Kai buvau paauglė, tapti modeliais troško kone visos bent kiek aukštesnės ar lieknesnės mergaitės. Įtariu, kad tuomet buvo tikri modelių agentūrų klestėjimo laikai. Pati į modelius nesiūliau, nes trūko centimetrų, bet keletas žavių ilgakojų mano pažįstamų gana sėkmingai išbandė modelių darbą. Kone kiekvieną sėkmingiau susiklosčiusią modelio karjerą tuomet gana plačiai aprašydavo spauda, o pasirodę straipsniai [...]
Kaip išmokti rašyti taisyklingai ir be klaidų? Tokia diskusija įsisiūbavo vienam iš bičiulių pasidalinus „Delfi“ straipsniu „Beraščių karta: dėl klaidų jau tenka atmesti ir disertacijas„. Abejotinus žodžius pakeičiu Tokį klausimą man yra uždavęs ir ne vienas tinklaraščio skaitytojas. Ne. Aš nerašau tobulai. Mano tekstuose irgi pasitaiko klaidų. Dažniausiai kvailų, paliktų dėl išsiblaškymo, ar skubėjimo, [...]
„Žiema kelininkams, kaip visada, prasidėjo netikėtai“, – tokia frazė kaip anekdotas skamba kone kasmet, kai gruodžio pradžioje pirmąsyk pasniga, o kelių priežiūros tarnybos būna nepasiruošusios laiku nuvalyti gatvių. Dabar šią frazę norėtųsi perfrazuoti į „orai atšilo netikėtai“. Nors karščiai tvyrojo jau kelias dienas, o tai, kad savaitgalį prognozuojamas ypatingas atšilimas, visos žinių tarnybos pranešė dar [...]
Laigonas, jentė, moša, ava. Šie keisti žodžiai nusako giminystės ryšius, bet daugeliui visiškai negirdėti. Naudoti tik kryžiažodžiuose Paprastai mes pratę tiek vyro, tiek žmonos tėvus vadinti uošviais, o brolius – švogeriais. Pastarasis žodis taip prigijęs, kad net yra nuvalkiotu tapęs posakis „Lietuva – švogerių kraštas“. Bet ar tikrai šie giminystės terminai vartojami teisingai? Prisipažinsiu, [...]
Kartais knygos į rankas patenka ne tinkamu laiku, arba ne tam skaitytojui, arba iš jų tikimasi ne to, ką randi beskaitant. Tikriausiai todėl kai kurios knygos nuvilia. Taip atsitiko su Audronės Urbonaitės knyga „Cukruota žuvis“. Šią knygą įsigeidžiau perskaityti vos tik apie ją išgirdusi. Bet kai jos ėmiausi, nusivyliau. Tai buvo visiškai ne mano knyga. [...]
Nuotraukoje, kurią matote, skrendantys kirai netikri. Tai šių paukščių siluetų formos lipdukai, užklijuoti ant langų tam, kad kiti sparnuočiai būtų apsaugoti nuo žūties, atsitrenkę į lango stiklą. Susirūpinta ir Lietuvoje Jau rašiau, kad nemažai paukščių žūsta miestuose, kuriuose pristatyta daugiaaukščių stiklinėmis sienomis arba didžiuliais langais, nes nepastebi stiklų ir į juos atsitrenkia. Apie šią [...]
Vilniuje yra ne viena gyventojų bendruomenė, vienijanti tame pačiame rajone gyvenančius žmones. Tačiau apie daugelio egzistavimą vilniečiai nė nenutuokia. Apdainuotoji respublika Turbūt žinomiausia Vilniaus bendruomenė yra Užupis, apie kurią girdėję ne tik vilniečiai, bet ir gyvenantys kituose Lietuvos miestuose. Galbūt Užupio žinomumą lemia užupiečių aktyvumas. Pastarieji per daug nesikuklina. Savo rajoną vadina Užupio respublika, [...]
„Ar jauti, koks Vilniuje užterštas oras? Kaip jis dvokia?“ – kartą netikėtai manęs paklausė kolegė, kuri taip pat, kaip ir aš, į Vilnių atkeliavo iš pamario. „Ne“, – sutrikau. „Keista. Daugelis vilniečių irgi sako, kad to nejaučia, bet aš aiškiai jaučiu skirtumą tarp oro čia ir prie marių“, – atsiduso pašnekovė, pridūrusi, kad galbūt jos [...]
Baroko žmonės. Ar jie buvo kitokie, negu mes? Ar Baroko visuomenę kamavo tokie pat rūpesčiai, klausimai, kaip ir mus? Ar galėčiau užsidaryti vienuolyne ir mirti žemiškajam gyvenimui, atsisakydama visko, kas jame brangiausia? Ką turi jausti žmogus, gyvenantis tuomet, kai siaučia maras, kada nebesistebi, kai gatvėje tau po kojomis krinta ir miršta praeiviai, kai juos peržengi, [...]
Pastarąsias kelias savaites knygynai man buvo tik žvalgybų vieta: užsukdavau, apsižvalgydavau, kokių knygų yra, ir mintyse susidarydavau privalomos įsigyti literatūros sąrašiuką. Jei atvirai, taip elgiuosi jau nebe pirmą žiemą ir to priežastis, žinoma, yra Vilniaus knygų mugė – turbūt vienas iš labiausiai kasmet mano laukiamų kultūros renginių. Žinoma, kasmet kartojasi ta pati istorija: mano pirkinių [...]
