei dailininkų ir animacinių filmų kūrėjų, tarp kurių yra ir mano mėgstamo South Park kūrėjai. Nors pastarieji kūrėjai spjovė į grasinimus, televizijoms vis tiek teko cenzūruoti epizodus su Mohamedu, nes islamistai grasino ir televizijų darbuotojams. Vienu žodžiu, vyksta visiškos nesąmonės, islamistai bando savo religines taisykles primesti kitiems, užpuldinėja karikatūristą, Pakistanas blokuoja visą Feisbuką dėl šios dienos renginio jame, daro streikus ir visaip kitaip pamina bet kokias laisvo žodžio vertybes.
Todėl kažkas sugalvojo gegužės 20-ąją skelbti visame pasaulyje tokią akciją-pramogą ir piešti Mohamedą. Kuo daugiau piešinių – tuo greičiau visi pripras ir žmonės galės laisvai atvaizduoti ką tik nori, nepriklausomai nuo jų religijos. Aš pats piešti visiškai nemoku, tad pasiskolinau piešinį iš internetų :)
Kviečiu visus prisijungti! Pieškite ir pripildykite internetus Mohamedo!
Cirkas LRT taryboje
Mar 30th
… Antradienį LRT taryboje buvo cirkas.
Pagrindiniu cirkininku buvau aš. Na, bent jau taip sakė LRT tarybos narys R.Valatka. Kadangi nė vienas LRT tarybos narys (net ir patvirtinus LRT tarybos Etikos kodeksą) narys tokiai nuomonei viešai neprieštaravo, supratau, kad diagnozuota bendru sutarimu.
Nieko naujo.
Galiu būti cirkininku, galiu būti ir klounu (šiai diagnozei taip pat niekas neprieštaravo), tačiau niekada nebuvau ir nebūsiu statistu.
Todėl, kol dirbsiu LRT Taryboje, stengsiuosi, kad ten būtų kuo daugiau skaidrumo, viešumo ir aiškumo.
Galiu būti klounu, jei tik klounams rūpi, kodėl už biudžeto lėšas LRT perkamos sporto varžybų licencijos vėliau pardavinėjamos be jokio konkurso. Sutinku būti cirkininku, jei ne cirkininkams yra priimtinas LRT generalinio direktoriaus paaiškinimas, jog sublicencija “buvo pasiūlyta vienai televizijai, bet ji atsisakė, po to kitai, bet jai nebuvo galima suteikti, tada atidavėme trečiai”.
Man tokie paaiškinimai skamba ne tik juokingai, bet ir grėsmingai, ypač kai LRT generalinis direktorius viešai pareiškia, jog jis nemano, kad LRT taryba turi būti informuojama apie ketinimus už pinigus suteikti teisę transliuoti varžybas, už kurias LRT sumokėjo visų mokesčių mokėtojų pinigais. O dar kai direktorius iškilmingai pareiškia, jog “konkursų neskelbėme ir neskelbsime”, ir ne klounams tai atrodo visiškai priimtina, klounu būti gal ne taip ir blogai.
Ne taip blogai būti ir cirkininku, kuriam įdomu, kokie susitarimai numato, kad per LTV tiesiogiai turi būti transliuojama 16 katalikų apeigų per metus, ignoruojant kitų konfesijų apeigas. Galiu būti klounas, bet manau, kad visuomenė turi teisę žinoti apie tokias tradicijas įtvirtinančių susitarimų konkretų turinį. Net jei tie susitarimai tik žodiniai.
Sutinku būti klounu jei tik klounams atrodo, kad žinios apie LRT personalą ir valdymą struktūrą, darbo apmokėjimo ir skatinimo sąlygas, administracijos atlyginimų dydį, veiklos perspektyvinius planus, ketvirtines pajamų ir išlaidų sąmatų vykdymo ataskaitas, LRT klientus, komercinius partnerius ir tarpininkus neturi būti konfidencialios. Geriau jau būsiu cirkininku, nes esu įsitikinęs, kad viešoji įstaiga – o būtent tokia yra LRT – šios informacijos neturėtų slėpti nuo visuomenės.
