Žemiau – klipas turintis aukščiausią “Likeability” indeksą.

Kaip tik į akis pakliuvo du straipsniai, kuriuos verta perskaityti interneto planuotojams:

• apie tai, kodėl parodymai ir paspaudimai yra pasenęs matavimo būdas;
• apie tai, kad online video planavime pereinama prie GRP ir reach.

Zenith JAV sujungė TV ir online video planavimą į vieną krūvą. Nebėra tik TV planuotojo ir tik interneto planuotojo. Metas paradigmos pasikeitimui ir Baltijos šalyse.

“The Brandgym Blog” apžvelgia kai kurias “Tesco” rinkodaros klaidas, tad siūlau paskaityti.

Kadangi TNS šio kanalo auditoriją stebi tik nuo naujųjų metų, turime tik savaitės duomenis. Tačiau pirmieji skaičiai jau kaitina TV optimizavimo specialistų agentūrose kraują – NTV Mir tenkanti auditorijos dalis lenkia LR TV, TV6, TV1 ir yra visai greta BTV, PBK. Kažkas gaus mažiau reklamos užsakovų pinigų-ų-ų…

Tiesa, NTV Mir, įdomu, per savaitę pasiekia pasiekia dvigubai  mažesnį procentą Lietuvos gyventojų, nei, sakykime, Lietuvos Rytas. Vadinasi, turi gana lojalių žiūrovų ratą, o kiti beveik neužsuka.

Jeigu TNS dar pasikrapštytų duobėje “Kiti kanalai”, kokių skeletų dar rastų? National Geographic didesnį už LTV?

Grafike – auditorijos dalys.

Susidaro įspūdis, kad didysis kritimas baigėsi – pastaruosius pusantrų metų skaitytojų skaičius yra plato būsenoje. Beje, būtų įdomu palyginti pastarųjų metų spaudos skaitymo ir interneto skvarbos priklausomybę. Gal prisotinimas internetu pasiekė tą ribą, kad tie, kurie geba gyventi be popieriaus, jau taip ir gyvena, o visi kiti naudoja kelis šaltinius?

MH bloge matysite ir žurnalų skaičius.

Visus topus galite pasižiūrėti čia. O dabar siūlau saldųjį “Oreo” klipą, kuris kai kam sukelia ašaras:

“Dansu Dansu” jau yra beveik pensinio amžiaus. Kai šis tinklaraštis pasitrauks career-break’ui, ką lietuviško jis galės paskaityti sėdėdamas mažytėje interneto kavinėje triukšmingoje Bogotos gatvėje arba wireless hot spot’e Chang Mai hostelyje?

Universalistinių (nuo reklamos pavyzdžių iki rinkodaros klausimų) tinklaraščių nežinau. Visi daugiausiai koncentruojasi į tam tikrą marketingo sferą. Toliau – sąrašas, kuriuos turiu “Google Reader’yje” arba šiaip užsuku.

http://www.apiereklama.lt/ Vienas seniausių, pradėtas rašyti dar 2006 metais, tinklaraščių nuo birželio yra nebeatnaujinamas. Kažkada rašęs apie bendrai interneto reikalus, pastaruoju metu daugiausiai dėmesio skyrė savo, t.y. “Adnet” reikalams.

http://www.marketer.lt/ Berods startavęs 2007 ar 2008 metais, internetinės rinkodaros tinklaraštis pastaraisiais mėnesiais yra minimaliai aktyvus.

http://www.konversija.lt/ Klaipėdiečių e-komercijos specialistų rašytas blogas, kuris pagrindinį dėmesį skyrė usability ir pan., reikalams, nuo gegužės nebeatnaujinamas.

http://powiuke.wordpress.com/ Beveik internetinio gyvenimo būdo ir pirkimo internetu recenzijų žurnalas. Pavyzdžiui, “Bilietai” vs. “Tiketa” palyginimas, “CityLife” grupinio pirkimo portalo rezencija ir t.t. Atnaujinamas, verta skaityti.

http://seku.lt/ KItas įdomus projektas, fiksuojantis lietuviško interneto projektus ir procesus. Kažkodėl man primena ankstyvąjį apiereklamą.lt laikotarpį minus “Gemius” duomenys. Atnaujinamas.

http://uagadugu.lt/ Kai A. Prancūzevičius iškeliavo į LNK, šis legendinis blogas atsidūrė anabiozės būsenoje. Gaila, bet galima ir suprasti – viskam laiko nerasi.

http://idebesis.bridge2cloud.lt/ “Blue Bridge” ir nepriklausomų tinklaraštininkų bendras projektas apie “cloud computing”. Retkarčiais jie užkabina ir socialinės medijos, ir šiaip naudingų dalykų internete temas.

