Romanas Averincevas ir Tadas Čapanauskas visai neseniai išleido ironišką, bet nuoširdų poezijos rinkinį „Syvai“. Abu autoriai ne tik rašo eilėraščius, bet ir tapo. Norintys paragauti dueto aplinkos pajautimo, gauti rinkinį bei paremti autorius, rašykite meno.duobe@gmail.com.

Robotizmas

Mėšlungis rašo eiles,
purvinas mėšlinas mėšlungis.
Šalia mėšlungio daugiau nieko nėra.
Tik jis vienas čia sėdi ir kažką tai nevalyvai brauko.
Ir iš kur jis ištraukė mano šratinuką,
šaratinį šratinuką,
mėšliną, šaratinį, su didžiuliu šaratu darbščiajame gale?
Bulvėmis aš jį patręščiau,
tą nevalyvą darbštuolį.
Bet kam gi dar jį tręšti,
jeigu jis ir taip jau visas skendi mėšle?
Mėšle tupi mėšlungis ir kažką tai brauko,
brauko ir teršia pasaulį savo nešvankiomis mintimis.
Bet, deja, neauga grūdai iš to šūdo.
Po juo tik sliekai — robotai rangosi be atvangos,
viską ryjantys mėlynieji nepraustaburniai
R. Averincevas

Realityvumo teorija

Kelios cigaretės prieš miegą —
garsai jau skiriasi nuo šešėlio.
Tolumoje nyksta vaizdai, miesto sienos,
duodamos kelią naujam rytui.
Saulės spinduliai perskiria dangaus šarvą,
jie žengia pasitikti žinodami,
naujai apsėsti — ryto.
Tolumoje žūsta paskutiniai nakties dūžiai.
Guliu, svarstau apie laiką.
Mėlynių lauke mėtosi pėdos,
suduždamos prieš visus realybės kriterijus,
kurių niekam nereikia.
Nepaleisk daugiau atsakymo be manęs.
Poezija — lėta savižudybės forma
T. Čapanauskas

Mano pilkas mažas vieversėlis
Vieversys pavirtęs grumsteliu
Mano sieloj šiąnakt prisikėlė
Aš be jo gyventi negaliu

Į laukus, į vasarą išeisiu
Ir negrįšiu niekad niekados
Vasara – ruduo, kur pilna vaisių
Kur nėra nelaimės nei skriaudos

Mano pilkas mažas vieversėlis
Ten čirena paliktas laukuos
Jo vaikai visi su karūnėlėm
Žolėje kaip Viešpaties plaukuos

Drabužėliais pasiūtais Pranciškaus
Nei lelijos, nei jokios gėlės
Jokios pievos, jokio žalio miško
Vien tik dulkės, purvas, pakelė.

Vieversėlis dangumi pavirsta
Tampa žydras, blykčioja baltai
Kas jo giesmę ten aukštai išgirsta?
Kokios dovanos už jas, už tai?

Jokių jokių dovanų nereikia -
Tik pavirsti vėl pilka žeme
Mirti palei pelkę, palei raistą
Užsiklot ruda sermegėle.

Mano pilkas mažas vieversėlis
Vieversys pavirtęs grumsteliu
Mano sieloj šiąnakt prisikėlė
Aš be jo gyventi negaliu