Prenumerata
Skaitliukai
Archive for the ‘Spaudos ir interneto komentarai’ Category
Žiniasklaidos degradacija: totalitarinės sektos vadovas pristatomas, kaip …mokslininkas
25, Mar 2012Delfio skaitytojams pateikta svarbi dienos aktualija apie pasaulinio masto "mokslininko" vizitą Lietuvoje
Šiandien galiu įvardinti pora tokių konkrečiai: tai gerbiama Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, portalo Delfi vyriausioji redaktorė ir šiek tiek mažiau nusipelniusi Inga Saukienė, to paties portalo socialinės politikos ir sveikatos aktualijų reporterė.
Pasirodo, kad minėtoji autorė, šiaip jau labiau garsėjanti, kaip kovotoja su psichofobija, mokslinio feminizmo, politizuoto homoseksualizmo ir švonderiško socializmo šauklė viešojoje erdvėje, yra dar ir tarptautinių totalitarinių sektų reklamos, užmaskuotos interviu ir straipsnių pavidalu, gamintoja ir skleidėja.
Turiu omenyje šios dienos I.Saukienės straipsnį Delfio portalo garbingiausioje vietoje, pavadintą:
"Kabalistas M.Laitmanas: vienintelė išeitis iš krizes – utopinis lygybės visuomenės modelis"
Jame skaitome Lietuvon atvykusio, suprask, iškilaus išminčiaus ir mokslininko M.Laitmano pristatymą:
"Lietuvoje viešintis filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, žinomas ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius yra įkūręs ir vadovauja Pasaulinei kabalos akademijai bei J. Ašlago kabalos tyrimo institutui, turinčiam filialus daugelyje pasaulio šalių. Kabalos pasekėjai savo pasaulėžiūrą vadina moksline, kuri neturi nieko bendra su religija. Ji orientuota į savistabą, saviugdą ir keitimąsi.
M. Laitmanas parašė daugiau nei 30 knygų, kuriose išsamiai komentuoja autentiškus kabalistinius šaltinius, pritaikydamas juos šiandienai. Jis priklauso Pasaulio išminčių tarybai, kuri jungia mokslininkus ir visuomenės veikėjus, svarstančius šiuolaikinės civilizacijos globalines problemas"
O jau toliau šiam iškiliam "mokslų daktarui, profesoriui, akademikui ir tyrimo instituto vadovui" leidžiama postringauti Delfio skaitytojams apie pasaulio ateitį bei jo išgelbėjimo receptus.
Nepamirštant, žinoma, pareklamuoti siūlomų auklėjimo paslaugų klientų vaikučiams:
"Mes turime ugdymo programą vaikams. Supažindiname juos su žmonijos egoizmo istorija, integraliu požiūriu į pasaulį, žmogaus fiziologija ir psichologija, mokome, kad visi žmogaus aspektai sudaro vieną bendrą organizmą, kuriame visi jo elementai funkcionuoja atskirai, bet yra vieni su kitais susiję. Pagal tą patį principą gyvuoja ir pasaulis. Visos pasaulio tautos, nori to ar ne, yra priklausomos vienos nuo kitų. Todėl reikia žinoti, kaip turėtume sąveikauti tarpusavyje kaip vienas bendras organizmas. Taip pat vaikus supažindiname su visuomenės struktūra, rengiame jiems įvairias ekskursijas – pradedant gamyklomis, baigiant didžiulėmis įmonėmis, kad vaikai pažintų pasaulį, žinotų, iš ko jis susideda. Tai papildomi užsiėmimai šalia įprastų mokymo dalykų.
Tačiau pagrindinė mūsų metodikos dalis – auklėjimas. Užsiėmimų metu vaikai, susėdę ratu, diskutuoja, mokosi palaikyti kitą ar jam prieštarauti. Pavyzdžiui, inscenizuojame teismą, kurio metu aptariamas kažkieno blogas poelgis, vaikai svarsto, kodėl taip nutiko, kaip elgtųsi, jeigu atsidurtų to žmogaus kailyje. Iš esmės mes juos mokome ne diplomatijos, bet pajausti kitą, suvokti, kad jie visi vieni su kitais susiję. Šių pratimų dėka grupėje atsiranda tarpusavio supratimas ir bendrumo jausmas, kuris ir yra svarbiausias tikslas. Būtent šis jausmas įgalina mąstyti kitomis kategorijomis, atsiplėši nuo savojo „aš“ ir pasijusti „mes“ dalimi."
Kitaip sakant, tai yra dar nesutvirtėjusių vaikiškų smegenėlių indoktrinavimo programos, skirtos verbuoti sektai naujus adeptus.
Kas gi yra tas ravas, kaip jis prisistato Izraelyje ar profesorius ir mokslų daktaras, kaip jis tituluojamas kitose šalyse Michael'is Laitman'as ir kame yra tas jo mokymas ir ką bendro jis turi su bent kokiu mokslu?
Michail'as Semionovič'ius Leitman'as (Михаил Семёнович Лейтман) – toks tikrasis šio pono vardas – gimė 1946 m. sovietinėje Baltarusijoje, Vitebske ir beveik iki 30 metų gyveno Sovietų sąjungoje. Deja, šis jo biografijos tarpsnis padengtas paslaptimis ir nėra išsamiau nušviečiamas internete.
Žinoma tik tiek, kad pagal diplomą jis yra kvalifikuotas inžinierius elektrikas, po 7 metų neakivaizdinių studijų 1971 m. baigęs Leningrado elektrotechnikos institutą pagal specialybę "Elektroninės skaičiavimo mašinos".
Ką jis dirbo studijuodamas ir kokiais būdais sugebėjo išvengti tarnybos sovietinėje armijoje, nepranešama.
Gavęs inžinieriaus elektriko diplomą, jis, kaip teigiama, dirbo Krondštato laboratorijoje ir Sevastopolio delfinariume. Akivaizdu, kad darbas nebuvo ypač svarbus ar slaptas, nes jau 1974 m. jam buvo leista pasinaudoti etninės kilmės pagrindu daliai sovietinių piliečių suteikiama privilegija ir išvykti į Izraelį.
Kur 1975 m. jis tapo religingu judėjumi, o 1978 m. autoritetingo kabalisto Barucho Ašlago pasekėju ir mokiniu.
Šiam pasimirus, nusprendė pradėti nuosavą dvasinį biznį ir 1991 m. sukūrė Bnei Baruch neokabalistų sektą, žinomą dar Tarptautinės Kabalos Akademijos pavadinimu, bei taikydamas į anglakalbę auditoriją marketingo sumetimais pasikeitė vardą ir pavardę iš Michail LEitman į Michael LAitman.
Kitas marketinginis M.Laitmano sumąnymas – eksportinio "mokslinės" kabalos varianto, atseit neturinčio nieko bendro su judaizmo religija, sukūrimas. Pačiame Izraelyje tokio įžūlaus pramano jis siūlyti nedrįso, todėl tenykščiams pasekėjams dar ilgai vaidino religingo judaisto-kabalisto vaidmenį ir titulavosi ravu. O užsienyje prisistatydavo mokslininku – ateistu, besišaipančiu iš atsilikusių tikinčiųjų.
Realybėje M.Laitmano kabalizmo versija – tai joks ne mokslas, o parareliginis mokymas, neokabalistinė judaizmo atšaka, turinti daugumą "New Age" pakraipos totalitarinės sektos požymių.
