Įdomi naujiena: Privatumo sergėtojai veja „Google Maps Street View“ iš Lietuvos

Ir labai įdomūs komentarai – absoliuti dauguma pasipiktinusių “barbarišku” Valstybinės duomenų inspekcijos draudimu šiai tyrai ir nekaltai kompanijai rinkti duomenis Lietuvoje.

NeTiesa.lt komentaras:
=================================

O ar jūs gerbiamieji gūgliofilai žinote, kad Gūglės valdyboje dirba JAV saugumo departamento atstovas (lygiai taip pat, kaip ir Feisbuko valdyboje)?

Kad Gūglės techninio modernizavimo padaliniui, atsakingam už jo tobulėjimą ir vystymasį šiuo metu vadovauja žmogus prieš tai vadovavęs Pentagono IT modernizavimo skyriui (o juk kaip žinia,buvusių saugumiečių nebūna)?

Kad Gūglė, kaip ir bet kuris kitas JAV jurisdikcijoje veikiantis juridinis asmuo, privalo BE teismo sprendimo teikti BET KOKIĄ informaciją valstybės (JAV) saugumo institucijoms pirmu jų pareikalavimu?

Kad Gūglės naudojamas serverių skaičius, IT specialistų paskaičiavimais, keliasdešimt kartų viršija poreikius tiekti oficialiai Gūglio deklaruojamams paslaugoms?

Kad šiuolaikinės karinės technologijos yra neatsiejamos nuo INFORMACIJOS valdymo, kontrolės ir analizavimo?

Prieš Didįjį Tėvynės karą vokiečių žvalgybiniai lėktuvai intensyviai skraidė po visą europinę Tarybų Sąjungos dalį fotografuodami ir sudarinėdami karinius žemėlapius, kurie vėliau buvo sėkmingai panaudoti puolimo metu.

Dabar viena valstybė – JAV – nori savo rankose turėti kiek įmanoma detalesnį VISO PASAULIO 3D vaizdą: tik tam jai nereikia siųsti savo užmaskuotų šnipų – ji tiesiog naudojasi savo kontroliuojamų organizacijų kaupiamais duomenimis.

Po Jugoslavijos bombardavimo, po Irako ir Afganistano sunaikinimo, po Libijos skerdynių jūs vis dar tikite, kad JAV yra ta valstybė, kuria galima pasitikėti? Kad jos kontroliuojama organizacija turi teisę pasidaryti KIEKVIENO MIESTO IR MIESTELIO kompiuterinį modelį?

Jūs ką, iš tikrųjų manote, kad visas šitas cirkas ir resursai skiriami tam, kad į Balbieriškį galėtų atvažiuoti “daugiau” turistų?

Kapitalizmas niekada neskiria pinigų tai sričiai, kuri jam neatneš pelno. Vienintelis įmanomas pelnas, atperkantis tokio mąsto darbą – tai gobali kiekvieno pasaulio miesto kontrolė iš vieno karinio štabo.

Pabaigai: spėkit iš trijų kartų, kodėl Kinija savo teritorijoje yra taip drastiškai apribojusi Gūglės veiklą, tačiau niekaip nevaržo pavaldžių sau?

Sveiki atvykę į globalizuotą pasaulį!

Ne Tiesa.lt

Renginio pranešėjai kalbėjo apie tris pagrindines temas:

• Google Engage programa ir jos teikiama nauda;

• Google AdWords (nuo trumpo AdWords pradžiamokslio iki agentūrų pasakojimų, kurios dėka AdWords paslaugų klientams išaugo iš mažų iki rinkose dominuojančių);

• Įvairi Google statistika apie digital Lietuvoje ir pačios Google, kaip bendrovės filosofija.

Apibendrinant, tai pasirodė aukšto lygio renginys – gerai organizuotas, daug dalyvių (dauguma neišsilakstė ir pasiliko iki vakarinės dalies), pranėšimai ganėtinai įdomūs net jei nedirbi su AdWords. Jei ir dirbi, tai visvien buvo verta pasiklausyti įdomių žmonių iš Google pasakojimų. Lietuvos Googleriai (Regimantas Urbanas ir Vytautas Kubilius) aiškiai išdėstė Engage programos teikiamą naudą ir neslėpė, jog deda labai dideles viltis į programos sėkmę. Taip pat neslėpė, jog mažoms SEM/SEO agentūroms teikia didesnį prioritetą, nei didžiosioms/media agentūroms.

Kokie jūsų pastebėjimai apie renginį?

Prašyme, nusiųstame teismui praėjusį šeštadienį, „Oracle“ nurodė, kad tikisi tarp liudytojų pirmiausia pamatyti savo vadovą Larry Ellison ir Google generalinį direktorių Larry Page.

„Google“ savo ruoštu jau dabar skelbia, kokią neigiamą naudą atneštų „Oracle“ pergalė.  “Oracle“ pergalė pakenktų ne tik „Google“ kompanijai, tačiau paskatintų panašaus pobūdžio tesimo procesus prieš kitas operacines sistemas.  Pagrindinis „Oracle“ argumentas prieš „Google“ yra tas, jog ši neteisėtai naudoja savo intelektinę nuosavybę ir platina „Android“ nemokamai, o tokie paieškos giganto veiksmai padaro neįmanomu JAVA technologijos licencijavimą mobilių įrenginių gamintojams.

Šaltinis: technologijos.lt

Šaltiniai praneša, kad pardavimai bus panašūs kaip jau buvo pardavinėjamas „Nexus One“, tačiau šįkart „Google“ yra labiau pasiruošusi.

„Consumer Electronic Show 2012“ renginio metu „Asus“ pristatė $250 kainuosiančią “Tegra 3″ planšetę. Tačiau pastaruoju metu nieko apie ją negirdėjome. Pastaruoju metu vis daugiau  gandų sklinda apie  „Nexus“  planšetę. Manoma, kad ją gamins ta pati „Asus“. Jos kaina bus maždaug 250 dolerių.

Naujojoje parduotuvėje tikimasi, kad bus galimybė nusipirkti žymiausių gamintojų planšetes. Tokiu kaip  „Asus“, „Samsung“ ir „HTC“.

Tų pačių šltinių teigimu manoma , kad parduotuvė išvys dienos šviesą kartu su naujosios „Android“ operacinės sistemos – „Jelly Bean“ versija, kuri gali pasirodyti dar 2012 metų viduryje.

.

Gal ir ne visai tinkamas žodis davė, bet manau visi sutiks su antrašte. Taigis šiandien ne šiaip apžvalga, bet dviejų Samsung Galaxy Tab tapšninukų palyginimas. Tai Galaxy Tab 7.0 (GT-P6200) ir Galaxy Tab 7.7 (GT-P6800). O pradėsiu nuo techninių charakteristikų palyginimo.

Techninės charakteristikos

Nors situacija daugmaž aiški vien tik pažvelgus į lentelę, bet pabandysiu kiekvieną punktą apžvelgti detaliau.

Operacinė sistema

Abiejuose tapšninukuose visiškai identiška Android v3.2 OS su visiškai identiška TouchWiz vartotojiška sąsaja. Tiesa mažasis su bent jau man įprasta šviesesne tema, o didysis brolis su tamsesne tema. Gal tai kur nors nusistato, ar čia Samsung nusprendžia? Nes man iki šiol niekur neužkliuvo, kad būtų galima tai pakeisti. Spėju, kad tai surišta su skirtingais ekranais, bet apie ekranus vėliau.

Procesorius

Irgi beveik vienodi procesoriai ir galima pagalvoti, kad skirtumo nė neturėtu jaustis, nes abu modeliai su tokiu pačiu Exynos chipset’u. Bet realiai mažasis tapšninukas man pastoviai strigdavo. Nežinau, galbūt man pakliuvo nenusisekęs egzempliorius, bet tiek kiek vyresnysis brolis veikė absoliučiai be jokių priekaištų, tiek jaunėlis pastoviai kvailiojo. Ir ne tik striginėdavo, bet ir karts nuo karto pats persileisdavo. Ir įdiegtos programos tikrai nė prie ko, nes tai pajutau nuo pirmojo įjungimo. Nepadėjo nei atstatymai į gamyklinius parametrus, nei šokiai su būgnais. Tiesiog 7 colių tapšninukas kvailiojo sau ir erzino mane kiekvieną dieną.

