Blogorama.lt

Vadinsis ji Užkalnio 5 ir konkretus jos formatas dar tvyro ūkuose. Žinoma tik tiek, kad Užkalnio ten bus daug – visomis prasmėmis…

Kadangi gerbiamas Andrius nėra svetimas Lietuvos internautų bei tinklaraštininkų bendruomenei, leidau sau jo Facebooko komentaruose palikti porą palinkėjimų iš žiūrovo pozicijos.

Atvirai sakant, menkas iš manęs lietuviškų pokalbio laidų žiūrovas, nors šiaip diskusijų žanras man patinka.

Tačiau gaišti ir taip neilgo gyvenimo laiką tam, kad spoksoti, ką eteryje išdarinėja tų laidų vedėjai lietuviškose televizijose – nematau jokio reikalo.

Paprastai tai būna elementoriškai nuobodu, o gan dažnai – ir nemalonu žiūrėti.

Bet gal ši BTV laida taps išimtimi?

Visgi A.Užkalnis ilgus metus gyveno už Lietuvos ribų ir neturėjo persismelkti lietuviškų televizijų madomis?

Vienžo, nutariau pakartoti savo palinkėjimus šiek tiek išplėstame pavidale.

A) Sodinti laidos dalyvius prie stalo ir koncentruoti vaizdą ties viršutine kūno puse

Nieko keistesnio, nei lietuviškose televizijose įsivyravusi mada sutupdyti laidos dalyvius ant aukštų baro taburečių ar sugrūsti juos į gilius fotelius, net įsivaizduoti sunku.

Na, nebent susodinimą į vieną eilę ant suolelio ar sofkutės – kaip vištas ant laktos.

Juk baro kėdės tam ir buvo sugalvotos, kad lankytojams nekiltų pagunda užsisėdėti – išgėrei savo gėralą ar du ir čiuožk nesimuistęs, atlaisvink vietą kitam ištroškusiam.

Stebėti, kaip gerai įmitę vidutinio amžiaus vyrai hemorojaus iškankinto veido išraiška bando visą laidą nusėdėti ant tų taburečių viena sėdmenų puse nėra ypač smagu.

Kitas kraštutinumas – gilūs minkšti krėslai ir sofkutės, kuriose netyčiomis atsilošęs dalyvis paskęsta ir iš kurių geriausias vaizdas atsiveria į jo kojas, batus bei kojines.

Dar pusė bėdos, jei pokalbyje dalyvauja kokia sijonuota Zvonkė, Bonkė ar šiaip ilgakojė Olialia pupytė, bet jeigu tai garbanotų blauzdų ir trumpų kojinių bei dar striukesnių kelnių savininkas? Jokio džiaugsmo iš tokių vaizdelių….

Išvis, maniera rodyti nepatogiai sėdinčius pokalbių laidos dalyvius visu ūgiu blaško žiūrovų dėmesį, koncentruojant jį ties juokingomis, nevykusiomis ar seksualiomis aprangos bei išvaizdos detalėmis.

B) Laidos vedėjas privalo laikytis distancijos kviestinių svečių atžvilgiu ir reikalauti iš jų to paties

Vienas iš nemaloniausių lietuviškų pokalbių laidų vedėjų įprotis – perdėtas familiarumas bei panibratstva su kviestiniais laidos svečiais.

Suprantu, kad kiekvienam norisi šiek tiek susireikšminti bei visai Lietuvai parodyti, kad esi artimas politinio, šou verslo ar sportinio Olimpo viršūnėms, bet TV ekrane žiūrėti į tą visuotinį tujinimasį ir vestuvių užstalės stiliaus bendravimą yra koktu.

Juk dažniausiai dalyvauja priešingų pozicijų atstovai ir žiūrovų džiaugsmui juos pataršyti turintis vedėjas, bet kai mes matome tą familiarų bičiukų pokalbio stilių, net ir kvailiausiam realybės šou fanui darosi aišku, kad šie žmogeliai tik vaidina kažkokius ginčus ir debatus, o vedėjas tik apsimeta, kad uždavinėja jiems nepatogius klausimus. O realybėje tai yra viena kompanija, draugiškai tvarkanti savo reikaliukus ir kartas nuo karto pavaidinanti spektaklį „tiems durneliams prie televizorių“.

Tai jeigu vaidinate, mielieji, tai būkite malonūs daryti tai kokybiškai.

Ir netgi jei pasikvietėte į laidą seną vaikystės bičą, su kuriuo kadaise lakstėte be kelnių, vienais pampersais, prašome ekrane elgtis ir kreiptis taip, lyg pirmą kartą gyvenime jį sutikote. Juk vedėjas atstovauja žiūrovus ir kalbasi lyg ir jų vardu, o pastariesiems svečias nėra artimai žinomas. Iš vedėjo ir jo kviestinės svečios bendravimo stiliaus ekrane visiškai nepageidauju sužinoti – miegojo jie kartu ar dar tik ketina.

