Tinklas vadinasi “Ping” ir yra integruotas į naujausią “iTunes” versiją. Oficiali tinklo misija - apjungti muzika besidominčius žmones. Reali - įkalti paskutinę vinį į MySpace karstą, pateikiant alternatyvą šiam labiau į muziką orientuotam soc. tinklui. “Ping” kažkiek panašus į Facebook, kažkiek į Twitter. Gali sekti (angl. follow) atlikėjus, gali - tiesiog savo draugus, kad pamatytum ko jie šiu metu klausosi ar ką žiūri. Vartotojų patogumui pateikiami muzikos topai, daug koncertų įrašų.

Ar Ping virs kažkuo didesniu už tiesiog Apple iniciatyvą, pamatysim vėliau.  Patogumo naudotis atžvilgiu jame Apple dar tikrai turi ką tobulinti. Visgi iTunes vartotojų yra apie ~160 mln., tad tikimybė Apple atsiriekti bent kažkokią savo dalį soc. tinklų pyrage visai didelė.

Vienas iš sėkmingesnių projektų - “foursquare” socialinis tinklas. Projektas sėkmingai integravosi į facebook.com socialinį tinklą. Taigi, šiandien turime socialinį tinklą socialiniame tinkle. Apie 20% “foursquare” vartotojų registruoja savo buvimo vietas facebook.com “aplikacijoje”.

Facebook.com taip pat išvystė vieta grįstą projektą, vadinamą “Facebook Places“. Jis jau veikia iPhone’uose. “Facebook Places” pavadinimas margina tinklaraščių ir naujienų portalų antraštes. Daugiau apie projektą žemiau pateiktame video.

Akivaizdi panašių projektų nauda - galimybė dar tiksliau žinoti, kur yra vartotojas esamu laiku. Tai yra pagrindas vieta grįstoms reklamoms toliau plėstis. Su nekantrumu laukiame naujų reklamos formų atsiradimo. :-)

Vienas iš sėkmingesnių projektų - “foursquare” socialinis tinklas. Projektas sėkmingai integravosi į facebook.com socialinį tinklą. Taigi, šiandien turime socialinį tinklą socialiniame tinkle. Apie 20% “foursquare” vartotojų registruoja savo buvimo vietas facebook.com “aplikacijoje”.

Facebook.com taip pat išvystė vieta grįstą projektą, vadinamą “Facebook Places“. Jis jau veikia iPhone’uose. “Facebook Places” pavadinimas margina tinklaraščių ir naujienų portalų antraštes. Daugiau apie projektą žemiau pateiktame video.

Akivaizdi panašių projektų nauda - galimybė dar tiksliau žinoti, kur yra vartotojas esamu laiku. Tai yra pagrindas vieta grįstoms reklamoms toliau plėstis. Su nekantrumu laukiame naujų reklamos formų atsiradimo. :-)

Projekto savininkų teigimu, Google Wave bus pasiekiamas bent iki šių metų galo. Technologiniai projekto vystymo pasiekimai bus panaudoti kitų Google produktų kūrime ir vystyme.

Aktyviai Google Wave teko naudoti vystant porą projektų. Vėliau grįžome prie ankstesnių įrankių. Spėju, kad Google Wave daugeliui vartotojų buvo per daug sudėtingas ir (arba) nepatogus kasdieniam naudojimui.

Ar teko sėkmingai pritaikyti Google Wave įmonių veikloje?

Vis dėlto, turime nenuleisti rankų. Įkvėpimui – “Starbucks” istorija.

Best of the Best of One.lt

Grupė turi 11,743 fanų.

Žiniasklaidos dėmesio paprasčiausiai susilaukti: a) jeigu RsV agentūra yra profesionali ir randa įdomų kampą istorijoje apie atidaromą vietą; b) pasikviesti p. M. Petruškevičių ir dar kelis nuolatos viešumoje šmėžuojančius asmenis, juos vaišinti ir laukti, kad fotografai (kažkodėl kai kas juos vadina “paparaciais”) nufotografuos. Tada redaktoriai įdės į “Žmones”, “Laisvalaikį” ir “Stilių”.

Tačiau manęs nepaleidžia įsitikinimas, kad valgytojai arba kailių pirkėjai nuotraukose mato naujas p. M. Petruškevičiaus kelnes, bet visiškai nekreipia dėmesio į vietos, kurioje tai vyksta, pavadinimą. Jie nekreipia dėmesio ir į interjerą, nes paprasčiausiai jo nemato. Apie maistą nėra nė kalbos, nes apie jį – nė žodžio.