Nors apie rinkodarą ir nerašo, bet savotiškai įdomūs yra Tele2, Omnitel tinklaraščiai. Juose guvus komunikacijos agentūros projektų vadovas gali pasisemti žinių mobiliojo interneto tema. Beje, įdomus ir atliekų vežėjų VSA tinklaraštis. Bet jau čia nukrypau.

Atskiro paminėjimo nusipelno agentūrų blogai. “Starcom”, “Media House” – naujienos iš žiniasklaidos ir vartotojų tyrimų sferų. “Starcom” pastaruoju metu yra itin aktyvūs ir skelbia įdomių įrašų. Ką tik startavo “Open Agency” puslapis, kuriame yra keli naudingi įrankiai – kasdien atnaujinami, grafiškai pavaizduoti TV reitingai bei “Facebook” statistika. Kažkada media naujienas publikavo ir “Inspired”, bet jų puslapis pastaruoju metu yra atnaujinimo stadijoje. Seniai žinomas yra VRP tinklaraštis, siūlantis pasiskaitymų socialinės žiniasklaidos tema. Kai kada visai neblogai parašo “Big Idea”.

Ar žinote AdReview? Jeigu norite paskaityti nepraustaburniškų pasvarstymų apie mūsiškę reklamą, šis tinklaraštis – kaip tik ta vieta. Na, ir pabaigai – palyginus neseniai startavęs Verslas.in portalas, kuris irgi rinkodarai skiria dėmesio. Nors nemažai tekstų ten – abstraktūs pamokymai “10 rinkodaros klaidų” tipo, yra ir vertų dėmesio.

Taigi, daug ar mažai rašančių? Mano nuomone, iš verslo, kurio kasdienybe turėtų būti iškalba ir gebėjimas dėstyti mintis, kuris pozicionuojasi kaip kūrybiškas, būtų galima tikėtis žymiai, žymiai daugiau.

Bet galbūt nepaminėjau dar bent kelių man nežinomų, tačiau įdomių interneto projektų rikodaros temomis? Gal “Google” kaltas, kad nerandu?

“Didžioji dalis, t. y. 83 proc., šalies gyventojų, besinaudojančių mobiliaisiais telefonais, yra lojalūs vienam jų gamintojui. Lietuvoje šios srities lyderio pozicijas išlaiko skandinavų prekės ženklas „Nokia“ – prie šių telefonų yra prisirišę beveik du trečdaliai, t. y. 62 proc., mobiliuosius įsigyjančių gyventojų. Kiti du daugiausiai lojalių vartotojų Lietuvoje turintys mobiliųjų telefonų prekių ženklai yra „Samsung“ ir „SonnyEricsson“. Jie atitinkamai turi po 13 proc. ir 7 proc. prisirišusių vartotojų.  Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT tyrimas, paremtas sprendimu „States of Mind™“.

„Mūsų tyrimas rodo, kad Lietuvoje labai stiprią lyderio poziciją išlaiko vienas prekės ženklas. Įdomu tai, kad nors Nokia išmaniųjų telefonų rinkoje užleido lyderio pozicijas kitiems prekės ženklams, du trečdaliai lietuvių neįsivaizduoja kito mobilaus gamintojo“, – teigia tyrimų bendrovės TNS LT vyresnioji projektų vadovė Agnė Ambrazevičienė.

Šiuo metu palyginti mažas mobiliuosius telefonus įsigyjančių gyventojų skaičius renkasi išmaniuosius telefonus, turinčius stiprias pozicijas užsienio valstybių rinkose: „iPhone“, HTC ir „Blackberry“. Tačiau būtent šių prekių ženklų perspektyvas mūsų šalies vartotojai vertina palankiausiai. Dauguma apklaustų gyventojų teigė, kad minėti išmanieji telefonai artimiausiu metu sparčiai plis Lietuvoje ir pritrauks daugiau vartotojų.

