Ech, vis ruošiausi parašyti ruošiuosi, bet tik dabar prisiruošiau. O parašyti norėjau apie tokį savotišką informacijos sklidimo internetu efektą: kai parašiau paskutinį įrašą (su labai pacifistiniu eilėraščiu) – kitą dieną vartydamas Delfio komentarus prie straipsnio apie Libiją radau tą savo eilėraštį įrašytą kaip komentarą – F.Castro koneveikia „fašistinį NATO karą“ Libijoje Maža to, netgi su [...]
Per vargus ir rūpesčius, kuriuos patyriau kraustydamas savo tinklapius į naują serverį, nieko naujo neparašiau, nors daug kas knietėjo. Ypatingai norėjosi įdėti vieną seną eilėraštį, kaip tik ta proga, kad mūsų nuostabieji demokratizatoriai savo taiką ginančiomis bombomis pradėjo diegti laisvę, humanizmą ir teisingumą Libijoje, kurioje jau 40-dešimt metų siautėja žiaurus ir negailestingas, kapitalistinę pasaulio santvarką [...]
Jei kas gražaus susirimavo Ant seilės, snarglio ar galvoj, Iš karto reikia užrašyti, Kad neišnyktų nežinioj. Kaip nyksta dūmai, kaip poetai Girti išnyksta patvory, O jų vaiduokliški sonetai Benamius baido bei šunis… Kad neištiktų toks likimas Ir jūsų nuostabių eilių, Paimkit litrą formalino Ir juo užpilkite lapus. O jeigu manot, kad netyčia Patapote genialiu – [...]
Ir kas mane rašyti mokė Taip, švelniai tariant, negražiai? Nenoriu kaltint, bet žinokit – Tie kas šiandieną išdidžiai Į viršų kelia savo plikę, Apžėlusią retais plaukais Ir kasosi spuoguotą smakrą Ir mintį audžia lyg vorai: Tarp klasikų rinktinių raštų Jie tykoja žioplos aukos, Jų knygos antkapiais patapo – Nei gyvo garso, nei kalbos. Vien tik [...]
2005 spalis. "Trečias brolis". Kolega Mariukas kankina seną juodą pianiną stovintį kampe, aš išsidrėbęs ant odinės sofos ir pasinėręs į gilią rezignaciją stebiu dūmais pritvinkusio rašytojų sąjungos kaboko publiką – kaip visada penktadienio vakarą pilna girtų rujojančių senmergių, poetų ir puspoečių pragėrinėjančių savo nežinia iš kur gautus honorarus, erzelis, triukšmas – gyvenimo srutos putoja visa [...]
Vakarienė Makaronų kulkos Į mano skrandį Makaronai smulkūs Ir neskanūs. Makaronai be pieno, Be druskos, prėski, Skrandis vemia Atgal į lėkštę. Pusryčiai Į vieną arbatos puodelį Telpa šaukštelis arbatžolių, Puodelis karšto vandens, Du šaukšteliai cukraus Ir pats šaukštelis. Į du puodelius telpa Visi šios nakties sapnai, Į tris – paskutinė meilė, O iš ketvirto puodelio [...]
Šia nuostabia, kovo 11-osios proga, manau verta nubraukti dulkes nuo savo užrašų knygelių ir dar kartą įamžinti tą sielos klyksmą išsprūdusį iš mano krūtinės gūdžių 2006-ųjų pavasarį Katedros aikštėje Vilniuje. Ultrahiperpatriotinis eilėraštis DAINA TĖVYNEI ŽADINTI Trenk, broli, varpą, kad pautai skambėtų, Kad varpa ištįstų į virpantį bybį, Kad garsas nuo jo pasklistų plačiausias Ir kurvas [...]
Eina ryžas katinas – klišas, apsišlapinęs, viena akis pamušta, viena ausis nuplėšta… Istorija jo, beje, pamokoma ir liūdna: Bėgo nuo šunų – užsirovė ant vaikų, o šie kačiukus mylėjo, prisižiūrėję Tomo & Džerio, – įkišo šiknon petardą, padegė ją ir paleido. Pamatė krikščioniškos sielos bobutė katinuką su rūkstančiu užpakaliu, nusprendė padėt nekaltam Dievo sutvėrimui kvailam [...]
Audronei Aplinkui zyzia uodai – Vasara, uodų metas, Merginoms tamsiais vakarais Jie kojas be gailesčio gelia. O jos gi niekuo nedėtos, O jos gi nežmoniškai gražios, Bet argi uodams suprasti, Kad jas vien mylėti tegalima? Maži, išbadėję įžūlūs – Vis lenda ir lenda ir lenda… O aš argi ne uodas Į tavo geliantis ranką. [...]