Lietuvos blogosferoje vėl rinkimai. Šįkart renkami stilingiausieji tinklaraščiai. Supermaminiai apsibučiavimai? Pasibaigus blogų reklamos savaitei prasidėjo kitas (savi)reklamos projektas „Stylish Blogger Awards“ (lietuviškai – „Stilingojo tinklaraštininko apdovanojimai“), sulaukęs labai prieštaringų vertinimų. Vieni nuoširdžiai džiaugiasi įvardijami kaip stilingieji ir mielai patys skelbia savo mėgiamų tinklaraštininkų top‘us. Į šiuos apdovanojimus įsitraukė net blogosferos grandas stilingasis ir dantingasis [...]
Įsimylėjelių diena kasmet daugybei vienišių tampa skausmingu priminimu, kad antrosios pusės šalia kol kas taip ir nėra. Tad šią dieną parašiau įrašą būtent apie juos, vis dar laukiančius, kol pilve suplazdės drugeliai. Vienišumo tema šiais laikais diskutuojama itin dažnai. Kodėl tiek daug jaunų žmonių yra vieniši neseniai nagrinėjo aagnoushka pseudonimu pasirašiusi autorė Delfi piliečio rubrikoje [...]
Jauni žmonės nėra nepilietiški. Tuo įstikinau savaitgalį, dalyvaudama proteste prieš ACTA sutartį. Neatsimenu, kur perskaičiau mintį, kad jaunimas šiais laikais – nepilietiškas. Neva internete visi drąsiai skelbiasi, kad dalyvaus akcijose, darys pasaulį gražesniu, o kai ateina laikas veikti, jie taip ir nesusirenka. Kai internete buvo paskelbti kvietimai į protestus prieš ACTA (kas ta ACTA yra [...]
“Nesąmones čia rašinėji…”, “Ar bent nutuoki, apie ką šneki?”, “Na ir nusišnekėjai”, – tokių ar panašių komentarų po savo tekstais yra radęs ne vieno blogo autorius. Siuntinėja į kitus blogus Neigiama kritika – reiškinys, su kuriuo susiduria visi blogeriai: nuo grandų iki mažiukų, nuo žmonių, pildančių asmeninius tinklaraščius, iki specializuotų blogų autorių. Paprastai tinklaraštininkai [...]
Kai kas nors pasakoja apie Angliją ir anglus, kaip apie iki skausmo pažįstamus ir net spėjusius pabosti, pasijuntu it balta varna. Aš dar niekada nesu buvusi Anglijoje, nepaisant to, kad šią šalį ne tik spėjo aplankyti, bet ir joje gyveno ar tebegyvena didelė dalis mūsų tautiečių. Pažįstama šalis Turbūt kiekvienas rastumėte giminių, draugų, buvusių [...]
Rinkdama medžiagą straipsniui apie vėdinimo naudą, perskaičiau teiginį, kad miestiečiai net 80 procentų savo laiko praleidžia uždarose patalpose. Todėl juos kamuoja įvairūs negalavimai, be jokios priežasties ima mieguistumas, dingsta darbinga nuotaika. Susimąsčiau, negi išties lauke mes praleidžiame vos 20 procentų savo laiko? Išvada, kurią priėjau, buvo kur kas negailestingesnė. Kai kurie iš mūsų lauke nepraleidžia [...]
Prieš Naujųjų metų šventę norėčiau papasakoti apie grožį. Juk daugumai mūsų per Naujųjų metų sutiktuves norisi atrodyti kuo įspūdingiau. Tačiau aš – ne stilistė ir ne astrologė, tad nepatarinėsiu, kokių spalvų, formų ir tekstūrų drabužius tądien derėtų rinktis ir kokį makiažą pasidaryti. Man norisi papasakoti apie keisčiausias ir turbūt labiausiai šokiruojančias grožio tendencijas, konkrečiai – [...]
Visada maniau, kad ranka rašytas laiškas į tą pačią šalį nukeliauja per vieną-dvi dienas. Tiesą sakant, kažkada, kai dar nebuvo populiarus elektroninis paštas kaip tik taip ir būdavo. Tačiau dabar, jeigu nuspresite ką nors švenčių proga pradžiuginti tikru – ne elektroniu – atviruku ar išsiųsti ranka parašytą laišką, turėtumėte tai padaryti labai iš anksto, kad [...]
Aš esu skolinga… Kelis šimtus litų. Skolinga „Vilniaus energijai“. Tiesa, pateiktas sąskaitas už karštą vandenį ir šilumą sumoku laiku. Tai, kad esu skolininkė, sužinojau gavusi „Vilniaus energijos“ sąskaitą. Pažvelgus į ją akys užkliuvo už pastraipos „Skola už kurą“. „Nieko sau! Kada spėjome prasiskolinti? ir dar daugiau kaip 20 litų“, – šmėstelėjo galvoje. Apačioje smulkiomis raidelėmis [...]
Man patinka socialiai tinklai. Internete kilusios diskusijos žadina žinių troškimą, o taip pat padeda praplėsti pasaulėžiūrį. Akių simbolis? Pasirodžius straipsniui „Būti šventąja„, Saulius B. socialiniame tinklalapyje „Google+“ paklausė, kodėl Šv.Liucijos dieną kepamos šafraninės bandelės su razinomis, vadinamos lussekatt, yra tokios neįprastos „S“ raidės formos? „O tos bandelės susuktos į 8 su tamsiu razinų užpildu [...]
Įkūnyti šventąją nėra paprasta. Ypač jeigu tenka vaikščioti dainuojant su degančių žvakių karūna ant galvos, giedoti giesmes ir dar rankose nešti pilną bandelių su šafranu lėkštę. Kalbu iš patirties. Beveik tobulos Kalėdos Studijų metais man nekartą teko vadinti tikriausiai mylimiausią ir svarbiausią Švedijos šventąją – Liuciją. Kodėl būtent ją? Nes studijavau švedų kalbą, o skandinavistikos studentai bei dėstytojai [...]
Nauji pasisakymai