Didžiausią vienam mobiliųjų telefonų gamintojui ištikimų vartotojų dalį, t. y. 46 proc. šalies gyventojų, sudaro entuziastai. Jie nuolat domisi naujais telefonų modeliais, aptaria juos su draugais, pažįstamais, stengiasi išnaudoti visas turimo mobiliojo telefono galimybes ar bent jau su jomis susipažinti. Tokių vartotojų daugiausia tarp jaunesnio amžiaus – nuo 18 iki 34 metų – atstovų.

Šiek tiek mažiau, t. y. 37 proc., gyventojų mobiliojo telefono prekės ženklą renkasi iš įpročio – tokį, kurį dažniausiai naudoja. 9 proc. šalies vartotojų apskritai nesvarbu, kurio gamintojo mobilųjį telefoną pasirinkti. Tokių vartotojų daugiausia  yra tarp vyresnio amžiaus šalies gyventojų.”

Įdomu, ar “Nokia” “Windows” telefonas (nežinau ar mūsų šalyje jis parduodamas, tad, matyt, patenku į tuos likusius nepaminėtus 8 %) bus mūsų šalyje blokbasteris ir sustiprins emocinę vertę?

1 (1) Coca-Cola
2 (2) IBM
3 (3) Microsoft
4 (4) Google
5 (5) GE
6 (6) McDonalds
7 (7) Intel
8 (17) Apple
9 (9) Disney
10 (10) HP

Skliaustuose nurodyta praėjusio periodo vieta.
Dešimtukas, sakyčiau, nuobodus – tie patys žaidėjai, tik išaugusios vertės pinigais.
Jeigu smalsaujate, kurie prekės ženklai augo sparčiausiai ir kur būtų verta investuoti iš kioskelių atgautus indėlius arba kas tas vargšelis, kuris maloniai užleido aštuntą vietą TOP10 naujokui, pilną sąrašą galite rasti čia.

Taigi, tv3play.lt. Po stipraus auditorijos šuolio rugsėjį, ji stabilizavosi virš 300’000 unikalių lankytojų (“Delfi” per mėnesį aplanko virš milijono). Ko gero, augimą riboja tai, kad rodomas turinys – ne visiems, o lietuviško TV popkorno vartotojams. Na, bet tai rodo, kad popkorno vartotojai – ne tik depresijos apimti senjorai.

Papjausčius geriau, išryškėja, kad beveik 60 % lankytojų yra moterys. 30 % žiūrovų patenka į 15 – 24 m. dėžutę, 21 % – 25 – 34. Populiariausia laida – … “Moterys meluoja geriau”! Sakiau, šią internetinę TV žiūri popkorno vartotojai (-os). “Moterys meluoja geriau” peržiūrėtas net 883 tūkst. kartų. Ir tai vien tik per lapkritį! Artimiausias konkurentas – “Beatos virtuvė” – turi tik varganas 166 tūkstančius.

Čia belieka sau užduoti du klausimus:

a) kaip skaičiuojamos peržiūros? Nes išeina, kad visi lapkričio lankytojai bent po 3 kartus pasižiūrėjo šį serialą. Tai neatrodo įmanoma. Pagal tai būtų galima bandyti vertinti rodomų reklamos klipų efektyvumą. Televizija prezentacijoje pateikia CTR, bet visi žino ką su tuo CTR daro kiekvienas progresyvus interneto planuotojas.

b) ką tv3play.lt darys be šio serialo? Bet neabejoju, kad TV3 tai irgi rūpi.

Šaltinis yra čia.

Ar naudojatės “Google News”? Jeigu ne, siūlau išmėginti, nes tai yra galingas įrankis norint greitai ir vienoje vietoje apžvelgti ką svarbaus rašo pasaulio žiniasklaida. Patogu. “Google” algoritmai pagal tam tikrus raktažodžius atrenka dažniausiai minimas temas ir agreguoja į krūvą. Nereikia iš pradžių eiti į “Washington Post”, o po to — “The Guardian”.