Man bus negėda jei mane ir toliau vadins klounu ir cirkininku, kai balsuosiu prieš tai, jog Lietuvos televizija pardavinėtų eterį reklaminėms laidoms. LRT taryba balsų dauguma antradienį tokiam televizijos direktoriaus R.Paleckio pristatytam pasiūlymui pritarė. Žinau, kad kai kas gali įsižeisti, tačiau balsuodama už tai, kad į tinklelį būtų įtraukta “laida”, kurios rengėjai sumoka už transliaciją”, LRT taryba pademonstravo savo nekompetenciją ir visišką nesuvokimą, kas yra žurnalistika, nekalbant jau apie Visuomenės informavimo įstatymą, kuriame aiškiai nurodoma, kad “reklama taip pat laikomi straipsnis, laida, parengti ir (ar) paskelbti ne viešosios informacijos rengėjo, kuris už užmokestį ar kitokį atlygį skleidžia šią informaciją, užsakymu.”
Sutinku būti cirkininku,nes man atrodo, kad LRT tarybos narys turi būti laisvas reikšti savo nuomonę visais, net ir taryboje tuo metu svarstomais klausimais.
Kita vertus, labai džiaugiuosi, kad antradienį LRT Taryba patvirtino Etikos kodeksą, LRT tarybos nario susipažinimo su informacija tvarką ir konfidencialumo pasižadėjimo formas.
Tikrai stengsiuosi nepažeisti šio kodekso ir ypač – vieno iš septynių pagrindinių principų, skelbiančių, jog tarybos narys turi dirbti visuomenės interesams.
Man, kaip klounui ir cirkininkui, šis pricipas kur kas labiau priimtinesnis nei tarybos posėdyje nuskambėjęs raginimas dirbti LRT naudai.
P.S. Ne į temą. Taip jau sutapo, kad šiandien buvau geranoriškai įspėtas, kad kai kurie “žurnalistai” domisi mano privačiu gyvenimu. Žinau, kas juos labiausiai domina, tačiau vis tiek bus labai smalsu pamatyti.
Nekantriai laukiu…
popiežiui Ratzingeriui artėja paskutinioji
Mar 24th

Labai to tikiuosi. Kaip rašiau savo sename įraše apie JAV kunigus pedofilus, dabartiniam popiežiui J. Ratzingeriui jau seniai buvo pateikti kaltinimai pedofilijos slėpimu, tačiau tuometinis JAV prezidentas G. W. Bush’as suteikė popiežiui neliečiamybę. Ir garsiausias pasaulio nusikaltėlis liko nenubaustas. Iki šiol.
Nors abejoju, kad jį dabar nubaus. Abejoju, ar jam bus pareikšti kokie rimti kaltinimai, dėl kurių jam bus taikomos teisinės sankcijos. Tačiau labai tikiuosi nors ir per paprastų, bet vis tiek sunkių pasekmių: pažeminimo, sosto netekimo ir žmonių pagarbos praradimo. Kiekvienas nusikaltėlis turi atkentėti už savo nusikaltimus, ir nesvarbu, kokio jis svarbumo asmuo ir kokiame aukštame poste jis sėdi.
Kalbu apie dabar visame pasaulyje skambančius pedofilijos skandalus, kai pagaliau daugybė nukentėjusių visose šalyse išdrįsta prabilti. Ši banga prasidėjo ne visai aišku kur – gal Italijoje, gal Airijoje, tačiau banga jau tapo cunamiu – šimtai aukų prabilo Vokietijoje, Danijoje, Austrijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse, atsiranda atvejų netgi Lietuvoje (nors pastarųjų dienų atveju, J. Antanavičiaus skandalu aš nesu linkęs tikėti aklai, nes tas žmogus buvo tikrai sovietų persekiojamas ir šmeižiamas asmuo). Viena iš svarbiausiu naujienų yra ta, jog žmonės spjauna ant Vatikano ir pasirenka savo kelią: vien Austrijoje beveik milijonas žmonių ruošiasi palikti katalikų Bažnyčią, nors ir nenustoja savo tikėjimo. Pedofilijos tyrimai vyksta, kaltinamieji randami, nebebijoma stoti prieš šią baisią organizaciją su Vatikanu priešakyje. Nors Vatikanas dar vis bando viską užslėpti, tačiau nebesugeba suvaldyti tokios masės skundų ir liudijimų. Kunigai-pedofilai jau netgi yra baudžiami! O tai yra pasiekimas, nes dažniausiai tokie pedofilai likdavo nenubausti, o tik nušalinami nuo pareigų, ar, blogiausiu atveju, tiesiog perkeliami į kitas parapijas.
