Štai ir viskas, jokių pezalų, jokių žydų, pederastų bei šūdeličio parazitų.

Dokumentinis BBC filmas “Synth Britannia” rodo, kaip Didžiojoje Britanijoje post-punk muzikantai išgirdo Kraftwerk ir patys užsimanė taip pavaryti. Filme pasakojama apie Human League, Daniel Miller, Cabaret Voltaire, Gary Numan, Depeche Mode, Ultravox, Soft Cell. Pasisako ir patys kaltininkai.

Muzikos evoliucija meistriškai atskleista su kontekstu, kuriame ji vyko. Siaubinga britų architektūra ir JG Ballard buvo prakošti per sintezatorius. Skambėjo taip, kaip atrodė ir skaitėsi. Prasidėjus Thatcher erai suklestėjo ekonomika ir nebeliko vietos eksperimentams, viską pradėjo lemti pinigai, reikėjo taikytis prie jupių.

Click here to view the embedded video.

BBC tikslas buvo “tirti elektroninės muzikos poveikį populiariajai kultūrai Britanijoje.” Pasiekta buvo dar daugiau ir sukurtas nuostabus dokumentinis filmas. Muzika skamba praktiškai be sustojimo, operatorius dirba karo sąlygom.

Po daugelio metų eksperimentavimo ir stiprių narkotikų, suklestėjo maža, bet galinga Hagos scena. Apie tai ir pasakoja filmas “When I Sold My Soul To The Machine,” savo kokybe negalintis lygintis su “Synth Britannia,” bet ir nenorintis to daryti. Pasakoja I-F, Alden Tyrell, Orgue Electronique, pats “Bunker” leiblo kūrėjas Guy Tavares, Pametex, Intergalactic Gary, Syncom Data ir genialusis Legowelt, du kartus aplankęs Lietuvą.

Click here to view the embedded video.

O rytoj -Alka Seltzer ambiento.

Vodka house crew, Vytis “Aout6″ Gruzdys ir jo draugai iš Ispanijos, Danijos ir Anglijos užsienio, šiandien paleido naują vodka house kūrinį “Dead People”.

LLR009 – VODKA HOUSE CREW – DEAD PEOPLE (Original mix) by LeaveLate

“Tikiuosi, dar šiais metais spėsim vodka house dainą padaryt kokią, nes labai smagu gamint ją. Labai daug garsų patys įrašėm su šūdais visokiais. Į sulčių pakelį akmenų pridėjom, braukinėjom su tušinuku per ventiliatorių, mėtėm ant stalo kompakta, grojom su nusipirktu paukščiu-švilpuku moliniu, iš balsų darėm perkusijas ir patys dainavom viską”, pasakojo p.Gruzdys

Muzikantas bekvokalus atliko su Karoliu Labanausku iš The Sneekers ir The Footloose iš Prancūzijos.

“Per diskoteką prie degės sueina šitas gabalas”, tvirtino jis.

“Dead people” bus išleistas per p.Gruzdžio leiblą LeaveLate.

"King flow" veiksme.

Sunkiojo popso grupė “King flow” šią vasarą važiuoja groti į Ispanijos kostas, marus ir Žeroną, sakė grupės vokalistas Imantas Slėnys.

“Parašiau ir pakvietė penkiems koncertams”, sakė p.Slėnys.

Visi keturi “King flow” nariai buvo ir projekto “Commix Funky Sound” nariai, gengo, kuris tapo žinomas po hito “Muzika skamba nebyliai”.

Ne taip jau blogai, ar ne? Apie DJ vakarėlius su iPad jau buvau skaitęs, bet nemaniau, kad yra pakankamai programų aprūpinti visą grupę instrumentais. (TUAW)

Viktorijos Bali nuotrauka.

Vilniaus miestiečiai šneka, kad elektroninės ir roko muzikos duetas Gerai gerai ir Miss Sheep pasirašė sutartį su įrašų kompanija Monaco ir šie dabar rengia visokius promo paketus.