Tai — ne alternatyva RSS, nes RSS skirtas pamatyti VISUS pranešimus dominančiame naujienų sraute. Tuo tarpu “Google News” leidžia greitai permesti akimis svarbiausių naujienų antraštes vienoje krūvoje iš daugelio šaltinių.

Tikras priklausomybę nuo naujienų turinčiojo džiaugsmas.

Nors “Google News” neturi versijos Lietuvai, naujienų srautą apie mūsų šalį, turint “Google” paskyrą, galima susikonfigūruoti pagal savo poreikius. Taigi, galima:

• susidėti dominančias temas su raktažodžiais (pavyzdžiui, ekonomika Lietuvoje).
• nustatyti, kad temas imtų norimais regionais. Pavyzdžiui, jeigu domina reikalai Latvijoje, galima nustatyti atitinkamas parinktis.

Jeigu dėliotis raktažodžius atrodo nuobodu, kas nors jau bus sukūręs atitinkamą temą, kurią tereikia įsidėti per “Personalize your news” mygtuką (jeigu nori susikurti su savo raktažodžiais, reikia eiti taip pat per jį).

“Google News” trūkumai, kurie yra kartu ir privalumai:

• nematai reklamos (kol nenueini į atitinkamą straipsnį), todėl nežinai ką reklamuoja tavo konkurentai.
• nematai tavęs nedominančių pranešimų, pvz., apie Natalijos Z. “labutinus”.
• nematai straipsnio komentarų (kol nenueini į atitinkamą straipsnį). Bet komentarus skaityti dažnai yra tas pats, kas išsivolioti kanalizacijos srutose, todėl tai — menkas praradimas.

Beje, portalai turėtų rūpintis optimizuoti savo tekstus, kad “Google” juos indeksuotų ir rodytų naujienų sraute. Nes buvimas šiame agregate mažesniems portalams gali atvesti naujų lankytojų, kurie šiaip net ir nepagalvotų užsukti.

Didieji bei vidutiniai kanalai nėra konkurentai ir peštynės pagal žiūrėta laiką vyksta „mažiukų“ (Lietuvos rytas TV, TV6, TV1, TV8) kohortoje. Po pirmosios savaitės, kai TNS LT pradėjo teikti TV8 žiūrėjimo duomenis, MTG žmonės turėjo tikėtis dar geresnių rezultatų, Tačiau teko nemaloniai nusivilti, kai antros savaitės skaičiai suprastėjo tiek bendroje auditorijoje, tiek pagrindinėje TV8 auditorijoje – Moterys, 35 metai ir daugiau.

Tačiau, reikia atkreipti dėmesį, kad kanalas matomas tik mokamose platformose. Tai kaipgi ten?

Situacija geresnė, bet panašu, kad nemažai praeis laiko, kol TV8 pasivys artimiausius konkurentus. Tačiau jau dabar media agentūroms teks pasistengti įtikinėjant klientus, kodėl 2012 metais perkant TRP, MTG kanalų grupėje reikia investuoti dalį biudžeto į šį kanalą. Kad ir nedidelį, bet perkant TRP teks.

Duomenys: TNS LT.

The study showed that despite our industry’s focus on digital engagement, the vast majority – 91% – of conversations about brands occur in-person or on the phone. Among Keller Fay’s survey participants, there were 10 times more offline conversations daily about brands versus online.

Tyrimo, trukusio 12 mėnesių, metu 32’000 respondentų kiekvieną dieną dienoraščiuose žymėjosi kada jie kalbėdavosi apie prekės ženklus.

Iš kitos pusės, faktas yra ir tai, kad ne visos įmonės turi P&G resursus generuoti offline WOM. Interakcija socialiniuose tinkluose joms lieka vienintelis įperkamas būdas, nors toli gražu ne tobulas.

Bet kad nenusiramintume, siūlau paskaityti dar ir šį straipsnį. Jame žinomas tyrimų specialistas Edas Keleris baksnoja pirštu į akivaizdų dalyką — nors “Coca-Cola” “Facebooke” turi 35 mln. fanų, tik 56’000 yra aktyvūs. Nelabai imponuoja. O štai offline per mėnesį ši kola turi 442 mln. aktyvių rekomendacijų paragauti arba pirkti.

