socialiniai tinklai

Apie privataus ir tarnybinio gyvenimo koliziją socialiniuose tinkluose

Prezentacija – ilga, bet rekomenduoju peržiūrėti net ir tiems, kuriems soc. tinklai yra kasdienybė.

1 Star2 Stars3 Stars4 Stars5 Stars (No Ratings Yet)
Loading ... Loading ...

Svečio įrašas. Tadas Pūkas: kas yra socialinė medija ir kaip ją naudoti rinkodaroje. 2-oji dalis

Antroji, priešpaskutinė, Tado Pūko įrašo dalis.

* * *

Socialinės medijos aplikacijos

Angliškam terminui „widgets“ apibūdinti nėra tikslaus lietuviško atitikmens, tai tam tikra interneto programa – aplikacija, kurios panaudojimo aplinka gali būti tiek asmeninio kompiuterio darbalaukis, tiek mobilusis telefonas. Tokios aplikacijos internete esantį turinį (renginiai, datos ir t.t.) perneša į kitą vartotojui patogią aplinką: kompiuterį, telefoną ar specialiai tam skirtą vietą socialiniame portale. Paprastai reklamuotojai arba remia jau sukurtą aplikaciją, arba sukuria aplikaciją patys.

Vienas geriausių pavyzdžių Lietuvoje krepsinis.net aplikacija, kurią vartotojai gali instaliuoti savo kompiuteryje, o interneto svetainės norėdami pateikti vartotojams aktualų turinį krepsinis.net aplikaciją įsidiegia savo svetainėse.

Pasaulyje socialinės medijos pavyzdžių galėtume surasti ir daugiau: nuo komercinių bendruomenių kaip eBay, Amazon iki socialinių žymių (angl. bookmarking) svetainių: Digg, del.icio.us.

Apibendrinant galima teigti, kad socialinė medija apima komunikaciją, bendradarbiavimą, daugialypę terpę (angl. multimedia) ir pramogas. Komunikacija vykdoma interneto tinklaraščiuose, socialiniuose tinkluose, forumuose ir diskusijų grupėse. Bendradarbiaujama wiki principais, t.y. informacijos talpinimo ir redagavimo platformose, pavyzdžiui wikipedia.org; socialinių žymių ir socialinių naujienų bei dokumentų dalinimosi portaluose, pavyzdžiui Topix.lt ar Google Docs. Nuotraukų, video, muzikos dalinimasis vyksta daugialypės terpės platformose (Flickr.com, YouTube.com ir t.t.). Pramogaujama specialiai tam sukurtose interneto platformose nuo virtualios realybės iki paprastų interneto žaidimų portalų (secondlife.com, miniclip.com).

Taigi socialinės žiniasklaidos terminas nėra tikslus, nes tik iš dalies apima socialinius portalus ir interneto tinklaraščius, nuošalyje palikdamas socialines aplikacijas ir kitas socialinių portalų atmainas.

Socialinės medijos panaudojimas marketinge

Tradicinėje marketingo teorijoje sutariama, kad integruota marketingo komunikacija (IMK) koordinuoja rėmimą kaip vieną marketingo komplekso elementą, kuris per reklamą, asmeninį pardavimą, viešuosius ryšius, įvykius, tiesioginį marketingą, pardavimų skatinimą perduoda vieningą žinutę vartotojui. Socialinė medija gali būti suvokiamas, kaip papildomas rėmimo elementas integruotoje marketingo komunikacijoje. Svarbu suvokti, kad tradicinis vienakryptės integruotos marketingo komunikacijos modelis, kai žinutė sukuriama, perduodama ir kontroliuojama jau paseno, nes įmonės nekontroliuoja žinutės. Atsiradusi socialinėje erdvėje ji tampa apkalbų ir domėjimosi objektu, kuris gali būti keičiamas, transformuojamas taip, kaip patogu vartotojui, bet ne visada paranku įmonei. Jeigu įmonės priims naujosios IMK paradigmos taisykles, tai galės formuoti tam tikras komunikacijos gaires, tačiau senieji visiškos kontrolės laikai jau negrįš, nors yra daugybė būdų kaip socialinė medija gali būti panaudojama verslo tikslams siekti:

