Labai seniai berašiau Blogoramos vardu, nors buvo įvairių minčių ir ketinimų, bet kadangi Blogorama.lt man pačiam yra blogų skaitymo įrankis, o ne kokia asmeninė žiniasklaidos priemonė, tai ir nesuspėdavau pasisakyti, o vėliau tai tapdavo paprasčiausiai nebeaktualu.

Dabar nesiveldamas į ilgus postringavimus noriu viso labo atkreipti dėmesį į du įdomius aspektus.

Pirmiausiai apie "autorinių teisių" išsigimėlišką naudojimą ir supratimą lietuviškame internete.

Štai kokiame įdomiame tinklapyje radau paminėtą Blogoramą.lt:

Tam, kad nereikėtų didintis, o ir šiaip, kad geriau matytųsi – prašom mėgautis:

Nežinau, kaip jums, o man, manančiam, kad kiekvienas gali naudotis į jo rankas ar į kompą patekusia informacija vien tik savo nuožiūra, atrodo be galo fantasmagoriškai, kai atseit tikra ir atseit oficiali žiniasklaidos priemonė iliustruoja savo straipsnį (kuris beje yra kopypeistintas iš Eltos) vaizdeliu nukopijuotu iš tokio antioficialaus, antivisuomeniško, paminančio bet kokias moralines bei turtines "autorių teises" tinklapio kaip Blogorama.lt.

Bet tai dar būtų suprantama – Blogorama.lt niekada ir niekam nereiškė, nereikš ir net neturi galimybių reikšti pretenzijų dėl joje pateikiamo turinio vartojimo, nes beveik visas čia esantis turinys – kitų žmonių sukurtas ir laisvai platinamas internete.

Juokingiausia yra paties Valstiečio.lt savininko UAB "Krašto spauda" kopyraitas per dvi eilutes prie šitos nežinia kokio fotografo nufotkintos, nežinia kieno perkopijuotos ir iš nežinia kokios blogoramos įsidėtos nuotraukos…

Ir po to dar kažkas aiškina, kad "autorinės teisės" tai tokia šventa karvė, kad prieš ją suklaupę turi melstis kiekvienas internetu, laikraščiu, radija ar televizoriumi besinaudojantis pilietis, nes kitaip jis gali pažeisti, įžeisti, sužeisti ar kitaip sužaloti "autoriaus šventenybę" (ar kaip ten išsireiškė tūlas televizijos žiūrėtojas Uagadugu).

Beje, tarp 70-ties Blogoramos.lt RSS prenumeratorių yra keletas medijos srityje dirbančių įmonių atstovų – vadinasi Valstietis.lt nevienintelis informacijos platintojas ir perpardavinėtojas, besinaudojantis mano asmenine Lietuvos blogų atranka.

Antrasis dalykas, apie kurį norėjau trumpai replikuoti – tai informacijos platinimas per Blogoramą.lt.

Didžiajame Blogoramos kare, didysis Lietuvos blogų autoritetas Džiugas Paršonis savo požiūrį į visą tą cirką grindė pasvarstymais "kas yra gerai internetui, ir kas jam yra blogai". Jo išvada buvo daugmaž tokia, kad Blogorama.lt – tai nėra pats baisiausias dalykas, kuris ištiko internetą, tačiau iš esmės Blogorama.lt internetui ir jo naudotojams praktiškai neduoda jokios naudos, todėl būtų geriau, jeigu jos nebūtų.

Mano nuomonė dėl naudos, žalos ir nebuvimo yra kiek kitokia, tiksliau visiškai kitokia ir galbūt kai susikaupsiu ją detaliai aprašysiu.