Tam, kad suprasti, kas yra kabala, pakanka pasižiūrėti į bet kokį žodyną: ten kabala aprašoma, kaip religinis-mistinis judaizmo mokymas, pagrįstas žydų religinėmis tradicijomis. Visi kabalistai iki M.Laitmano buvo rabinais, o didžioji kabalizmo knygos Zohar dalis yra žydiškos Toros komentarai ir aiškinimai. Absoliuti dauguma kabalizmo postulatų šiame mokyme priimami iš tikėjimo, jų įrodymai neegzistuoja ir jų negalima patikrinti ekperimentų ar bandymų keliu. To niekaip negalima vadinti mokslu, nes tai yra grynų gryniausias tikėjimas.
Tačiau M.Laitmanas sukūrė "apipjaustytą" Kabalos versija ir savo sektoje pradėjo prekiauti neospiritualizmu, pateikiamu žioplesniems klientams su užklijuota "senobinio mokslo, neturinčio nieko bendro su religija ir judaizmo tradicijomis" etikete.
Religingi žydų kabalistai tik juokiasi iš tokių bandymų paversti Kabala "mokslu" ir perspėja savo tautiečius, kad pono M.Laitmano Kabala tėra pasaulinei rinkai skirta dvasingumo po pigiąja išsiilgusių žioplių atlaisvinimo nuo perteklinių piniginių ženklų mašinėlė. Tskant, tegul parina smegenis ir kerpa lochus užsienyje, bet jūs nesusigundykit…
Posovietiniuose kraštuose, kur M.Laitmanas ir vysto pagrindinę savo veiklą, jo kabalizmo mokyklos yra įtraukiamos į totalitarinių sektų sąrašus, apie jų pavojingumą yra perspėjama visuomenė. Rusijos religijų ir sektų studijų centrų asociacija, kuriai vadovavo žydų kilmės moklininkas Aleksandras Dvorkinas, yra įtraukusi "Laitmano Michailo mokyklą" į destrukcinių totalitarinių sektų gretą.
Žr. nuorodas: Sektainfo.ru Stopsekta.narod.ru
Beje, moteriškai auditorijai, suprantančiai rusų kalbą, rekomenduoju pasižiūrėti 8:39 min. trukmės vaizdo įrašą pagal šią nuorodą. Pamatysite vargšės rusės, kurios vyras susidomėjo destrukciniu M.Laitmano mokymu, pasakojimą, kaip ji neteko vyro, o jų sūnelis – tėvo. Jautresnių sielų moterims geriau nesiklausyti…
Norėčiau atkreipti dėmesį į vieną momentą, kurį kažkodėl nutylėjo ponia Inga Saukienė savo reklaminiame straipsnyje, kuris gali būti svarbus Lietuvos gyventojams, susigundžiusiems tapti pono M.Laitmano mokymo pasekėjais ar ketinantiems leisti į jo auklėjimo kursus savo mažamečius vaikučius -
šio "nereliginio mokslo" adeptams yra griežtai taikoma dešimtinė, t.y. 10% visų gaunamų pajamų perdavimas sektos gurų naudai.
Suteikime žodį pačiam mokslinykui, profesoriui, daktarui ir tyrėjui M.Laitmanui. Tskant, tik naivuolis galėtu tikėtis dalyvauti utopinio pasaulio kūrime pagal mokslinio kabalizmo taisykles nemokamai:
"…kiekvienas, pageidaujantis dvasiškai vystytis, pageidaujantis būti bendros sielos pagerinimo sistemos dalyviu… privalo atskaityti 10% savo pajamų pasaulio ištaisymui. Tai įstatymas, išplaukiantis iš sielos struktūros – pirmąsiais 9 sfirot mes galime ištaisyti patys, o 10-ją sfirą malchut mes turime perduoti ištaisymui – tam skiriama dešimtinė [Jeruzalės] Šventovei, o kol jos nėra – pasaulio pagerinimo metodikai platinti. Jeigui žmogus to nedaro, jis negali pasiekti asmeninio pasitaisymo – nes jo taškas širdyje tai tik pradinis noras, o štai kiti norai, kuriais jis susijungia su kitomis sielomis, sudarydamas bendrą indą tam, kad gauti Šviesą iš Kūrėjo atsivėrimo – jis gali gauti tiktai iš kitų…Spręskite, ar jūs tik patenkinate savo žingeidumą, ar iš tiesų ketinate prisidėti prie asmeninio ir bendro tobulėjimo"
Žinoma, ciniškesniems skaitytojams nenoromis gali kilti klausimas – ar tik kartais nenutiko taip, kad menkutė dalis tų pinigėlių, vargšų žioplių iš viso pasaulio skirtų asmeniniam ir pasaulio gelbėjimui pagal mokslinio kabalizmo programą, visai netyčiomis pateko į vienos populiaraus Lietuvos portalo reporterės kišenę?
Ir gal tai galėtu būti paaiškinimas – kodėl matomiausioje to portalo vietoje skaitytojai išvydo tokį akivaizdžiai reklaminio pobūdžio totalitarinės sektos lyderio ir jo mokymo šlovinimą?
Ryžtingu rankos mostu tenka atmesti tokias įžūlias insinuacijas. To negali būti, nes taip būti negali niekada.
Visi puikiai žinome, jog didžioji Lietuvos žiniasklaida garsėja objektyvumu ir įsigilinimu į aprašomas problemas, o žurnalistai laikomi nepaperkamumo ir atsparumo korupcijai simboliais. Kodėl gi šis atvejis turėtu būti išimtis?
Taigi, reikia ieškoti kitokios priežasties.
Gal tiesiog mielajai Ingai Saukienei padarė įspūdį pono M.Laitmano moksliniai titulai – "filosofijos mokslų daktaras, biokibernetikas, žinomas ontologijos ir pažinimo teorijos profesorius" ir būtent todėl ji nutarė kuo skubiau pristatyti tokio garsaus mokslo vyro mintis Delfio skaitytojams? Juolab, kad jo postringavimai išties primena garsių Lietuvos filosofų, persikvalifikavusių į Europarlamentarus, viešųjų pamąstymų stilistiką.
Deja, po nedidelių interneto tyrimų tenka konstatuoti, kad viešojoje erdvėje nėra jokių įrodymų ar patikimos informacijos, kad ponas M.Laitmanas būtų baigęs bent kokią pasaulietinę mokymo įstaigą nuo tų 1971 m., kuomet po 7 metų varginančių studijų įgijo inžinieriaus elektriko kvalifikaciją Leningrado elektrotechnikos instituto Šaurės-vakarų neakivaizdiniame filiale ar joje bent ką dėstęs.
Visi jo tolimesni mokymaisi susiję su religinio-mistinio kabalos mokymo studijavimu ar savarankiško dvasinio verslo kūrimu ir neturi ničnieko bendro su pasaulietiniais mokslais.
Tas 2004 m. Rusijoje įgytas filosofijos mokslų daktaro diplomas, kurio skanai išdidžiai pakabinti kabalistų saite, bent kartą susidurūsiems su tikrais, valstybės pripažįstamais tos šalies dokumentais, kelia nebent juoką.