Kas (akcentas ir reikšminga pauzė po “kas”) “draivina oflaininį bazą?”

Ekspertų balsas:
1.Rimvydas Valatka
2.Artūras Račas
3.Rita Miliūtė
4.Edmundas Jakilaitis
5.Monika Garbačiauskaitė-Budrienė
6.Indrė Makaraitytė
7.Virginijus Savukynas
8.Rolandas Barysas
9.Vitas Tomkus
10.Aurimas Perednis

Liaudies balsas:
1.Rūta Grinevičiūtė-Janutienė
2.Rūta Mikelkevičiūtė
3.Kristupas Krivickas
4.Edita Mildažytė
5.Algimantas Čekuolis
6.Audronė Kudabienė
7.Egidijus Knispelis
8.Rita Miliūtė
9.Henrikas Vaitiekūnas
10.Palmira Galkontaitė

Kaip matote, Lietuvos gyventojų tope – vien TV veidai (R. Valatka liko tik 11 vietoje). Kai kurių žurnalistais nepavadinsi, nes jie tiesiog veda laidas.

Taigi, liaudies medija akivaizdžiai yra TV. Ir tai tiesiogiai liudija, kad TV – efektyviausias komunikacijos kanalas. Vaizdas, garsas… Galimybė stipriai už(si)kabinti emociškai… Internetas arba spauda reikalauja didesnio įsitraukimo ir galvojimo. Žiūrėdamas televiziją – atsipalaiduoji ir “go with the flow”. Žiūrovai įsimena TV vedėjų veidus, o ne “Delfi” arba “Kauno Dienos” žurnalistų pavardes. Deja, kad ir kaip įdomiai bei aktualiai rašytų.

Nekyla abejonių, kad ši TV magija teigiamai veikia ir reklamos užsakovų pardavimų rezultatus. Baneriai internete arba spaudos maketai reikalauja daugiau skaitytojo “darbo”, o juos efektyvius padaryti nėra paprasta. Ne veltui ir “Pepsi”, didieji eksperimentatoriai su socialine medija, neseniai pasakė: “Žinote, vis dėlto 30 sekundžių TV klipas yra gerai”.

In effect, said Singh, TV spots in the future will be most effective when woven into the fabric of digital media. “We saw this with the most successful Super Bowl ads like the Volkswagen ad, which was launched online the preceding week, and the Mercedes advertising, which was driven by their Tweetrace engagement program. We’ve also seen it with Best Buy’s Twelpforce, where TV was used to promote the brand’s digital engagement program.”

Mažmeninės prekybos srityje, surinkusi 19,4 balo, lydere tapo „Rimi“, mobiliojo ryšio – „Omnitel“ (32,9), bankų – „Swedbank“ (33,0), aukštojo mokslo – „Kauno technologijos universitetas“ (22,4). Iš tirtų politikų daugiausia balų (31,5) surinko prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Kaip kadaise dainavo “C&C Music Factory”, “things that make you go hmmm…”. Socialinės žiniasklaidos lyderis prekybos tinklų tarpe – “Rimi”? “Maxima” tik antra, o nuo jos nedaug atsilieka “Norfa”. Tačiau “Facebook’e” neįmanoma rasti “Rimi” puslapio, o “Google” suvedus receptų paiešką, “Gaminu namie” top rezultatuose nerodo. Nėra ir “Adwords” kampanijos.

“Maxima” turi 14’000 fanų “Facebook”, “Norfa” – 5’000, tačiau postinamas turinio kokybė skiriasi. “Norfa” atakuoja pranešimais apie nuolaidas, “Maxima” dalinasi nuotraukomis ir užsiima apklausomis, t.y. padoriai engeidžina savo publiką. Vien jau jos elektroninė parduotuvė sugeba iki šiol generuoti įrašus blogosferoje (paskutinis mano skaitytas 2011 spalio 20 pasirodė čia).

Na, bet tobulais tampama tik treniruojantis, tad kitas “KoKo” indeksas, neabejoju, žengs žingsnį to link.

