Blogorama.lt » Kritika

E-knyga 0.1 – dar ne tai, ko reikia

vienastoks — Mon, 08 Mar 2010 19:31:49 +0000

(aplaza70 nuotrauka)

Perskaičiau daugiau kaip šimtą skaitmeninių knygų ir supratau, kad dabartinis jų pavidalas, tiek pačių knygų, tiek ir jų skaityklių, dar yra labai „žalias“. Tai neišsklaido mano entuziazmo skaityti jas ar tikėjimo, kad ateityje skaitmeninis formatas bus pagrindinis visos teksto informacijos nešėjas, tačiau šiandien dar yra labai daug liūdnų dalykų.

Sparta. Popierius yra daug spartesnis už skaitmeną. Keista, bet taip yra. Galiu suprasti, kad santykinai lėtas ekrano „perpiešimas“ elektroninio rašalo skaityklėse stabdo navigaciją po knygos skyrius ir puslapius, bet negaliu suprasti, kodėl Adobe Digital Editions kompiuteryje ar Stanza, eReader, Kobo ir Kindle telefone yra tokios pat lėtapėdės. Kiek procesoriaus pastangų reikia atversti kitą puslapį? Kodėl taip ilgai kraunamas naujas knygos skyrius? Ar būtina kiekvieną kartą „permaketuoti“ knygą, įjungiant skaityklės programą ar paverčiant vaizdą skaityti horizontaliai?

Navigacija. Skirtingos skaityklės turi skirtingas navigacijos priemones, bet visos jos „nevež“. Vienos neleidžia peržiūrėti skyrių sąrašo, neišmetusios lauk iš skaitomo puslapio, kitos kiekvieno skyriaus puslapius skaičiuoja atskirai (kiek kartų skaitant vieną knygą galima pradėti nuo pirmo puslapio?), trečios knygą suskaido į kintamas dalis, nieko bendro neturinčias su autoriaus sukurtais skirsniais. Tiesiogiai peršokti nuo vienos skaitomos knygos prie kitos negali, prieš tai negrįžęs į pagrindinį meniu.

Viršeliai ir tipografija. Galiu suprasti, kad piratinių knygelių išvaizda yra tragiška, galiu pateisinti kuklų Gutenbergo projekto knygų dizainą, bet kai įsigyji komercinį e-tekstą iš leidyklos su prastai nuskenuotu viršeliu ir siaubingu knygos šriftu, tai norisi verkti. Kodėl, po galais, iliustracijas galima matyti kompiuteryje, bet ne skaityklėje (tegu ir nespalvotas) ar telefone?

Paraštės. Popierinės knygos turi paraštes pastaboms, skaitmeninės turi jas irgi turėti. Formatas yra labai dėkingas rašyti pastabas ir dalintis jomis internete. Jei skaitau „Pasaulio finansų istoriją“, tai labai norėčiau pamatyti, ką pasižymėjo ankstesni jos skaitytojai (žinoma, jei jie sutinka dalintis savo pastabomis). Išties, dalinimasis anotacijomis būtų vienas didžiausių skaitmeninių knygų privalumų. Aš, pavyzdžiui, rašyčiau juokingas.

Vertė. Leidykla Macmillan ketina prekiauti „skaitmeninėmis knygomis kietais viršeliais“. Proto bokštai. Pasak jų, kai kurie žmonės norės mokėti už tą patį tekstinį failą daugiau, jei jiems pasakysi, kad jis turi įsivaizduojamą kietą viršelį. Tai gal geriau sukurti anotacijų sistemą ir pridėti knygoms realios vertės?

Dizainas. Dizainas plačiąja prasme. Jis yra nykus. Stanza ir eReader turi gal tuziną įvairių fonų tekstui: įprastą baltą „popierių“, papiruso, pergamento, drobės, marmuro, metalo ir žvaigždėtos nakties imitaciją. Aš nejuokauju. Kažkas pagalvojo, kad tai yra labai svarbu – svarbiau už padorią navigaciją ir iliustracijas knygose. Duokite kam nors paskaityti „Altorių šešėlį“ šlifuoto metalo fone ir turėsite e-knygų priešą visam gyvenimui.