Tokie neaiškių visuomeninių organizacijų, oficiozą imituojančiais skambiais užvadinimais, išrašyti diplomai toje šalyje įgijami be ypatingų pastangų ir už ganėtinai prieinamą kainą. Lygiai, kaip ir "profesoriaus atestatai" bei kitokios akademikų regalijos. Žr. straipsnį apie tokius daktarus ir etc.
Bet žinote, kas mane labiausiai pribloškė tame mielosios Ingos Saukienės straipsnyje? Ogi ši profesoriaus, daktaro, akademiko ir dar inžinieriaus elektriko M.Laitmano pateikta informacija:
"Mūsų institutas dirba su UNESCO, Jungtinių tautų organizacija, su daugybe mokymo įstaigų. Štai ir Lietuvoje pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Šiaulių universitetu. Aš tikiuosi, kad jau šiemet mūsų siūloma metodika bus priimta kaip būtina pusiausvyrai visuomenėje įvesti. Kitos išeitis nėra – apie tai kalba tūkstančiai mokslininkų."
Kad ne itin išprususioms žurnalistėms galima užmuilinti akis vizitine kortele, ant kurios prilipdyti "PhD, professor" ir pan. blizgučiai, tai dar pusė bėdos.
Bet kuomet įstaiga, turinti universiteto statusą pasirašo bendradarbiavimo protokolus su tarptautine totalitarine sekta, gan grubiai išoriškai imituojančią kvazimokslinės organizacijos formas – čia, gerbiamieji, jau net nebejuokinga. Čia jau panašiau į akademinę degradacija.
Nors, kiek geriau pagalvojus, neišvengiamo aukštojo mokslo reformavimo perspektyvoje ir universitetų autonomijos kontekste, gal Šiaulių universiteto reorganizavimas į M.Laitmano Šiaulių Kabalos Mokslų Akademija nėra tokia jau prasta idėja? Atidarys ten kabalistinės žurnalistikos fakultetą ir galės rengti kvalifikuotus reporterius didiesiems Lietuvos portalams.
Pasirodo, viskas daug liūdniau, net negu man pradžioje pasirodė. Panašu, kad Šiauliuose jau veikia tos sektos filialas, susisukęs lizdą būtent tenykščiame universitete.
“Profesorius neslėpė, kad pagal šią metodiką ugdomi vaikai pasiekia stulbinančių rezultatų: 13–14 metų paaugliai įstoja į universitetus ir sėkmingai studijuoja.
M. Laitmanas yra parašęs daugiau nei 40 knygų, išverstų į 26 kalbas. Lietuvių kalba išleista profesoriaus knyga „Šiuolaikiniai vaikai. Kaip augti kartu? Integralaus ugdymo metodika“.
Jo sukurta metodika sparčiai populiarėja daugelyje pasaulio šalių.
Profesorius M. Laitmanas į Lietuvą atvyko ne tik skaityti paskaitų, bet ir pasirašyti bendradarbiavimo sutarties dėl integralaus ugdymo plėtojimo su Šiaulių universitetu. Sutarties pasirašymo procedūra iškilmingai atlikta visų susirinkusiųjų akivaizdoje.
M. Laitmano metodika bus taikoma ŠU Socialinių mokslų, Edukologijos bei Socialinės gerovės ir negalės fakultetuose.
„Laukite paskaitų – jas nemokamai skaitysiu ir miesto bendruomenei“,– entuziastingai žadėjo viena iš sutarties pasirašymo iniciatorių ŠU dėstytoja Vida Skačkauskaitė.”
Jėzau, Jėzau, iki ko nusirito mūsų autonominės aukštosios. Net nebežinau, ką ir besakyti.
Nebent kreiptis į studentų, besimokančių ŠU Socialinių mokslų, Edukologijos bei Socialinės gerovės ir negalės fakultetuose tėvelius, kad žinotu, jog jų sūnai ir dukros bus mokomi pagal tarptautinės totalitarinės sektos sukurtas “auklėjimo metodikas”.
Taip pat derėtų informuoti ir atitinkamą Švietimo ir mokslo ministerijos departamentą apie tokias Šiaulių Universiteto “inovacijas” bendradarbiaujant su tarptautinės totalitarinės sektos vadovais ir diegiant į savo programas jų sukurtas vaikų zombinimo metodikas.
—————–
Ką gi, tuomet vaizdelis tampa dar įdomesnis, nes ši energinga veikėja išties yra pelnytai laikoma Šiaulių legenda, sugebančia užvesti, pradėti ir sėkmingai sužlugdyti pačias keisčiausias idėjas.
Panašu, kad dabar ji su būdingu nesveiku entuziazmu užsiėmė totalitarinės kabalizmo sektos interesų stūmimu į savo miesto ir universiteto erdvę.
Ką galiu pasakyti: vargas Šiauliams, vargas Šiaulių Universitetui, vargas visiems šiauliečiams….
——————-
“Kabala – kliedesių rinkinys. Nors kliedesius galima tyrinėti – juk tyrinėja psichoanalitikai pasiguldę damą ant lovos, ką ji sapnuoja, sapnus interpretuoja”, – tiesiai šviesiai rėžia Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, filosofas, profesorius Arvydas Šliogeris, sužinojęs, kad Šiaulių universitetas su kabalos tyrimo institutu pasirašė bendradarbiavimo sutartį.”
Vieno garsiausių Lietuvos filosofų nuomonė vienareikšmė: „Kabala – irgi tokie kliedesiai, sapnai, juos irgi galima tyrinėti. Tai du nesusiję dalykai – kliedesiai ir mokslas apie kliedesius. Tyrinėti galima, nes joje yra visai gražių dalykų – tai yra puiki poezija. Toks dalykas kaip kabalologija – visai įmanomas.
Kodėl dabar tai populiaru? Šarlatanai visada valdė pasaulį – jau tokia žmogaus prigimtis.
O dėl sutarčių… Yra čia daugybė įvairių veiksnių, ne vien grynieji moksliniai, bet ir finansiniai, ir kelionės, ir visokie kitokie dalykai. Jei aš būčiau, pavyzdžiui, rektorius, tikrai pasirašyčiau. Daug tam priežasčių, jau vien tai, kad tai Izraelis, labai svarbu“.
Taigi, kaip matome, rimtiems mokslininkams toks bendradarbiavimas kelia tik pašaipą. Tačiau Šiaulių universiteto mokslinykai nusiteikę rimtai – pats ŠU prorektorius T.Tamošiūnas globoja pseudomokslinius šarlatanus ir jų metodikas:
“…universiteto tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius profesorius Teodoras Tamošiūnas pristatė ARI instituto vadovą, profesorių Michaelį Laitmaną, kaip naujo integruoto ugdymo metodo skleidėją.
Prorektorius T. Tamošiūnas paaiškino, kuo ši profesoriaus M. Laitmano ugdymo sistema yra aktuali Lietuvai: „Pirmiausia, dėl mūsų kultūros ir globalios kultūros santykio – nesupriešinti šias kultūras, o suvienyti, kad jos viena kitą sėkmingai papildytų. Antra, dėl emigracijos iš Lietuvos ir dėl būsimos imigracijos. Mes dabar norime mokytis, perimti šį sudėtingą labai platų, orientuotą į ateitį metodą. Tai mums naujas dalykas, todėl tikimės, kad per artimiausius metus mes daug mokysimės ir įsijungsime į profesoriaus vadovaujamą pasaulinę sistemą kaip lygiateisiai partneriai“.