Tokių vienodų atidarymų netrūksta. Visur tie patys veidai. Ir jie nieko neduoda naujo kailių salono prekės ženklui. O salonas arba restoranas po metų užgęsta.

O visa tai galima padaryti paprasčiau, pigiau ir, svarbiausia, efektyviau, pasikviečiant žmones, rašančius blogus. Jeigu atidarinėjamas naujas restoranas arba baras, kodėl nepasikvietus moterų, rašančių apie maisto gaminimą, daiktus ir gyvenimą? Jeigu atidaromas interjero salonas, ar reikia tik tų pačių veidų iš nuotraukų, ar geriau padaryti išskirtinį vakarą rašytojoms? Nes jos turi skaitytojų, kurios (ir kurie) turi šeimas bei draugų. Jie visi kalbasi, planuoja pirkinius bei laisvalaikį. Ir svarbiausia, blogeriai turi skaitytojų pasitikėjimą, kuris gali nukreipti restorano potencialių restorano klientų srautą viena arba kita kryptimi.

Skaičiai? Kažkada jau rašiau, kad didesni blogai skaitytojus skaičiuoja dešimtimis tūkstančių. Nezinau.lt turi apie 150’000 unikalių (t.y. nepasikartojančių) lankytojų per mėnesį, „Pragaro virtuvė“ – apie 35’000.

O čia galima pasižiūrėti kaip su blogerėmis bendradarbiauja „Mineraliniai Vandenys“.

Ekskavatorius važiuoja maždaug 4km/h greičiu… :)

Suomio sukurta grupė surinko net 88,934 fanų ir jis pradėjo savo kelionę. Jo progresą galima matyti čia:

Suomio kelionė su ekskavatoriumi

Jukka prisitvirtino ir kamerą, tad galima pamatyti ir jo kelionės ištraukas:

Ar jau ištrynėte Facebook’o vartotoją? :-)

a) Vos pasibaigus gėjų eitynėms “Eat East” Facebook.com puslapyje pateikiama žinutė:
“Šiandien EAT EAST’ui sukako lygiai 3 mėnesiai nuo gimimo vasario 8-ąją. Džiaugiamės, kad ta proga sulaukėme daugybės gerbėjų - tokios gimtadienio šventės mes tikrai nesitikėjome, ačiū visiems dalyvavusiems! :)”

b) Socialiniame tinkle Facebook.com įkeliamas albumas pavadinimu “Azijos virtuvė EAT EAST’s Photos - EAT EAST 3 mėnesių gimtadienio šventė”:

Beveik po kiekviena nuotrauka galima rasti skirtingą aprašymą su šiek tiek subtilaus humoro ir sveikos ironijos, pavyzdžiui:

• “3 mėnesių gimtadienio proga prie EAT EAST būriavosi milžiniškos eilės - žmonės kantriai laukė savo patiekalų :)”
• “Kai kurie šventės dalyviai pasiruošė įspūdingai - atsinešė vėliavų, nusipaišė plakatų, prašančių dienos patiekalais dažniaus skelbti patiekalus su vištiena.”
• “Maloniai nustebino buvęs Kauno meras, savomis rankomis ant švarko atlapo išsisiuvinėjęs samaninį EAT EAST žmogeliuką :)”
• t.t.

Gera idėja, šiek tiek energijos fotografuojant, keletas prisilietimų Photoshop’u - nemokama reklama.

„Bet kuri gera marketingo strategija prasideda nuo būsimų rezultatų matavimo strategijos“. Nors neįmanoma pateikti universalaus socialinės medijos poveikio verslo rezultatams matavimo modelio, nes skiriasi verslo tikslai ir matavimo priemonės turėtų būti parenkamos konkrečiam atvejui, tačiau įmanoma kalbėti apie tam tikrus socialinės medijos poveikio matavimo principus.

Kalbant apie socialinės medijos poveikio matavimą, galima išskirti dvi stovyklas: vieni teigia, kad negalime kalbėti apie socialinės medijos investicijų grąžą (ROI) tradicine prasme, t.y. socialinė medija yra santykių su klientais valdymais ir įmonės pirmiausia turėtų pradėti galvoti apie tų santykių palaikymą ir vystymą, o pardavimai yra tokių santykių rezultatas, kita pusė teigia, kad augančios atskaitomybės eroje socialinės medijos poveikio matavimas yra įmanomas ir netgi būtinas.

Šio straipsnio autorius pritaria antrajai pusei, kadangi internetas technologiškai leidžia išmatuoti kiekvieno potencialaus ar esamo vartotojo veiksmo poveikį galutiniam rezultatui, tik svarbiausia turėti tikslą ir atitinkamai suformuluotus uždavinius.