Ir net jeigu jis būtų veikęs stabiliai, visgi tas nedidelis 200 MHz skirtumas jaučiasi. Netgi naudojant daug resursų nereikalaujančius Google Reader ar TweetCaster. Keisčiausia, kad žaidimuose to skirtumo nebuvo galima pastebėti, bet vartotojiška sąsaja ir netgi naršyklė kaip liaudyje sakoma lagindavo. Ta prasme vėluodavo sureaguoti į veiksmą. Galbūt vėlgi tai ekrano, teisingiau jutimo daviklių problema.

Atmintis

Šiuo atžvilgiu vėlgi abu modeliai praktiškai nesiskiria. Na taip, 7,7 colių tapšninukas gali būti ir 64GB, bet kažin ar tai jam suteikia ženklesnį pranašumą. Mano bandyti egzemplioriai abu buvo su 16GB vidinės atminties ir nesugebėjau jos išnaudoti. Manau daugumai iš jūsų atminties irgi nepritrūks, o jeigu taip atsitiktu, tai visada galite įsidėti išorinę iki 64GB micro SD kortelę.

Ekranas

Tai didžiausias šių tapšninukų skirtumas. Ir esmė ne tik skirtingose įstrižainėse ar raiškose – pagrindinis skirtumas tai kur kas puikesnė didesnio modelio Super AMOLED Plus ekrano kokybė. Ir tik sudėjus juos šalia tampa aišku ankščiau minėtas spalvų pasirinkimas – jeigu prastesnis ekranas nekaip atrodo su šviesiasne tema, kai baltas fonas atrodo pilkai, tai Super AMOLED pritrenkia savo vaizdo kokybe, netgi su juodu fonu ir tamsia tema.

Žiemos metu sunku išbandyti šiuos modelius ryškioje saulės šviesoje, bet galima spėti, kad 7 colių modeliu vasarą gali būti sunku naudotis.

Beje raiška irgi svarbu – Android operacinės sistemos ir pačių programėlių vartotojiška sąsaja irgi nelabai pritaikyta 1024 x 600 – veikti viskas veikia, bet vaizdas arba kaip pas labai didelį telefoną, arba kaip pas labai mažą tapšninuką. Jeigu tai pirmasis jūsų išmanusis įrenginys, tai gal nieko ir nepastebėsite, bet kai vienu metu naudojausi abiems įrenginiais, tai netgi sąsaja pas 7,7 colių modelį patogesnė ir suprantamesnė. Ta prasme, kad Honeycomb valdymo elementai netelpa į 1024 x 600 raiškos ekraną. Galbūt situacija pasikeis, kai visi įrenginiai bus su ICS Android v4 operacine sistema.

Pateiksiu porą iliustracijų, kad taptu suprantamiau ką turiu omenyje:

Samsung Galaxy Tab 7 vartotojiška sąsaja

Samsung Galaxy Tab 7,7 vartotojiška sąsaja

Kamera

Pas abu modelius pagal technines specifikacija kameros kaip ir identiškos. Bet vėlgi didesnis modelis fotografuoja ir filmuoja kur kas geriau, nei mažasis. Matomai naudojami skirtingi sensoriai ar optika.

Bet netgi 7,7 colių tapšninuko nuotraukų ir video kokybė nepalieka gilaus įspūdžio. Galbūt todėl, kad ankščiau bandyti 8.9 ir 10.1 colių modelių fotokameros buvo sužavėjusios savo gebėjimu daryti puikiais nuotraukas neįdedant praktiškai jokių pastangų. Neretai vaizdelis atrodydavo netgi gražesnis nei realybėje.

O štai su abiem šiais modeliais vaizdelis labiau realistiškas. Ypač spalvos. Bet kamgi norisi niūrių ir pamėlusių veidų, net jeigu jie atrodo realistiškai, kai kiti Galaxy Tab modeliai vaizdelį padaro kur kas mielesniu akiai. Nors tai turbūt skonio reikalas. bet fotografavimo atveju man maloniau, kai įrenginys viską nusprendžia už mane ir padaro akiai malonias nuotraukas.

Priekinės kameros nors ir VGA kokybės, bet daugiau nei kokybiškos vaizdo pokalbiams. Sakykim parduotuvėse esančios VGA internetinės kameros už keliasdešimt litų tikrai filmuoja prastesne kokybe, nei šių tapšninukų. Tai kalbėtis per skype ar kurią kitą programą tikrai galėsite nebijodami, kad atrodysite kaip Šrekas.

Ryšiai

Visi įmanomi. Ir kas įdomiausia Samsung abu telefonus pozicionuoja kaip telefonus! Ant dėžučių taip ir parašyta: mobile phone. Ne tablet, bet būtent mobile phone. Ir skirtingai nei 9 ir 10 colių modeliuose, šiuo 7 colių tapšninukuose yra pilnavertė telefono sąsaja.

Galiu išduoti, kad bandžiau jais naudotis kaip telefonu. Bet atrodo baisiai kvailai jeigu bandai prisidėti prie ausies. Ir ne ką mažiau kvailai jeigu naudojausi garsiakalbiais. O ir visiems viskas girdisi. Aišku galima naudotis ausinėmis, bet reikia turėti džinsus su laaaabai didelėmis kišenėmis, kad tilptu šie tapšninukai-telefonai.

Žodžiu šio niuanso taip ir palikau nesupratęs. Galbūt tai surišta su kokiais teisiniais niuansais dėl patentų ir tapšninukai vadinami telefonais vien tik dėl to, kad Apple kompanija nebandytu uždrausti jais prekiauti? Nes protingesnio paaiškinimo taip ir nesugebėjau sugalvoti.

Vos neužmiršau paminėti, kad abu šie modeliai turi ir infroraudonųjų spindulių modulį skirtą distanciniam valdymui. Ir netgi programėlės sugebančios mokytis iš distancinių yra. Bet man tai pasirodė baisiai nepatogu naudotis tapšninukais kaip distancinio valdymo pulteliais, todėl plačiau apie tai nerašysiu.

Matmenys

Vėlgi išmatavimai praktiškai nesiskiria, o didesnis modelis netgi plonesnis. Ar tai dėl naudojamo ekrano, ar dėl kitų priežasčių. Ir turiu pasakyti, kad 7,7 colių korpusas man patiko kur kas labiau, nei 7 colių modelio.

Svoris

Svoris irgi nuteikia maloniai, nes berods tik šimto gramo skirtumas nuo didesnių 9-10 colių modelių, bet juos galima laikyti rankoje jai nepavargstant kur kas ilgiau.

Tai ypač jaučiasi, kai nuo tapšninukų perėjau ant didžiulio Samsung RC730 nešiojamo kompiuterio – pasiilgstu tų mažų, mielų tapšninukų, kuriais buvo galima naudotis bet kur ir bet kada.

Baterija

Nors jų talpa ir skiriasi, bet tarnavimo laikas praktiškai visiškai identiškas. Matomai Super AMOLED visgi reikia daugiau energijos. Nors gal 7.7 modelis ir ištempdavo kiek ilgiau. Bet kuriuo atveju abiejų tapšninukų pilnai užtenka visai dienai netgi naudojantis jais labai aktyviai. Ta prasme iki 10 valandų. Nors žaidžiant naujausius žaidimus ar žiūrint filmus užsistačius maksimalų ryškumą baterijos gali neužtekti ir 6 valandoms. Tai vasarą, gal visai dienai ir neužteks, bet kas 5-6 valandas galima rasti ir elektros rozetę kol pavalgysite ar atsigaivinsite. Tai problemų dėl baterijos neturėtu iškilti.

Išvados

Manau jos aiškios visiems, bent probėgšmais permetusiems ką rašiau – vyresnysis 7.7 colių modelis visapusiškai geresnis. Nesugebu rasti anei vienos priežasties kodėl reikėtu rinktis mažesnį 7 colių modelį. Na, nebent jeigu jo kaina būtų lygiai per pus mažesnė nei vyresniojo brolio. Ir jeigu juo bus naudojamasi tik patalpose. Visais kitais atvejais jo rinktis tikrai nerekomenduočiau.

Pabaigai dar kartą apie amžiną klausimą kas buvo pirmiau: višta ar kiaušinis geriau: tapšninukas ar nešiojamas kompiuteris. Vienareikšmiško atsakymo neegzistuoja ir viskas priklauso ką veiksite.

Bet pramogoms aš vienareikšmiškai rinkčiausi tapšninuką. Jau keletą dienų vietoje bandytų Galaxy Tab naudojuosi nešiojamu RC730 kompiuteriu ir norint paskaityti naujienas ar socialinius tinklus baisiai nepatogu lyginant su tapšninukais. Pagrinde tai dėl valdymo – aktyvus ekranas kai galima greitai pereiti prie sekančios naujienos ir išsididinti nuotrauką vienu judesiu klaikiai patogu.

