Geriausi Lietuvos blogai vienoje vietoje
Atsinaujino Google Images
Jul 29th
Tiems, kas dar nematė patys - prieš porą dienų Google Images paieškos sistema visiškai pakeitė veidą ir dabar labiau primena komercines galerijas negu anksčiau buvusį vaizdelį.

Iš patirties žinau, kad didesni portalai iš Google vaizdų paieškos srauto gauna pakankamai daug. Tad įdomu kaip šie vizualiai gana patrauklūs ir patogūs pokyčiai pakeis atėjimų skaičiukus.
Na, o iš paties Google pusės pokyčiai labai logiški ir suprantami - sistemos, turinčios apie milijardą atvertimų per dieną, tiesiog gėda nepatobulinti ir nemonetizuoti. Tad, kaip neseniai San Francisce vykusioje konferencijoje pristatė Google, jau labai greitai sulauksime kontekstinės reklamos galimybių ir images.goolgle paieškoje:

Darbo pasiūlymas lietuviui dirbti Google
Jul 21st
Praėjusią savaitę cvmarket.lt buvo paskelbtas Google darbo pasiūlymas pareigoms Advertising Operations Associate (Lithuanian). Google nuolat patenka į geriausių darbdavių reitingų viršūnes ir iš tyrimų matyti, kad darbas Google yra ne vieno svajonė. Bendrovė garsėja savo inovatyviu požiūriu į darbuotojus. Pradedant jų skrupulingu atrinkimu kartais neįtikėtinais interviu klausimais ir baigiant verte, kurią gauna įsidarbinęs žmogus (žiūr. video).
Lietuvę, dirbančią su AdWords, jau matėme Login konferencijoje pernai. AdWords yra pagrindinis Google pajamų šaltinis ir turint omenyje šio produkto populiarėjimą Lietuvoje, galima būtų spėti, kad ateityje reikės ir daugiau žmonių. Pats darbas galbūt nepasirodys itin įkvepiantis, tačiau galimybės didelės (OMAP programa, šansai bendrovės viduje, itin palankus kitų darbdavių požiūris į Google darbuotojus, etc). Bene didžiausias iššūkis yra tai, kad darbo vieta - Dubline (Google Europos centrinėje būstinėje).
Kiek daugiau apie darbą Google:
Apie darbą Google Dubline:
Turbūt įdomu, koks galėtų būti atlyginimas? Jei neklystu, yra panaši pozicija ir jai skiriama alga čia:
Google AdWords Associate Salary in Dublin
Facebook vs. Google
May 28th
Sakyčiau, tai kaip tik ta situacija, kur mūšis laimėtas, o karas - akivaizdžiai praloštas. Google truputį praleido traukinį, neiškišę visam pasauliui savo socialinio tinklo sistemos. Taip taip, žinau, kad Google turi visą krūvą sistemų, turinčių aiškius socialinio tinklo požymius - Youtube, Gmail, Google Buzz, kažkokį ten savo mesendžerį ir t.t. - pakankamą kiekį visokių daiktų, kad juos sujungus, staiga kiltų garsus "triokšt", po kurio iš Facebook liktų šlapia vieta. Bet visi užmiršę dar geresnį daiktą - savo laiku reklamuotą, o dabar jau kelis metus "užmirštą" Orkut. Toks vaizdas, lyg Orkut neegzistuotų - žinoma, bet kam, išskyrus Braziliją ir, paskutiniu metu, Indiją.