Dabar tik vienas mažas pavyzdėlis. Gegužės 11-tą blogeris Zeppelinus paskelbė nevienareikšmišką įrašą apie antifašistuojančių chuliganų susidorojimą su VDU doktorantu Kaune. Savo įrašo pabaigoje jis prašė viešinti jo tekstą kur tik įmanoma, nes oficiozinė Lietuvos žiniasklaida tyli kaip partizanai per tardymus. Keli blogai tą įrašą nusikopijavo pilnai, keli įdėjo nuorodas, kai kas paskelbė savą to įvykio vertinimą – žodžiu, per lietuvišką internetą nuėjo informacijos banga, kuri realizavosi tuo, ko Zeppelinus ir siekė – parašė ir mainstryminiai infotinklapiai (žinoma, išskyrus labiausiai angažuotus).

Štai vienas iš skleidėjų:

Ir įdomiausia, kad įrašą jis kopipeistino būtent iš čia, bet per dar vieną kopipeitintojų agentūrą – vtv.lt:

Taigi, autorius norėjo, kad jo įrašas pasiektų kiek įmanoma daugiau žmonių ir  Blogorama.lt bent truputį prie to prisidėjo. Nekalbant apie tai, kad tą dieną ir pačioje Blogoramoje apsilankė virš tūkstančio skaitytojų.

Informacija turi būti laisva – o kitaip kam ji reikalinga?

Įžanga

Šiandien daugelio žmonių gyvenimas neįsivaizduojamas be interneto (žiniatinklio). Daugelis lietuvių kiekvieną savaitę naudojasi FaceBook, Wikipedia, Google, YouTube paslaugomis. Interneto adresai www.facebook.com, www.wikipedia.lt, www.google.lt, mail.google.com, www.youtube.com daugeliui tapo kasdienybe.

Tačiau ar suvokiame kokios yra naršymo po šias žiniatinklio svetaines pasekmės? Ar suvokiame, kaip jos ir kokiais tikslais sukurtos?

Pirmas interneto vystymosi etapas

Vokietijoje gyvenęs Konrad Zuse 1941 m. pademonstravo pirmąjį programiškai valdomą kompiuterį. Įdomu, kad finansavimas šiam projektui buvo skiriamos iš privačių šaltinių.

JAV vyriausybinėje agentūroje „Advanced Research Projects Agency“ (ARPA) Robert Elliot Kahn 1972 m. išbandė informacijos perdavimą iš 20 kompiuterių sudarytu tinklu. Šie tyrimai buvo daromi JAV kariuomenės tikslams.

1975 m. Vinton Gray Cerf bendradarbiaujant Robert Elliot Kahn išbandė paketinį duomenų perdavimą naudojant TCP/IP, o tai vėliau tapo standartu duomenų perdavime internetu. Todėl Vinton Gray Cerf iki šiol vadinamas interneto pradininku.

Prancūzijos ir Šveicarijos pasienyje esančioje vyriausybinėje įstaigoje European Organization for Nuclear Research (CERN) Timothy John Berners-Lee 1990 m. išbandė duomenų perdavimą HTTP būdu naudojant prašymas-atsakymas principą. Tai protokolas, kurio pagrindu yra pagrįstas visas naršymas per nuorodas. Paspaudus ant nuorodos yra siunčiama užklausa į tarnybinę stotį, pagal kurią gaunamas atitinkamas vaizdas kompiuterio ekrane. Šį principą Timothy John Berners-Lee pateikė kaip World Wide Web (WWW) vaizdinį. WWW apibrėžiama kaip grafinė vartotojo sąsaja, skirta naršymui internete.

Tad internetinio ryšio, kukį turime šiandien, pagrindams sudaryti prireikė daugiau nei 50 metų. Nors šiame pirmajame interneto vystymosi etape išradėjais viešai įvardijami 4-5 žmonės, tačiau tikėtina, kad įvairiems tyrimams, bandymams tūkstančiai mėgėjų ir mokslininkų paaukojo daug savo pastangų, laiko ir bemiegių naktų. Tačiau Konrad Zuse minimas kompiuterio išradėju, Vinton Gray Cerf interneto pradininku, o Timothy John Berners-Lee interneto tėvu.