Taip Ratzingeris ir darė. Jis tikriausiai ne pedofilas, bent tokios prielaidos daryti nėra priežasties. Tačiau, kaip jau rašiau tame įraše, jis slėpdavo kitų kunigų nusikaltimus ir išsukinėdavo pedofilus nuo bėdų. Vaikai, šiuo atveju, jiems mažiausiai rūpėdavo. Svarbiausia būdavo išsaugoti savo luomo stiprybę. Vienas skandalas, kurį Vatikanas jau baigia numalšinti ir užglaistyti, susijęs su Ratzingerio direktoriavimu Ratisbonos katedroje, kurioje vienas kunigas ilgus metus prievartavo chore dainuojančius berniukus. Kadangi Ratzingerio kaltę šioje situacijoje sunku įrodyti, situacija užglaistoma ir jis baigia išsisukti.
Tačiau neseniai išlindo kita istorija, kai dabartinis popiežius, žinodamas kunigo-pedofilo (Peter Hullermann) nusikaltimus, nepranešė apie tai policijai ir palaimino to kunigo siuntimą į „terapinio gydymo“ įstaigą. Po „gydymo“ šį pedofilą J. Ratzingeris perkėlė į kitą parapiją, kurioje pedofilas toliau sėkmingai didino savo aukų skaičių. Pedofilas buvo perkeltas į kitą parapiją dar kartą, kur dirbo iki šiol, kol skandalas neišlindo į viešumą. J. Ratzingeris vėlgi teigia, jog nieko nežinojo apie tai.
Tikiuosi, kad šį kartą jam taip lengvai nepavyks išsisukti. Aš nesuprantu, kaip jis gali gyventi su tokiu purvu viduje ir vaidinti šventą žmogų? Bet kai pagalvoju, kokia galia ir turtai jam priklauso – dėl tokių dalykų žmonės daug ką galėtų padaryti. Nusikaltėlis yra nusikaltėlis ir nesvarbu, kas jis toks. Pedofilus dangstantis žmogus yra toks pats vaikų tvirkintojas, kaip pats pedofilas, nes padeda jam ramiai vykdyti savo nusikaltimus. Niekada nesuprasiu, kodėl žmonės bando pateisinti dabartinį popiežių, nors tuo pat metu pripažįsta, kad pedofilija yra žiaurus nusikaltimas.
Airijoje jau vyksta lažybos, kas bus naujas popiežius. Tikėkimės, kad šiai lobistinei organizacijai pradės vadovauti nors šiek tiek pasaulietiškesnis, sukalbamesnis ir ne toks siauro mąstymo žmogus (juk Ratzingeris čia tas, kuris pareiškė, kad prezervatyvai padeda plisti AIDS). Kadangi Vatikanas dar vis turi didžiulę įtaką pasaulyje, galėtų atsirasti koks popiežius, kuris apsvarstys celibato problemą, moralinę atsakomybę prieš kunigų aukas ir prisitaikys prie šiuolaikinio gyvenimo bei vertybių. Tikėkimės geriausio šioje blogio irštvoje.
Citata #352 R.Lopata atskleidžia nežinomus A.Brazausko asmenybės bruožus
Mar 23rd
Profesorius Raimundas Lopata savo naujojoje knygoje apibūdina A.Brazauską:
Katalikybės veiksnys rodo A. Brazausko pasaulėžiūros konservatyvumą. Jis gali būti apibūdintas kaip Alexis de Tocquevillio tipo konservatorius. Prezidentas mano, kad demokratija yra neįsivaizduojama be religijos
… tikriausiai netrukus paaiškės, kad A.Brazauskas buvo pokario rezistencijos dalyvis ir rašė komentarus “Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai”…
Nieko asmeniško…
Mar 22nd
Aš tikrai nepykstu nei ant L.Valantiejūtės, nei ant bernardinai.lt, nei ant mano komentarą savotiškai interpretavusio vyriausiojo redaktoriaus A.Navicko.