Lentelėje pateikiama apibendrinta socialinės medijos programos matavimo schema, tinkama išmatuoti tiek „minkštuosius“ KPI, susijusius su įvairiais vartotojų aktyvumo rodikliais, tiek „kietuosius“, susijusius su finansiniais veiklos rodikliais (pardavimai vykdant socialinės medijos veiklas).

Pirmajame etape verslo tikslus reikia paversti išmatuojamais uždaviniais, t.y. kas atspindės socialinės medijos veiklos rezultatų įtaką verslo rezultatams. Galima kelti įvairius tikslus: pagerinti santykius su vartotojais, suprasti vartotojų poreikius, skatinti pirkimus. Norėdami skatinti pirkimus, turime matuoti užsakymų kiekį internetu. Jeigu įmonė nevykdo užsakymų internetu, tada galime matuoti tarpinį veiksmą iki užsakymo, pavyzdžiui įmonės naujienų prenumeravimą ar lankstinuko parsisiuntimą.

Antrajame etape nustatome būdus ir priemones kaip bendrausime su savo vartotojais. Pasiekiamumas, diskusijos ir rezultatas yra trys socialinės medijos programos atspirties taškai, kuriuos turime matuoti.  Turime atsakyti į tris klausimus: kokiomis priemonėmis ir kur bendrausime; kaip bendrausime ir kaip matuosime rezultatus?

Trečiajame etape parengiame įrankius socialinės medijos veikloms matuoti ir stebėti. Turime matuoti ne tik savo vykdomų veiklų rezultatus, bet ir stebėti erdves, kuriose galimai vyksta vartotojų diskusijos apie prekės ženklus. Turime naudoti tiek savo vidinius įrankius – interneto svetainės lankytojų srautų analitiką – tiek trečiųjų šalių teikiamus įrankius, nuo reklamos kampanijų administravimo iki interneto tekstų monitoringo. Lietuvoje nėra daug sprendimų, kad būtų galima laisvai rinktis. Yra tik keletas įrankių, kurie tik iš dalies atspindi pasaulinę praktiką. Rinkai augant, plėsis ir stebėsenos įrankių pasiūla.

Pirmosios trys fazės yra svarbiausios, nes jose nusprendžiama kas ir kaip bus daroma. Tolimesni etapai apima sklandų socialinės medijos programos paleidimą ir jos optimizavimą.

Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal Murdough, Chris. Social Media Measurement: It‘s not Impossible. Journal of Interactive Advertising, 10-1, 2009, p.94-99.

Tai tik principinė loginė socialinės medijos programos schema, kuri detaliai gali būti pritaikyta skirtingiems verslo poreikiams. Svarbu pastebėti, jeigu verslas nevykdo jokių elektroninės komercijos veiklų, tad įvertinti socialinės medijos įtaką pardavimams yra labai sudėtinga, nes nėra jokių tiesioginių sąsajų su vartotojo veiksmu internete ir realiais pardavimais. Žinoma galima daryti įvairius kodus, kuponus ir susieti konkretaus vartotojo veiksmą internete su pardavimu, tačiau čia svarbu neapsunkinti vartotojo. Jeigu verslas turi bent kažkiek savo pajamų iš elektroninės komercijos užsakymų, tada atsiveria visos galimybės labai tiksliai pamatuoti daromų investicijų poveikį pardavimams. Tereikia susieti konkretų vartotojo veiksmą su pardavimu internete, kadangi tokiu atveju yra neapsieinama be trečiųjų šalių įsikišimo – įvairi programinė įranga fiksuojanti transakcijas –  svarbus pasitikėjimas ir skaidrumas tarp partnerių.

* * *

Socialinės medijos aplikacijos

Angliškam terminui „widgets“ apibūdinti nėra tikslaus lietuviško atitikmens, tai tam tikra interneto programa – aplikacija, kurios panaudojimo aplinka gali būti tiek asmeninio kompiuterio darbalaukis, tiek mobilusis telefonas. Tokios aplikacijos internete esantį turinį (renginiai, datos ir t.t.) perneša į kitą vartotojui patogią aplinką: kompiuterį, telefoną ar specialiai tam skirtą vietą socialiniame portale. Paprastai reklamuotojai arba remia jau sukurtą aplikaciją, arba sukuria aplikaciją patys.

Vienas geriausių pavyzdžių Lietuvoje krepsinis.net aplikacija, kurią vartotojai gali instaliuoti savo kompiuteryje, o interneto svetainės norėdami pateikti vartotojams aktualų turinį krepsinis.net aplikaciją įsidiegia savo svetainėse.

