Ramūnas Jaras

Ko reikia, kad muzika taptų ne tik padrikų, nuobodžių ir banalių garsų kratiniu, bet dėmesį sukaustančia, įkvepiančia ir turinčia reikšmę meno šaka? Ko reikia garsams, jog jų klausantis, mintyse kiltų ne tik „maksiminių“ akcijų vaizdiniai, bet brandesni pamąstymai? Ko reikia šiandienos klausytojui, kurį kiekvieną penktadienį „pasitūsinti“ ir „pasitaškyti“ vilioja tuzinas mirgančių skrajučių, skelbiančių vis kitokiais vardais įvardintus, bet vienas nuo kito nesiskiriančius taip mylimus dj’ėjus?

Prieš keletą savaičių Armantas Gečiauskas kvietė kitokios muzikos pasiilgusius klausytojus į ambient muzikos stiliaus koncertus Kaune ir Vilniuje. Kaune „Jazz palėpėje“ įvykę trys pasirodymai subūrė klausytojus, kurie muzikos klausėsi ir ją vertino ne šokinėdami ir trypdami, bet susėdę, atsipalaidavę ir susikaupę. „Jazz palėpė“ — tamsi, šalta, bet su dideliu židiniu patalpa, puikiausiai tiko koncerto atmosferai papildyti. Nors kartsykiais būdavo tikrai šalta ir žvarbu, tačiau šie veiksniai tik prisidėjo prie bendros „Speigu“ įvardinto renginio dvasios ir idėjos. Siūlau jums interviu su renginio organizatoriumi Armantu Gečiausku.

„Alkis Įšalusiai Aušrai“

Įdomi tendencija ir priešprieša elektronikos vakarėliams, jog ambient’o koncertuose klausytojai tarsi grįžta prie kitokio muzikos suvokimo, klauso jos atsisėdę, tarsi tranzo būsenoje, o ne šokdami. Kaip vertinate šią tendenciją?

„Iš tikrųjų vienas mano tikslų ir yra — sugrįžti prie kitokio muzikos suvokimo, jau vien tai, kad ambient muzika nėra tokia aktyvi, lėta ir dažnai gan vaizdinga — šie bruožai atveria galimybes subtilesniems muzikos pajautimams. Šokis vyksta, tik labiau viduje. Yra nemažai vietų kur jūs galite nueiti pajudint kaulus, raumenis, liežuvius, bet visam tam reikalinga atsvara, kas ir, manau, pavyko „SPEIGO“ koncertuose Vilniuje ir Kaune.“

Įdomu, jog koncertui Kaune pasirinkote sekmadienį ir penktą valandą, tokį laiką sunku įvardinti į vakarėlį orientuotu, norėčiau paklausti koks jūsų renginio tikslas?

„Kadangi tokių renginių trūksta Kaune, jau kurį laiką sukosi mintis surengti panašaus pobūdžio koncertą. Proga pasitaikė, pakalbinus suomį Zoät-Aon sugroti Kaune, jam sutikus, negalėjau nepakviesti retokai gyvai grojančio Ramūno Jaro, o taip pat ir „Alkio Įšalusiai Aušrai“. Veiksmas vyko sekmadienį todėl, kad, tiesiog, nebuvo daugiau laisvų savaitgalio vakarų.“

Technologijų amžius kone kiekvienam atvėrė galimybės kurti ir būti išgirstam. Skeptiškai nusiteikę netgi juokauja, jog šiuo metu kas antras arba fotografas arba didžėjus. Kaip atsirenkate ir vertinate ambient muzikos stiliaus atlikėjus?

„Lietuvoje turime keletą vardų, kurių nereikia atrinkinėt, ir kurių jau kartais net nebereikia vertint, tik tikėt tuom, ką jie daro, ir suteikti galimybę tai daryti gyvai, viešai. Pastaruoju metu atsiranda nemažai naminių ambient/experimental projektų, kurie dar neturi galimybės atlikti veiksmų gyvai, bet tai sako apie gan įdomią ateitį. Visumoje tokią muziką kuriančių žmonių nėra daug, ir šioje sferoje padėtis, manau, geresnė nei su Jūsų vardintais kūrėjais, jei juos galima taip vadint.“

Ramūnas Jaras

Ramūnas Jaras

„Speigas“ vyko dviejuose miestuose – Kaune „Jazz palėpėje“ ir Vilniuje „Mulen Ružo“ klube. Ar galėtumėte juos palyginti? Kokie pagrindiniai skirtumai?

„Skirtumų nemažai, visų pirma visiškai skirtingi miestai, koncertų erdvės, atlikėjai, ir publika Kaune buvo žymiai ramesnė (dėkui židiniui) ir garso mažiau, bet visumoje šie skirtumai suteikė patirčiai unikalumo. Svarbu, kad renginiai praėjo darniai ir malonu, kad nemažai žmonių turėjo stiprių patyrimų.“

Iš visų „Speige“ dalyvavusių atlikėjų tik Ramūnas Jaras grojo gyvai, ar jums asmeniškai yra skirtumas tarp ambient muzikos atliekamos gyvai ir technologijų pagalba?