Nedaugelis žino, bet prieš kokius 5-6 metus, kai socialinių tinklų bumas buvo dar pilnai neįsivažiavęs, Orkut tapo didžiausiu socialiniu tinklu, kuriame, kažkodėl, dominuoti ėmė brazilai. Po to Google perkėlė Orkut ofisą į Braziliją ir ėmė daryti kažkokius eksperimentus. Pasižiūrėjus į Facebook sistemą, matosi, kad šioji nemenka dalimi nuklonuota nuo to paties Orkut. Kodėl Google laiko Orkut Brazilijoje? Tik todėl, kad nenori daryti tokių eksperimentų ant potencialiai brangiausių segmentų, esančių JAV ir Europoje.
Ką dar gero turi Google? Blogger - vieną iš gausiausių bloginimo platformų, labai įdomų daiktą, pavadintą Google Friend Connect (šis daro social networkingą be social networkingo), vėl socialiniams tinklams artimus Google Docs ir Calendar - irgi kolaboracija, ar ne? Dar pridėkim Google Wave ir čia jau visai per akis bus visko.
Klausimas vienas - kodėl Google iki šiol teapsiribojo tuo, kad prisijungęs prie Gmail, pvz., gali supaprastintai užsregistruoti Youtube ar kokiam nors Orkut? Ir tai tik supaprastintai, o ne automatiškai. Manau, atsakymas paprastas: ši kontora, apie kurią jau kalbama, kaip apie antrą monopolistą, savo įtakingumu jau galintį konkuruoti su Microsoft, tiesiog nenori parodyti savo nagų. Kaip jau buvo parodę, kai startavo su Google Docs - būtent tada prasidėjo kalbos, kad Microsoft tik Microsoft, o čia - gerokai rimčiau ir pavojingiau visiems - ir vartotojams, ir konkurencijai, ir viskam. Būtent nuo tada Google ir nutilo. Būtent nuo tada visiems ėmė atrodyti, kad Google produktai startuoja, kaip paskiri, niekuo nesusiję servisai.
Facebook giriasi, kad aplenkė Google? Puiku. Buzz (išties - socialinis tinklas pagrindinei Google vartotojų masei) startavo kaip nevykęs daiktas? Dar geriau. Visi užmiršta apie Orkut (tas juk tiktai Brazilijoj ir Indijoj) ir galvoja, kad Google feilino. Ir niekas nei nepastebi, kad po mėnesio pas tą Google Buzz ima augti krūvos navarotų ir ima rastis netgi visai aktyvus socialinis tinklas to paties Facebook, Myspace ir krūvos kitų, "sėkmingų ir nefeilinusių" tinklų panosėje. Integracija su kitais produktais? Google atrodo, kaip nevykėliai, tačiau taip tęsis tik iki vieno momento - kai kiti įsijaus, pasiskelbs laimėtojais, ir jau tada, nebijodami būti apšauktais monopoline korporacija, Google savo konkurentus pritrėkš, kaip šliužus.
Sakyčiau, nepaprastai išskaičiuotas elgesys. Aštuonkojis su akiniais...
Kodėl iškeičiau savo HTC Desire į Nexus One
May 25th