Pasaulyje socialinės medijos pavyzdžių galėtume surasti ir daugiau: nuo komercinių bendruomenių kaip eBay, Amazon iki socialinių žymių (angl. bookmarking) svetainių: Digg, del.icio.us.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinė medija apima komunikaciją, bendradarbiavimą, daugialypę terpę (angl. multimedia) ir pramogas. Komunikacija vykdoma interneto tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose, forumuose ir diskusijų grupėse. Bendradarbiaujama wiki principais, t.y. informacijos talpinimo ir redagavimo platformose, pavyzdžiui wikipedia.org; socialinių žymių ir socialinių naujienų bei dokumentų dalinimosi portaluose, pavyzdžiui Topix.lt ar Google Docs. Nuotraukų, video, muzikos dalinimasis vyksta daugialypės terpės platformose (Flickr.com, YouTube.com ir t.t.). Pramogaujama specialiai tam sukurtose interneto platformose nuo virtualios realybės iki paprastų interneto žaidimų portalų (secondlife.com, miniclip.com).

Taigi socialinės žiniasklaidos terminas nėra tikslus, nes tik iš dalies apima socialinius portalus ir interneto tinklaraščius, nuošalyje palikdamas socialines aplikacijas ir kitas socialinių portalų atmainas.

Socialinės medijos panaudojimas marketinge

Tradicinėje marketingo teorijoje sutariama, kad integruota marketingo komunikacija (IMK) koordinuoja rėmimą kaip vieną marketingo komplekso elementą, kuris per reklamą, asmeninį pardavimą, viešuosius ryšius, įvykius, tiesioginį marketingą, pardavimų skatinimą perduoda vieningą žinutę vartotojui. Socialinė medija gali būti suvokiamas, kaip papildomas rėmimo elementas integruotoje marketingo komunikacijoje. Svarbu suvokti, kad tradicinis vienakryptės integruotos marketingo komunikacijos modelis, kai žinutė sukuriama, perduodama ir kontroliuojama jau paseno, nes įmonės nekontroliuoja žinutės. Atsiradusi socialinėje erdvėje ji tampa apkalbų ir domėjimosi objektu, kuris gali būti keičiamas, transformuojamas taip, kaip patogu vartotojui, bet ne visada paranku įmonei. Jeigu įmonės priims naujosios IMK paradigmos taisykles, tai galės formuoti tam tikras komunikacijos gaires, tačiau senieji visiškos kontrolės laikai jau negrįš, nors yra daugybė būdų kaip socialinė medija gali būti panaudojama verslo tikslams siekti:

• Viešieji ryšiai – socialinės medijos platformos nuo twitter.com (lietuviškas analogas – blake.lt ) iki facebook.com gali pasiekti reikalingus žmones ir perduoti jiems aktualią žinutę;
• Klientų aptarnavimas – išmintingai naudojant socialinę mediją galima sumažinti klientų aptarnavimo centrų naštą, dalį jos perkeliant socialinėms bendruomenėms, taip gali būti sutaupomi kaštai, reikalingi klientų aptarnavimui;
• Rinkos tyrimai – socialinė medija leidžia pažinti tikruosius vartotojų poreikius ir atveria naujas galimybes vartotojų tyrimams;
• Prekės ženklų marketingas (ženklodara) – socialinės medijos dėka galima kurti kokybiškai naujus ryšius su savo vartotojais, suteikiant jiems realią naudą, tenkinant vartotojų, o ne įmonės poreikius. Rūpinimasis savo vartotoju kaip niekada aktualus socialinės medijos amžiuje;
• Pardavimų skatinimas – net ir turint nedidelį gerbėjų skaičių galima vykdyti efektyvias pardavimų skatinimo akcijas, tereikia šiek tiek išmonės ir savo vartotojų pažinimo;
• Vartotojų edukacija – informacinės technologijas suteikia visas galimybes pateikti vartotojams sudėtingą informaciją žaismingai ir suprantamai, išnaudokite socialinės medijos galimybes ir tapkite ekspertais vartotojų akyse;
• Pardavimai – mobilioji bankininkystė jau ne už kalnų ir vis daugiau žmonių apsipirkimui pradeda naudoti ne tik tradicines parduotuves bet ir internetinę prekybą, tai sujungus su socialinėmis aplikacijomis galima pasiekti net ir išrankiausią vartotoją;
• Produktų ar paslaugų vystymas – panaudokite masių išmintį ir kurkite naujus produktus, aktualius vartotojams. Lojalūs vartotojai svarbūs ne tik tuo, kad nuolatos perka, bet ir tuo, kad gali dalintis savo žiniomis apie naujus produktus ar paslaugas;
• Santykių su klientais valdymas (CRM) – sakoma, kad žmonės socialiniams portalams yra ištikimesni nei savo el. pašto adresui ar gyvenamąja vietai, todėl tikėtina, kad socialinės platformos tai vieta kur galima bus rasti tą patį vartotoją labai ilgą laiką.

