Blogorama.lt

Dabar tyliai pabūk. Mes pasikalbėsime, stebėsim besiskleidžiančius gluosnius, rinksim blizgančius akmenis iš tamsaus vandens, šukuosim žolę, kuri nesilanko kirpykloje – ji laukinė, visai kaip ir tu. Tada gali užeiti lietus, bet juk jis padės nusiplauti visus pykčius ir negandas, į žemę sugers visas blogybes – šventų jau seniai nebeliko. Nakčiai užsakiau VIP ložę žiogų koncerte, [...]

Sapno gabaliukus prabudęs į delnus renku, Jie trupa, byra, virsta skysčiu, sugauti sunku, Dėlioju juos į paveikslo rėmus baltus, Bučioju sapnuotų moterų žandus šaltus. Jos pasakoja man savo svajones ir baimes, Guodžias, jog seniai nemato laimės, Kuri lyg saulė slepiasi už debesų tirštų, Niekad nepasibeldžia į duris tuščių namų. Siūlau nenusiminti ir kantriai laukti, Neleisti [...]

Berniukas su akordeonu suko antrą ratą pro kavines ir restoranus, nemokėdamas lietuviškai, ženklais prašė aukos. Jo grojama muzika kvepėjo liūdesiu ir sentimentais. Visi prieš mesdami monetas į jo vaikišką delną akimirkai susimąstydavo apie ką nors tikra. Gal kaulų čiulpuose besislepiančią kasdienybę, gal apie skausmingą vienatvę, apsuptą daugybės žmonių kūnų. Berniukas toliau grojo, o aš širdyje [...]

Aš nieko neturiu, tik dvi rankas, skirtas statyti, smegenis, duotas rasti ką ir su kuo tai daryti, burną – rasti pagalbą, klausą – išgirst kur stogas kiauras, kur lietaus lašai varva. Akis – matyt kitas akis, nuspręst ar tiesą jos sakys, kojas turiu taip pat, pasiekt geriausias vietas, bėgt, jei šunis užsiundys kas. Turiu ir [...]

Aš žiūriu į savo veido atspindį ir šypsausi. Kodėl? Nes esu idiotas. Be galo smagu, kai moki džiaugtis paprastais dalykais. Dažnai išeinu į lietų su basutėmis ir kojinėmis – gerinu Lietuvos įvaizdį, į kalbą įpindamas rusiškus keiksmažodžius. Esu tikintis – visada tikiuosi, jog bus geriau, esu protingas, nes dažnai protiškai tingiu. Na, ir kūnas neatsilieka. [...]

Man patinka naktis, kuri kvepia tamsa, o ypač, kai matau akis. Tavo. Nuotraukas žiūriu facebook‘e. Tiek laikų, aniek laikų, o mano šuo iš uodegos formos panašus į laiką. Vėliau aš užmiegu, tiksliau užsimerkiu ir galvoju, tiksliau apie tave, kaip važiuoju, bet yra bėda – kur tu gyveni? Todėl nė velnio nevažiuoju, o ryte atsikėlęs nieko [...]

Mano mintys, tarsi dūmas, į nieką pavista, mano žodžiai lyg dulkės – įkvėpk giliau, mano viltys, sudėtos į stiklinę vazą, laikomą parkinsono kamuojamų rankų,mano meilė lyg fejerverkas trumpam priverčia pakelt akis dangun, bet greit vėl jas nudelbia.. Noris kartais daug visko pasakyt, tik nežinai ar verta. O gal todėl, kad, bet.. Bet niekas neduoda mikrofono, [...]

Man buvo dvylika. Kišenės pilnos digimonų kortelių, šieno kupeta ant galvos, o galvoje švilpavo vėjai. Tačiau vieną dieną pamačiau šviesius plaukus, kurių nenorėjau tampyti – jie buvo pernelyg gražūs, pernelyg blizgėjo tamsiuose mokyklos koridoriuose. Rašydavau laiškus, kurių nedrįsdavau jai paduoti, bet man pakakdavo ir svajonių. Man buvo penkiolika. Norėdavau laikyti jos ranką, vestis į kiną, [...]

Pirma, antra, trečia, ketvirta.. Jos viso vienodos. Bet nuostabiai gražios. Bet liūdnos. Naktys, kai nesimiega. Akys užmerktos, bet vaizdai vis dar bėga. Foto atminties kortelė perpildyta, tenka ištrinti kažkokius įvykius, vėliau dėl to dažnai tenka gailėtis. Bet kas gali žinoti, gal jie grįš sapnais? Prisimenu nerūpestingą vaikystę, realybės nesužalotas svajonių galūnes, kurios dabar nebeturi pirštų. [...]

Aš – žilas. Jei apskritai galima įvardinti kelių belikusių plaukelių ant viršugalvio spalvą. Aš vienišas, jei nežiūrėsi į visas moteris, kurios man tiktų į anūkes, o su manimi būna tik dėl tos pačios priežasties, dėl kurios daugelis anūkių lanko savo senelius. Aš laimingas, jei laimė yra didelis tuščias namas, vakarais prisipildantis dar tuštesnių žmonių. Aš [...]

Vakarą, kai visa Lietuva ir pasaulis, sutartu laiku išjungia šviesas, vedžiojau šunį. Didžiuliame mikrorajone kuriame gyvenu, niekada nebūna tamsu – visi namai tiesiog švyti, nes gyvenantys dviese keturių kambarių bute, įjungtas lempas palieka net voniose. Pamaniau, jog šįkart išvysiu įspūdingą vaizdą – namus vaiduoklius, su mirksinčiomis žvakėmis languose. Kur tau.. Didžioji dalis gyventojų, matyt neturi [...]

Aš pasiilgau vakarų, kuriuos praleidom kartu, eidami pajūrio galūnėmis, mano barzda buvo šiek tiek apšepusi, o tavo vardo neprisiminiau iš pirmojo karto. Kalbėjom apie religiją, draugystę, ištikimybę – visus dalykus, kurie yra apjuoktini ar apverktini, bet buvom šiek tiek apgirtę, o nuo jūros nešė dumbliais ir druska. Ta pačia, kuri dabar įsigėrusi į mano batus. [...]