Androidmanijos forume užvirus diskusijai apie HTC Desire vs Nexus One ir root’inimo svarbą, nusprendžiau, kad pats laikas papasakoti kodėl iškeičiau savo HTC Desire į Google Nexus One. Tiesą sakant, tai beveik visas priežastis išdėsčiau minėtoje diskusijoje, tačiau čia pateiksiu viską vienoje vietoje.
Taigi, mėnesį išturėjęs „Nexus One masėms“ (t.y. HTC Desire), nusprendžiau telefoną parduoti ir pirkti tikrąjį N1. Kodėl? Pagrindinė priežastis — Desire man pasirodė per mažai „g33k’iškas“ :)
Žinau, skamba kvailokai, tačiau beveik du metus išturėjęs G1, buvau jau įpratęs telefoną root’int, flash’int ir visai kitaip laužyt. Deja, HTC Desire (kol kas) neturi padoraus root metodo. Taip, šioks-toks metodas yra ir jis leidžia naudotis root programomis, tačiau pavyzdžiui norint keisti sisteminius failus, reiškia būtinai krauti recovery režimą — negalima keisti tiesiog veikiančioje sistemoje. Kalbant apie patį recovery režimą, kol kas nėra būdo į telefoną įrašyti modifikuoto recovery, todėl kaskart reikia recovery failus perkelti iš kompiuterio, o perkrovus telefoną jie dingsta ir procesą reikia kartoti iš naujo.
HTC Desire taip pat neturi tokio plataus ROM’ų bei įvairiausių modifikacijų pasirinkimo kaip Nexus One. Kolega Originalas sako, kad taip yra dėl to, kad Nexus One buvo išleistas anksčiau ir Desire pasivys, bet aš linkęs tuo abejot. Vistik skirtingai nei HTC Desire, Nexus One yra Google produktas, skirtas pagrinde programuotojams, o ne masėms, todėl, mano manymu, jam visad bus skiriama daugiau programuotojų ir pačios Google dėmesio. Tai taip pat buvo svarbi priežastis mano pasirinkime ir ji jau pasitvirtino – Nexus One savininkai gali mėgautis Android 2.2 Froyo atnaujinimu, tuo tarpu dar neaišku kada jis atkeliaus į kitus telefonus.
Kokie pagrindiniai skirtumai tarp Nexus One ir HTC Desire?
Visų pirma skiriasi telefonų dizainas. HTC Desire turi fizinius mygtukus ir optinį trackball, tuo tarpu Nexus One turi lietimui jautrius mygtukus ir paprastą trackball. HTC Desire turi truputį daugiau RAM ir FM radiją. Nexus One teoriškai turi abu, bet praktiškai nei vienas neįjungtas. N1 taip pat turi geresnę garso apdorojimo mikroschemą su dviejų mikrofonų sistema, kurios dėka šnekant šalinamas pašalinis triukšmas. Dėl Sense UI HTC Desire lieka kiek mažiau vidinės atminties, kas greit bus ne taip aktualu, nes Froyo atnaujinimas leidžia programas perkelti į SD kortelę.
Yra ir keletas smulkmenų, kurių pasigendu Nexus One.
Pirmiausia tai Sense UI yra stipriai pagerintas teksto žymėjimas, kuris panašus į iPhone. Tuo tarpu nemodifikuota Android sistema leidžia tekstą žymėt tik vienu ypu ir negalima pažymėjimo keisti — jei pažymėjai per daug ar per mažai, reikia bandyt iš naujo.
Nors dauguma dalykų man labiau patinka nemodifikuotoje Android išvaizdoje, iš Sense UI pasigendu juodai-žalios spalvų gamos ir datos bei laiko įvedimo.
Tiesa, šias smulkmenas man kompensuoja mirksintis Nexus One „spuogas“ (trackball). Nors jis, mano manymu, gadina bendrą dizainą, N1 trackball yra kur kas jautresnis ir tikslesnis nei Desire optinis trackball, o svarbiausia, jis gali mirksėti skirtingom spalvom, kas yra itin paranku, nes Desire LED lemputė gali mirksėt tik dviem ar trim skirtingom spalvom.
Visgi pabaigai norėčiau pasakyti, kad HTC Desire yra labai šaunus aparatas, kurio daugumai vartotojų pilnai užteks ir į Nexus One pusę net žiūrėt nereikia. Čia jau aš pats kaltas, kad esu ligonis ir mėnesį neperrašęs telefono ROM negaliu gyvent, nes pradeda nagai niežėti.
Gal sudomins?
Atsinaujino Google
May 8th
Šią savaitę atsinaujino Google - screenai iš SixRevisions.com:
Logo
Prieš tai