Gerai gerai ir Miss Sheep yra futbolo puolėjas Vilius Tamošaitis ir reklamininkė Dovilė Filmanavičiūtė. Jie veikia nuo 2009 metų.

“Monaco” leidžia Aliną Orlovą, kaunietį Golden Parazyth ir Migloko.

Daugėjant lietuviškos produkcijos skaitmeninėje erdvėje, verta kartas nuo karto pristatyti plačiau įdomesnius kūrinius, ypač tuos, kurie aria naują vagą: bando naujus verslo modelius, naują santykį su pirkėju ar tiesiog turi įdomių idėjų.

Šią savaitę pirkinių krepšelyje – du produktai. Pirmasis – dar liepos 26 dieną išleistas lietuvių Renaldo ir Eglės Ziomos sukurtas iPad žaidimas „d’ART Jigsaw HD“ (iTunes nuoroda). Nežinau, ar tai pirmas lietuviškas iPad žaidimas, bet aš anksčiau apie jokį kitą nebuvau girdėjęs.

d’ART yra paprasčiausia skaitmeninė dėlionė, tačiau ji turi keletą įdomių savybių, kurios neleidžia numesti žaidimo į „dar vienas“ krūvą. Visų pirma tai dailininkės Eglės Ziomos iliustracijos, iš kurių žaidime ir sukarpytos dėlionės. Antra – neįprastas tokiems žaidimams konkurencijos principas: kiekvienos dėlionės laikas fiksuojamas ir gali būti skelbiamas viešai internete. Taip galima palenktyniauti su kitais žaidėjais ir palavinti savo erdvinę orientaciją siekiant geresnio rezultato. Žaidimas kainuoja $ 2,99 (7,77 Lt).

Antras skaitmeninis pirkinys – Despotin Fam išleistas albumas „Odisėja 49“. Turiu prisipažinti nesąs didelis rap/hip-hop muzikos gerbėjas. Šį albumą įsigijau tinklaraščio komentaruose perskaitęs, kad jo kūrėjai muziką parduoda savarankiškai, pasinaudodami Bandcamp platforma. Albumo tinklalapyje galima perklausyti dainas, parsisiųsti 3 iš 17 albumo kūrinių nemokamai ir įsigyti visą albumą.

Despotin Fam nutarė suderinti paramos ir pardavimo strategiją: albumą galima pasirinktu formatu (FLAC, MP3, AAC ir kt.) įsigyti už minimalią $ 3 (7,79 Lt) kainą, arba galima sumokėti daugiau – jūsų pasirinktą sumą. Taip visi norintys gali įsigyti albumą už santykinai kuklią kainą, tačiau Despotin Fam gerbėjai gali mėgstamą grupę paremti didesne suma.

Pardavimas per Bandcamp toli gražu nėra tobulas, nes ten negalima atsiskaityti dviem populiariais Lietuvoje būdais – siunčiant SMS ar pervedant pinigus per e-banką. Yra tik kredito kortelės (įskaitant Visa Virtuon) ar PayPal variantai. Taigi grupė neteko galimybės surinkti pinigus už skaitmeninį įrašą iš kokių 3/4 ar 4/5 visos galimos auditorijos, tačiau parsisiunčiami failai – ne vienintelis būdas įsigyti „Odisėją 49“, galima Bomboje įsigyti patį CD.

Skaitmeninio pirkimo privalumas – integracija su socialiniais tinklais. Apmokėjus pirkinį ir paleidus failų siuntimą, Bandcamp pateikia mygtukus paskelbti apie naujai įsigytą muziką Facebook ir Twitter. Paspaudžiau ir tą, ir kitą – šiek tiek nustebau, kad Twitter išdavė sumokėtą sumą už albumą. Na, bet tai irgi rinkodaros elementas.