Beje, tas pats galioja ir laidose dalyvaujantiems skirtingas partijas atstovaujantiems politikams.

Suprantu, kad bendras darbas nedideliame Seimo kolektyve suartina, bet kai oficialiai nesutaikomi opozicionieriai ekrane broliškai tujinasi, „jonauja – petrauja“ bei laido savos chebros juokelius su kokiu kritikuojamu ministru ar valdančios daugumos lyderiu, žiūrovo atmintyje užsifiksuoja tik viena mintis: „oba na – taigi tie ideologiškai nesutaikomi politikieriai – viena šutvė“.

O tai jau graužia žmonių pasitikėjimo mūsų demokratine politine sistema pamatus….

Vienžo, pageidaučiau, kad rimtose pokalbių laidose būtų griežtai laikomasi principo: visi dalyviai ir vedėjai pagarbiai kreipiasi vieni į kitus „Jūs“ bei principingai nedemonstruoja asmeninio artimumo, netgi jei tokio esama ar būta. Išimtis galima nebent pokalbyje dalyvaujant vienos šeimos nariams, bet tokios laidos, matyt aš ir taip nežiūrėčiau….

C) Laidos paskirtis – parodyti žiūrovams, ką įdomaus ar vertingo gali pateikti svečias, o ne jo fone pademonstruoti neapsakomą vedėjo išmintingumą, iškalbą, begalinį žinojimą ar kitokį pranašumą

Daugelį mano stebėtų pokalbių laidų lietuviškose televizijose būtų galima apibūdinti, kaip „Vedėjo Povo šou“.

Dažniausiai vedėjas tampa ir pagrindiniu pokalbio ar net politinių debatų dalyviu, visais įmanomais būdais besistengiantis užgožti kitus dalyvius bei eilinį kartą „visai Lietuvai“ parodyti savo tariamą išmintį, iškalbą, begalinį žinojimą, etc.

Tam tarnauja ir sofistiškai susukti „ar jūs nustojote gerti konjaką rytais?/ar jūs nebemušate savo žmonos ir vaikų?“ tipo sudėtiniai klausimai ir panašaus lygmens pašnekovui „nuleisti“ skirta retorika.

Tokie dalykai greit nusibosta ir pradeda varginti. Juk galima suformuluoti paprastą klausimą ir neleisti dalyviui nuo jo išsisukti ir nenaudojant apgailėtinos sofistikos bei neprimetant jam jo neišsakytų teiginių.

Bet, deja, tokia nuostata nėra ypač populiari lietuviškose TV.

Ir šiaip, norint sudaryti sąlygas atsiskleisti pokalbio dalyviui, vedėjui dažniau verta užimti „kvailelio“ ar tiksliau „nežiniuko“ poziciją, bet daugumos lietuviškų laidų vedėjai geriau leis nepadorų žodį sau ant pasturgalio ištatuiruoti, nei taip pasielgs…

Vienžo, belieka tikėtis, kad gerbiamas A.Užkalnis aktyviai reikšis ir poviškas plunksnas kedens spaudoje ir internetuose, o jo vedamoje laidoje visgi tai darys jos dalyviai bei svečiai

D) Reguliuoti laidos dalyvių aprangos kodą

Atrodytu, elementaru, bet toks jausmas, kad daugelio lietuviškų pokalbių laidų rengėjų to nedaro.

Rezultate ekrane galima išvysti keistus vaizdus, kai prie vieno stalo debatuoja veikėjas, pasirėdęs smokingu su varlyte, o jam oponuoja žmogysta prasegtais iki gauruotos bambos havajietiškais marškiniais bei atkištomis žiūrovų panosėn pliažinėmis šlepetėmis su iš jų styrančiais kojų nagais, retkarčiais dar įsiterpiant kiliminio rašto turkiško megztinio ir baltų kojinių savininkui.

Pridėjus prie tokių vaizdelių dar poną Užkalnį jau tradiciniais prasagstytais languotais marškiniais po oficialiu švarku gali susidaryti visai nepakeliamas kognityvinis disonansas.

Visgi, tokius dalykus, kurie nulemia estetinę vaizdo kokybę žiūrovo ekrane tikrai galima iš anksto sureguliuoti. Jeigu jau su šlipsais, tai visi su šlipsais, jeigu smart casual ir gauruotos krūtinės ar pliažinė apranga, tai tebūnie pas visus…

———————————–

Tai kol kas tiek tų draugiškų pastebėjimų bei pageidavimų naujai iškeptam lietuviškos TV pokalbių laidos vedėjui Andriui Užkalniui.

Palinkėsiu jam ko geriausios kloties naujoje veikloje ir prižadu pasižiūrėti bent pirmas dvi-tris laidas…

O toliau – kaip Dievas duos.