Suprantu, kad popierinių knygų skaitymo imitacija atrodė logiškas skaitmeninių jų atitikmenų kūrimo sprendimas, bet nieko jis neapgavo. Kas mėgsta uostyti spaustuvės dažus (jie nekenkia smegenims?), tas ekrano neuostys, tad gal vertėjo iš karto skaitmenines knygas daryti kitokias? Be puslapio vertimo imitacijos ir užlenktų puslapių kampų, tačiau su fantastiška paieška, pastabomis, socialiniu skaitytojų tinklu (tos pačios knygos skaitytojus, manau, sieja stipresni saitai, nei atsitiktinius el. pašto kontaktus Buzz sraute), gyvais meniu pačioje knygoje ir kitomis gėrybėmis, kurias suteikia interaktyvi būsena?

Dabar man atrodo, kad pastangos ekrane atkurti popieriaus baltumą, paviršiaus šiurkštumą ir tą magišką puslapio vertimo jausmą yra bergždžios. Elektroninė skaityklė turi pamojuoti ranka popierinei knygai ir ištekėti už kompiuterio. Belaidis ir/arba 3G ryšys, didelė sparta, dailus dizainas, universalūs formatai (knygos, žurnalai, laikraščiai, bukletai, animuotos interaktyvios istorijos, komiksai, netgi žaidimai – viskas turi tilpti) ir gyvos sąsajos yra daug svarbiau. HP planšetė ir Apple iPad eina teisinga kryptimi, bet abu daiktai kol kas yra tik pažadas. Bet geriau rinktis pažadą, o ne paiką bandymą imituoti tai, ko imitacija nepralenksi.

Lietuviškos bilietų pardavimo sistemos

Karolis Pocius — Fri, 05 Mar 2010 07:00:37 +0000

Konversija.lt įraše sukritikavau dvi didžiausias bilietų pardavimo sistemas Lietuvoje BILIETAI LT ir TIKETA. Pagrinde už tai, kad dviese dalinasi rinką, dėl to yra užmigusios ant laurų ir nė nemano keistis.

Gal sudomins?

Apie “apšepusius pagiringus stribus”

Artūras Račas — Wed, 10 Feb 2010 16:29:59 +0000

… Tik dabar perskaičiau V.Vasiliausko komentarą “Vilko bilieto pardavėjai“…

Priešingai nei V.Vasiliauskas, neturiu galutinės nuomonės apie tai, kas nutiko Kaune, nors sutikčiau, kad prokuratūra visoje šioje istorijoje nepasirodė iš pačios geriausios pusės.

E.Kūris, po jo vadovaujamo Konstitucinio teismo šou per R.Pakso apkaltą taip pat nėra mano mylimiausias herojus – mano supratimu, jis ne tik politizavo šią instituciją, bet ir prikūrė ilgalaikių problemų – pats liūdniausias pavyzdys yra KT paaiškinimai dėl pilietybės, skirti vienam žmogui, o šiandien galiojantys visiems.

Nepaisant to, V.Vasiliauskas, piktindamasis E.Kūrio pasisakymais LRT laidoje “Teisė žinoti”, nusileidžia žemiau nei E.Kūris, jei pastarasis tikrai sakė, kad S.Stoma neturi teisės kritikuoti prokuratūros.

Vadinti skirtingą ir net labai nepatinkančią nuomonę išsakantį asmenį ”piktu žmogučiu, kuris be grimo galėtų vaidinti apšepusį pagiringą stribą” ar ”nelabai nusisekusiu sūnumi”, mano giliu supratimu yra žemiau bet kokios kritikos.

Vartojant tokius išsireiškimus, diskusija nebevyksta ir argumentų niekas nebegirdi.

O kokia tada prasmė iš viso ką nors rašyti?