Tradicinį marketingą palyginus su socialinės medijos marketingu išryškėja esminiai šių strategijų skirtumai. Socialinėje medijoje svarbus dialogo skatinimas ir ilgalaikių santykių su vartotoju palaikymas. Transliuoti ir perduoti žinutę dabar nepakanka. Vartotojams nėra įdomu būti tik pasyviems stebėtojams. Tradicinis demografinis segmentavimas nebeturi prasmės, nes vartotojai jungiasi į grupes priklausomai nuo jų pomėgių ar interesų. Psichografijos ir vartotojų elgsenos svarba dabar kaip niekada aktuali, o demografiniai kriterijai tokie kaip lytis, amžius ar socialinis statusas vis mažiau pasako apie vartotoją. Socialinės medijos suteikiamos galimybės leidžia vartotojams kalbėti vieni su kitais. Jeigu ankščiau buvo sakoma, kad nepatenkintas vartotojas paskleis žinią dešimčiai žmonių, tad dabar kelių klaviatūros mygtukų paspaudimu vartotojas žinią gali paskleisti šimtams ir tūkstančiams vartotojų. Word of mouth prasmė keičiasi, nes keičiasi šios komunikacijos veikimo principas ir neribotai išsiplečia sklaidos galimybės. Vartotojai tampa aktyvūs komunikacinio proceso dalyviai, informaciją skleidžiantys, o ne vien tik ją gaunantys. Nuomonės lyderiai, draugų rekomendacijos įtakoja, kaip bus suvokiamas prekės ženklas.

Reklamuotojai turėtų būti ten, kur yra vartotojas, t.y. pateikti vartotojui reikiamą informaciją, vartotojui reikiamoje vietoje, vartotojui reikiamu metu. Vartotojas informacijos ieško ir ji turi būti prieinama esant poreikiui, kai vartotojas yra pasirengęs informaciją gauti, o ne atvirkščiai, kada patogu reklamuotojui.

Santykių su klientais valdymas yra socialinės medijos esmė. Įmonės tai gali daryti dviem būdais: dalyvaudamos vartotojų pokalbiuose, kaip tam tikros srities ekspertai, arba sukurti patrauklų turinį ar aplinką, kuri būtų įdomi ir naudinga vartotojams. Įmonių pateikiama informacija, turi būti savalaikė, sąžininga, orientuota į vartotojo problemų sprendimą, išsami ir vertinga.

* * *

Terminai „socialinė žiniasklaida“ ir „socialinė medija“

Lietuvoje plačiai naudojama socialinės žiniasklaidos sąvoka apibudinti priešpriešą tradicinėms žiniasklaidos priemonėms: TV, radijui, spaudai ir internetui nėra visai tiksli, nes apima tik tam tikrą veiklos sferą, ką angliškai vadiname social media. Šiame tekste anglišką terminą social media vartosiu kaip socialinę mediją, pastarąja suprasdamas kaip tam tikrą informacijos kanalą, o ne tik priemonę naujienoms skleisti.

Kas yra socialinė medija?

Interactive Advertising Bureau (IAB) – Jungtinių Amerikos Valstijų organizacija apjungianti įvairias reklamos ir technologijų kompanijas, nustatanti rinkos standartus ir teisinius rinkos veikimo pagrindus – socialinę mediją skirsto į tris kategorijas. Toks skirstymas yra patogus apsibrėžiant, kas yra socialinė medija ir nustatant skirtumus su tradicine žiniasklaida. Taigi socialinė medija tai:

Socialiniai portalai

Interneto tinklaraščiai (angl. blogs)

Widgets ir socialinės medijos aplikacijos

Socialiniai portalai

Socialiniai portalai lengviausiai suprantamas socialinės medijos elementas. Tai vieta, kurioje portalo lankytojai dalinasi jiems svarbia, įdomia informacija. Svarbus socialinių portalų skirtumas nuo tradicinių žiniasklaidos kanalų yra tas, kad pirmajame pokalbį inicijuoti gali bet kuri pusė, kai tuo tarpu tradicinės žiniasklaidos priemonės pokalbį transliuoja ir jis visada nukreiptas į auditoriją, kuri iš principo žinias tik gauna.