Iš kitos pusės neįsivaizduoju, kaip tapšninuką įmanoma naudoti darbui. Tai tiek pat klaikiai nepatogu, kaip ir patogu jais pramogauti. Va ir šis tekstas surinktas naudojantis nešiojamu kompiuteriu, o ne tapšninuku. Nes su pastaruoju tai būtų nepakeliama kančia. Kaip ir su nešiojamu kompiuteriu kančia pramogauti išsidrėbus ant sofos. Žmonės neišbandę tapšninukų gali bandyti man prieštarauti, bet patikėkitt tinginiauti ant sofos kur kas patogiau su tapšninukais nei su nešiojamu kompiuteriu. Beliko palinkėti, kad jų kainos nukristu iki tokio lygio, kad jie taptu prieinami absoliučiai visiems.

Android telefonų šeimininkai Google kompanijai gali suteikti daug daugiau informacijos negu paprasti kompiuterio vartotojai, įskaitant ir tokią informaciją kaip skambučiai, SMS, GPS koordinatės, naudojamos programėlės ir pan. Žinoma, neprisijungus su savo Google vartotojo vardu, kai kuri informacija gali likti anonimiška, tačiau taip vartotojas negalės parsisiųsti ar atnaujinti programėlių, sinchronizuoti Google pašto ir kalendoriaus.

Google nusivylusiems vartotojams Gizmodo.com primena kaip išjungti personalizuotas reklamas ir kaip susikonfigūruoti Android telefoną, kad kuo mažiau asmeninės informacijos būtų prieinama vienai didžiausių interneto kompanijų. Ar verta to imtis spręskite patys, o kol kas peržiūrėkite filmuką, apie tai, kaip nauja Google politika jums palengvins gyvenimą.

Click here to view the video on YouTube.

Šaltinis: Gizmodo.com

TeneIn Radio Patogumas

Kiekvienos programos vienas iš svarbiausių bruožų yra patogumas, ši programa pasižymi šiuo bruožu. Tik įsijungus TuneIn radio programą, iškarto atsiranda pasirinkimas, kokios radijo stoties norite klausytis, vietinės radijo stoties, rekomenduojamos, pagal tam tikrą muzikos žanrą, sporto, pagal vietovę, arba pagal kalbą. Pasirinkus tarkim klausytis radijo stoties pagal vietovę, teks pasirinkti vieną iš žemynų, pasirenkame Europą, tada norimą Europos šalį, pavizdžiui Lietuvą, ir matome visas Lietuviškas radijo stotis, kurių yra net 40. Išsirenkame savo mėgstamiausią radijo stotį, ir klausomes.

Podcast

TuneIn Radio taip pat pasižymi tuo, kad turi daugiau nei 1.2 milijono įvairių radijo laidų, kurias galėsite lengvai pasiringti pagal kategoriją arba muzikos žanrą ir klausytis.

Taigi labai puiki android programa, kurią privalo turėti kiekvienas muzikos mėgėjas. Jeigu susidomėjote šia nemokama TuneIn Radio android progra, galite ją parsisiųsti iš Android Maket.

Apie laikrodį

Taigi paieškos milžinė Google susibendravo su laikrodžius gaminančia kompanija „Modify Watches“ ir kartu sukūrė laikrodį Google Android Modify Watchw, čia toks pilnas laikrodžio pavadinimas. Šis rankinis laikrodis yra gaminamas dviejų spalvų, juodos bei pilkos, ir turi du laikrodžio „veido“ pasirinkimus, didelį, bei mažą, ir kaip matėte nuotraukoje laikrodyje puikuojasi Android logotipas. Bėja, šis laikrodis yra ir vandeniui atsparus, taigi su juo galite ir maudytis.

Kaina

Jeigu susidomėjote šiuo laikrodžiu, tai galite jį įsigyti iš Google parduotuvės už 59.95 dolerius.

Amazon Kindle Fire, kuri populiarumu beveik prilygsta iPad, tikriausiai bus labiausiai perkama Android planšetė, tačiau užuominų apie Google joje nė kvapo. Amazon turi savo Android programėlių parduotuvę ir kaip Apple griežtai kontroliuoja, kokios programos gali ten patekti. Naršyti internete Kindle Fire savinikai gali naudodamiesi Amazon sukurta naršykle Silk. Amazon siekia įkurti vieningą ekosistemą, kuri, kaip pademonstravo Apple, pritraukia begales ištikimų vartotojų.

Amazon nesitiki pelno iš įrenginių. Kindle Fire parduodamas už 199 JAV dolerius. Amazon nori kad kuo daugiau vartotojų turėtų prietaisus žiūrėti filmams, skaityti knygoms ir klausytis muzikai. O visa tai galima nusipirkti Amazon parduotuvėje vienu spustelėjimu naudojant Kindle Fire.

Kaip minėta, Amazon ne vienintelė kompanija planuojanti nustumti Google į antrą planą. Baidu ir Tencent, lyderiai Kinijos paieškos ir socialinių tinklų rinkoje, sukūrė savo programų rinkinį veikiantį ant Android operacinės sistemos. Praeitą mėnesį Dell Inc. pristatė išmanųjį telefoną Streak Pro, kuris yra skirtas Kinijos rinkai ir parduodamas su Baidu Yi paieškos, žemėlapių, rekomendacijų ir panašiomis programėlėmis.

Google tikriausiai taip pat nesėdi sudėjus rankų. Rugpjūtį buvo nuspręsta įsigyti Motorola Mobility. O dabar įvairūs šaltiniai teigia, kad Google ruošia savo planšetę Nexus, kuri išvys dienos šviesą šių metų kovą ar balandį. Ar tai tiesa, ar tik spekuliacijos tikėkimės pamatysim netrukus.

Šaltinis: Bloomberg

Čia galima jį ir pasižiūrėti:

Kadangi Šis LG Smart TV veikia kartu su Google TV ir android operacine sistema, yra visos android galimybės, tokios kaip naršymas internete, google paieška, android market, galimybė parsisiųsti įvairias android programas bei žaidimus. Taip pat yra galimybė nuomotis filmus iš android market ir žiūrėti juos per didžiulį ekraną.

Viskas būtų labai panašu į paprasta TV, jeigu ne tos labai gerai apgalvotos detalės, kaip pavizdžiui nuotolinio valdymo pultas, jis manau yra labai gerai apgalvotas, kad naršymas internete, android market ir TV valdymas butų kuo lengvesnis.

Pažiūrėjus iš priekio į šį nuotolinio valdymo pultą, susidaro nuomonė, kad jis visiškai nesiskiria nuo kitų įprastų valdymo pultų, bet iš tikro taip nėra.

Štai apvertus nuotolinio valdymo pultą puikiai matosi kad yra jo gale klaviatūra, kurios pagalba lengvai ir patogiai galėsite naršyti internete, ieškoti google paieškoje, pasirašyti naują statusą savo facebook sienoje, ir panašiai. Nuotolinio valdymo pulte taip pat yra imontuotas judesio daviklis, kuris palengvins TV valdyma bei žaidimų valdymą.

Dėja kolkas nėra jokios informacijos apie pasirodymo datą ei kainas.

Šaltinis: Techradar

Ar naudojatės “Google News”? Jeigu ne, siūlau išmėginti, nes tai yra galingas įrankis norint greitai ir vienoje vietoje apžvelgti ką svarbaus rašo pasaulio žiniasklaida. Patogu. “Google” algoritmai pagal tam tikrus raktažodžius atrenka dažniausiai minimas temas ir agreguoja į krūvą. Nereikia iš pradžių eiti į “Washington Post”, o po to — “The Guardian”.

Tai — ne alternatyva RSS, nes RSS skirtas pamatyti VISUS pranešimus dominančiame naujienų sraute. Tuo tarpu “Google News” leidžia greitai permesti akimis svarbiausių naujienų antraštes vienoje krūvoje iš daugelio šaltinių.

Tikras priklausomybę nuo naujienų turinčiojo džiaugsmas.

Nors “Google News” neturi versijos Lietuvai, naujienų srautą apie mūsų šalį, turint “Google” paskyrą, galima susikonfigūruoti pagal savo poreikius. Taigi, galima:

• susidėti dominančias temas su raktažodžiais (pavyzdžiui, ekonomika Lietuvoje).
• nustatyti, kad temas imtų norimais regionais. Pavyzdžiui, jeigu domina reikalai Latvijoje, galima nustatyti atitinkamas parinktis.