  • Viešieji ryšiai – socialinės medijos platformos nuo twitter.com (lietuviškas analogas – blake.lt ) iki facebook.com gali pasiekti reikalingus žmones ir perduoti jiems aktualią žinutę;
  • Klientų aptarnavimas – išmintingai naudojant socialinę mediją galima sumažinti klientų aptarnavimo centrų naštą, dalį jos perkeliant socialinėms bendruomenėms, taip gali būti sutaupomi kaštai, reikalingi klientų aptarnavimui;
  • Rinkos tyrimai – socialinė medija leidžia pažinti tikruosius vartotojų poreikius ir atveria naujas galimybes vartotojų tyrimams;
  • Prekės ženklų marketingas (ženklodara) – socialinės medijos dėka galima kurti kokybiškai naujus ryšius su savo vartotojais, suteikiant jiems realią naudą, tenkinant vartotojų, o ne įmonės poreikius. Rūpinimasis savo vartotoju kaip niekada aktualus socialinės medijos amžiuje;
  • Pardavimų skatinimas – net ir turint nedidelį gerbėjų skaičių galima vykdyti efektyvias pardavimų skatinimo akcijas, tereikia šiek tiek išmonės ir savo vartotojų pažinimo;
  • Vartotojų edukacija – informacinės technologijas suteikia visas galimybes pateikti vartotojams sudėtingą informaciją žaismingai ir suprantamai, išnaudokite socialinės medijos galimybes ir tapkite ekspertais vartotojų akyse;
  • Pardavimai – mobilioji bankininkystė jau ne už kalnų ir vis daugiau žmonių apsipirkimui pradeda naudoti ne tik tradicines parduotuves bet ir internetinę prekybą, tai sujungus su socialinėmis aplikacijomis galima pasiekti net ir išrankiausią vartotoją;
  • Produktų ar paslaugų vystymas – panaudokite masių išmintį ir kurkite naujus produktus, aktualius vartotojams. Lojalūs vartotojai svarbūs ne tik tuo, kad nuolatos perka, bet ir tuo, kad gali dalintis savo žiniomis apie naujus produktus ar paslaugas;
  • Santykių su klientais valdymas (CRM) – sakoma, kad žmonės socialiniams portalams yra ištikimesni nei savo el. pašto adresui ar gyvenamąja vietai, todėl tikėtina, kad socialinės platformos tai vieta kur galima bus rasti tą patį vartotoją labai ilgą laiką.

Tradicinį marketingą palyginus su socialinės medijos marketingu išryškėja esminiai šių strategijų skirtumai. Socialinėje medijoje svarbus dialogo skatinimas ir ilgalaikių santykių su vartotoju palaikymas. Transliuoti ir perduoti žinutę dabar nepakanka. Vartotojams nėra įdomu būti tik pasyviems stebėtojams. Tradicinis demografinis segmentavimas nebeturi prasmės, nes vartotojai jungiasi į grupes priklausomai nuo jų pomėgių ar interesų. Psichografijos ir vartotojų elgsenos svarba dabar kaip niekada aktuali, o demografiniai kriterijai tokie kaip lytis, amžius ar socialinis statusas vis mažiau pasako apie vartotoją. Socialinės medijos suteikiamos galimybės leidžia vartotojams kalbėti vieni su kitais. Jeigu ankščiau buvo sakoma, kad nepatenkintas vartotojas paskleis žinią dešimčiai žmonių, tad dabar kelių klaviatūros mygtukų paspaudimu vartotojas žinią gali paskleisti šimtams ir tūkstančiams vartotojų. Word of mouth prasmė keičiasi, nes keičiasi šios komunikacijos veikimo principas ir neribotai išsiplečia sklaidos galimybės. Vartotojai tampa aktyvūs komunikacinio proceso dalyviai, informaciją skleidžiantys, o ne vien tik ją gaunantys. Nuomonės lyderiai, draugų rekomendacijos įtakoja, kaip bus suvokiamas prekės ženklas.

Reklamuotojai turėtų būti ten, kur yra vartotojas, t.y. pateikti vartotojui reikiamą informaciją, vartotojui reikiamoje vietoje, vartotojui reikiamu metu. Vartotojas informacijos ieško ir ji turi būti prieinama esant poreikiui, kai vartotojas yra pasirengęs informaciją gauti, o ne atvirkščiai, kada patogu reklamuotojui.

Santykių su klientais valdymas yra socialinės medijos esmė. Įmonės tai gali daryti dviem būdais: dalyvaudamos vartotojų pokalbiuose, kaip tam tikros srities ekspertai, arba sukurti patrauklų turinį ar aplinką, kuri būtų įdomi ir naudinga vartotojams. Įmonių pateikiama informacija, turi būti savalaikė, sąžininga, orientuota į vartotojo problemų sprendimą, išsami ir vertinga.

1 Star2 Stars3 Stars4 Stars5 Stars (No Ratings Yet)
Loading ... Loading ...
S
LF
ML