Įdomu būtų sužinoti, kaip Despotin Fam seksis prekiauti skaitmeniniu albumu. Tikiuosi, kad pardavimų bus tiek, kad nenusvirtų rankos ir apsimokėtų po kiek laiko išleisti kitą. Ateityje nepriklausomiems muzikantams ko gero vertėtų sukurti savo pardavimo sistemą, kuri būtų gerokai lankstesnė už, tarkime, Bombos (įvairūs kainodaros variantai, formatų pasirinkimas ir pan.), nes ne kiekvienai grupei užtenka drąsos ir žinių savarankiškai pradėti prekybą kūriniais internete.

Ir net jei neatostogaujate…

Netiekto – Dievulis(live@Broadway Star)

Festivalyje "Satta outside" veši radikalus falocentrizmas.

Ketvirtus metus vykstantis festivalis “Satta Outside” šiemet lankytojus ketina labiau stebinti netikėtomis meno ir kūrybos ertmėmis.

Štai paprastas hipsteris Dalius Drevis pranešime spaudai rašo, kad jie daug tikisi iš spontaniškai susibūrusio muzikanto Garo, iliustratorės Linos Gavėnaitės ir futbolininko Mato Labašausko kolektyvo.

Būrelis pristatys iliustruotą muzikinę pasaką „Rūpužė ir karvė“. Trupės prodiuseris Markas H. teigia padėsiantis gvildenti amžiną žmogiškosios egzistencijos temą.

“Jis turbūt turi omenyj, kad bus parodyta, kaip jis užknisa krušdamas protą ir net sąmonę”, sako Karolis Jachimavičius.

Dar ponas Drevis teigia, kad ekscentriškas ir šokiruojantis roko muzikos ir šiuolaikinio šokio greitai improvizuotas, galbūt laikinas junginys „Who is a winner!?“ yra profesionalus. Jis ruošiasi gretinti sunkiąją muziką ir šokį, ir per siaubą ir šoką festivalio lankytojams parodyti tiesą.

“Satta outside” vyksta prie jūros. Ten vilniečiai sutinka žiauriai daug pažįstamų ir draugų. Festivalis vyks rugpjūčio 12-16 dienomis.

Palapinės.Viskas prasidėjo nuo to, kad palapinių miestelyje (tame, kuriame buvo galima įsinešti alkoholį) praktiškai nebuvo vietų. Palapinė prie palapinės. Jokio paskaičiavimo, tad vėliau atvykusiems teko palapines statyti arba ant kitų palapinių, arba už palapinių miestelio tvoros. Beje, visisškai nesupratau, kodėl teko mokėti penkis litus už apsistojimą palapinių miestelyje, jei niekas netikrino, ar turi bilietą ir gali įeiti į kempingą…

Apsauga. Apsauginių pakako prie įėjimo į aktyviąją zoną. Tačiau aktyviojoje zonoje apsaugos praktiškai nebuvo. Galėjai daryti bet ką. Kai kurie taip ir padarė – įsinešė palapinę ir ėmė siautėti per koncertą. Iškeltą palapinę sugebėjo atsinešti iki pat scenos, kol pagaliau buvo sustabdyti.

Koncertai. Taip, koncertuose būna vėlavimų, būna nesklandumų. Tačiau vėluoti dvi valandas? Sindikato sulaukiau tik trečią nakties. Gerai, kad sulaukiau…

Maitinimas. Vėl problemos dėl apsiskaičiavimo. Matyt, tikėtasi dvigubai mažiau žmonių, nes eilėse prie maisto tekdavo pralaukti po kelias valandas (neperdedu). Pačių maitinimo įstaigų/palapinių negaliu kaltinti – mėsos nepaskubinsi. Užtat organizatoriams per kepurę duoti reiktų, kad nepagalvojo apie didesnį maistpalapinių kiekį.