Na gerai, šiek tiek nesmagu buvo dėl to, kad buvo pateikta dalis tiesos, bet, kaip supratau, ne iš blogos valios.
Viskas, manau, išeis tik į naudą.
Tačiau šiandien skaitydamas Benedikto XVI-ojo ganytojiško laiško apžvalgą, pagalvojau, kad neklysta tik tie, kurie nedirba.
Ką noriu tuo pasakyti?
Atsakysiu. Bet pirmiausia – keletas citatų:
Tarp kitų dalykų, buvo tendencija, diktuojama geros, bet klaidingos intencijos, vengti baudžiamumo sprendžiant kanoniškai netvarkingas situacijas.
[...]
Daug iš jūsų teko patirti, kad, kai buvote pakankamai drąsus kalbėti apie tai, kas vyko, niekas jūsų nesiklausė
[...]
Šventasis Tėvas užtikrina, kad Bažnyčia priima ir toliau priims priemones, kurios apsaugos vaikus parapijose ar švietimo institucijose
[...]
Sprendimo klaidos ir gero vadovavimo trūkumas užminavo pasitikėjimą Airijos ganytojais ir jų veiksmingumą
[...]
Popiežius ragino naudotis išpažinties sakramento perkeičiančia jėga ir rengti Eucharistijos adoracijos laikus parapijose, seminarijose, vienuolynuose.
… A.Pupkis ar I.Smetonienė, perskaitę šias citatas, tikriausiai netektų žado. Ir tai būtų suprantama, nes lietuvių kalbos, o kai kur net ir minties jose aiškiai trūksta.
Tačiau pagrindinę mintį juk galima suprasti, ar ne?
Be to, laiškas buvo paskelbtas šeštadienį ir, žinoma, ne lietuvių kalba, o bernardinai.lt jo ištraukas publikavo jau sekmadienį. Tai yra, gana greitai, nes pagrindinis tikslas buvo, spėju, kuo greičiau pateikti šio laiško mintis savo skaitytojams.
Ir – neabejoju – dauguma skaitytojų tikriausiai nė neatkreipė dėmesio į vietomis šiek tiek netobulą lietuvių kalbą.
Jiems svarbiausia buvo esmė – tai yra, laiško turinys, jo pagrindinė mintis ir tai, kad dalis jo, bernardinai.lt pastangomis, tapo prieinamu Lietuvos katalikams ir visiems kitiems, kas juo domisi.
Tik tiek ir tenorėjau pasakyti…
Lietuvos tolerancijos žmogus cituoja “Pais”
Mar 22nd
Iš Lietuvos Tolerancijos žmogaus 2009 Mykolo Drungos komentaro apie katalikus:
Madrido dienraščio „Pais“ nuomone, “pederastai Katalikų Bažnyčios gretose turi būti traktuojami lygiai taip pat, kaip ir tokie patys kituose visuomenės sluoksniuose. To reikalauja teisingumas”
Anot Ispanijos laikraščio, „nusižengusieji turi būti metami iš darbo, verčiami prašyti savo aukų atleidimo ir baudžiami pagal galiojančius įstatymus
koks netolerantiškas tas “Pais”…
LRT Taryba direktoriumi pasitiki. Ir gerai
Mar 16th
Kaip jau visi žinote, LRT Taryba generaliniu direktoriumi pasitiki.
Tai gerai, nes išreikšdami pasitikėjimą A.Siaurusevičiumi, LRT Tarybos nariai prisiėmė atsakomybę už jo veiklą.
Manau, galiu išduoti paslaptį ir pasakyti, kad balsavau prieš, nes aš tokios atsakomybės nenoriu prisiimti. Gerbiu LRT Tarybos sprendimą, bet ir toliau laikausi nuomonės, kad A.Siaurusevičius netinkamai vadovauja LRT ir stumia ją į bankrotą (nors pagal įstatymą LRT ir negali bankrutuoti).
Ir, nepaisant jau ne kartą girdėtų siūlymų bei šiandieninio balsavimo, bent jau kol kas neketinu atsistatydinti iš LRT Tarybos.