Ir kai pagalvoji, gerai, kad šiandien ne 1946-ieji…

Žurnalai.lt

Karolis Pocius — Mon, 04 Jan 2010 19:45:37 +0000

Šiandien gavau pakvietimą išbandyti žurnalai.lt, užsiprenumeruojant vieno leidinio elektroninę versiją metams. Skaitmeniniai žurnalai Lietuvoje nėra naujiena. Ne taip seniai per blogosferą nuvilnijo įrašai apie zine.lt, kurių domenas šiandien jau parduodamas, iš ko sprendžiu, kad projektui kaput.

Žurnalai.lt nuo zine.lt skiriasi tuo, kad patys nekuria skaitmeninio turinio, bet parduoda popierinių žurnalų elektronines kopijas. Apie tokį verslo modelį mano nuomonė sutampa su kolegos Originalo, tad šiame įraše norėčiau panagrinėti patį projekto įgyvendinimą.

Projektas vis dar žymimas kaip BETA, tačiau turbūt kiekvienas šiandien supranta, kad Google sugebėjo šią žymę padaryt visiškai beverte ir jei jau projektas viešai prieinamas, būk malonus ir pateik gerą produktą. Vadovaudamasis šia nuostata, norėčiau pažerti projektui truputį kritikos.

Pradėkim nuo to, kad nors logotipe žurnalai.lt rašoma su ž, apsilankę www.žurnalai.lt projekto nepasieksite. Tiesa, domenai žurnalai.lt ir zurnalai.lt registruoti to paties asmens, tad greičiausiai ateityje tai bus ištaisyta.

Žurnalų pasirinkimas kol kas taip pat gan menkas. Nors iš tiesų, Lietuvoje žurnalų rinka turbūt nėra itin didelė, nepaisant to, kad visokius žurnaliūkščius leidžia kas tik nori.

Registruojantis reikia du kartus įvesti el.pašto adresą, o tai, man asmeniškai, yra vienas labiausiai nervinančių dalykų. Be to, kiekvieną žingsnį reikia patvirtinti įvedant captcha kodą. Suprantu kam to reikia registruojantis, bet kaip dėl žurnalo prenumeratos? Rodos ilginant prenumeratos procesą, bandoma priversti vartotoją apsigalvoti ir išvis nieko nebeprenumeruot.

Užsiregistravus ir užsiprenumeravus žurnalą, galima atsisiųsti jo EXE arba ZIP kopiją. Pastaroji yra suarchyvuota EXE kopija, tad kam to išvis reikia, man nesuprantama.

Nors sisteminiuose reikalavimuose nurodoma, kad reikia Windows OS, žurnalas gan neblogai vartosi ir Linux’e su Wine. Vistik naudojama Adobe Flash technologija, kuri veikia visose platformose. Vienas dalykas, kuris man asmeniškai neveikė, tai pilno ekrano režimas — bandant jį įjungti nulūždavo Wine. Taip pat kiek nervino, kad galimi 3 priartinimo (ang. zoom) variantai — 100%, 150%, ir 200%. Tai tikrai nepalengvina skaitymo.

Na ir galiausiai, „Apie zurnalai.lt“ puslapyje rašoma „Informacija ruošiama“. Tai gal visai to puslapio nereikia, kol informacijos neturit?

Pliusas žurnalai.lt už tai, kad net ir užsiprenumeravus žurnalą 2010 metams (aš pasirinkau Computer Active), galima matyti 2009 metų leidimus. Antras pliusas ar tiesiog gera savybė yra archyvavimas — skirtingai, nei turint popierinį žurnalą, skaitmeninės versijos nepamesi. Nors iš kitos pusės, tai vargu ar norėsis skaityti metų senumo kompiuterines naujienas.

Taigi, nors ir esu dėkingas už dovaną bei linkiu projektui kuo šviesiausios ateities, realiai tokios ateities jiems neprognozuočiau ir manau, kad pradžiai bent jau reiktų padirbėti prie esamų „kliurkų“.

Beje, jei norite, galite parsisiųsti nemokamą žurnalo „Keturi ratai“ kopiją ir išbandyti sistemą patys.