Į traukinį netilpo

Kelionė. Nuvykome sėkmingai. Parvykti, deja, taip sėkmingai nepasisekė. Į traukinį netilpome, todėl teko vykti autobusu (dviem valandomis vėliau). Super idėja buvo nuolaida traukiniui su festivalio bilietui. Deja, nepavyko daugumai gauti nuolaidos atgal į Vilnių, nes kaina mažinama tik su festivalio bilietu. O šis festivalyje buvo paimtas ir iškeistas į spalvotą apyrankę… Apsiskaičiavimas.

Žodžiu, pasidžiaugiau gera kompanija, alumi, Sindikatu, tačiau Tamstos festivalis manęs daugiau nebematys. Bent kiek išrankesniam žmogui ten nėra ką veikti.

Nes bosine gitara jis groja puikiai. Gal net “puikiai” yra per menkas epitetas.

“D’Orange” taip pat groja labai gražiai.

Džiazą.

Standartą.

Kurio klausydamas gali gerti vyną,kalbėti ir rūkyti. Ir net nepastebėti,kad pūtikams (o jie abu buvo puikūs) kartais pritrūksta plaučių.

Bet – mes vienu balsu nusprendėme- kad džiazas tai ne sportas.

Ir net labai greitai bėgdamas ir techniškai šokinėdamas per kliūtis,vis tiek nebūtinai būsi pirmas…

Džiazas – tai ne vien standartas.

Tadas Dešukas ir “Baisios stygos” buvo džiazas.

Tas, kuris nebėga 100 metrų per 9 sekundes,bet kurio klausaisi taip lyg 100 metrų bėgimas truktų amžinybę. Ir nenorėtum, kad būtų finišo linija.

 … Kažkada labai seniai, kai buvau SSB (studentų statybinis būrys:)) Vengrijoje, ten džiazo festivalyje grojo V.Ganelino trio. Tada, pamenu, labai didžiavausi, kad esu iš Lietuvos. Nes grojo, jie taip, kad visiems buvo aišku, jog tai – džiazas.

Šiandien, kai klausiausi “Baisių stygų”, buvo labai aišku, kad Lietuvoje viskas gerai.

Citata: ” Yra talentų, kurie suprato,kad jie talentai ir yra talentų, kurie dar to nežino” (Rasa)

Vienbalsiai nusprendėme: pastarieji geriau.

Tadas Dešukas, Vytis Nivinskas, Paulius Volkovas  ir “Baisios stygos” priklauso pastarųjų kategorijai.

Jei kada nors pasitaikys proga jų paklausyti- nedvejokite nė minutės.

Jie nebėga sprinto, jie negroja standarto, tačiau sielos jų muzikoje yra tiek, kad iki šiol negaliu suprasti, kodėl “Nida 2010 ” jie grojo pirmą vakarą, o ne baigiamojo vakaro uždaryme.

Jie tikrai to verti. 

… Atostogos prasidėjo puikiai.

Ačiū “Baisioms stygoms”:))

Sociumas. Tinklaraštis – smarkiai nuostolinga veikla. Ir tikriausiai tokia bus visada, nors mintis surengti konferenciją neskaitantiems – ganėtinai įdomi. Galima ją aptarti rašančiųjų ir skaitančiųjų susitikime. Kadangi susitikimas bus griežtai nekompiuterinis, tai aš tikriausiai nedalyvausiu (iš tiesų tai turėsiu darbo kaimynystėje, Kupiškyje). Bet kviečiu registruotis išsiilgusius atotrūkio nuo technikos.

Jei virtualios bendruomenės neatsibodo, tai galite atsakyti į klausimus apie jas. Jei atsibodo – turite galimybę išrinkti pikčiausią komiksų herojų.

Apibendrinimai. Gal galima būtų be jų? Vardais, prašome, ir už konkrečius darbus. Nors… perrašyti visus anekdotus apie blondines su konkrečiais vardais ir pavardėmis būtų žiauru…

Muzikavimas. Singlais po 5 litus piratavimo išties nesumažinsi, bet jei gerai groji, neliksi nei be gerbėjų, nei be pinigų.