Dabar

Titulinis
Prieš tai

Dabar

Rezultatų puslapis
Prieš tai

Dabar

Footeris
Prieš tai

Dabar

Sidebaras

Planšečių rinkoje lieka Apple ir Google?
May 4th

(Engadget nuotrauka)
Plokšti kompiuteriai-skaityklės jau spėjo paneigti esą nesusipratimas – Apple paskelbė pardavusi per milijoną iPad (tai bent jau du kartus daugiau, nei iPhone per atitinkamą laiką), tačiau varžytis šioje rinkoje ne taip paprasta, kaip įsivaizdavo Apple konkurentai. Štai TechCrunch rašo, kad Hewlett-Packard ketina atsisakyti Slate modelio, kurį taip išdidžiai per CES parodą pristatė pats Steve Ballmer, gamybos. Kodėl? Spėjama, kad Windows 7 ir Intel procesoriai yra pernelyg godūs energijos resurso. Hewlett-Packard, tiesa, ketinimų varžytis sparčiai populiarėjančiame rinkos sektoriuje neatsisako – tik naujų modelių „smegenis“ veikiausiai valdys ne Windows, o Google Android OS.
Tie iš mūsų, kas tikėjosi sulaukti stipraus iPad konkurento su Windows OS, tikriausiai bus nuvilti žinios, kad ir pati Microsoft nutarė atsisakyti tobulinti anksčiau kaip koncepcija pristatytą dvigubos Courier planšetės modelį. Taigi, nors planšetinių modelių su Windows tikrai bus, be vėliavnešių jie negalės varžytis su iPad ir Android modeliais.
Kas galėjo pagalvoti, kad dėl pačių karščiausių ir įtakingiausių technikos rinkų varžysis paieškos internete bendrovė ir buvusi „maketavimo“ kompiuterių gamintoja? Nė vienas šių stereotipų nebegalioja – Apple jau yra didžiausia JAV mobiliųjų telefonų gamintoja. Nenustebsiu, jei kurią dieną Google taps antra didžiausia.
Google oficialus pareiškimas – greitis svarbu
Apr 15th
Anksčiau Google tik užsimindavo, kad puslapio krovimosi greitis ateityje taps vienu iš rodiklių, nuo kurio priklauso svetainės pozicija paieškos rezultatuose. Prieš kelias dienas šios užuominos jau pagaliau tapo oficialiu pareiškimu. Savo oficialiame puslapių kūrėjams skirtame bloge Google patvirtino, kad greitis labai svarbus ir į jį nuo šiol bus atsižvelgiama reitinguojant puslapį.
Keletas Google rekomenduojamų įrankių, skirtų įvertinti savo puslapį ir gauti patarimų, kaip paspartinti jo krovimosi greitį:
- Page Speed, papildoma ir šiaip jau labai naudingo Firefox priedo Firebug dalis. Matuoja krovimosi greitį ir pateikia pasiūlymų, ką vertėtų optimizuoti.
- YSlow, nemokamas įrankis iš Yahoo. Taip pat pateikia pasiūlymų, kaip optimizuoti puslapio “svorį”.
- WebPagetest - online įrankis, skirtas atlikti išsamesnius krovimosi testus, didelis nustatymų pasirinkimas. Taip pat pateikia pasiūlymus, kaip optimizuoti.
- Paties Google įrankis, esantis po Webmaster Tools, Labs > Site Performance parodo, kaip greitai kraunasi jūsų puslapis jūsų pačių lankytojams.
Tad matuojam ir optimizuojam. Jeigu ne Google, tai bent jūsų lankytojai tikrai už tai padėkos ;)
HTC Desire — Nexus One masėms
Apr 3rd