Lietuvoje socialiniai portalai yra naudojami daugiau nei 80 proc. interneto auditorijos. Galima suskaičiuoti apie 10 socialinių portalų Lietuvoje. Kiekvienas jų turi savo bendruomenę kurią vienija tam tikras tikslas. One.lt nuo seno buvo draugų susirinkimo vieta, klase.lt – klasiokų paieškos ir klasės susitikimų vieta, draugas.lt nukreiptas į žmones ieškančius pažinčių. Pastaruoju metu sparčiai augantis facebook.com iš pradžių apjungė naujovių ieškančius žmones, bet įgautas augimo pagreitis leidžia prognozuoti, kad tik laiko klausimas, kada facebook.com bus didžiausias socialinis portalas Lietuvoje.

Įvairūs interneto forumai, pavyzdžiui, supermama.lt, taip pat priskiriami socialinių portalų kategorijai. Video, nuotraukų, muzikos dalinimosi portalai tokie kaip youtube.com, flickr.com yra plačiai paplitę ne tik užsienyje bet ir Lietuvoje.

Interneto tinklaraščiai

Interneto tinklaraščiai dažnai vartojami interneto dienoraščio pavadinimu, kuris gali kiek klaidingai nurodyti į tai, kad tokioje interneto svetainėje žmonės aprašo asmeninius išgyvenimus. Tai gali būti netiesa. Tradiciškai dienoraštis suprantamas kaip asmeninių minčių išdėstymas tik sau, be galimybės jas skaityti kitiems. Tuo tarpu interneto dienoraštį / tinklaraštį gali skaityti visi pageidaujantys, todėl dienoraščio pavadinimas nėra tikslus.

Interneto tinklaraščiai rašomi tiek atskirų individų, jų grupių, tiek verslo atstovų. Temos įvairios, priklausomai nuo rašančiųjų pomėgių. Tai asmeninė tribūna, kur galima išsakyti savo mintis įvairiais gyvenimo klausimais: nuo tai, kas ką pamatė iki prekinių ženklų kritikos ar pagyrimo. Reklamuotojams tai dar viena galimybė pažinti savo vartotojus.

Ir, atrodo, kad kalčiausias dėl to būtent Facebook. Nieko keisto, kad ne tik mūsiškiai socialiniai tinklai, bet ir kaimynų latviškieji Draugiem.lv bei One.lv pradėjo nerimauti ir imtis aktyvesnių veiksmų - prieš pusmetį  Latvijoje Facebook vartotojų skaičius siekė tik apie 50 tūkst., šiandien - jau apie 114 tūkst., Lietuvoje prieš pusmetį skaičiavom 303 tūkst., šiandien Facebakers kalba jau apie 615 tūkst. Facebook vartotojų iš Lietuvos.

Na, o norinčius ją stebėti įdomiau negu tiesiog prie savo kompiuterio ekrano, tinklaraštis KomunikacijaFacebooke.lt kviečia prisijungti šįvakar Kaune:

“Šį renginį siūlome paversti laisvo stiliaus FACEBOOK kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurių metu ne tik susipažinsime su FACEBOOK naujovėmis ir tendencijomis tiesiogiai dideliame ekrane, bet ir laisva forma galėsime padiskutuoti su žmonėmis, besidominčiais FB’o naujovėmis ir tendencijomis.

Transliacijos peržiūros vieta: “Coffee Inn’as“, esantis adresu Laisvės Alėja 72 (Kaunas).

PRELIMINARI TRANSLIACIJOS PROGRAMA (balandžio 21d)

20:00 – FACEBOOK įkūrėjo Marko Zuckerbergo konferencijos atidarymo kalba

21:30 – Bendravimas ir pokalbiai tarpusavyje

22:30 – Prasideda pranešimų skaitymas (New Tools – everything you need to know about our new tools; Techniques – best practices for building fast, scalable and engaging products; Industry – engineers, VC’s and entrepreneurs share strategies for growing a business and making technologies social; Open Technologies – Facebook’s open source projects)

02:30 – Planuojama transliacijos pabaiga”

Smagaus susižiūrėjimo!

• 105779710 registruotų vartotojų (per ketverius metus);
• 108 mln. unikalių lankytojų;
• Š.m. balandį kiekvieną dieną užsiregistravisiųjų skaičius padidėjo +300000;
• 75% lankytojų srauto Twitter’į pasiekia netiesiogiai, pavyzdžiui, per trečiųjų šalių aplikacijas;
• 3 mlrd. užklausų kasdien;
• 55 mln. “čiulbesių” kasdien;
• 600 mln. paieškos užklausų kasdien;
• Twitter’yje dirba 175 darbuotojai.