Rinkodara. Ne žodžiais, o darbais mažas alus bando aplenkti didelį. Darbai per sunku? Tuomet štai jums uždarbis iš žodžių – padarykite Twitter žinutes savo profesija.

Apranga. Jei mokėčiau trumpiau rašyti, patekčiau ant marškinėlių. O pats, jei Rokiškis trumpiau rašytų, pasidaryčiau tokius: „Tačiau patikėkit manim – daug įdomiau yra žostkai ginti kad ir nesąmoningą nuomonę, atrandant vis naujų dalykų, nei paneiginėti pačiam save, neatrandant nieko“.

Prieštaravimas. Nesutinku, kad kvepalai dabar yra „visuotinai naudojama prekė“. Parduotuvėje ant 99% į kvepalus panašių indų parašyta „tualetinis vanduo“.

Dienos klausimas (retorinis). Jei 72 DPI atgyveno, tai dabar reikia paveikslėlius naršyklėms ruošti kaip – 66, 75, 80, 82, 89, 92, 97 ar 101 DPI?

Dienos vaizdas – pėdos smėlyje…

Vitas Vaičiulis kairėje ir Arminas Banys dešinėje.

Elektroninės muzikos duetas „Wild idler“ nuolat turi per radiją skambančių kūrinių, tačiau albumo leisti nesiruošia. Grupės dalininkas Arminas Banys sako, kad tam dar ne laikas.

„Albumas toli, jei jis apskritai bus. Pirma reikia pasiekti tam tikrą lygį tam tikruose dalykuose, įskaitant kokybę ir kitus. Kai tai padarysim, tai ir planuosim. Kaip jau gal kažkada sakiau, o jei nesakiau, tai sakau, kad nepatinka man pastaruoju metu populiarus naujų lietuviškų grupių kelias, kai netrukus po susikūrimo ir keletos dainų radijo stotyse kalbama apie albumo leidimą“, sakė ponas Banys.

Šiuo metu radijo stotyse grojamas „Wild idler“ kūrinys ir Marla Singer (Rūtos Jankauskaitės) „Island girl“. Arminas Banys sako, kad gali būti, jog trijulė pratęs bendradarbiavimą.
„Tiek aš su Vitu (Vaičiuliu), tiek Rūta parodėm norą susijungt, bet kol kas – nieko konkretaus. Trūksta tik susėsti ir susitart“, sakė muzikantas.

Duetas taip pat sau kelia reikalavimus rasti vieną stilių.

„Mūsų dainos stilistiškai skiriasi. Va to ir vengsim. Manau, visai sveika pasirinkti aiškesnę kryptį bent kažkuriam periodui. Juolab, jei prie mūsų prisijungs Rūta, tai taip pat tam tikros įtakos mūsų skambėjimui. Tam tikra prasme turėtume skambėti panašiai, kaip skambame „Island Girl“ “, aiškino p.Banys.

„Wild idler“ kartu kuria dvejus metus.

Rūta Jankauskaitė buvo grupės “Sheezzanova” vokalistė.

Bosistas.

Kokią savaitę feisbuke matosi, kad dainininkai, muzikantai ir visuomenės kritikai Tomas Sinickis ir Algis Ramanauskas ruošia bendrą projektą. Vyrai ieško būgnininkės, tačiau slepia, kas iš to bus.

“Nekomentuoju”, sakė ponas Sinickis.

“Aš ten nieko nežinau. Tomas galėtų daugiau papasakot. Aš ten tik bosistas”, sakė ponas Ramanauskas.

Tomas Sinickis su grupe “Gravel” yra išleidęs du albumus ir nuo 2009 metų įrašinėja solinį albumą.

Algio Ramanausko besikeičiančios sudėties grupė “Svastikos sukitės greitai” pernai išleido antrąjį albumą “Gyvai”.