Nors prorektorius kalbėjo apie bendradarbiavimą ateityje, tačiau pasirodė, kad universitete jau artimiausiu metu bus parengti penki studijų dalykai pagal šią sistemą, Socialinių mokslų fakultete numatoma įsteigti integralaus ugdymo ar integralios visuomenės centrą, atlikti įvairius organizacinius darbus ir skaityti paskaitas miesto visuomenei.
Spaudos konferencijoje taip pristatyta bendradarbiavimo sutartis ir buvo pasirašyta, o iš karto po to profesorius Michaelis Laitmanas universiteto ir miesto bendruomenei dar perskaitė išsamesnę paskaitą „Integralus ugdymas – kodėl?“”
Jau nebežinau – jau verkti, ar dar juoktis iš tų Šiaulių Universiteto pastangų įsidiegti kabalistinę “pasaulinę ugdymo sistemą” ir tapti tarptautinės totalitarinės sektos tinklo dalimi?
Pastebėsiu tik viena: panašu, kad šiuo atveju tik vienas nedidelis miesto laikraštėlis išdrįso bent kiek suabejoti tokių “mokslų” vertingumu ir pasidomėjo tikrų Lietuvos mokslininkų nuomone.
Nei Šiaulių kraštas, nei Delfi.lt to nematė reikalo padaryti – jie tiesiog reklamavo tą tarptautinį šarlataną su prasimanytais moksliniais vardais ir laipsniais, pristatydami jį, kaip kažinkokio rimto mokslo atstovą.
———–
Vienas pažangus vilniškis studentas, perskaitęs šį tekstą ir smagiai pasijuokęs iš provincijos kolegų mokslinės veiklos ypatumų, nuėjo į paskaitas. Ir netikėtai Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakulteto studentų atstovybės skelbimų lentoje išvydo tokį krintantį į akis skelbimą:
Būdamas pastabus ir galvotas, studentas nejučiomis susimąstė apie tai, kad skelbimai šioje lentoje yra mokami ir kainuoja kažkiek pinigų, kaip ir poligrafiniu būdu atspausdintas prašmatnus plakatas, jau nekalbant apie konferencijų salės nuomą Vilniaus centre esančiame viešbutyje. Matyt, tas pasaulio gelbėjimui ir utopinės visuomenės kūrimui skirtos dešimtinės rinkimo verslas Lietuvoje nėra nuostolingas?
Išvada, kurią jis padarė, buvo tokia: “…galimas daiktas, kad ši sekta bandys ar jau bando uzurpuoti [ne tik Šiaulių Universitetą, bet] ir kitas aukštojo mokslo įstaigas, jau dabar kviesdama į paskaitas apie pasaulio santvarką studentus.”
Ką gi, galiu tik pasidžiaugti, kad mūsų studentiškas jaunimas demonstruoja kur kas sveikesnį mąstymą, nei kai kurie garbūs žiniasklaidos atstovai bei ŠU mokslavyriai ir mokslamoteros.
Broliams Vasiliauskams atminti. Jaunystėje iš jų girdėtą dainą atlieka Jurgis Ukrins iš Latvijos
Neseniai visas internetas džiūgavo dalindamasis kažkokios kinoamerikietės, pramokusios kelis lietuviškos dainos posmus, videoklipu. Mano supratimu, čia gerokai didesnio dėmesio vertas įstabus vaizdas:
Muzikantas Jurgis Ukrins iš Latvijos be galo nuoširdžiai dainuoja lietuvių partizanų dainą, kurią jaunystėje išmoko iš Žemaitijos miškuose partizanavusių šešių brolių Vasiliauskų. Visi jie sudėjo galvas už savo Tėvynės laisvę.
Liko tik šis paprastas, jausmingas ir užkabinantis sielos stygas valsas seno latvio lūpose.
Klausydamasis "parūdijusio" Jurgio balso ir šiek tiek "skardinio" gitaros garso pamaniau, kad būtent taip skambėdavo ši daina, atliekama kur nors žeminėje ar prie laužo miške.
Būtų gražu, jei ją įdainuotų ir kokia mūsų grupė ar atlikėjas…
Belieka padėkoti gerbiamam Jurgiui Ukrins už išsaugotą atmintį, už dainą ir autentišką jos atlikimą.
Dainos žodžiai iš Patriotai.lt :
Seniai manęs laukia šaltieji kapai.
Gal švinas ar plienas gyvybę atims,
O motina žemė mane prisiims.
Nematys tavo akys, kai mane užkas,
O tarpe gyvųjų manęs neberas.
Šiauriniai vėjeliai daineles dainuos,
O debesys juodi mane apraudos.
"Iš už jo nugaros išdavikiškai styrojo juodi ir susivėlę vieno egzotiškų kalbų profesoriaus gaurai…." ©
Pastaruoju metu ši valstybė aktyviai užsiima šių vertybių plėtra tuose pasaulio kraštuose, kuriuose valdžia riboja savo žmonių teisę į taikius susirinkimus bei laisvę viešai reikšti savo nuomonę.
Vardan demokratijos ir laisvės įsigalėjimo palaikomos ir remiamos antiautoritarinės "Arabų pavasario" revoliucijos, vardan jų kovoja ir žūsta NATO kariai Irake bei Afganistane.
Parodoksalu, bet pasirodo, jog būtent toje senų demokratinių tradicijų šalyje lizdą yra susisukę pikčiausi demokratijos ir žmogaus teisių bei laisvių priešai, kurie dieną ir naktį svajoja uždrausti žmonėms kitose šalyse naudotis demokratijos suteikiamomis teisėmis bei laisvėmis.
Savo valstybėje – JAV jie to padaryti kol kas dar neįstengia, o dėl viešosios opinijos šiek tiek ir prisibijo garsiai reikšti savo totalitarinius kėslus.
Užtat aktyviai bando atsigroti kitur – ten, kur demokratinės tradicijos dar silpnos, o valdžios atstovai ne visuomet supranta, kaip derėtų principingai reaguoti į visokių totalitarinį mąstymą atstovaujančių prašalaičių antidemokratinius išpuolius.
Vos užvakar mūsų spaudoje nuskambėjo žinia, kad Vašingtone gyvenanti kažkokia Olga Zabludoff, prisistatanti, kaip litvakų palikuonė, pradėjo rinkti parašus po peticija, kuria raginama uždrausti kasmetes tautiškai nusiteikusio jaunimo eitynes Kovo 11-ąją.
Rašoma, kad ją jau pasirašė 250 žmonių.
Tiems, kas visgi nesuprato, kodėl aš rūpinuosi amerikonų reikalais ir kažkokių tenykščių eitynių leidimais bei draudimais, paaiškinsiu: kaip kvailai tai nenuskambėtų, bet ta amerikonka nori uždrausti eitynes ne kažkur Vašingtono DC ar kitoje JAV vietoje, bet ….mūsų suverenios valstybės sostinėje Vilniuje!
Neįtikėtina, bet būtent tokį reikalavimą ji atsiuntė Lietuvos ambasadoriaus JAV pareigas užimančiam Seimo narės prof. A.M.Pavilionienės atžalai Žygimantui Pavilioniui.
Ką ir kodėl Lietuvos piliečiams nori uždrausti totalitarinio mąstymo atstovė iš tolimosios Amerikos?