Visai neseniai skaitėm Mariaus Buroko eilėraštį, pats laikas paskaityti dar vieną, kuris dabar yra man pats pačiausias iš Ilzės Butkutės “Karavanų lopšinių”. Beje, tie patys pačiausi būna migruojantys – vienu laikotarpiu vienas, kitu laikotarpiu kitas. O Ilzės eilėraščiuose man nerealiai patinka, kaip čia pasakius – posmo lūžis, o gal minties lūžis posmuose - posmo pabaigoje prasideda [...]
Niekada nebuvau didelis poezijos gerbėjas, bet nuo vaikystės vienas eilėraštis kažkodėl įstrigo ir iki šiol liko gyvas manyje. Šiandien mirė žmogus, kuris jį parašė. Praėjus maždaug 10 metų nuo tada, kai paskutinįsyk deklamavau, norėjosi vėl jį garsiai ištarti. Pajutau, kaip žodžiai vienas po kito grįžta iš tolimos atminties. Turbūt yra žodžių, kurie mūsų niekada nepalieka. [...]
Cigaretė jau gyvenimo būdu tapusi yra Ir ta amžina kova,ir visi tie nuo pirmadienio mesiu rūkyt.Rūkymas ne problema,problema yra nerūkančiųjų požiūris Parašė taadas 2010-12-16 18:54 http://delchia.blogas.lt/paprasta-rukymo-filosofija-15.html#comment-8 Cigaretė turi filosofijos, turi poezijos, bei žavesio. Turi to kažko tokio, kažkokio cinkelio. Ir kas jau kas, bet nerūkantieji rūkančių tikrai nesupras. Parašė Anonimas Antanas 2010-02-17 20:58 http://roberto.blogas.lt/mesciau-jei-noreciau-162.html#comment-1302 Pamačiusi [...]
Pirmą kartą su gyva audiovizualine poezija susidūriau 2008-ųjų rudenį, kai „Sattoje“ grojo vokietė AGF. Eidama į jos pasirodymą kažkuria dalimi tikėjau, kad „poezija+audio+video“ derinys yra lengvai pritempta idėja — vizualizacijas naudoja nemaža dalis muzikantų, o dainų žodžiai gali rasti nišą tarp būrio poezijos rūšių. Elementus supaprastinus, jų suma virstų visiškai įprasta garso apraiška, turinčia postmoderniai [...]
O viskas buvo taip: vieną gražią birželio pradžios dieną ėjo Baltuma iš konsultacijos namo. Nespėjo dorai kojų iš kabineto iškelti, kai akys užkliuvo už tunto nespalvotų nuotraukų, sukabintų mokyklos antrojo aukšto koridoriuje. Būčiau taip ir praėjusi pro tas fotografijas (juk tai – jau senokai ant sienos dienas leidžiančios nuotraukėlės, kurios iki šiol man nekėlė beveik [...]
Linas Gelumbauskas „Exellent“ Norėčiau supažindinti su dviem menininkais – Aiste Gabriele Černiūte ir Linu Gelumbausku. Jie nėra brolis ar sesuo, žmona ar vyras. Tiesiog neseniai bendrą parodą „Būsenos“ viename Vilniaus prekybos centrų („Domus galerija“) esančioje parodinėje erdvėje-salone („Meno zona“) surengę draugai ir kolegos. Tarp jų galima surasti glaudokų saitų. Pavyzdžiui, Linas Aistę kažkada pavadino savo [...]
Kovo 3 d., trečiadienį, 18 val. „Menų centras“ (S. Daukanto g. 28) kviečia į inter-/aktyvų Lauryno Katkaus poezijos knygos „Už 7 gatvių“ pristatymą. Autorius skaitys savo eilėraščius, jį kalbins literatūrologės Rūta Eidukevičienė ir Vijolė Višomirskytė. Visi kviečiami poetiškai pasidūsauti, akademiškai padiskutuoti ir karštai pasiurbčioti vyno. Vakaro pabaigoje – L. Katkaus žalios jaunystės (9—10-ojo dešimtmečio) muzika. [...]
Jau…vasario 14! Nors nesu tas žmogus, kuris iš anksto ruošiasi šiai šventei (?), tačiau visgi prisimenu ją. Komercializuota (o kuri šiais laikais nėra komercializuota?!?!), tačiau vis vien miela. Ir, žinoma, prisiminti ir mylėti reikia kasdien, o ne laukti Šv.Valentino dienos (nors toks “patarimas” skamba labai nuvalkiotai), bet… Augustas jau penktadienį parnešė iš mokyklos sveikinimą. Patikėkite [...]
Nauji pasisakymai