Jeigu dėliotis raktažodžius atrodo nuobodu, kas nors jau bus sukūręs atitinkamą temą, kurią tereikia įsidėti per “Personalize your news” mygtuką (jeigu nori susikurti su savo raktažodžiais, reikia eiti taip pat per jį).

“Google News” trūkumai, kurie yra kartu ir privalumai:

• nematai reklamos (kol nenueini į atitinkamą straipsnį), todėl nežinai ką reklamuoja tavo konkurentai.
• nematai tavęs nedominančių pranešimų, pvz., apie Natalijos Z. “labutinus”.
• nematai straipsnio komentarų (kol nenueini į atitinkamą straipsnį). Bet komentarus skaityti dažnai yra tas pats, kas išsivolioti kanalizacijos srutose, todėl tai — menkas praradimas.

Beje, portalai turėtų rūpintis optimizuoti savo tekstus, kad “Google” juos indeksuotų ir rodytų naujienų sraute. Nes buvimas šiame agregate mažesniems portalams gali atvesti naujų lankytojų, kurie šiaip net ir nepagalvotų užsukti.

Kuriam, nes jau galima!

Tik atsiradus galimybei susikurti savo Google plius puslapį, daugybė blogerių ir kitų internautų smalsumo vedini puolė kurti bet kokius puslapius nežinodami nei kodėl, nei kam jų reikia, nei kur juos panaudos.. svarbiausias motyvas, buvo kurti todėl, kad jau galima. “Kaip bus faina, kai aš turėsiu savo blogo G+ puslapį…” o kam to reikia? Pakviesti žmones jau esančius tavo draugų ratuose ir skelbti tas pačias nuorodas tiek savo anketoje, tiek savo tinklaraščio G+ puslapyje? Pirmosiomis dienomis atrodė tikrai juokinga, kai visi puolė savo sraute bendrinti sukurtus puslapius, o vėliau juos naudojo skelbiant tą pačia informaciją tiek anketoje, tiek puslapyje.

Pagrindinė paskirtis

Pagrindinė šios naujos Google plius funkcijos paskirtis buvo suteikti galimybę įmonėms registruotis Google plius socialiniame tinkle nepažeidžiant taisyklių. Google+ draudžia kurti netikras anketas įmonės reklamos tikslams, tačiau atkakliausieji (arba kvailiausieji) vistiek susikūrė savo įmonių anketas tikėdamiesi iš to gauti realios naudos. Pradėjo visus iš eilės pridėti į savo G+ ratus tikėdamiesi, kad ir kiti paseks jų pavyzdžių ir taip turės auditoriją, kuriai galės spaminti savo reklamą. Deja, tokia strategija nepasitvirtino. Dabar galės šią strategiją pakartoti legaliai, įmonės vardu…

Neribotos galimybės

Įmonės jau gali teisėtai registruotis Google+ tinkle ir skleisti savo reklamą, tačiau daugiau beveik niekas nepasikeitė, nes G+ puslapiai beveik neturi jokių papildomų funkcijų, kurių nerastume paprastame Google plius profilyje. Vienintelė akivaizdi funkcija, tai savo G+ puslapio įskiepio sukūrimas (alternatyva profilio įskiepiui).

Ir viskas? Taip, tikrai viskas. Daugiau kol kas nėra jokių papildomų funkcijų, kuriomis būtų galima pasidžiaugti susikūrus savo Google plius puslapį. Tas pats informacijos skleidimas tik įmonės vardu.

Kokia prasmė kurti?

Galite turėti savo blogo (ar kito internetinio projekto) puslapį Google plius socialiniame tinkle. Bendrinsite savo ratuose naują puslapį taip pat įsidėsite į savo www puslapį G+ puslapio įskiepį ir taip stengsitės pritraukti naujų žmonių. Ir kas iš to? Kam vargti? Kokia prasmė naudoti savo internetinį projektą reklamuojant jo G+ puslapį? Juk socialiniai tinklai turi suteikti galimybę nemokamai paskelbti reklamą apie jūsų interneto projektą, o ne atvirkščiai. Juk tą pačią informaciją galite pasidalinti tiesiog savo asmeniniame profilyje ir tam nereikės įdėti jokių pastangų papildomai reklamuojant anketą.

Vienintelė racionali priežastis kurti G+ puslapį: jei esate įmonė, kuri dar apskritai nėra užsiregistravusi šiame socialiniame tinkle arba tiesiog turite keletą internetinių projektų, kuriems jūsų nuomone G+ puslapiai yra būtini. Kol kas daugiau racionalių priežasčių nematau. Galbūt ateityje tobulėjant šiai naujai funkcijai bus verta skirti daugiau dėmesio, o dabar manau vienam internetiniui projektui pilnai užtenka paprastos Google+ anketos. Žinoma, jei anketą naudojate tik įmonės ar interneto projekto reklamos tikslams, geriau pradėti viską iš naujo legaliai, sukuriant G+ puslapį, nes galbūt Google, kaip ir žadėjo, pradės blokuoti netikras anketas (be vardo, pavardės ir nuotraukos).

Note: There is a poll embedded within this post, please visit the site to participate in this post’s poll.

Senosios apklausos rezultatai

Note: There is a poll embedded within this post, please visit the site to participate in this post’s poll.

Sprendžiant iš rezultatų dauguma lietuvių, kurie skaito mano blogą, atostogavo Lietuvoje. Šie rezultatai galbūt būtų kitokie, jei blogą skaitytų tik pilnamečiai, nes mokyklinio amžiaus lankytojai dažniausiai neturi galimybės ar noro legaliai įsidarbinti vasaros metu.

Tad “Twitteris” iš esmės yra vieta numesti greitai nuorodai ir ją užmiršti.

“Twitterio” nesėkmės priežastis – žymūs žmonės jo nepradėjo naudoti. JAV jo išpopuliarėjimui labai padėjo tai, kad šiuo kanalu pradėjo naudotis muzikos, kino ir politikos žvaigždės. Žmonės, norėdami išgirsti viską “iš pirmų lūpų” (nors daugeliui žvaigždžių rašo RsV žmonės), jais sekė. Lietuvoje taip neįvyko, o pavieniai entuziastai kamuolio efekto nesukūrė.

Tuo tarpu Google+ Lietuvoje susikūrė įdomi bendruomenė. Joje – Aurelijus Katkevičius, Rokiškis, Nerijus Jasinavičius ir kiti. Kai kada čia verda tikrai įdomios ir karštos diskusijos, dėl kurių verta bent jau retkarčiais žvilgtelėti į šį socialinį tinklą. Žmonės rašo ne apie tai, ką suvalgė pietums, bet kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje.

Na, ir, žinoma, naujasis “Facebook”. Jis, skubėdamas konkuruoti su “Google” socialiniu tinklu, suteikė galimybę stebėti norimų žmonių įrašus. Tad kodėl nepaskaičius ką postina Algis Ramanauskas?

Bet jeigu gaila (kaip ir man) išmesti “Twitterį” į šiukšliadėžę, “LinkedIn” turi funkciją “Post to Twitter”…

Sugeneruota http://www.google.com/mobile/goggles/#text

Share on Facebook

Atskleisti susitarimai, pagal kuriuos kiekvienas Zyngos žaidimas, kuriame yra Facebook integracija, privalo būti išskirtinai Facebook platformos žaidimas. Taip pat Zynga įsipareigoja pranešti Facebook kompanijai apie planuojamus išleisti naujus žaidimus iki jų pasirodymo likus ne mažiau kaip savaitei. Savo ruožtu Facebook padeda Zyngai pasiekti užsibrėžtus unikalių vartotojų skaičiaus rodiklius, tuo pačiu drausdamas Zyngai leisti žaidimus tam tikrose socialinėse platformose.

“Business Insider” ekspertai daro išvadą, kad Facebook platforma nesuteikia lygių galimybių visiems žaidimų kūrėjams. Tikėtina, kad panašius susitarimus turi ir kiti Facebook gigantai – tokie kaip Playdom ar Playfish, tačiau mažieji paliekami žiauromis kovos už vartotoją ir išlikimą sąlygomis. Teorinis šansas naujam žaidimų leidėjui pasiekti Zyngos skaičius yra tik teorinis.

Šiuo metu Zynga dominuoja Facebooke

Ekspertai įžvelgia didelę tokio junginio riziką pačiai Zynga kompanijai, kuri savo ruožtu akcentuoja, kad jų sėkmė be jokios abejonės priklauso nuo galimybių kurti žaidimus kitoms platformoms – pvz. Apple iOS GameCenter, ar juo labiau būsimai Google+ žaidimų platformai(kurios atsiradimas daugiau nei tikėtinas).