Kaip žinia, šiais metais Vilniaus savivaldybė yra davusi leidimą Lietuvių tautiniam centrui ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungai rengti šventinį tautinio jaunimo paradą kovo 11 d.
Eitynių tema bus Tėvynė. Dalyviai žygiuos Gedimino prospektu nuo Katedros iki Lukiškių aikštės. Leidimas duotas jose dalyvauti iki 2 tūkst. žmonių.
Ir LTC ir LTJS yra legaliai veikiančios ir Lietuvos įstatymus gerbiančios bei griežtai jų besilaikančios organizacijos, dedančios daug pastangų, kad išmokyti tautinį jaunimą įsprausti savo jaunatvišką maksimalizmą į teisės aktais apbrėžtas ribas.
Būtent jų ir kitų subrendusių patriotų dėka ir pastangomis Kovo 11-os eitynės nuo 2009 m. pavirto nuostabia Nepriklausomybės atgavimo šventimo forma, kurioje kartu dalyvauja visų amžiaus grupių bei lyčių lietuviai ir jiems prijaučiantys.
Tačiau Amerikos totalitaristė jas apibūdina taip:
"Šios dvi neofašistinės organizacijos yra pagarsėjusios viešu ekstremaliu antizemitizmu", – teigia antidemokratinės peticijos autorė ir retoriškai klausia:"Kokią žinią skelbia neonacių žygis pagrindine Europos Sąjungos, NATO ir ESBO narės sostinės gatve, teisėtai vyksiantis jos Nepriklausomybės dieną?"
Taip pat Olga Zabludoff teigia, kad pernykščių eitynių metu parado dalyviai demonstravo fašistų simbolius ir skandavo nacių šūkius, nukreiptus prieš tautines mažumas, o po jų ant vienintelės Vilniuje veikiančios sinagogos atsirado užrašas "Juden raus" (vok. "Žydai lauk").
Įdomus dalykas yra tai, kad visi šie ponios O.Zabludoff teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės.
Nei LTC, nei LTJS pagal jokius visuotinai pripažintus kriterijus negali būti priskirtos prie neofašistinių organizacijų, jos nėra padariusios jokių "viešo ekstremalaus antisemizmo" pareiškimų ar veiksmų, tautinių jėgų eitynės nėra joks "neonacių žygis", o jų metu tikrai nėra demonstruojami fašistų simboliai bei skanduojami "nacistiniai šūkiai, nukreipti pieš tautines mažumas".
Ir beveik sienos spalvos užrašas "Juden raus" ant Choralinės sinagogos, liudininkų teigimu, atsirado gerokai anksčiau, nei 2011 m. Kovo 11 d., tik kažkodėl nebuvo uždažytas pakankamai ilgą laiko tarpą.
Kitaip sakant, bandydama pagrįsti savo akiplėšišką ir žmogaus teisėms prieštaraujantį reikalavimą apriboti Lietuvos piliečiams teisę taikiai švęsti valstybinę šventę, ponia iš Amerikos tiesiog … įžūliai meluoja į akis!
Verta įsidėmėti šią totalitarinio mąstymo atstovų antilietuviškos bei antidemokratinės pakraipos veiklai būdingą aplinkybę!
"Prašau kaip įmanoma greičiau užtikrinti, kad leidimai eitynėms būtų atšaukti. Prašau uždrausti neonacių paradus gražiose didingos sostinės gatvėse",
- primygtinai iš suverenios Lietuvos ambasadoriaus reikalauja O.Zabludoff ir jos totalitarinio mąstymo bendrai.
Rašoma, jog kviesdama žmones pasirašyti po peticija, ši ponia ragina užkirsti kelią gėdai, kad nebūtų išniekintas Nepriklausomybės dienos orumas.
Ten pat O.Zabludoff bando postringauti, kad Kovo 11-oji yra tarptautiniu mastu pripažinta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, kuri iki šiol įkvepia visas tautas, siekiančias laisvės nuo priespaudos ir kitų valstybių dominavimo.
Labai keista, bet panašu, kad rašydama visus tuos blėnis ir bandydama gėdinti Lietuvą Amerikos totalitaristė pamiršo paminėti, kokio pobūdžio legalūs vieši renginiai vyksta jos pačios šalyje bei kokia simbolika juose demonstruojama ir kokie šūkiai skamba.
Ką gi, man nesunku – aš priminsiu didžiąjai gėdintojai iš užjūrio, kas dedasi jos panosėje ir į ką ji nemato reikalo kreipti nei menkiausio dėmesio ir dėl ko peticijų nerašo.
Štai legaliai USA veikiančio Nacionalsocialistų judėjimo viešų renginių Amerikos miestuose vaizdeliai.
Kaip matome, šių renginių net neįmanoma palyginti su Kovo 11-os eitynėmis Vilniuje. Nes juose išties yra viešumoje naudojama nacistinė simbolika, kurios nei su žiburiu neatrasi pas mus.
Įdomu, kodėl ponia Olga Zabludoff negula kryžiumi tam, kad užkirsti kelią gėdai ir apsaugoti Amerikos orumą?
O štai keletas filmuotų videovaizdelių, duodančių aiškų supratimą, kad tarp Lietuvos tautinio jaunimo šventės ir ponos Olgos Zabludoff panosėje realiai veikiančių ir jos kažkodėl toleruojamų Amerikos neonacių eisenų bei mitingų nėra ničnieko bendro.
A. Reklaminis Amerikos neonacistų klipas, kviečiantis šalininkus dalyvauti marše į Vašingtoną. Trukmė 1:44 min.
B. Trumpas TV reportažas apie Amerikos neonacistų eiseną. Trukmė 0:57 min.
C. Trumpas TV reportažas apie Amerikos neonacistų eiseną prieš nelegalią imigraciją. Trukmė 1:23 min.
D. Amerikos neonacistų viešo renginio fragmentai. Trukmė 9 min.
Atvirai sakant, man susiklosto įspūdis, kad tokie amerikoniški renginukai labai jau primena persirengėlių šou ar komedijines parodijas. Bet svarbu ne tai.
Šiuos vaizdelius ponia Olga Zabludoff gali matyti pro savo namų langus ir dėl jų jai netenka įjungti lakios vaizduotės, kaip dėl patriotų eitynių tolimąjame Vilniuje. Yra ir nacistinė simbolika, ir nacionalsocialistinė partija, ir rasistiniai bei antisemitiniai lozungai – visa tai, ko Vilniuje LTC ir LTJS organizuojamose renginiuose nėra ir niekada nebuvo.
Bet kažkodėl jai nekyla abejonių, kad šalis, kurioje visa tai vyksta, t.y. Jungtinės Amerikos Valstijos, gali būti laikoma tarptautiniu mastu pripažintu Demokratijos ir Žmogaus teisių švyturiu, kuris iki šiol įkvepia visas tautas, siekiančias laisvės nuo priespaudos ir kitų valstybių dominavimo?
Kodėl ta miela ponia nesukurpia Peticijos Prezidentui B.Obamai ir JAV Kongresui su reikalavimais apkarpyti žodžio ir susirinkimų laisvę Amerikos piliečiams?
Manau, vien tarp Lietuvos liberalų bei apsišaukėlių "žmogaus teisių stebėtojų" jai pavyktu surinkti nemažą kiekį parašų su garsiomis pavardėmis.