„Meno duobė“ ir „Menų centro“ savanoriai pristato festivalio idėją, kurios pagrindinis tikslas suburti įvairių pažiūrų žmones, menininkus, kūrybingas asmenybes į trijų dienų laisvo proto ir idėjų sąskrydį. Tai nėra standartiškas „open-air‘as“, mat vidinių gyvulių ganyti nesiruošiame, greičiau kviečiame prisijungti prie bendro neapibrėžto laisvamanių judėjimo, kuris kaip laikiną stovyklą pasirinko netoli Kauno ir Vilniaus stūksantį Žeimių dvarą. Būtent jo šešėlyje įsikursime su įvairaus plauko paskaitomis nuo kvantinės mechanikos filosofijos iki juoko jogos, įvairiausių meninių akcijų, instaliacijų, parodų, muzikinių eksperimentų, naktinio kino palėpėje su miegmaišiais ir savaime aišku gamtos teikiama ramybe. Festivalio programa gyva, ji kinta priklausomai nuo kiekvieno norinčiojo prisijungti su savo idėjomis, todėl tikėtis galima visko. Registracija būtina: savo vardą ir pavardę bei norą dalyvauti praneškite el. paštu meno.duobe@gmail.com

Programa:

EDUKACIJA:

„Kenduandu“ dizaino studija — „Socialiniai, istoriniai, kultūriniai kontekstai dizaino kūriniuose“
Aistė Mišinytė — „Nuogo kūno vaizdavimas animaciniuose filmuose: nuo karikatūros iki fotorealizmo“
Enrika Striogaitė — „Mėlyniesiems katilėliams aidint“ (apie Lėlių teatro įkūrėją S.Ratkevičių) — filmas be biudžeto. Ar įmanomas profesionalus rezultatas?“
Viktorija Jonkutė — „Performansai ir komiškumas“
Lina Baublienė — „Lietuvos miestų „visuomeniniai įvaizdžiai“ pagal Kevin’o Lynch’o teoriją.“
Vilija Dulevičiūtė — „Tinklo bendruomenės“
Arūnė Ščiupokaitė ir Lukas Kolmogorcevas — „Erdvės vaizdavimas plokštumoje“
Greta KlimaVičiūtė-Minkštimienė — „Ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo: antropologinė perspektyva“
DR. Reda Šatūniemė — „Kūrybiškumas ir alternatyvi meninė raiška subkultūrose“
Mindaugas Survila — „Gamtos fotografija“
Jurij Sogačiov — „Juoko joga“

Mantas Povilaitis — „NSO fenomenas“
Mantas Povilaitis — „Kvantinės mechanikos pasaulėvaizdis“
Iveta Taparauskaitė — „Carinės Rusijos plačiųjų geležinkelių paveldo resursai Lietuvoje, jų išsaugojimo bei pažinimo galimybės.“
Rasa Pranskevičiūtė — „Šiuolaikinės dvasinės utopinio pobūdžio bendruomenės“
Rūta Petkevičiūtė — „Kalėjimų fenomenas“
Kęstutis Stugys — „Kaip valdyti pyktį“
Eligijaus Skirkevičiaus — „Matės“ ir „Puero“ arbatų degustacija bei pasikalbėjimas apie arbatos svarbą žmogaus gyvenime ir kultūroje.
Žeimių dvaro šeimininkai — paskaita video projekcijoje apie šiuolaikinės kultūros paveldo problemas Lietuvos dvaruose „everything is in the pasT: nuomojam svirną vestuvėms“;

MENAI:

Instaliacija — „SOUND OBJECTING FOR 31 TUBE“. Instaliacijos pagrindiniu principu taps garsas, kuris sugeba veikti su žmogaus emocijomis, išgyvenimais ar patyrimais esamuoju momentu
Parodos „PUŠYS“ atidarymas. Dalyviai: Domas Noreika, Agnė Bagdžiūnaitė, Darius Subačius, Aušra Vismantaitė, Aistė Saulytė, Tadas Noreika, Everything is in the pasT; Ignas Gleixner — tapyba;
Ignas ir Julija Gleixner — žemės meno instaliacija „Žemės būvis“
Aktų dirbtuvės — dalyvauja pozuotojai ir įvairiausių sričių menininkai
„Kenduandu“ dizaino studijos programa — ši studija tai kelių žmonių grupė, kurianti dizaino objektus, turinčius simbolines, archetipines reikšmes, susijusias su kultūriniais, istoriniais, socialiniais kontekstais.
Naktinis Kinas dvaro palėpėje — nuo 22 val. iki 4 val. ryto: filmų apie menininkus ir muzikantus programa, eksperimentinio ir avangardinio kino programa, trumpametražio kino ir animacijos programa;
Dienos ekranas — antropologinis kinas, geriausių konferencijos TED pranešimų peržiūra;
Mindaugas Pridotkas — objektai, keramika (gyvai)
Alma Veiverytė — objektai, tapyba (gyvai)
Ausma Bankauskaitė — tapyba
Vita Lažinskaitė — eksperimentinė animacija, gyvai kartu su RASABASA
Indrė Aleksejūnienė&grupė — eksperimentinės keramikos degimas (gyvai)
Miglė Kaušylaitė ir Mantas Pelakauskas — kūrybinės dirbtuvės „Menininko pieštuko revanšas“ (tarptautinis lomografijos vorkšopas); Giedrė anužytė — „DRaUGELIS“ (instaliacija).

GARSAS:

rasabasa — tai lietuviška ir skandinaviška muzikinė sintezė, kurią būtų sudėtinga priskirti kuriam nors vienam žanrui. Šiame projekte yra tiek pop, tiek ir progresyvaus roko bei folk ar net trip hopo elementų
Patris Židelevičius — acoustic, electronica, ambient, experimental
Tobias Faar — ambient, experimental, minimalist
Edvinas Karalavičius — ambient, experimental.

PRAMOGOS:

Meno leidinių skaitykla
stalo ir lauko žaidimų turnyrai
blusturgis
keliautojų ir tranzuotojų susitikimai
„labdariai“ — knygos, zinai, filmai ir muzika socialine, politine, ekologine, gyvūvų teisių ir kitokia tematika bei skanus ir sveikas veganiškas maistas.

Arlauskaitė bus užsieny.

Dainininkė Justė “Jazzu” Arlauskaitė patvirtino, kad didelė užsienio įrašų kompanija užmezgė su ja ryšius. Firma iš Švedijos leis jos solinį albumą.

“Visi “Silence” labai džiaugiasi mano sėkme”, sakė p.Arlauskaitė.

Justė Arlauskaitė ir Leonas Somovas kartu draugavo ir išgarsėjo.

Solinį albumą dainininkė pradėjo įrašinėti 2008 metais.

Pergalė būdavo šventė.

Visiems.

 Ir vaikams, kurie žaisadavo, ir tėvams, kurie už juos sirgdavo.

Tikriausiai jau esu sakęs, bet pasakysiu dar kartą; vargu ar yra didesnis džiaugsmas nei matyti, kad vaikai yra geresni už tave.

Aurimas krepšinio aikštelėje darė tai, kas mano laikais tikriausiai būtų garantavę jam bent jau vidutinį atlyginimą…

Povilas šiandien gitara groja taip, kad niekas tikriausiai nepatikėtų, jog vos prieš porą metų aš bandžiau jį mokyti, kaip groti V.Kernagio ‘Milžinus’…

Povilas šiandien groja ‘Netiekto’

O “Netiekto” šiandien tapo Brodvėjaus konkurso nugalėtojais.

… Ir aš ten buvau, ir man buvo labai gera…

Tikriausiai negaliu būti visiškai objektyvus, tačiau mano subjektyvia nuomone, “Netiekto” buvo verti laimėjimo.