Prenumerata
Skaitliukai
Archive for the ‘Recenzijos’ Category
Leonidas Andrejevas yra neišverčiamas į lietuvių kalbą ir jokie pseudo titrai, skirti netyčia į Rusdramį užklydusiam litovcui, čia nepagelbės. Jo kūryba visada prislėgia monolitu, taip ir regiu didžiulę simbolizmo uolą, sistemiškai ir nuosekliai traiškančią menką žmogeliūkštį.
Maloniai dalinuosi į mano elpašto dėžę šį nuostabų rytą įkritusiu pranešimu spaudai. Judėjimas Šarlatanai skelbia savo MANIFESTĄ!
- In: Melpomene.lt|Recenzijos
- Tags: Čiurlionis, manifestas, Oskaras Koršunovas, Šarlatanai
Didysis lietuviško teatro Hakeris
16, Jan 2012Aš, beveik nuoširdžiai, buvau sau ir dar keliems labai gerbiamiems žmonėms pasižadėjusi daugiau niekada neberašyti apie tą įstaigą – taip vadinamą Jaunimo teatrą. Na, bet žinot, kaip būna – ima ir vėl pačios kojos nuneša, nes, tipo reikia būti kontekste, sekti procesus ir t.t. Tfu! Nors ir žinau, kad spardyti ir spjaudytis ant lavonų yra labai neelegantiška, ką jau ten, nepadoru – bet gal aš paskutinį kartą!?
Pasislėpkime nuo švenčių teatre
5, Jan 2012Kas dėl “Feel Linkų” – manau, gerklingoji Nina Simone liko patenkinta, nuo savo personalinio debesėlio veizėdama į šią, dviejų liepsnojančių steet dance atlikėjų, interpretaciją jos dieviškojo Feelings (1976) tema. Kaip gera, kad aistros ir kūrybinio parako neišeikvotus klodus galima aptikti tokioje netikėtoje terpėje kaip lietuviški gatvės šokiai
Didžioji Išvarymo paslaptis
23, Dec 2011Jei reikėtų paprastai ir aiškiai apibrėžti spektaklio žanrą, leisčiau sau konstatuoti, kad režisierius Oskaras Koršunovas sukūrė vieną sekmingiausią per visą lietuviško teatro istoriją miuziklą apie budulius. Labai smagų, linksmutį, uždegantį ir net neprailgstantį. Tu tikriausiai žinai, kad rusai turi tokį labai tikslų žodį – bыdlo… Mūsiškis – buduliai, būtų sušvelnintas šio termino variantas.
Lietuva – ašara Atviro rato akivare
5, Dec 2011Teatras Atviras ratas yra tai, ką dar spėjome išsiugdyti iki Nuskriaustųjų kartos antplūdžio. Unikalus, režisieriaus Aido Giniočio su didžiule meile ir atsakomybe išugdytas, paruoštas, išpuoselėtas ir lyg akies vyzdys saugomas jaunų, profesionalių teatro kūrėjų branduolys. Ir „Lietaus žemė“ – taip ilgai, su tikru gero teatro troškuliu laukta Atviro rato premjera.
Būk pasveikinta, nuskriaustoji karta
2, Dec 2011Nuo šiolei ir, nežinau, gal ir labai ilgai, Melpomenė ieškos ir šlovins tik jauną teatrą. Tikrai nuoširdžiai turiu prisipažinti – esu beveik nužudyta to solidžiojo, rimtojo, pavargusio ir išsisėmusio lietuviško teatro. Tai ir pagalvojau – o gal gi tikroji gyvojo teatro versmė slypi jaunystėje, drąsoje ir entuziazme, kuriuo, manau, pasižymi dauguma šiuo metu rinkoje alkūnėmis besigrumdančių nepriklausomų, jaunų trupių?