Tai kaip čia dabar gaunasi, ponai mielieji? Nejaugi amerikietiški demokratijos bei žodžio laisvės standartai nebėra pavyzdys visam likusiam pasauliui?
Negi mums siūloma naudotis ne pirmarūšiais amerikietiškos demokratijos ir žmogaus teisių gerbimo pavyzdžiais, bet kažkokiomis kontrafaktinėmis "export only" totalitarizmu atsiduodančiomis versijomis?
————-
Tiek to, poniai Olgai bei jos antidemokratinei akcijai ir taip skyriau daug daugiau dėmesio, nei ji verta.
Tačiau man įdomu – kodėl šis užjūrio totalitaristės išpuolis prieš žmogaus teises Lietuvoje susilaukė vos ne pritariančio dėmesio kai kuriose mūsų spaudos priemonėse? Kodėl nėra aiškiai įvardinamas tų melu ir prasimanymais grįstų absurdų dėl kovo 11-os renginio bei jį organizuojančių legalių asociacijų apibūdinimų šmeižikiškas pobūdis?
Kodėl nematau spaudoje klausimo Lietuvos ambasadoriui Ž.Pavilioniui – kada pagaliau jis sukvies spaudos konferenciją, kurios metu iškilmingai suplėšys tą antilietuvišką peticiją ir skutelius išmes į šiukšliadėžę, oficialiai pakomentuodamas, kad Lietuva yra suvereni ir demokratinė valstybė, kurioje piliečiai turi neatimamas Konstitucijos garantuojamas teises ir laisves.
Ir kad jokie amerikoniškų totalitaristų sektos paskviliai to nepakeis, nes Lietuva siekia įgyvendinti būtent aukščiausius amerikietiškus demokratijos ir žodžio laisvės standartus.
Reikia ponams žmogaus teisių priešams užjuryje ir čia, Lietuvoje, pasakyti tiesiai šviesiai: mes gyvename laisvoje valstybėje, kurią, kaip sakoma mūsų Konstitucijoje, prieš daugelį amžių sukūrė Lietuvių Tauta, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius.
Kasmet Kovo 11-ą Lietuvos piliečiai švenčia Nepriklausomybę bei Laisvę, kuriuos prieš dvidešimt du metus jie apgynė būtent nuo tokių totalitaristinio mąstymo žodžio laisvės priešų, kaip ponia Olga ir jos bendrai. Todėl mes patys nuspręsime, kaip laisvos šalies laisvi piliečiai turėtų švęsti džiaugsmingą Laisvės dieną.
O piktų šunelių amsėjimas, žalų karvučių baubimas ir perekšlių kudakavimas, kaip žinia, į dangų neina….
Komentuoti postą galima čia arba Blogeris Zeppelinus Facebooke bei G+.
Dėkoju tiems, kas nusprendžia pasidalinti/pašarinti mano tekstus.
“Aš išdulkinau Katią – be ypatingo, beje, malonumo, nes darbuotoja procese buvo nuobodi, kaip visas jūsų nykus gestapas..” – taip jam nutikusį ir viešumon patekusį nuotykį su žurnaliste Katia “Mumu” Gerasimova kadaise komentavo Rusijos liberalų TV žvaigždė Viktoras Šenderovičius
Turiu omenyje tai, ką išdarinėja mūsų taip vadinami žurnalistai, kiek suprantu, organizavę masinį 44 pagyvenusių Seimo narių suviliojimą nebrangiai įsivertinusios šviesiaplaukės mergužėlės grožybėmis.
Ir kruopščiai dokumentavę – nufilmavę bei įrašę kiekvieną tai iškart dvi seniausias profesijas sugebančiai suderinti „žurnalistei“ į ausį seniokų kuždamą žodį.
Kame ten kriminalas, suprasti sunku, nes labai jau panašu, kad ne S.Stoma savo iniciatyva siūlė vargšei bedarbei merginai iškeisti jos nekaltybę į ne ilgesnį, nei metai, Seimo nario padėjėjos kontraktą, bet patį į tą lovą visom keturioms besiveržianti „žurnalistė“ pradėjo kibinti ir kalbinti seimūną dėl galimybės užimti tą vietą.
Pastarasis tą pokalbį, kiek suprantu, tik palaikė ir nenorėdamas prarasti, tskant, jau rankomis apčiuopiamo moteriško gėrio, tiesiog neatėmė pašnekovės puoselėjamų vilčių.
Jei buvo taip, tuomet visos tos skambios antraštės iš esmės klaidina skaitytojus, o pats įvykis pakvimpa gaiviu šviežių fekalijų kvapu.
Kuomet nuo profesionalios provokatorės su psichologės diplomu grožybių apsalusio pagyvenusio vyriškio intymios sapalionės yra viešinamos ir komentuojamos spaudoje bei TV kanaluose – vaizdelis, žinoma, ganėtinai komiškas, ką ir besakyti.
Bet proto nepametusiems žmonėms noro juoktis kažkodėl nekyla.
Na, įsivaizduokite, kad kokie nors „žurnalistai“ įtaisė Prezidentūros tualete videokamerą ir po to transliuoja per visokias kakadu kadrus su atitinkamais komentarais bei garso efektais – tai čia atvejis panašus.
Beje, dar pamenu, kad kai kurie žurnalistai labai piktinosi ir stebėjosi, kai jiems oficialiai buvo uždraustas filmavimas Seimo tualete. Dabar berods, suprantu, kodėl.
Galų gale, Stoma, kaip Stoma – jo atžvilgiu buvo apsiribota jo seilėjimosi papus išvertusios, dvigubai už jį jaunesnės blondinės akivaizdoje paviešinimu ir komentavimu. Būtų komiškas ir graudus neadekvačiai besielgiančio senstelėjusio lovelaso vaizdelis, jei nežinotume, kad tai šlykščios provokacijos auka.
Bet mes gi nežinome – kokių dar vaizdelių prifilmavo tie seniausios profesijos atstovai su likusiais pagyvenusiais 43 Seimo nariais, naiviai užkibusiais ant nuogos manekenės nuotraukas kaip savo jiems siuntinėjančios ir pasimatymus jiems siūlančios Facebooko „draugės“?
Gal ten yra ir tokių vaizdelių, kuriems ir kadrai iš Prezidentūros tualeto neprilygtu ir kuriuos galima rodyti tik po 23.00 valandos su ženklu N-21? Ar po neįvykusio Stomos sekso skandalo nelaukia žiūrovų ir mūsų Seimo nauji sekso siurprizai?
Visai dėl to nenustebčiau.
Mūsų TV laidų rengėjai garsėja pomėgiais kopijuoti visokias rusiškas ar vakarietiškas laidas bei organizuojamų skandalų scenarijus.
Reikia priminti, kad maždaug prieš metus Rusijoje prieš nesisteminės opozicijos veikėjus buvo įvykdyta analogiško scenarijaus provokacija, žinoma, kaip Mumugeitas.
Lietuviškoje spaudoje jis buvo minimas, bet gana lakoniškai ir nušviečiamas visai kitokiu kampu, su jaučiama užuojauta provokacijos aukoms: Mumugeitas arba medaus spastai
Nesunkaus elgesio „žurnalistė“, garsėjanti pravarde Mumu, užplūdusios meilės ir susižavėjimo prisipažinimais bei grožybių demonstravimais paeiliui įsiviliojo į butą su įrengtomis vaizdo kameromis kelis pagyvenusius opozicijos „medveputo“ režimui veikėjus, kur jie ir buvo nufilmuoti pačiose intymiausiose situacijose.