Šiandien sueina lygiai savaitė kaip džiaugiuosi savo naujuoju žaislu — HTC Desire „superfonu“, tad jau pats laikas pradėt dalintis įspūdžiais. Turbūt kiekvienam rūpi savi dalykai, tad jei ką praleisiu apžvalgoje — rašykit komentaruose, o aš pasistengsiu papasakot plačiau.
HTC Desire vs Nexus One
HTC Desire ir Nexus One yra labai artimi giminaičiai. Kaip žinia, N1 pagamino būtent HTC, tik telefonas oficialiai parduodamas Google. Desire — tiesiog to paties telefono HTC versija su smulkiais pakeitimas. HTC Desire vietoj fizinio trackball turi optinį, taip pat 4 fizinius mygtukus (home, menu, back, search), kurie N1 telefone yra tiesiog ant lietimui jautraus paviršiaus. Tam, kad sumažintų telefono kainą, HTC išėmė dviejų mikrofonų sistemą. Na ir žinoma, HTC Desire turi Sense UI — alternatyvią Android OS vartotojo sąsają.
Geležis
Desire — ne tik gražaus ir funkcionalaus dizaino, bet ir vienas iš nedaugelio telefonų, kuris gali pasigirti 1GHz snapdragon procesorium. Daug kas skundės, kad N1 tiesiog slysta iš rankų. Bent jau aš su Desire to nepastebėjau — 135 gramus sveriantis telefonas delne tikrai nepasimes. Be to, nežinau ar dėl mano ilgų pirštų, ar dėl gero dizaino, telefonu nesunkiai galiu naudotis viena ranka ir sėkmingai pasiekiu kiekvieną ekrano kampelį.
Telefonas neturi HTC aparatams būdingo „smakro“, išskyrus nediduką užlinkimą po ekranu. Greičiausiai dėl ekrano dydžio neužteko vietos.
3.7 colių, 480 X 800 WVGA AMOLED ekranas tikrai traukia akį. Tiesa, kaip ir Nexus One, šiame telefone naudojama PenTile matrica, kuri turi savų niuansų.
5 megapikselių kamera su blykste daug geresnė nei vargana T-Mobile G1 kamera, tačiau kokybe tikrai neprilygsta į NOKIA ar SE telefonus dedamai optikai. Prieš oficialiai pasirodant Desire buvo kalbų, kad telefonas galės įrašinėti 720p video ir turės DivX kodekus, tačiau kol kas nei viena nei kita nėra tiesa — tokia galimybė turėtų būt įjungta vėliau per programinės įrangos atnaujinimus.
Nors Desire atmintis ir plečiama microSD kortelėmis (4 GB kortelė buvo pridėta kartu su telefonu), 512 MB vidinės atminties yra didžiausias mano nusiskundimas šiuo telefonu. Kadangi ROM’e taip pat „sėdi“ ir pati Android OS bei Sense UI, vartotojui lieka tik apie 130 MB programoms. Aišku, man asmeniškai tai nėra labai didelė problema, nes kai tik bus paskelbta kaip gauti root teises šiame telefone, įsidiegsiu ROM, kuris palaiko APPS2SD (programų rašymą į kortelę). Tačiau daugumai žmonių tai nėra sprendimas ir sukels problemų.
Sense UI