Aktorius niekada nemiršta
29, Nov 2011Taip pasakė aktorius Rimgaudas Karvelis, vakar pristatydamas savo naujausią kūdikį – dokumentinio filmo „Valstybinio jaunimo teatro metraštis“ antrąją dalį, aprėpusią 1975 – 1985 metus. Aktoriau žodžiai ir filmas – lyg išplėšti iš širdies, gluminantys savo paprastumu, tiesa ir tikrumu. Visu tuo kas prarasta, nesugrąžinamai prarasta čia ir dabar, mūsų chaotiškame laike.
Šitoj šaly nėra šiuolaikinės dramaturgijos
25, Nov 2011Tokia būtų mano asmeninė išvada, pasimėgavus šią savaitę Nacionaliniame dramos teatre vykusiu nacionalinės dramaturgijos festivaliu „Versmė“. Nėra, nebuvo jau dvidešimt metų ir nebus dar ateinančius kelis dešimtmečius – galima rėkti visa gerkle, išėjus po eilinio naujos lietuviškos pjesės skaitymo, Gedimino prospekte.
Visuomenė – utėlė ant teatrinio herojaus kūno
17, Nov 2011Aš niekada nebuvau utopijų gerbėja ir aš nesuprantu, kodėl į šiuolaikinę sceną perkelta net tokio krištolinio grožio sklidina Henriko Ibseno drama pastarajame maestro režisieriaus Jono Vaitkaus pastatyme virto tiesiog marazmatine utopija bei alogišku, ištęstu ir sekliu parateatriniu opusu, skirtu suerzinti, iššaukti reakciją, pritraukti dėmesį, pakutenti ekshibicionistinį teatrališkumo nervą ar tiesiog „įpūsti deguonies“.
Teatras tęsiasi
8, Nov 2011Įvardinus šias esmines, net keturiomis Auksinės kaukės nominacijomis pagerbto spektaklio idėjines dominantes, būtų galima pereiti prie puikaus Marinos Golub sukurto vaidmens analizės. Arba galima truputi pasigilinti į patį Auksinės kaukės Lietuvoje fenomeną. Jau trečius metus Lietuvos elitinę publiką džiuginantis projektas šiais metais išsiskiria ypatingu kuklumu – Vilniuje pristatomas tik vienas Auksinės kaukės spektaklis.
Užspringus Jaunimo teatru
21, Oct 2011Senas, net 2007 metų spektaklis, gal jau ir nudrožtas, ir pabiręs, ir nebeaišku kodėl ir vardan ko repertuare laikomas. Bet kas gi čia galva ar protu bando Jaunimo teatrą, jo repertuarinę politiką perprasti, nepažinus šis teatras, oj nepažini, neįžvelgiama ir logikos dėsniams nepasiduodanti ta jaunimkė.
Apokalipsės pardavėjai
11, Oct 2011O čia jau norisi pasakyti stop! Aš galiu daug ką suvirškinti, ir sąmokslo teorijas, ir psichoanalizę, ir sceninę prievartą bei prievartos išspaudas vizualinėj reklamoj. Bet tokios sušvinkusios, daugkartinio naudojimo idėjos nenorėčiau priimti už tikrą pinigą.
Sirenos: daug klyksmo dėl nieko?
9, Oct 2011Spalio mėnesį nusprendusi ieškoti gyvo teatro privalėjau užsukti į Sirenas. Šis vienintelis lietuviškas tarptautinis teatro festivalis metai iš metų man yra tapęs lyg kokiu atgaivos šaltiniu, tikra teatro gyvybingumo ir skalsumo versme. Tiek gero teatro pamatyta, tiek gero tūso būta per ankstesnes Sirenas…
Prisipažinsiu, senokai nebuvau taip sutrikusi – tokio analizei, refleksijai, apmąstymams nepasiduodančio spektaklio seniai neteko matyti. Pirmą veiksmą prasikankinau apnikta klausimų – o kodėl ši medžiaga? Juk turi būti kažkoks paaiškinimas kodėl pasirinkta prieš beveik 50 metų Deilo Vasermano rašyta pjesė pagal to paties pavadinimo Keno Kezio romaną? Negi tikrai vertėjo atsidurti tarp tų 150 kasmetinių pasaulinių „Skrydžių virš gegutės lizdo“ premjerinių pastatymų, tik tam, kad ir Lietuvoje turėtume savą, nors ir rymeikinę interpretaciją?