Kalbant apie Google, kompanija yra viena Zyngos akcininkių, tačiau sklando prielaida, kad lėšos buvo investuotos vien tam, kad Google turėtų priėjimą prie vidinės Facebook ekosistemos.
Turint omenyje sėkmingą socialinio tinklo Google+ startą, galima neabejoti, kad Zyngai bus privalu savo žaidimus perkelti į būsimą žaidimų platformą Google+ aplinkoje. Tačiau iš aukščiau pateiktų faktų susidaro vaizdas, kad situacija ir santykiai itin komplikuoti ir Zynga, atsidurdama tarp dviejų sunkiasvorių gali būti sutrinta išorinių interesų karo.

Google tikslas – paprastai kalbant “nužudyti” Facebook, nes tinklas, pateikdamas naujas reklamos galimybės formas ir precizišką reklamos nukreipimą tikslinėms auditorijoms, atima duoną iš Google.

Jei Facebook kontroliuoja Zynga ir gali uždrausti jai keltis į Google+, Zyngos likimas bus amžiams susietas su Facebook kaip ir rizika, kuri, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti labai didelė. Aišku, Zynga gali nutraukti saitus su Facebook, tačiau tai išlygins konkurencijos lauką Facebook žaidimų platformoje ir Zynga pozicijos gali itin smarkiai nukentėti. Tuo tarpu Google+ ateitis irgi nėra aiški – nors tinklas pusiau uždaros betos forma ir augina vartotojų skaičių, ateitis dar labai miglota, priešingai nei teigia kai kurie Lietuvos interneto Minedai.

Galima neabejoti tik dėl vieno – socialinių tinklų žaidimų sektoriuje ruduo bus labai įdomus.

Tam tereikia susirasti JAV proxy serverį ir apsilankius adresu music.google.com prisijungti prie savo Google paskyros. Jeigu prisijungsite tikrai per JAV proxy serverį, tai vėl išvysite atsiprašymą, kad vyksta uždaras beta testavimas, bet galite paprašyti pakvietimo. Tą ir padarykite. Tada belieka palaukti keletą dienų ir į e-paštą gausite pakvietimą prisijungti:

Galbūt pakvietimo teks laukti ir ilgiau, nes mane pamokines asmuo sakė laukęs visą savaitę, nors aš gavau pakvietimą už keleto dienų.

O štai prisijungus visas entuziazmas ir baigiasi – Google Music sąsaja nė kiek nepanaši į kitas Google paslaugas ir nelabai patogi. Suprantu, kad beta, bet tikrai buvo galima pasistengti ir labiau:

Jeigu ta beta tikai būtų uždara tai galėčiau Google Music dėti į šuns dienas dar kelioliką pastraipų. Dabar gi siūlau pasinaudoti JAV proxy ir paprašius pakvietimo išbandyti patiems.

Dvejojantiems ar jiems išvis verta prasidėti patarsiu užmiršti apie šį projektą bent jau kol kas. Viskas ten kreiva ir verta naudotis nebent vieninteliu atveju – jeigu neturite kur laikyti savo muzikinės kolekcijos.

Bet vėlgi savo dainų įkėlimas ganėtinai nepatogus – dešiniajame viršutiniame kampe matomas ADD MUSIC tai tik nuoroda į programą pavadintą Music Manager kurios pagalba galite įkrauti savo dainas:

Gerai, kad bent jau galima pačiam nurodyti kur randasi muzika, bet tai bene vienintelis privalumas. Netgi paspaudus Go to Music Player tiesiog atsidarys naršyklės langas su music.google.com. Bet pačiam dar teks eiti rinktis dainas kurtis grojaraščius ir panašiai.

Ši paslauga gali sudominti ir buvo kurta matomai tik Chrome OS įrenginiams. Nors yra ir Android programėlė, bet tikrai neprotinga apkrauti telefoną dar ir duomenų persiuntimu, jeigu galima tiesiog įsirašyti norimas dainas į telefoną ir tada baterijos užteks ilgiau.

Mano verdiktas būtų: dar vienas bevertis Google projektas. Dėl vartotojų nesistengiama išvis. Svarbiausia išspausti iš jų kiek tik įmanoma daugiau, pasiūlant nusipirkti dainas kurias jau pats ką tik įkėlėte. Noras praturtėti nėra smerktinas. Tik reikėtu įdėti daugiau pastangų. O Google tiesiog bando melžti mus visus viduryje lauko nė šiaudinės pavėsinės nepastačiusi…

“Heineken” pranešimuose ypač akcentuoja  ”YouTube” ir mobilųjį internetą.

Mes irgi eksperimentuojame su FMCG kategorijai mažiau įprastomis skaitmeninėmis formomis. “Heineken” pavyzdys rodo, kad einame teisinga linkme.

Žinoma, su “YouTube” Lietuvoje kol kas nėra paprasta, tačiau mobilusis internetas gali tapti įdomių sprendimų vieta. Juolab, kad tai jau yra masinis dalykas – tyrimų bendrovės “Berent” duomenimis, išmaniuosius mūsų šalyje turi 11 % žmonių, o TNS teigia, kad mobiliuju internetu naudojasi 14 % gyventojų.

Pažintinis video apie Google+:

Daugiau informacijos rasti ir pažiūrėti daugiau video apie Google+ siūlau Google tinklaraštyje.

Taip seniai rašiau, kad net pamiršau, kaip vadinasi programa, kurioje kurpiu tekstus į tinklaraštį. Tai nemenka problema, kai esi pratęs visas programas paleisti rašydamas pirmasias jų pavadinimo raides į Alfredo laukelį. Teko ieškoti programų sąraše.

Kita ilgesnį laiką tinklaraštį rašantiems gerai pažįstama problema – kuo ilgiau nerašai, tuo sudėtingiau grįžti rašyti. Kuo didesnis tarpas, atrodo, tuo svarbesnės temos reikia „pagrįsti sugrįžimą“. Kadangi tokios neradau, tai rašau paprastu dienoraštiniu stiliumi – apie viską, ką pastaruoju metu veikiu, ir kas man atrodo įdomu.

Visi suskaičiuoti

Praeitą savaitę perskaičiau Ken Auletta knygą apie Google. Sudomino pavadinimas su paantrašte, skolinta iš R.E.M.: „Pagūglinti. Mūsų pasaulio pabaiga“ (galima išversti ir geriau).

Ken Auletta beveik 20 metų dirbo žurnalo „New Yorker“ apžvalgininku, todėl knyga yra profesionaliai žurnalistiška – ir tai labai tinka temai. Google šiandien tapo beveik bendriniu žodžiu, o kuomet diskusija pakrypsta nuo šios bendrovės produktų aptarimo, prie jos „politikos“ ir tikslų, labai retai apsieinama be emocijų. Taigi nors Google atrodo labai gerai pažįstama, knygą perskaityti buvo verta dėl subalansuoto vaizdo: autorius kalbino ir Google žmones, ir jų draugus, ir bendrovės priešus.

Nežinomų faktų beveik neradau – tinklaraščiai, pasakodami apie Google kasdien, tokių spragų nepaliko. Tačiau didžioji knygos vertė yra keli šimtai autoriaus pokalbių su žmonėmis, kurių likimą valdo Google. Tai televizijų kanalų vadovai, įrašų kompanijų atstovai, draugai ir konkurentai kitose technologijų bendrovėse, knygų autoriai, žurnalistai, finansininkai-investuotojai ir net pagalbinis firmos personalas (įskaitant masažistus). Jų pasakojimuose susideda unikalus bendrovės paveikslas: naivios ir negailestingos, atviros ir paslaptingos, išradingos ir godžios svetimoms idėjoms, dalinančios turinį bei paslaugas už dyką ir uždirbančios milžinišką pelną, itin pažangios ir kartu keistai ištikimos vienam konkrečiam vadybos modeliui.

Nors knygos autorius iš esmės yra „už kadro“, Google, žinoma, liečia ir jį kaip žurnalistą. Todėl nerimo gaidos ir netgi priekaištai Google pasirodo skyriuose apie spaudos problemas ir knygų skaitmenizavimą. Šiaip nerimo knygoje apstu, tik jis dažniausiai jaučiamas, kai kalba kino ar muzikos prodiuseriai bei knygų leidėjai. Auletta Google lygina su banga: didžiule banga, kurios lūžio (knyga buvo parašyta 2009-aisiais) dar nematyti, o jos nešami dar nežino, kuo baigsis kelionė ant keteros. Nors nieko gero nesitiki.