Man atrodo, kad Sense UI šiame telefone yra ir vienas geriausių, ir vienas blogiausių dalykų. Blogai, nes kaip minėjau, Sense UI ne tik užima vietą, bet ir „valgo“ RAM. Tačiau tuo pačiu Sense UI prideda ir tai, ko neturi N1 — Flash Lite palaikymą, padorų copy/paste naršyklėje, bei įvairiausių smulkių funkcijų. Pavyzdžiui pradėjus skambėt telefonui, jį paėmus į rankas, skambutis pritildomas, o apvertus telefoną ekranu į apačią, skambučio garsas visai išjungiamas. Tai vadinama „būk mandagus“ (ang. be polite).
Taip pat man labiau patinka Sense UI spalvų pasirinkimas (juoda/žalia) bei HTC telefonų knyga ir klaviatūra, kuri yra geresnė nei N1. Aišku, visą tai galima įdiegti ir N1 telefone, bet dauguma vartotojų ne tik nežinos kaip tai padaryti, bet turbūt ir nenorės žinoti.
Baterija
Nors šiais laikais jau tapo norma sumaniuosius telefonus krauti kasdien, tai dar nereiškia, kad vartotojai nenorėtų to daryti rečiau. Atrodo bent jau Android fronte matosi kažkokios prošvaistės. Nežinau ar tai AMOLED ekrano dėka, ar dėl kokio nors optimizuoto kodo, bet mano HTC Desire su 1400 mAh baterija laiko dvigubai ilgiau nei T-Mobile G1 su 1600 mAh baterija, t.y. dvi dienas normalaus naudojimo atlaiko.
Aišku „normalus naudojimas“ kiekvienam vartotojui yra labai skirtingas, tad tikrai negaliu garantuot, kad visiems tas dvi dienas baterija laikys. Juolab, kad XDA forume buvo besiskundžiančių, kad telefonas net ir dienos neatlaiko.
Kodėl HTC Desire — Nexus One masėms?
Todėl, kad Google Nexus One yra g33kams. Šio telefono, išskyrus internetu, Google praktiškai nereklamuoja, pardavinėja tik savo svetainėj ir praktiškai tik JAV. Nors N1 galima užsisakyt ir į kitas šalis, už tą malonumą reikia gerokai permokėti.
Tuo tarpu Desire yra pigesnis, pardavinėjamas daugelyje Europos šalių bei skirtingų operatorių. Pavyzdžiui Anglijoje jį turi visi operatoriai. Tiesa, „turi“ turbūt nelabai teisingas žodis, nes nuo pat telefono pasirodymo kovo 26 dieną, jis vis išperkamas vos tik atsiradus naujai siuntai, o kai kurie pardavėjai jau net nebepriima išankstinių užsakymų nes nežino kada gaus pakankamai vienetų.
Žinoma, tokia paklausa gali būt nenatūraliai sukelta ribojant pasiūlą, tačiau man atrodo, kad HTC patys nesitikėjo tokio populiarumo. Dabar lieka laukti pirmųjų pardavimų skaičių. Garantuoju, kad Desire lenks Nexus One su kaupu.
Na ir galiausiai, Desire yra toks telefonas, kurį pačiupinėt parduotuvėj ir jį nusipirkt gali net eilinis apie Android nenusimanantis pilietis. Juolab, kad Sense UI „nulupa“ eilinį g33kiškumo sluoksnį nuo Android, padarydamas telefoną suprantamu paprastiems mirtingiesiems.
Gal sudomins?
Spąstai Google
Feb 27th