Diagnozė: užkutenta vaikišku teatru
28, Sep 2011Deja, bet man ypač dažnai tenka susidurti su taip vadinamu šiuolaikiniu Lietuvos teatru kuriančiu vaikams. Ta prasme, jei Melpomenei reikia rinktis tarp savaitgalinio bimbsojimo lovoje iki kiek norisi, ir žvalaus straksėjimo link kokios vaikučių kultūrinius poreikius tenkinančios įstaigos, visada tenka straksėti… Rugsėjo mėnesio derlius – spektakliai: „Lai lai lai“, „Kampavoris“, „Gandro dovana“ ir „Bitė Maja“ [...]
- In: Melpomene.lt|Recenzijos|Vaikai
- Tags: Bitė Maja, Gandro dovana, Kampavoris, Lai lai lai
Stebuklo belaukiant
27, Sep 2011Reikia pripažinti, kad labiausiai premjerine OKT „Miranda“ pasimėgavau dar iki prasidedant spektakliui. Ko vertas vien rudeninis kelias į dievų apleistąją Teatro areną – paupiu, prieš srovę, lyg kitu miestu žingsniuotum. O tada vėl gi – lietuviški paparacai prie vartų į Areną – ir oriai savo fasadinę pusę pro juos pranešantis lietuviškas bomondas. Šypsenos, glėbesčiavimaisi, sveikinimaisi, [...]
Butaforiniu falu žiūrovui į akį
20, Sep 2011Foto Martynas Sirusas Komedija nėra mano mylimiausias žanras, te atleidžia sesutė Talija :* bet įsipareigojimus reikia vykdyti, tad vedina nenugalimo noro rašyti atpėdinau į Vilniaus mažąjį teatrą slėpiningojo „Amfitriono“ pasižiūrėti. Ir kaip pasigailėjau tą vakarą viena į šią teatro šventovę užsukusi, juk spektaklis, įrėmintas ilgu pradžios etiudu su dviem smagiai butaforiniais pimpalais mostaguojančiais Olimpo dievais [...]
Apie mūsų teatro deives ir demonus
16, Sep 2011Šis įrašas turėjo būti skirtas naujausiai Nacionalinio dramos teatro premjerai „Fundamentalistai“. Būtent į juos vedina nenugalimo noro rašyti atkaukšėjau aš vieną iš gražių rugsėjo vakarų. Ne viena buvau, tad gal mūsų aistringos diskusijos po spektaklio išprovokavo dar karštesnius vertinimus ir visus po to sekusius įvykius vertinant dj gerbiamo Nacionalinio naujojo sezono atsivėrimo konvulsijas? Nes ten [...]
Andrius Užkalnis ir prijaukintoji Anglija
9, Dec 2010Taigi, praėjo kažkiek laiko ir dabar jau visa recenzija apie naują Andriaus Užkalnio knygą prieinama viešai, be jokio ten slaptažodžio – prašom skaityt ir komentuot. Gavosi kažkaip kvailas dalykas – norėjau parodyti ją knygos autoriui, kitur neskelbdamas, tai uždėjau slaptažodį (yra čia tokių navarotų), bet paaiškėjo, kad kaip ir visvien pasiskelbia kažkaip. Tik slaptažodžio prašo. [...]
- In: Recenzijos|Rokiskis.popo.lt
- Tags: Andrius Užkalnis, Belenkas, nesąmonės, recenzijos
Šis įrašas reikalauja slaptažodžio. Norėdami jį peržiūrėti, įrašykite slaptažodį žemiau: Slaptažodis: Share/Bookmark Tags: Andrius Užkalnis, anglija, Belenkas, emigracija, emigrantai, knygos, recenzijos Straipsnis Apsaugotas: Neprijaukintasis Užkalnis apie prijaukintąją Angliją iš Rokiškis, kur paskelbtas 2010/12/02.
Nauji pasisakymai