Aš šiek tiek suabejojau. Jeigu iš soc. žiniasklaidos sąrašo išmestume “Google” ir “Yahoo” bei nekreiptume dėmesio į “Facebook” (nes jis – tik asmeniniams poreikiams) ir “Wikipedia”, mažiau nei pusė žurnalistų ieško informacijos forumuose ir daugiau  nei pusė – bloguose.

Įdomu tik, kokiuose? Beveik trečdalis žurnalistų atsakė, kad geriausiai socialinę žiniasklaidą išnaudoja pramogų pasaulio atstovai. Aš drįsčiau teigti, kad tai rodo nelabai kokį socialinės žiniasklaidos išmanymą, nes lietuviški pramogų veikėjai šioje srityje nėra daug nuveikę. Dalis jų geriausiai moka tik prilipti prie LNK arba TV3 bei fotografuotis vakarėliuose.

Tad žurnalistams bloguose ir pan. būtų verta praleisti daugiau laiko, nes gerokai praplėstų akiratį ir leistų pasižiūrėti į įvykius ne tik per kelių redakcijų prizmes.

Žinoma, kažkur jau tai girdėta arba matyta, bet čia viskas sudėta į vieną vietą (eilinį kartą).

Keletas pavyzdžių susijusių su internetine rinkodara:

1.

2.

3.

Nemokamas mokslas visiems norintiems, bet nuotoliniu būdu.

Pavyzdžiui, įmonė turi svetainę Kazkokia-svetaine.lt. Facebook puslapio įmonė neturi. Naudodamasi Open Graph API įmonė galės be didelio vargo įsidiegti į Kazkokia-svetaine.lt pasirinktas Facebook’o funkcijas - pvz. tapti gerbėju, galimybę keisti “statusą”, publikuoti naujienas. Įmonei atnaujinant informaciją savo svetainėje, ji iškart pasieks Kazkokia-svetaine.lt gerbėjus Facebook’e. Taigi nebebus būtina turėti Facebook puslapio, kad tavo informacija pasiektų vartotojus šiame tinkle.

Kokia prasmė? Įmonės, prekių ženklai ar kitokie projektai nebeturės dubliuoti informacijos ir savo svetainėje, ir Facebook’e, Facebook puslapiai turi gana standartinius funkcionalumus, kuriuos išplėsti Facebook’e sudėtingiau negu tiesiog įsidiegti savo svetainėje ir jau prie jų kabinti naudingas Facebook galimybes. Ir šiaip, gražu žiūrėti kaip gudriai žingsnis po žingsnio Facebook įgyvendina savo strategiją tapti socialinių ryšių centru ir, tikėtina, net reklamos tinklu.

1. FarmVille žaidimas ženkliai lenkia kitus mėnesio aktyvių žaidėjų skaičiumi - 75 milijonai.

2. Mafia Wars žaidime dauguma žaidėjų yra vyrai (70%). Vartotojų profilis yra platus amžiaus požiūriu: 18 - 34 metai.

3. Cafe World žaidime dauguma žaidėjų - moterys (70%). Vidutinis žaidėjo apsilankymas užtunka šiek tiek ilgiau nei valandą. Wow.

4. FishVille pritraukia daugiausia vartotojus iki 24 m. amžiaus.

5. Zynga Poker tipiniai vartotojai - vyrai (75% visų vartotojų) nuo 25 iki 30 metų. Žaidžiama dažniausiai 2 kartus per dieną vidutiniškai po 45 min.

Nustebino naudojimosi žaidimais laikas - 8 - 12 val. Ypač “palankus” laikas žaisti darbuotojams / studentams.

Prašome pasižiūrėti.

Prieš kelis mėnesius “Media House” bloge buvau įdėjęs “Facebook.com”, “One.lt” ir “Draugas.lt” naudotojų skaičiaus palyginimą. To įrašo tikslas buvo tiek sau pačiam, tiek ir kitiems atsakyti kokiame portale yra Lietuvos socialinių tinklų naudotojas. Buvo įdomu pamatyti, kad net ir vyresnis mūsų šalies gyventojas nevengia jais pasinaudoti. Tą patį patvirtina ir praėjusių metų gruodžio skaičiai.

Turiu pastebėti, kad lietuviškų portalų atveju yra nurodyti unikalūs lankytojai, o “Facebook” – profilių skaičius. Galima manyti, kad unikalių “Facebook” lankytojų skaičius yra mažesnis nei čia parodytas, nes bent 20 – 30 % šio portalo profilių yra mažai arba visai neaktyvūs.

Tačiau neseniai vienos diskusijos metu buvo teisingai suabejota, kad vienas naudotojų skaičius nieko nerodo. Ir greičiausiai vyresni Lietuvos gyventojai socialiniuose tinkluose praleidžia labai mažai laiko.