Kad būtų juokingiau, „žurnalistės Rūtos“ kolegė Mumu įkalbėdavo partnerius lytinio akto metu užsimaukšlinti vieną ir tą pačią skrybėlę – taigi, visuose kadruose ji figūruoja, kaip tagas.
Vėliau kadrai, kuriuose nufilmuoti opozicionieriai liberalai, neobolševikai bei nacionalistai – Limonovas, Jašinas, Potkinas-Belovas, Fišmanas ir pats įžymusis žurnalistas-satyrikas Šenderovičius buvo sumontuoti į „linksmą“ klipuką su ganėtinai atvirais vaizdais, kuris ir buvo paleistas į Interneto platybes bei dalinai pademonstruotas per TV.
Tą 5 minučių klipą galima pasižiūrėti čia: Atsargiai! N-18 vaizdai!.
Rekomenduoju tiems, kas mėgsta kakadu laidas ir panašią lengvą pornografiją ir nori sužinoti, ko galima tikėtis netolimoje ateityje.
Kyla klausimas, o kada gi ir mūsų kakadu mėgėjai turės progą išvysti Lietuvos Seimo narius bei aukštus politikus tokiame klipe?
Ar išvysime – net nebeklausiu, po pastarųjų įvykių tai jau kaip ir savaime aišku.
—–
P.S. Tiems skaitytojams, kuriems dėl amžiaus apribojimų dar negalima žiūrėti rusiško Mumugeito vaizdo klipo, kaip paguodos kompensaciją siūlau pasiklausyti būtent tokiai auditorijai adresuojamos lietuviško gip-gopo atlikėjų dainos Ji lindo lindo – ji po manim palindo!
Vadinsis ji Užkalnio 5 ir konkretus jos formatas dar tvyro ūkuose. Žinoma tik tiek, kad Užkalnio ten bus daug – visomis prasmėmis…
Kadangi gerbiamas Andrius nėra svetimas Lietuvos internautų bei tinklaraštininkų bendruomenei, leidau sau jo Facebooko komentaruose palikti porą palinkėjimų iš žiūrovo pozicijos.
Atvirai sakant, menkas iš manęs lietuviškų pokalbio laidų žiūrovas, nors šiaip diskusijų žanras man patinka.
Tačiau gaišti ir taip neilgo gyvenimo laiką tam, kad spoksoti, ką eteryje išdarinėja tų laidų vedėjai lietuviškose televizijose – nematau jokio reikalo.
Paprastai tai būna elementoriškai nuobodu, o gan dažnai – ir nemalonu žiūrėti.
Bet gal ši BTV laida taps išimtimi?
Visgi A.Užkalnis ilgus metus gyveno už Lietuvos ribų ir neturėjo persismelkti lietuviškų televizijų madomis?
Vienžo, nutariau pakartoti savo palinkėjimus šiek tiek išplėstame pavidale.
A) Sodinti laidos dalyvius prie stalo ir koncentruoti vaizdą ties viršutine kūno puse
Nieko keistesnio, nei lietuviškose televizijose įsivyravusi mada sutupdyti laidos dalyvius ant aukštų baro taburečių ar sugrūsti juos į gilius fotelius, net įsivaizduoti sunku.
Na, nebent susodinimą į vieną eilę ant suolelio ar sofkutės – kaip vištas ant laktos.
Juk baro kėdės tam ir buvo sugalvotos, kad lankytojams nekiltų pagunda užsisėdėti – išgėrei savo gėralą ar du ir čiuožk nesimuistęs, atlaisvink vietą kitam ištroškusiam.
Stebėti, kaip gerai įmitę vidutinio amžiaus vyrai hemorojaus iškankinto veido išraiška bando visą laidą nusėdėti ant tų taburečių viena sėdmenų puse nėra ypač smagu.
Kitas kraštutinumas – gilūs minkšti krėslai ir sofkutės, kuriose netyčiomis atsilošęs dalyvis paskęsta ir iš kurių geriausias vaizdas atsiveria į jo kojas, batus bei kojines.
Dar pusė bėdos, jei pokalbyje dalyvauja kokia sijonuota Zvonkė, Bonkė ar šiaip ilgakojė Olialia pupytė, bet jeigu tai garbanotų blauzdų ir trumpų kojinių bei dar striukesnių kelnių savininkas? Jokio džiaugsmo iš tokių vaizdelių….
Išvis, maniera rodyti nepatogiai sėdinčius pokalbių laidos dalyvius visu ūgiu blaško žiūrovų dėmesį, koncentruojant jį ties juokingomis, nevykusiomis ar seksualiomis aprangos bei išvaizdos detalėmis.
B) Laidos vedėjas privalo laikytis distancijos kviestinių svečių atžvilgiu ir reikalauti iš jų to paties
Vienas iš nemaloniausių lietuviškų pokalbių laidų vedėjų įprotis – perdėtas familiarumas bei panibratstva su kviestiniais laidos svečiais.
Suprantu, kad kiekvienam norisi šiek tiek susireikšminti bei visai Lietuvai parodyti, kad esi artimas politinio, šou verslo ar sportinio Olimpo viršūnėms, bet TV ekrane žiūrėti į tą visuotinį tujinimasį ir vestuvių užstalės stiliaus bendravimą yra koktu.
Juk dažniausiai dalyvauja priešingų pozicijų atstovai ir žiūrovų džiaugsmui juos pataršyti turintis vedėjas, bet kai mes matome tą familiarų bičiukų pokalbio stilių, net ir kvailiausiam realybės šou fanui darosi aišku, kad šie žmogeliai tik vaidina kažkokius ginčus ir debatus, o vedėjas tik apsimeta, kad uždavinėja jiems nepatogius klausimus. O realybėje tai yra viena kompanija, draugiškai tvarkanti savo reikaliukus ir kartas nuo karto pavaidinanti spektaklį „tiems durneliams prie televizorių“.
Tai jeigu vaidinate, mielieji, tai būkite malonūs daryti tai kokybiškai.
Ir netgi jei pasikvietėte į laidą seną vaikystės bičą, su kuriuo kadaise lakstėte be kelnių, vienais pampersais, prašome ekrane elgtis ir kreiptis taip, lyg pirmą kartą gyvenime jį sutikote. Juk vedėjas atstovauja žiūrovus ir kalbasi lyg ir jų vardu, o pastariesiems svečias nėra artimai žinomas. Iš vedėjo ir jo kviestinės svečios bendravimo stiliaus ekrane visiškai nepageidauju sužinoti – miegojo jie kartu ar dar tik ketina.
Beje, tas pats galioja ir laidose dalyvaujantiems skirtingas partijas atstovaujantiems politikams.
Suprantu, kad bendras darbas nedideliame Seimo kolektyve suartina, bet kai oficialiai nesutaikomi opozicionieriai ekrane broliškai tujinasi, „jonauja – petrauja“ bei laido savos chebros juokelius su kokiu kritikuojamu ministru ar valdančios daugumos lyderiu, žiūrovo atmintyje užsifiksuoja tik viena mintis: „oba na – taigi tie ideologiškai nesutaikomi politikieriai – viena šutvė“.