Kitas įdomus dalykas, kad visi čia paminėti asmenys siejami su judaizmu. Minima, kad internetas kuriamas judaizmo filosofijos pagrindu. Kad visi čia paminėti asmenys sumanymų savo tyrimams sėmėsi iš Kabalos ir Talmudo raštų. Taip pat galima teigti, kad ir finansavimas šiems tyrimams buvo skiriamas iš judaizmo valdomų šaltinių užsibrėžtiems tikslams pasiekti.

Antras interneto vystymosi etapas

Augant interneto tinklui, informacijos kiekiui inernete prireikė ir patogių paieškos sistemų. Stanfardo universiteto studentai Larry Page ir Sergey Brin 1996 m. sudalyvavo informacijos paieškos sistemos bandymų tyrimuose ir jau 1997 m. įkūrė Google įmonę. 2005 m. į Google atėjo dirbti interneto pradininkas Vinton Gray Cerf.

Wikipedia pradžia minima kaip 2000 m. Jimmy Donal Wales ir Lawrence Mark Sanger sukurta nemokamos informacijos svetainė Nupedia. 2003 m. projektas buvo pervardintas į Wikipedia praplečiant svetainės galimybes. Netrukus Wikipedia tapo populiariu nemokamos informacijos šaltiniu.

2004 m. Harvardo universiteto studentai Mark Zuckerberg ir Dustin Moskovitz kūrė bendravimo tinklą universiteto studentams. Netrukus jie paliko universitetą ir įkūrė įmonę Facebook.

2005 m. metais Indijanos ir Ilinojaus universitetų studentai Chad Meredith Hurley, Steven Shih Chen ir Jawed Karim sukūrė vaizdo įrašų apsiketimo svetainę YouTube. Skelbiama, kad jau 2006 m. visas YouTube akcijas perpirko Google.

Tad šiandien galima teigti, kad didžioji dalis interneto naršymo, bendravimo priemonių yra valdomos trijų kompanijų: Wikimedia, Google ir Facebook. Šių kompanijų įkūrėjai ir vadovai Larry Page, Sergey Brin, Vinton Gray Cerf, Jimmy Donal Wales, Lawrence Mark Sanger, Mark Zuckerberg, Dustin Moskovitz įvardijami kaip žydų kilmės asmenys. Finansavimai šiems projektams buvo teikiami iš tų pačių, glaudžiai su judaizmu susijusių šaltinių. Todėl visa informaciją apie naršymus, bendravimą FaceBook, Wikipedia, Google, YouTube priemonėse valdo viena organizacija. Rengiamos naršančiųjų ir bendraujančiųjų internete bendros analizės metodologijos ir strategijos.

Įžvalgos ir išvados

Man asmeniškai žiniatinklis yra kaip žmonijos išradimų pasekmė. Tačiau kiekvienam išradimui užbaigti ir įprasminti reikalingi pinigai. Internetas yra materialinis produktas kurio vystymuisi reikia finansinių išteklių.

Nors internetas yra kaip žmogiškojo intelekto pasekmė, tačiau panašu, kad informacija apie besinaudojančius internetu yra kaupiama grėsmingiems tikslams. Žinoma, kad yra didžiuliai pastatai su daugybe serverių informacijai apie FaceBook, Wikipedia, Google, YouTube lankytojus analizuoti. Tai panašu, kai žvejai prideda jauko į tinklus. Žuvims atrodo tas jaukas lengvai pasiekiama ir dykai, tačiau jo paragavus tampama apsinuoginusiu, – nepasislėpsi nei dugne nei žolėse.