Auletta taikliai pastebi, kad firmos įkūrėjams, daugumai jos darbuotojų ir daugybei vartotojų, Google atrodo kaip sprendimas. Tačiau labai daugeliui, įskaitant autorius, telekomunikacijų, pramogų verslo žmones, politikus ir vartotojų teisių aktyvistus, Google vis dažniau atrodo kaip problema, o ne sprendimas. Nepaisant galios, kurią suteikia firmai jos kapitalo vertė, visa piramidė stovi ant ganėtinai trapaus (žiūrint iš verslo pozicijos) pagrindo – ant reputacijos. Dar prieš penkeris metus ji buvo praktiškai nepriekaištinga. Šiandien? Gal jau nebe tokia, nors iš vartotojų pusės geranoriškumo nestinga.

Gali būti, kad lemiamas „mūšis“ vyks tarp žmonių privatumo poreikio ir Google poreikio didinti pajamas iš reklamos, manipuliuojant didele asmeninių duomenų baze. Tai konfliktas tarp Google prado (firmos įkūrėjai su panieka vertino užsiimančius reklamos verslu lygiai tol, kol patys jo nepradėjo) ir nuolatinio investuotojų spaudimo didinti pelningumą.

Dar kebliau kūrėjams. Google žada jiems neišmatuojamą šlovę mainais į prarastas pajamas. Google toks pasirinkimas atrodo labai geras, tačiau ne visus ši perspektyva traukia. Kaip sakė vienas autoriaus kalbintų pašnekovų: „Susidėti su Google – tai lyg šokti nuo tilto, nežinant ar kas sušvelnins kritimą“.

Koks bebūtų jūsų požiūris į Google, šią knygą perskaityti verta. Užvertus paskutinį puslapį man prieš akis iškilo mažo vaiko su supermeno galiomis vaizdas. Jis nori gero ir gali visus priversti „gerai gyventi“. Net jei vienintelis augalas pasaulyje liks špinatai. O ką? Sveika gi.

Teležaidimai

Turiu porą testams paskolintų telefonų: Samsung Galaxy S II ir HTC Sensation Z710e. Abu su Android 2.3.3 Gingerbread, bet šiaip ganėtinai skirtingi. Netrukus papasakosiu daugiau.

Kurlink žiniasklaida?

Nežinau, ar verta čia pradėti svarstyti žiniasklaidos temas. Aš jomis labai domiuosi, tačiau šis tinklaraštis skirtas technologijoms, o ir rašančių apie žiniasklaidą netrūksta. Tačiau sutinku su Rokiškiu, kad apie Wikiskandalą turėtų sužinoti daugiau žmonių, kaip ir apie atsakomuosius žygius. Šie metai ypatingi diskusijų apie žiniasklaidos skaidrumą, etiką ir profesionalumą gausa. Matysim, koks iš to bus derlius.

Draugiškos nuorodos

Tik įsirašius wordpress tvs visos nuorodos atrodo klaikiai www.jūsųblogas.lt/?p=1078. Tokių nuorodų google nemyli. Ką daryti, kad google jas pamiltu?  Jai patinka, kai blogo įrašai turi normalų raidinį pavadinimą, o dar geriau su .html galūne. Kaip tai padaryti? Einame į Nuostatos -> Nuorodų struktūra. Ties punktu Bendrosios nuostatos pasirenkame “Pasirinktinė” ir šalia įrašome /%postname%.html

Antraštė

Tiek straipsniuose, tiek pagrindiniame ar kituose blogo puslapiuose antraštė yra labai svarbi. Joje turi būti esminiai raktažodžiai, pagal kurios norite, kad jūsų blogas iškiltu google paieškos rezultatuose. Kaip pasirinkti tinkamus raktažodžius? Galima pasinaudoti adwords įrankiu ir pagal raktažodžių populiarumą bei konkurenciją juos išsirinkti. Tik nepamirškite kairiajame šone po žodžiais “Atitikties tipai” pažymėti ant “[Tiksliai]“, nes tuomet rodys kiek vidutiniškai užklausų tenka pasirinktam raktažodžiui būtent mūsų šalyje. Ilgų antraščių google nemėgsta ir “tingi jas skaityti”. Antraštė neturi būti ilgesnė nei 65 simboliai, nes likusius simbolius google nukirps padėjusi daugtaškį. Jei norite, kad straipsnių antraštėse matytųsi ir jūsų blogo pagrindinė antraštė, tuomet derėtu straipsnio antraštę dar labiau sutrumpinti. Kaip sukurti idealias straipsnių antraštes rasite daug informacijos Giedres bloge.

Meta tagai

Visi norimi raktažodžiai antraštėje gali netilpti ar tiesiog nesiderinti su teiginio logika, todėl būtina rašant straipsnį papildomai pridėti žymų (raktažodžių), kurių bendras simbolių skaičius neturėtu viršyti 200 simbl. Taip pat patarčiau naudoti raktažodžių debesies valdiklį, kurį dažniausiai galima rasti prie standartinių wp valdiklių. Nepamirškite ir meta aprašymo. Jis turi būti neilgesnis nei 155 simboliai (kituose šaltiniuose teigia, kad 250), 25 – 30 žodžių, 2 sakinių. Norint, kad google paieškos rezultatuose po jūsų nuoroda būtu ne tūrinio nuotrupa, o tikslus tekstas derėtu prie kiekvieno straipsnio atskirai parašyta ir trumpą metą aprašymą. Jei tingite kiekvienam straipsniui atskirai rašyti meta aprašymus bei raktažodžius galite įsidiegti All in One SEO įskiepį, kuris juos automatiškai sugeneruos. Kaip juo naudotis manau neverta aprašinėti, nes net ir minimaliai mokantiems anglų kalbą tikrai nebus sunku susigaudyti.

Straipsnio turinys

Turinį turėtu sudaryti viena ar kelios iliustracijos ir tekstas. Iliustracijos pavadinime turėtu būti nors vienas raktažodis atitinkantis straipsnio antraštę, nes ji sutvirtina raktažodžio poziciją. Iliustracija taip pat turėtu derėti prie straipsnio. SEO atžvilgiu tekstas turėtu būti ne trumpesnis nei 450 žodžiu, nors jei neturite ką pasakyti, geriau netuštažodžiauti vien dėl žodžių kiekio. Svarbūs raktažodžiai turėtu būti išskirti h1-h6 lygio antraštėmis, tačiau jų dėka tekstas atrodys margas. Jei nenorite “gadinti” teksto paryškintais žodžiai, šio būdo geriau nenaudokite. Turinyje reikėtu keletą kartų arba tiesiog dažniau panaudoti norimus raktažodžius, tačiau nereikia persistengti. Taip pat patartina ilgą tekstą skaidyti į pastraipas, ne dėl SEO. Tiesiog lankytojams patogiau skaityti. Apie tai plačiau vėl Giedres bloge.

Atgalinės nuorodos

Jei norite savo tinklaraštį įtvirtinti google paieškos rezultatuose pagal pasirinktus raktažodžius derėtu apsikeisti atgalinėmis nuorodomis su kitais blogai. Keičiantis derėtu atkreipti dėmesį į page rank. Kuo jis aukštesnis, tuo nuorodos vertingesnės ir didesnė tikimybė, kad jūsų blogas iškils pagal pasirinktus raktažodžius bei po page rank atnaujinimo sulauks aukštesnio PR. Jei jūsų blogas visiškai naujas, patarčiau pasinaudoti ankščiau mano rašytu straipsniu apie atgalinių nuorodų katalogus.

Naudingos nuorodos

Pabaigai pateiksiu keletą naudingų nuorodų, kurios padės googlei įsimylėti jūsų tinklaraštį. Jei norite patikrinti ar jūsų tinklaraštis / straipsnis pakankamai gerai paruoštas pagal norimą raktažodį, lietuvišką įrankį rasite kodai.manualai.lt/seo. Daugybę naudingų SEO bei kitų įrankių anglų kalba rasite searchenginegenie.com/seo-tools.

Nesu SEO žinovas, todėl aprašiau tik pačius pagrindus (tikriausiai ne visus), kurios pats esu sėkmingai išbandęs. Jei straipsnyje pastebėjote klaidingos informacijos ar tiesiog norite ją papildyti, būtinai parašykite komentaruose.

Google +1 mygtuką su norima išvaizda bei dydžiu galite susikurti šiuo adresu:
http://www.google.com/webmasters/+1/button/index.html.

Visą dokumentaciją rasite http://code.google.com/intl/lt/apis/+1button/.
Sėkmingo naudojimo.