(disrupsean nuotrauka)
Google yra įtakingiausia technologijų bendrovė ir viena pelningiausių pasaulyje, tačiau pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad ir iš po jos galima išmušti pagrindą – bent teoriškai. Pagrindinė Google stiprybė, modernios dalyvaujamojo interneto technologijos (tinklaraščiai, žmonių sukurtų klipų portalai) ir tarnybos, staiga tapo labiausiai pažeidžiama vieta.
Milano teismas Italijoje nusprendė, kad keturi vadovaujantys Google darbuotojai yra asmeniškai atsakingi dėl vieno į YouTube 2006-aisiais vartotojų patalpinto klipo, kuriame buvo nufilmuoti iš neįgalaus vaikino besišaipantys paaugliai. Nemačiau to klipo, bet įsivaizduoju, kad jis turėjo būti šiurpus. Tokių, beje, nemažai pasitaiko ne tik užsieninėse, bet ir mūsų vaizdo įrašų tarnybose. Kai tik kas juos aptinka ir praneša, jie pašalinami, bet teisėjui Italijoje to pasirodė negana. Jis nusprendė, kad YouTube yra ne interneto tarnyba, o turinio prodiuseris, panašiai kaip tradicinis TV kanalas. Toks pats mąstymas Microsoft atvedė prie bylos prieš Linkomaniją. Kaltas ne tik tas, kas pažeidžia įstatymą – kaltas ir tas, kieno įrankius naudojant tas įstatymas pažeistas…
Italų teisėjas sustojo ties Google. Bet taip nebūtinai turėjo būti. Galima buvo atsakomybėn patraukti ir interneto ryšio tiekėjus (jei ne jų paslaugos, klipo nebūtų matę žmonės), serverių gamintojus, gal net elektros energijos tiekėjus.
Mums gali atrodyti, kad šis konkretus teisėjas visiškai nesigaudo, kaip veikia internetas ir kokį vaidmenį jame atlieka Google, bet ar bandytume spėti, kiek tokių teisėjų yra pasaulyje? Dėl Google paieškos, YouTube, Blogger tarnybų paplitimo tokios bylos galimos kasdien – šimtais, jei ne tūkstančiais. Google galima parklupdyti vien išsiuntus milijoną kvietimų į visokius teismus ir teismelius nuo Azorų iki Zanzibaro. Nesvarbu, kad didžioji dalis ją išteisins – firmą surys procesas…
Beje, apie Blogger. Ne taip seniai Google sugebėjo išvengti teismo dėl nelegalaus muzikos platinimo ištrynusi kelis gerai žinomus muzikinius tinklaraščius. Pakako IFPI (tarptautinės įrašų industrijos federacijos) grasinimo, ir daugybės žmonių darbas dingo kaip į vandenį. Ir žinote ką? – Tie tinklaraščiai muzikos įrašus buvo patalpinę visiškai legaliai. Tinklaraščio „I Rock Cleveland“ autorius kruopščiai rinko leidimus patalpinti kiekvieną muzikos kūrinį, visus juos jis gavo tiesiogiai iš įrašų studijų ir pačių atlikėjų, visi jie buvo skirti legaliam muzikantų įrašų pristatymui su autorių žinia. Autorius yra pasiruošęs visus dokumentus pateikti tikrintojams, bet manote, kad tai kam nors rūpi? IFPI jau pareiškė, kad jai nusišvilpt į legalumą – ji kovoja ne prieš nelegalų naudojimą, o prieš parsisiunčiamą muziką apskritai.
Čia irgi turime vieną vietinį analogą. LANVA nežino, ar turėjo teisę (licenciją) siųstis Windows 7 žmonės, kurių adresus ji perdavė policijai. Jai vienodai rodo – ji prieš programų platinimą internete apskritai… Tas „viskas, kas man nepatinka, yra nelegalu“ principas pasiekė absurdo lygį – Tarptautinis intelektinės nuosavybės aljansas IIPA apskundė kelias šalis (Indoneziją ir kt.) JAV prekybos atstovybei, nes jų valdžia ketina naudoti Linux! Linux, žinote, skatina piratinį mąstymą…
Vienos pusės spaudimą galima atlaikyti su kitos pusės parama. Jei Google pultų tik persekiotojai, tai vartotojų ir žmogaus teisių organizacijos padėtų atsispirti. Tačiau impulsyviai trindama savo vartotojų turinį, net neįsitikinusi, ar jis išties yra nelegalus, ji praranda paramą ir čia. Žmonės gėdina Google dėl neapdairios reakcijos į kiekvieną skundą iš vienos pusės, o visokie teismeliai kabinėjasi į atlapus dėl kiekvieno dar neištrinto klipo ar tinklaraščio. Ar smagus gyvenimas tarp kūjo ir priekalo?
Cenzūros ir autorių teisių įstatymai interneto kontekste yra atgyvena, tačiau jie galioja ir jų tenka paisyti. Negana to, kiekvienoje šalyje jie skiriasi, todėl net klipo apie katę, besivejančią pelę, visam pasauliui neįdėsi, nes kai kurios šalys (gal ir mes?) tai interpretuos kaip smurtą ir žiaurumą propaguojantį vaizdą. Ar galės tokiomis sąlygomis veikti Google ir kitos interneto tarnybos? Ar joms visoms teks kraustytis į Islandiją, kuri ketina suteikti prieglobstį cenzūros persekiojamoms bendrovėms. Planas gražus – islandai šaunuoliai, bet ar tai reiškia, kad necenzūruojamo interneto reikės skristi į pačią Islandiją?…


Nauji pasisakymai