Paprasčiausio enkriptavimo vaizdas

Šios įžvalgos leidžia daryti išvadą, kad Lietuvai būtina kurtis savo virtualųjį uždarą interneto tinklą, bei vystyti skaitmeninių sertifikatų naudojimo sistemą. Lietuvai priėmus tokią strategiją, Būtų galima sukurti lietuviškąjį žiniatinklį, o informacinių sistemų specialistams atsirastų daugybę darbo. Tokiu atveju visa siunčiama informacija būtų enkriptuojama o virtualaus uždaro tinklo pagalba būtų galima užtikrinti, kad informacija apie lietuvių naršymą internete nebūtų kaupiama išorinėse tarnybinėse stotyse. Tokiu atveju būtų užtikrinama privatumas, pasiekiamos informacijos saugumas, pasitikėjimas informacinėmis sistemomis. Net būtų galima nupirkti iš Wikimedia, Google ir Facebook jų sukurtų sistemų kopijas, kad išoriškai naršymas internete nesiskirtų nuo naršymo nesaugiam ir perkrautam globaliame internete.

Žinoma, tam įgyvendinti Lietuva Valstybė turėtų nukreipti dalį savo finansinių išteklių. Tačiau jei tokie nemokami dalykai kaip FaceBook, Wikipedia, Google, YouTube neša didelį pelną, tai ir lietuviškasis internetas turėtų būti pelningas informacijos saugumo prasme. Juk kas valdo ir turi informaciją tas laikomas turtingu. Be to susitaupytų daug laiko Lietuvos interneto vartotojams nes nereiktų nuolatos saugotis nuo elektroninių virusų ir ieškoti naudingos informacijos tarp gausybės purvasklaidos.

Teko girdėti, kad Izraelis jau kuria tokį uždarą žiniatinklį, kuriame galima saugiai naršyti ir ieškoti informacijos hebrajų kalba. Žydai suvokia, kad žymiai saugiau turėti savo internetą, nei jaustis nesaugiai ir bet kam suteikti priėmimą prie vertingos informacijos.

Lietuvoje tai įgyvendinti tereikia intelekto, valios, suvokimo ir meilės Lietuvos žmonėms. Reikia suvokimo, kad už dyką duodamas tik jaukas spąstuose. Kad dabartinio www atsiradimas yra sąlygotas ir forsuotas finansinių šaltinių, kurių tikslas kaupti ir valdyti vertingą informaciją taip didinat savo kapitalą.

Tad Lietuvos Valstybėje būtina atlikti darbą saugios žinių visuomenės kūrimo vyksme.

Mindaugas Lučka

Sumaniau šįryt užsukti į Omnitel savitarnos svetainę, kurioje nesu buvęs kelis metus, tai adreso neatsiminiau. Google adresą rado, bet pabandė atkalbėti nuo neapdairaus apsilankymo. Smagiausia, kad keliom pozicijom žemiau paieškos rezultatų sąraše yra „funny Omnitel ad“ be jokių perspėjimų.

Papildymas. Gavau laišką iš Omnitel apie tai, kad jų serveriuose buvo bandoma atlikti neleistinus veiksmus, tačiau lankytojai nuo to nenukentėjo. Google užfiksavo antpuolį ir dėl tos priežasties pakeitė nuorodas paieškos rezultatuose bei pavojingų svetainių duomenų bazėje. Omnitel kreipėsi į Google dėl rezultatų peržiūrėjimo.

Kadangi taikinys buvo ne vienas, gal vėliau sužinosime, ir kas visą šią košę užvirė?

Jeigu trumpai ir grubiai, Alexa.com – tai interneto turinio stebėjimo sistema, kaupianti statistiką apie visus jai prieinamus tinklapius. Pagal surinktus duomenis tinklapiai yra sureitinguojami. Taigi, daug nesukdamas galvos aš tuo reitingu ir pasinaudojau.

Pabandysiu kiekvieno mėnesio pirmą dieną juos peržiūrėti ir atnaujinti šią lentelę:

Blogai, kurių neindeksuoja Alexa.com:

Ciniko Roberto blogas
Concrete Kaunas culture
Enorcos gyvenimas
Ežiukas Vilniuje
graffiti.puslapiai.lt
mamadienis
Mariukas: fotoblogas.lt
Motinystės instinktas
Nepakantaus pamokslautojo rankraščiai…
Rokiškis