Žiniatinklis

Ar žinote, kad panaudoję vienos savaitės JAV kariuomenės išlaidas, visame pasaulyje išnaikintume badą? Panaudoję visas karo Irake išlaidas galėtume visame pasaulyje pastatyti pakankamai normalių mokyklų ir ligoninių? Būtų gražu, bet šiandien ne apie JAV.

Prieš kokį pusmetį vienoje interneto svetainėje turėjau begalinę diskusiją. Aišku, diskusija išsigimė į eilinį apsilojimą. Diskutavome apie kariuomenės reikalingumą ir Lietuvos kariuomenę. Aš esu tas, kuris keikia bet kokius karinius veiksmus, tuo pačiu ir bet kokią kariuomenę. Suprantu, kad pasaulyje be kariuomenės niekada nebus išsiverčiama (kaip ir be karų), tačiau jau ilgą laiką esu labai tvirtos nuomonės – Lietuvai kariuomenė yra visiškai nereikalinga. Mes turime NATO ir ES. Kariuomenės mums reikia tik tokios, kad patenkintume šių sąjungų reikalavimus. O reikalavimai – diplomatinių sugebėjimų menas.

Ta tema šiandien atradau labai puikų Ą. Bagdono straipsnį. Jame yra auksinių minčių, kurias skaitydamas tik linksėjau galva. Autorius rašo: „Išlaidos kariuomenei mažina investicijas į civilinę pramonę ir skatina nenašų darbo jėgos panaudojimą. Lėšos kariuomenei iš esmės „pavagia“ lėšas, kurios galėtų būti skirtos švietimui ir sveikatos apsaugai.“ Iš tiesų vienas didžiausių pasipiktinimų man užėjo tada, kai Lietuvos valstybė prieš metus pirko mums visiškai nereikalingų karinių laivų už 190 mln. Lt. Tuo tarpu kaip tik artėjo krizė, visur buvo karpomi biudžetai, žmonės gyveno baimėje, bet pinigai ir toliau buvo švaistomi tokiems bereikšmiams dalykams.

Toje diskusijoje labiausiai buvau kaltinamas tuo, kad kaip aš toks, tikru lietuviu save laikantis, galiu nepagarbiai šnekėti apie savo tėvynę ir aiškinti, kad jos nereikia ginti? Oponentai puikiai perfrazuodavo mano mintis, nors aš turėjau omenyje visai ką kita – jei mes turėtume ir dvigubai didesnę kariuomenę, nei dabar, užpuolus mus ji būtų visiškai nereikšminga. Kol ji būtų mobilizuota, kol kažkas kažkur susivoktų – miestai jau seniausiai būtų subombarduoti, o valstybė užimta. Kaip rašo autorius: „Akivaizdu, kad Lietuvą užpuolus ji būtų užimta per labai trumpą laiką ir jos likimas tikėtinai, o ir pageidautinai, spręstųsi diplomatinėmis, o ne karinėmis priemonėmis. Nei terorizmas, nei partizaninis karas tam neturėtų reikšmingos įtakos.“ Tuo tarpu visi rezervo karininkai ir kariuomenę palaikantys žmonės mane kaltina tėvynės išdavimu ir kartais silpnaprotyste. Kadangi strateginiuose veiksmuose nenusimanau, visada klausiu: ką mūsų kukli kariuomenė su trim tankais ir 10 000 automatų galėtų padaryti prieš, tarkim, šiuolaikinę Rusijos kariuomenę? Ar temptume ilgiau nei keletą valandų?

„Kartą įkurtos institucijos labai sunkiai panaikinamos net tada, kai jos nebeatlieka jokios prasmingos funkcijos. Pavyzdžiui, kas dabar pasigenda pasieniečių prie sienos su Latvija ar Lenkija? O prieš tai atrodė – kaip gi čia be pasieniečių, juk visos valstybės turi.“ Ir vis tiek aš tikiuosi, kad kada nors gyvensiu Lietuvoje, kurioje pinigai nebus švaistomi tokiems bereikšmiams dalykams. Kai dabar iš pensininkų atimami paskutiniai pinigai, už kuriuos jie ir taip nepragyvena, kai visiems mažinamos pašalpos, o susirgti mūsų šalyje paprasčiausiai negalima, nes vėliau nesusimokėsi už komunalines, šimtai milijonų litų yra švaistoma kariuomenei.

Ir galų gale, koks tikslas mums turėti savo kariuomenę, jei net ilgametis kariuomenės vadas V. Tutkus, žmogus, turintis pasiaukojamai mylėti savo tėvynę, pasuka į Kremliaus pusę? Ar karo atveju neatsitiktų taip, jog pusė mūsų visokių vadų ir leitenantų pasuktų tuo pačiu keliu, kad tik išsaugotų savo užpakalius? Kam Lietuvai reikia tokios kariuomenės – kuri neatlieka jokios naudingos funkcijos, nerodo jokio gero ir lavinamojo pavyzdžio ir, galų gale, tik ryja taip trūkstamus pinigus neatnešdama jokios realios naudos? Vaikų, jaunimo ir vyresnių žmonių valstybingumą ugdyti galima daug pigesniais, veiksmingesniais ir gražesniais būdais.

Būtų labai įdomu pažiūrėti, kaip atrodytumėme tarptautiniuose vandenyse, jei nuspręstume kardinaliai sumažinti savo kariuomenės išlaidas ir sumažinti kariuomenę iki minimumo. Tada ir galėtume naudoti šūkį „Drąsi Lietuva“, nes taptume išskirtiniais Europoje. Bet ne šiame gyvenime. Jei tai padarytų kitos valstybės, gal tada, kaip tikri „drąsuoliai“, ir nusektume iš paskos.