O tai jau graužia žmonių pasitikėjimo mūsų demokratine politine sistema pamatus….
Vienžo, pageidaučiau, kad rimtose pokalbių laidose būtų griežtai laikomasi principo: visi dalyviai ir vedėjai pagarbiai kreipiasi vieni į kitus „Jūs“ bei principingai nedemonstruoja asmeninio artimumo, netgi jei tokio esama ar būta. Išimtis galima nebent pokalbyje dalyvaujant vienos šeimos nariams, bet tokios laidos, matyt aš ir taip nežiūrėčiau….
C) Laidos paskirtis – parodyti žiūrovams, ką įdomaus ar vertingo gali pateikti svečias, o ne jo fone pademonstruoti neapsakomą vedėjo išmintingumą, iškalbą, begalinį žinojimą ar kitokį pranašumą
Daugelį mano stebėtų pokalbių laidų lietuviškose televizijose būtų galima apibūdinti, kaip „Vedėjo Povo šou“.
Dažniausiai vedėjas tampa ir pagrindiniu pokalbio ar net politinių debatų dalyviu, visais įmanomais būdais besistengiantis užgožti kitus dalyvius bei eilinį kartą „visai Lietuvai“ parodyti savo tariamą išmintį, iškalbą, begalinį žinojimą, etc.
Tam tarnauja ir sofistiškai susukti „ar jūs nustojote gerti konjaką rytais?/ar jūs nebemušate savo žmonos ir vaikų?“ tipo sudėtiniai klausimai ir panašaus lygmens pašnekovui „nuleisti“ skirta retorika.
Tokie dalykai greit nusibosta ir pradeda varginti. Juk galima suformuluoti paprastą klausimą ir neleisti dalyviui nuo jo išsisukti ir nenaudojant apgailėtinos sofistikos bei neprimetant jam jo neišsakytų teiginių.
Bet, deja, tokia nuostata nėra ypač populiari lietuviškose TV.
Ir šiaip, norint sudaryti sąlygas atsiskleisti pokalbio dalyviui, vedėjui dažniau verta užimti „kvailelio“ ar tiksliau „nežiniuko“ poziciją, bet daugumos lietuviškų laidų vedėjai geriau leis nepadorų žodį sau ant pasturgalio ištatuiruoti, nei taip pasielgs…
Vienžo, belieka tikėtis, kad gerbiamas A.Užkalnis aktyviai reikšis ir poviškas plunksnas kedens spaudoje ir internetuose, o jo vedamoje laidoje visgi tai darys jos dalyviai bei svečiai
D) Reguliuoti laidos dalyvių aprangos kodą
Atrodytu, elementaru, bet toks jausmas, kad daugelio lietuviškų pokalbių laidų rengėjų to nedaro.
Rezultate ekrane galima išvysti keistus vaizdus, kai prie vieno stalo debatuoja veikėjas, pasirėdęs smokingu su varlyte, o jam oponuoja žmogysta prasegtais iki gauruotos bambos havajietiškais marškiniais bei atkištomis žiūrovų panosėn pliažinėmis šlepetėmis su iš jų styrančiais kojų nagais, retkarčiais dar įsiterpiant kiliminio rašto turkiško megztinio ir baltų kojinių savininkui.
Pridėjus prie tokių vaizdelių dar poną Užkalnį jau tradiciniais prasagstytais languotais marškiniais po oficialiu švarku gali susidaryti visai nepakeliamas kognityvinis disonansas.
Visgi, tokius dalykus, kurie nulemia estetinę vaizdo kokybę žiūrovo ekrane tikrai galima iš anksto sureguliuoti. Jeigu jau su šlipsais, tai visi su šlipsais, jeigu smart casual ir gauruotos krūtinės ar pliažinė apranga, tai tebūnie pas visus…
———————————–
Tai kol kas tiek tų draugiškų pastebėjimų bei pageidavimų naujai iškeptam lietuviškos TV pokalbių laidos vedėjui Andriui Užkalniui.
Palinkėsiu jam ko geriausios kloties naujoje veikloje ir prižadu pasižiūrėti bent pirmas dvi-tris laidas…
O toliau – kaip Dievas duos.
„Įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ji ir ant altoriaus pridergs“ Lietuvių tautos išmintisDar XIX a. išpopuliarėjo teorija, kurioje teigiama, jog žmonės ir beždžionės kilo iš bendro protėvio. Net ir didžiausiam skeptikui nesunku tuo pa…
NK95 aktyvistė Aušra Pažėraitė moko katalikų vyskupus, kaip derėtų laikytis jų tikėjimo dvasios
21, Apr 2011Sekančioje serijoje M.Murza-Gervaldas aiškins žydams, kaip teisingai suprasti Talmudo tiesas…Beklaidžiodamas po internetus pamatau visokiausių keistenybių.Pavyzdžiui, vakarykščiame Delfyje aptikau miela dviejų viešųjų intelektualų p…
Visgi nutariau prisijungti prie popistų lyderio Rokiškio inicijuotos tinklaraštininkų tarpusavio reklamos savaitės akcijos. Žvelgiant į lietuviškos tinklaraštijos horizontus, nenoromis lygini ją su anglakalbe ar rusakalbe blogosfera – ir,…
Visgi tie nenuoramos politizuoti blogeriai prikuria problemų ir savo taikesniems kolegoms.Užsikepė kažkada Liutaurui Ulevičiui Seimo rūmuose apsilankyti. Vietoje to, kad kaip padorus eilinis pilietis imtu ir užsirašytu į nemokamą ekskursiją…
Mūsuose jau tapo įprasta pavydėti kaimynams estams jų pasiekimų euro įsivedimo ir šalies įvaizdžio kūrimo srityse. Deja, reikia pripažinti, kad jų pasiekimai tolerancijos diegimo srityje irgi gerokai viršija mūsiškius. Neseniai nuolatinė rusakalbio estiško Delfi autorė, Marina Filatova, žinoma kovotoja už rusų kalbos grynumą ir homoseksualistinio išdidumo paradų plėtros entuziastė papasakojo skaitytojams apie siaubingos ksenofobinės netolerancijos [...]
Mūsų Tėvynės ore tvyro kažkas skatinančio žmones rašyti. Pastebimas įdomus fenomenas – žmogelis, ramiai triūsęs kokioje šalyje santechniku, parazitų naikintoju ar gatvės klounu, atvykęs į Lietuvą staiga išvirsta į rašytoją, žurnalistą ar net į Žymų Publicistą ir Aborigenų Gyvenimo būdo tyrinėtoją bei Vertintoją. Visuomet atsiranda koks nors leidinys ar TV laida, kuri suteikia jam tribūną [...]
Danų kiaulės, vokiečių pupos. Kalti – lietuviai?
20, Dec 2009Mano trys centai į Remigijaus Šimašiaus ir Valentino Mitės diskusiją Neseniai LJ kolega maumaz užvedė ant įdomaus ir, tam tikra prasme – labai būdingo straipsnio, nagrinėjančio lietuvių santykį su tragiškais mūsų istorijos įvykiais iš ganėtinai savotiškos ir diskutuotinos pozicijos: Valentinas Mitė “Žydų žudynės Lietuvoje: kiaulidės ir Holokaustas” Tarp žiniasklaidos metrų ir garbių publicistų yra priimta [...]
Nauji pasisakymai