Taigi, kiek laiko jie praleidžia socialiniuose tinkluose? Žinoma, 36-metis negali lygintis su 14-mečiu, tačiau ten būna vis tiek netrumpai. Štai skaičiai (nėra “Facebook”, nes “Gemius” jo netiria).

Taigi, praėjusių metų gruodžio mėnesį 14-metis One.lt vidutiniškai praleido apie 13 valandų, o 36-metis – virš 6. Ką jie ten darė? Ko gero, tikrai neužbėgo tik pasitikrinti “One” pašto, nes tam daug laiko nereikia. Vadinasi, bendravo su draugais, peržiūrėjo nuotraukas, sudalyvavo reklaminiuose žaidimuose.

Tad galvodami apie tai, kokiais būdais nunešti reklamą vyresniam vartotojui, drąsiai galime galvoti ir apie “One.lt”, ir apie “Draugas.lt”, ir apie “Klase.lt”. Mitas, kad tik vaikai čia lankosi.

Tiesa, taip ir neatsakiau į įrašo antraštėje užduotą klausimą kodėl 40-mečiai praleidžia tiek daug laiko Draugas.lt. Turiu versiją, kad tame amžiuje išsiskyrus, sunku susirasti sau porą. Tad kur jos daugiau ieškoti, jeigu ne Draugas.lt?

Tinklaraštis man vėl uždirba pakvietimą į šį renginį (tai jau antra piniginė suma, kurią sutaupiau savo blevyzgų dėka!), todėl įsipareigojau parašyti gerą (arba blogą) žodį apie šiais metais, kovo 18 d. vyksiantį „Login 2010“. Su bais bais gražiu puslapiu.

Labiausiai, kaip blogerį (po praeitų metų nusivylimu programa ir blogerių užmiršimu), mane domina sesija „Ignite“. Tai pranešimų formatas, kuriame blogeriams skiriama po 5 minutes. Jokių „brangių“ pranešėjų ir skambių užsienietiškų vardų. Vien tik savi žmonės ir kolegos blogeriai. Tikiuosi, kad turėsime smagybių ir įdomybių, visai kaip buvo „Blogin 2008“.

Tačiau nenuvertinu ir skambių užsienietiškų vardų bei lietuviškų stambių „šulų“. Sakiau, kad į „Login 2010“ eisiu tik tuo atveju, jei rasiu sau 5 įdomius pranešėjus. Taigi, penketukas:

1. Bene įdomiausi. Labiausiai mano ausų pageidaujama istorija. Pet Punk duetas. Lietuviai dizaineriai-reklamščikai-kūrėjai ir dar bile kas, nustebinę ne mane vieną.
2. Matthew Fraser. Tikiuosi gerų pamąstymų apie socialinius tinklus. Kad pasisemčiau peno, kai kam nors reikės įrodinėti, kodėl soc. tinklai griauna žmonių gyvenimus.
3. Tada Lingaitis. Aukok.lt įkūrėjas. Labai įdomu išgirsti šio projekto istoriją bei (jei pasitaikys proga) paklausti, ar įmanoma įrodyti projekto skaidrumą.
4. Tomas Ramanauskas. Pagarsėjęs kaip labai „pasikėlęs“ snobas. O tokių mėgstu paklausyti, nes tada, jei jie iš tiesų yra tokie, galiu iš jų tyliai pasijuokti.
5. Penktą vietą dalinasi du pranešėjai: Walter de Brouwer, kurio tema apie Lietuvos pavertimą pažangiausiu centru Europoje turėtų būti žiaaauriai nuobodi, nes ji labai nerealistiška, kad ir kaip to norėtume. Tačiau noriu paklausyti, ką jis pasakys ir pasiūlys. Antrasis – Thomas Jestin, Facebook programų kūrėjas. Labai noriu išgirsti ir pamatyti žmogų, kuris kuria tas nesveikas ir visiškai betiksles bei jokios naudos neduodančias programėles, kurios atima iš žmonių begales jų laiko, kurį jie galėtų paaukoti daug geresniems ir naudingesniems darbams.

Taigi, pasimatysim. Lūkesčių nedėstysiu, nes praeitais metais nei su vienu norimu asmeniu nepavyko susipažinti :) Kas bus, tas bus, bet blogerių ir pažįstamų veidų šiose konferencijose visada pakankamai.

One.lt „srautas“

Ar naujasis įrankis taps išskirtiniu konkurenciniu privalumu? Vargu, nes konkurentų socialiniai portalai jau senokai turi „srauto“ alternatyvas.

Frype.lt „plepys“