„Grojo gyvai“ — ta prasme naudojo akustinius instrumentus? Zoät-Aon irgi, beje, naudojo kažkokius afrikietiškus barškaliukus ir metalinius skambaliukus. Man patinka organiškas garsas, ir džiaugčiaus jei lietuviai daugiau naudotų akustinių instrumentų, kitą vertus dažnas atlikėjas naudoja field recording’us ambient muzikoje, aišku, skaitmeniškai apdorotus. Ir to pilnai užtenka. Nesu priešiškas technologijoms, kol jos nesusintetina, nesusterilina ant tiek, kad nebelieka nieko tikro.“

Dėkojame „Speigo“ organizatoriui už įdomius atsakymus ir linkime, jog šis renginys būtų tikrai nepaskutinis.

Nuotraukos: Emilija Briedytė

Praėjus beveik savaitei nuo Rammstein koncerto Mančesteryje, pagaliau prisiruošiau suguldyt savo mintis ir įspūdžius šiame įraše. Praėjusį antradienį (tiksliau tai jau trečiadienį) po koncerto namo grįžau tik antrą ryto, o tai visiškai išmušė mane iš vėžių ir visą likusią savaitę buvau šiek-tiek suzombėjęs.

Kartu su kolega Vytautu apsilankęs Rammstein koncerte Mančesteryje, drąsiai galiu teigti, kad tai buvo pats geriausias koncertas kokiame tik esu buvęs!

Idėja nuvažiuot į Rammstein koncertą kilo visai spontaniškai, twitter’yje perskaičius vieno kolegos čiulbesį, kad nusipirko bilietą į koncertą Lietuvoje (atsiprašau, bet nepamenu, kuris kolega tai buvo). Rammstein svetainėje radęs, kad jie Anglijoje koncertuos trijuose miestuose, nusprendžiau važiuot į Mančesterį, nes jis man arčiausiai. Nors žmona ir nėra didelė Rammstein fanė, ji sutiko važiuot su manim, bet Facebook’e atsiliepė kolega Vytautas, tad žmonai „kentėti“ neteko…

Apie Rammstein koncertus buvau girdėjęs daug gerų atsiliepimų, tad mano lūkesčiai buvo gan aukšti ir jau buvau pradėjęs bijot, kad jie liks nepatenkinti. Klydau. Šiame koncerte pamačiau tai, ko tikėjaus ir dar daugiau. O buvo visko… Fejerverkai ir spjaudymasis ugnimi — tai tik saldainiukai, ant scenos buvo padegtas žmogus, klavišininkas plaukiojo valtele ant fanų rankų, o scena keitėsi kiekvienos dainos metu.

Kiek stebino susirinkusios publikos įvairovė – nuo tėvelių su vaikais, įvairiaspalvių gotų ir metalistų, iki diedukų, kuriuos sutikęs gatvėj niekaip nepalaikytum Rammstein fanais. Koncertą apšildė grupė Combichrist, kuriems ne tik nepavyko normaliai užvesti publikos, bet ir bendrai geriausia jų pasirodymo dalis buvo po paskutinės dainos išvartyti instrumentai.

Combichrist nulipus nuo scenos, ji liko praktiškai tuščia ir neatrodė, kad kas nors ką nors ant jos neštų. Tai sukėlė įtarimų, bet vos koncertui prasidėjus, supratau, kad visa scena — vienas didelis mechanizmas, kuris visą koncertą nepaliaujamai keitės.

Kaip ir spėjau, Rammstein koncertą pradėjo daina Ramlied. Jei įdomu, sudariau visą Mačesteryje atliktų dainų Grooveshark grojaraštį — įtariu, kad toks pats (ar panašus) bus ir Lietuvoje.

Dar vienas nustebinęs dalykas buvo publikos nejudrumas — atrodė, kad arčiausiai scenos stovintiems labiausiai rūpėjo filmuoti kas vyksta, o ne gerai pasiardyti. Tuo tarpu sėdintys kur kas labiau smaginos, o alus aplink liejosi laisvai :) Nors šiaip tai toks koncertas, kuriame norisi matyti tai, kas vyksta, o ne prieš tave besiardančio plaukus. Tiesa, britų publikos labui reiktų paminėt ir tai, kad fanai neblogai mokėjo dainų tekstus — nepriklausomai nuo to ar jie mokėjo vokiškai, ar tiesiog (kaip aš) pamėgdžiojo tai, ką girdi.

Kaip ten bebūtų, tikiu, kad Lietuvos publika pasirodys geriau. O jei dar abejojate ar verta eiti į Rammstein koncertą, galiu drąsiai teigti, kad verta!

Gal sudomins?

• Aquarelas do Brazil – Brazilijos karnavalas
• Pain ir Nightwish koncertas Vilniuje
• KoЯn Rygoje
• 2008 vasario 8-11 dvigubas gėris Rygoje
• Naujausias Mamontovo albumas „Geltona. Žalia. Raudona“ bus platinamas internetu