Vienas iš argumentų – man patinka būti istorinių įvykių ir pokyčių LRT liudininku.
Štai, pavyzdžiui, antradienį LRT Tarybje svarstėme Tarybos etikos kodeksą, galbūt dar šiemet Taryba patvirtins LRT Tarybos narių susipažinimo su LRT informacija tvarką bei LRT Tarybos nario konfidencialumo pasižadėjimą.
Visi šie LRT Tarybos darbui labai reikalingi dokumentai yra pastarojo pusmečio darbo rezultatas ir aš labai džiaugiuosi, kad daugiau nei dešimtmetį be jų dirbusi LRT Taryba nusprendė imtis jų svarstymo kaip tik tada, kai prdėju dirbti Taryboje. Suprantu, kad man tiesiog pasisekė, bet vis tiek malonu.
Tiesa, etikos kodekso antradienį dar nepatvirtinome, nes aš, pavyzdžiui, nenorėčiau įsipareigoti nereikšti savo nuomonės apie Tarybos svarstomus klausimus ar savo požiūrį į į Tarybos veiklą derinti su kitais Tarybos nariais.
Mano nuomone, LRT veiklai ir taip trūksta viešumo. Manau, kad ir ketvirtinės veiklos ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai ir visų LRT darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai galėtų būti vieši, preliminarūs metų rezultatai taip pat galėtų būti skelbiami metams pasibaigus, o ne birželio mėnesį. Pagrindinis argumentas – LRT yra viešoji įstaiga, didžiąją dalį finansavimo gaunanti iš valstybės biudeto, tai yra, visų mūsų kišenės.
Tai, žinoma, ateities klausimas. Tačiau, gyvenimo tempas greitėja ir galima tikėtis, kad priešingai nei etikos kodekso ar susipažinimo su informacija tvarkos atveju pokyčiai galimi anksčiau nei po 15 metų.
Grįžtant į dabartį, noriu prisipažinti, kad nebalsavau už radijo transliacijų ir LTV transliacijos analoginiu būdu trumpinimą. Susilaikiau.
Manau, kad LRT uždavinys yra kurti programas ir jas transliuoti ir transliacijų mažnimas bei kūrybinių darbuotojų atleidimas bei jų atlyginimų mažinimas turėtų būti kraštutinė ir paskutinė priemonė. Tai yra, jos imtis reikėtų tada, kai visos kitos galimybės jau išsemtos. Todėl siūliau ir toliau siūlysiu pradėti nuo struktūrinės reformos, aptarnaujančio personalo, nesusijusių su transliacijomis, išlaidų mažinimu. Antraip gali atsitikti taip, kad LTV nieko nebetransliuos, žurnalistų nebeliks, o pinigų vis tiek trūks. Šiek tiek ironizuoju, žinoma, tačiau ta ironija liūdna.
Ypač, kai žinai, kad net trumpinant transliacijas ir toliau atleidinėjant žurnalistus, planuojamas 2010 metų rezultatas yra 6-7 milijonai litų nuostolių. Pridėjus 6,5 milijonų litų nuostolių 2008-aisiais, n milijonų nuostolių 2009 ir gerokai išaugusius trumpalaikius įsipareigojimus, vėl grįžtame prie to, nuo ko pradėjome – LRT valdymo efektyvumo. (Iš karto noriu pasakyti, kad rašydamas skaičius jokių LRT komercinių paslapčių neišduodu, nes 2008 metų rezultatai yra paskelbti viešai, o 2010 metų planuojamus rezultatus viešai paskelbė LRT Tarybos pirmininkas.
Bet nėra viskas taip blogai.
Štai, atsakydami į mano paklausimą dėl susitarimų su Lietuvos tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis dėl jų apeigų transliavimo per LTV, LRT generalinis direktorius ir televizijos direktorius informavo, kad toks susitarimas su katalikų bendruomene yra. Tiesa, jis žodinis ir jo turinio R.Paleckis plačiau nekomentavo. To ir nereikėjo, nes plačiau šia tema kalbėsime kitame Tarybos posėdyje. Bet vis tiek gerai yra sužinoti, kad LRT laikosi įstatymo reikalavimų.
Nors žodžiu.



Nauji pasisakymai