Taigi aš, visom keturiom, palaikau Google poziciją ir aiškinimą, kad vienoje vietoje pradėjus interneto cenzūravimą, tai gali išplisti ir pridaryti tikrai daug žalos.

Sėdėjau ir galvojau ar verta apie tai išvis rašyti. Bet niekaip negaliu sugalvoti kur čia šuo pakastas su tais Chromebook nešiojamais kompiuteriais, tai nusprendžiau paklausti tų kas galbūt žino daugiau už mane.

Taigi, kaip jau visi turbūt žinote Google pristatė netgi 2 gamintojų, tai Samsung ir Acer gaminamus Chromebook. Abu su Dual-Core Atom procesoriais bet greitis nenurodomas. Nežinomas ir operatyvinės atminties kiekis. Tipo turime aklai pasitikėti, kad technikos pajėgumų pakaks. Google jau pradeda priiminėti sprendimus už mus. Na tiek to, geriau prateskim apie techninius Chromebook parametrus. Nors nelabai yra ką ir bepridurti – abu turės wi-fi ryšį ir bus galima rinktis modelį su 3G ryšio moduliu. Abu turės HD internetinę kamerą ir po 2 USB jungtis. Tiesa mano žiniomis prie tų USB jungčių bent jau kol kas nieko prijungti negalima, tai tik skylės ventiliacijai ir nedaugiau. Vieninteliai Samsung ir Acer skirtumai tai, kad pirmasis turės 12.1″ ekraną, Mini-VGA jungtį ir veiks iki 8.5 valandų. O antrasis bus tiekiamas su 11.6″ ekranų, HDMI jungtį ir veiks iki 6 valandų. Abiem atvejais veikimo laikas aišku nurodytas nenaudojant 3G, kurį naudojant naudojimo laikas gali sumažėti ženkliai.

Bet visa tai tik gėlytės – visas įdomumas prasideda sužinojus šių kastruotų nešiojamų kompiuterių kainas. Taigi, dėmesio, Samsung tik su wi-fi ryšiu kainuos tik … 429 JAV doleriai! Ha-ha-ha. Nors ne, anksti juoktis – modelis su 3G ryšiu kainuos visus 499 JAV dolerius. Čia už kastruotą notebook, kuriame nėra anei kietojo disko, anei galima paleisti kokią normalią programą. Pavyzdžiui ta pati Skype neveiks. Kas nors žinantis daugiau už mane apšvieskit mane kur čia šuo pakastas ir kas gali mokėti tokius pinigus už šį Chromebook? Na gerai, galite sakyti, kad Acer tik su wi-fi ryšiu kainuos tik 349 JAV dolerius, bet tai vistiek – na kam jis, kad ir už tuos 349 dolerius? Bent jau kol kas apie jokius papildomus privalumus naudojant Chromebook nepranešama. Už šia kainą bent jau Google Music gal bus nemokama? O gal netgi filmai su nuolaida? Bet tai reikėjo apie tai pranešti iš anksto. Nes dabar visi tik juokiasi iš tokių kainų.

Beje jeigu esate nutolęs nuo technikos ir šios kainos jums nieko nesako, tai palyginimui priminsiu, kad už 499 JAV dolerius galite įsigyti patį pigiausią Apple Ipad planšetinį kompiuterį kuris veikia iki 10 valandų. Ir visi kalba, kad Apple produkcijos kainos visada smarkiai užkeltos. O perkant kurios kitos firmos planšetinį kompiuterį su Android OS tai galima rasti ir už 349 JAV dolerius – tai yra kaip už pigiausią Chromebook. Ir vienintelis skirtumas bus kiek mažesnis ekranas bei fizinės klaviatūros nebuvimas. Kurią beje nuo šiol prie Android įrenginių su v3.1 ar aukštesne visada bus galima pasijungti. Tai dabar dar kartą prašau – paaiškinkit man kvailiui, ką sau galvoje Google su tokiais įrenginiais ir tokiomis kainomis? Šįryt gerdamas kavą bandžiau sugalvoti, kam šis Chromebook galėtu būti naudingas išvis. Net jeigu jį duotu veltui. Nesugalvojau. Bet tai čia turbūt kalta mano skurdi fantazija…

Tiesa užmiršau paminėti, kad Chromebook nebūtina pirkti – juos galima ir nuomotis. Mokymo įstaigoms tai kainuos 20, o verslui 28 JAV doleriai per mėnesį. Va čia jau darosi kiek įdomiau. Gaila, kad kiek suprantu nuomotis negalės privatūs asmenis, nes manau nemažai studentų susigundytu išsinuomoti Chromebook pavyzdžiui vasarai mokėdami tik 20 JAV dolerių per mėnesį. Jeigu patiks galima nuomotis ir toliau. O jeigu niekam tikęs įrenginys tai gražini ir nesuki sau galvos. Tiesa įdomu kas apmokėtų pristatymo išlaidas, nes nuo to priklauso ar Google paliks be pelno, ar visgi mėnesiui gausis kur ka daugiau nei 20 JAV dolerių.

Na ir aišku visi norės nuomotis kol Chromebook tik nauji. Ar kas nors norės nuomotis pusmetį prabuvusį eksploatacijoje Chromebook neaišku. Bent jau man neaišku. Nes nežinosiu, kas jį nuomavosi ir kam jį naudojo. Gal aš nerūkantis ir nepernešantis tabako kvapo, o gausiu persmirdusį cigaretėmis Chromebook. Žodžiu tikiuosi, kad Google žino ką daro ir mato nišą šiems kompiuteriams. Nes aš tai nematau. Ir ne aš vienas – dauguma skaitytu nuomonių nelabai skiriasi nuo mano. Todėl trečia kartą klausiu – kas nors įsivaizduojate kam šie įrenginiai reikalingi už tokią kainą?

Aš nebe reikalo akcentuoju kainą – naudojantis Chromebook jūs visiškai atsiversite Google. Privatumas nors teoriškai ir įmanumas, bet realiai naudojantis šiuo kompiuteriu Google žinos apie jus viską. Tai ko jie siekė sužinoti apie visus internautus, bet sunkiai sekasi dėl visokių privatumo įskiepių ir panašiai be problemų realizuojama pasiūlius naudotis Chromebook. Bet tada jie turėtu būti dalinami veltui. Galbūt ne veltui, bet už tą mėnesinį mokestį kaip jau rašiau aukščiau turėtu būti bent jau Google Music paslauga nemokama. O dar geriau ir keletas nemokamų filmų kas mėnesį. Va tada tikiu ,kad atsiras nemažai susigundžiusių atiduoti savo gyvenimą į Google rankas. Bet dabar visapusiškai atsiduoti Google ir dar už tai mokėti keliskart brangiau nei vidutinė rinkos kaina tai mano durna galva jau pasityčiojimas…

Vakar Google pažėrė krūva naujienų liečiančių Android OS. Pradedant nauja versija 3.1 skirta planšetiniams kompiuteriams bei versija 2.3.4 skirta išmaniesiems telefonams anonsais ir baigiant naujienomis apie Ice Cream Sandwitch – versija kurią bus galima naudoti tiek telefonuose, tiek kompiuteriuose. Tiesa šios versijos dar teks palaukti. Bet berods Google suprato, per dažnai kepanti naujas versijas ir santūriau pristatinėja atnaujinimus – nebeskubama juos išleisti kuo greičiau dorai nepatestavus.

Nors man ir manau visiems likusiems Android gerbėjams pagrindinė naujiena yra ta, kad Google susitarė su pagrindiniais Android gamintojas ir paslaugų tiekėjais, kad Android įrenginiai sulauks OS atnaujinimų 18 mėnesių nuo pardavimų pradžios. Pavyzdžiui maniškis Samsung Galaxy 550 buvo paskelbtas praeitą vasarą. Tai reiškia galiu tikėtis atnaujinimų iš Samsung iki šių metų pabaigos. Nors galbūt šis susitarimas galios tik nuo šiol išleidžiamiems telefonams, bet turiu slaptą viltį, kad Samsung pasistengs ir kažkada galėsiu pasimėgauti netgi vakar anonsuota versija 2.3.4. Net jeigu to neįvyks, bent jau nuo šiol perkant telefonus galėsime nesukti sau galvos bus jis atnaujintas ar ne – tikėtina, kad sekančius 18 mėnesių gamintojas vykdys savo įsipareigojimus duotus Google kompanijai. Tai labai šauni naujiena!

Kita didelė naujiena tai USB Host palaikymas. Tiesa įrenginiai su v2.3.4 to neturės, bet versijoje 3.1 bus galima mėgautis visais USB įrenginių privalumais. Turėdami Android kompiuterį su v3.1 galėsite prisijungti tiek išorinę klaviatūrą, tiek žaidimų manipuliatorių ar kitą USB įrenginį. Viena iš paminėtų naujovių susijusių su USB įrenginių palaikymu apie kurią man nebuvo tekę girdėti ankščiau tai, kad įrenginys gali pateikti interneto adresą iš kur Android kompiuteris galės parsisiųsti tvarkykles. Žodžiu ateitis nusimato kiek šviesesnė nei iki šiol, kai pasijungus kad ir naują internetinę kamerą dar reikėdavo galvoti kaip įsidiegti tvarkykles, jeigu nėra kur ikišti CD su tvarkyklėmis. Android įrenginiai patys sugebės prisijungti reikiamu adresu ir įsidiegti tvarkykles.

Dar viena deja vėl tik v3.1 naujiena, kurios bent jau aš seniai laukiau tai HTTP proxy palaikymas. Kas nesinaudojo tai turbūt ir nežinojo, kad Android iki pat šiol nepalaikė elementariausio HTTP proxy. Todėl tekdavo kurti ar nuomotis VPS. Nuo šiol tai bus paprasčiau ir tiesiog bus galima nurodyti proxy serverį. Beje tų naujienų susijusių su tinklais kur kas daugiau, bet man jos ne tokios aktualios, o visiems norintiems sužinoti visas smulkmenas siūlau paskaityti v3.1 naujoves.

Aišku vakar be Android naujienų, buvo ir daugiau pranešimų Google I/O konferencijoje. Bet apie jas rašys visi iš eilės, tai aš galbūt susilaikysiu. Juo labiau, kad dauguma iš tų naujienų mūsų visai nepalies. Bent jau kol kas. Pavyzdžiui Google Music prieinama tik JAV gyventojams. Google TV ir galimybė pirkti programėles, laidas ar filmus per android.market.com vėluoja netgi ir JAV teritorijoje. Žodžiu daug ko Google nespėjo paruošti dorai iki Google I/O 2011.

Beje, jeigu kas nors žiūrėjote transliaciją ar atkreipėte dėmesį, kad artimiausiu laiku LightingScience grupė žada pristatyti lemputes kurios galės bendrauti su Android įrenginiais? Gal visai ir šaunu bus išjungti apšvietimą su telefono pagalba. Bet kur dėti telefoną? Ne po pagalve gi. Nors žmogaus organizmas moka prisitaikyti. Turbūt greitai nė mikrobangų krosnelės žmonėms bus nebebaisios.

Apie tai visi jau rašė keletą pastarųjų dienų ir rašys dar bent savaitę. Todėl čia jokia ne naujiena, o tiesiog mano mintys apie šį sandorį, kad už metų ar keletos galėčiau pasitikrinti ar labai klydau.

Pirmiausia, gal apie kitus galimus pirkėjus – tai Facebook ir Google. Pastariesiems Skype buvo reikalingas nebent kaip konkurento pašalinimas. Būtų nepagailėję pinigų kaip tai padarė su Nokia tai pasaulis būtų kitoks. Bet jie ten taškosi babkėmis tik kai reikia mokėti už kokį bevertį servisą, o populiarūs ir veikiantis sprendimai jų kažkodėl tai nedomina. Na ir tiek to – manau visi tik išloš, kad Google neįsigijo Skype.

Facebook kompanijai Skype tiesiog būtinas kaip vanduo. Bet spėju, kad tiesiog neužtenka galingumo. Turiu omenyje jų duomenų centrus. Kiek žinau paskutinsi didžiausias vis dar neužbaigtas, o pajėgumo trūksta jau dabar. Nors oficialios šios informacijos patvirtinimo niekur nerasite ir Facebook funkcionuoja be sutrikimų, bet kalbama, kad tai jiems kainuoja didelius pinigus nes šiuo metu nuomojami nemaži resursai. Nors gali būti, kad ir 8 ar kiek ten milijardų JAV dolerių kuriuos sumokėjo Microsoft nesimėto ir pas Facebook. Virtuali ir manyčiau smarkiai išpūsta vertė tai viena, o pinigai kuriuos reikia sumokėti jau dabar norint įsigyti Skype tai visai kita. Todėl manau ir buvo rastas pirkėjas artimas Facebook ir turintis pakankamai lėšų įsigyti Skype neleidžiant to padaryti Google kompanijai.

Apie tai ką praras ar išloš eiliniai vartotojai kol kas net nebandysiu spėlioti. Tikiuosi Microsoft kompanijai užteks proto nenumarinti Linux kliento ir netgi atnaujinti jo kūrimą. Nes jeigu jiems šaus į galvą tobulinti tik Windows operacinei skirtas versijas, tai Google su savo Voice nuo to tik išloš perimdama visus Linux ir Android vartotojus. O galbūt ir MacOS jeigu šiai versijai skirtas Skype klientas irgi nebebus tobulinamas.

Žodžiu sekantys metai bus lemiami balso ir vaizdo skambučiams internetu. Jeigu kaip minėjau Microsoft tobulins visas Skype versijas tai su savo artimo kompanjono Facebook pagalba gali paversti Skype faktišku balso ir vaizdo skambučiu standartu internete. Jeigu Styvui šaus į galvą mintis užvaldyti pasaulį tik Windows OS pagalba, tai Google Voice turi galimybę pritraukti nemažai naujų vartotojų.

Berods jau pradėjau kartotis, tai tuo ir baigsiu. Reikia kur nors pasižymėti, kad už metų būtinai grįščiau paskaityti šį savo įrašą ir pažiūrėti kaip reikalai klostėsi realiai.

“When we release products, try them and encourage your family and friends to do the same.”, – Larry Page.

Apie 6 Google prioritetus įdomi įžvalga buvo paskelbta penktadienį TechCrunch (search, ads, YouTube, mobile, Chrome, social). Mano manymu labiausiai Google neišnaudotos sritys (kol kas) – mobile ir social. Šiemet turbūt sulauksime įdomesnių žingsnių šia linkme. Apie vieną iš jų Google paskelbė prieš nepilnas dvi savaites. Tai +1 mygtukas, kuris (bus) matomas prie Google paieškos rezultatų. Jo paspaudimas reikš “this is pretty cool.”

Daugiau info: www.google.com/+1button

Kaip ir Facebook Like vėliau turbūt bus sukurta galimybė integruoti jį į portalus. O turint omenyje, kad Google jau dabar užsimena apie duomenų iš socialinių portalų panaudojimą savo paieškos algoritme, +1 mygtukus visi susidėsime jau turbūt visai netrukus.

Paskutiniu metu praktiškai nebeskaitau RSS, bet šiandien užkliuvo vieno iš Google paieškos strategų balandžio 2 dienos įrašas kaip geriausiai pašalinti savo puslapius iš Google indekso. Kad suprastumėte ką turiu omenyje trumputė citata:

If you have a lot of urls that you don’t want in Google anymore, you can make the pages return a 404 and wait for Googlebot to recrawl/reindex the pages. This is often the best way.

Google genijai priėmė dar vieną genialų sprendimą – pamatei 404 ir išmetei puslapį iš Google indekso. Jie gal kažkokiame idialiame pasaulyje gyvena, kur atsitiktinių 404 klaidų niekada nebūną? Nes mano pasaulyje toks scenarijus labai įmanomas. Ne kasdien, bet jeigu parašysiu naują įrašą ir sugalvosiu atnaujinti kokį nors įskiepį, tai teoriškai įmanoma, kad vietoje įrašu matysis 404 klaida. O tuo metu Google kirminas kaip tiks ateis indeksuoti mano svetainės. Ir kur tik nepažiūrėsi visur 404. Valio – daugiau indeksuoti nebereikės!

To įrašo komentaruose kažkas artimas Google Analitics komandai sako, kad tų 404 turi pasitaikyti bent keletą Google kirmino apsilankymo metu, bet problema vistiek išlieka – jeigu aš nepastebėsiu, kad kai kurie puslapiai kurį tai laiką nebuvo pasiekiami tai dingsiu ir iš Google indekso. Galite sakyti pats kaltas ir iš dalies būsite teisūs, bet tai vistiek kodėl Google nenori tobulinti savo įrankių ir prisigalvoja išeičių, kurios tik pridarys rūpesčių ir niekam naudos neatneš?

Čia turbūt naujo vado įtaka? Kažin kokių dar siurprizų galime tikėtis iš Google artimiausiu laiku…