“KoKo” socialinės žiniasklaidos indeksą pasižiūrėti galima čia.

Rezultatai – reikšmingi (pasižiūrėkite paveikslėlį žemiau). Vaizdą šiek tiek gadina faktas, kad tyrimas atliktas įmonės, kuri yra “Adnet” arba “Smart Ads” analogas radijuje, užsakymu. Tad rezultatai nedžiuginti ir negali.

Vis dėlto, kad ir kaip būtų, radijas yra seniai tapęs efektyvios media kampanijos priemonių rinkinio dalimi. Bankų arba “IKI” atveju kas parduoda dažnai būna sunkoka išskirti, tad štai mano vieno nišiniais produktais prekiaujančio draugo patirtis – “Google Adwords” + nebrangi radijo stotis = geri pardavimų rezultatai.

Paveikslėlis – “Ipsos” nuosavybė.

“Lietuvos draudimo rinka pasižymi lojaliais klientais – 77 proc. gyventojų yra prisirišę prie vienos konkrečios draudimo įmonės. Dauguma jų priklauso vadinamajai vartotojų-entuziastų grupei, kurie aktyviai domisi rinka, seka jos naujienas žiniasklaidoje, įsidėmi reklamas, kalbasi šia tema su aplinkiniais.”

Ar labai suklystume teigdami, kad lojalumas atsiranda tik todėl, kad keisti draudimo bendrovę – ir tingu, ir nėra taip svarbu? Domėkis alternatyviais pasiūlymais, kurie nedaug kuo skiriasi, skaičiuok ir panašiai. Kai neturi patarėjo, toks darbas atrodo kone neįmanomas. Todėl ir lieki su tuo, kuris tave pakabino seniau ir žinai ko iš jo tikėtis. Meilės nėr, tik įprotis.

Tai, kad net žmonės, studijuojantys vynininkystę ir vertinami kaip ekspertai, gali būti suklaidinti gražaus įpakavimo. Šiame straipsnyje yra aprašyta serija bandymų, kurių metu profesionalai:

• labai gerai įvertino pigų vyną, išpilstytą į prabangius butelius;
• baltam vynui, nudažytam raudonai, priskyrė raudonųjų vynų savybes (taninai, uogos ir t.t.);
• vienoje vietoje pagaminto vyno vieną butelį pristačius kaip kalifornietišką, o kitą – iš Dakotos, kalifornietišką įvertino kaip labai tinkamą su tam tikru sūriu.

Tokių pavyzdžių galima rasti, žinoma, kiekvienoje rinkoje. “Pepsi” žino, kad akluose testuose žmonės renkasi jų produktą, o ne “Coca-cola”. Tačiau kai nuimama skraistė, pirkėjai renkasi prekės ženklą, o ne funkcines savybes.

Tai dar kartą patvirtina seniai žinomą faktą, kad reklama turi turėti stiprų emocinį užtaisą, o produktai būti gražūs ir patogūs kaip “Apple”.

Tas pats galioja ir komunikacijos agentūrų rinkoje. Gali būti protingas, bet jeigu nebūsi gražus, nebūsi reikalingas.

• atsisako naujienlaiškių;
• nebelaikina “Facebook” puslapio;
• nebeseka “Twitteryje”.

Konkursų agentūros nori ir tikrai pasiruošusios skirti jiems laiko, bet pastaruoju metu didėja jiems skiriamų resursų kiekis. Vis randasi įmonių (arba jų darbuotojų), organizuojnčių konkursus kurie niekuo nesibaigia, t.y. laimėtojo tiesiog nėra. Nūnai kalbėjausi su keliais kolegomis iš kūrybinių agentūrų, abu pasakojo atvejus, kai klausimų keliančiuose konkursuose paprašė pasirašyti sutartį, jog įmonė kompensuos dalį pasiruošimo konkursui kaštų, jei konkursas neturės baigties. Kol vyko pasiruošimas įmonių atstovai nematė problemų pasirašyti, tačiau paskutinėmis dienomis atsisakė tai padaryti. Agentūros nepristatė idėjų, tačiau sugaišo ne mažai valandų. Kaip jau rašyta – už tas valandas sumokėjo tų agentūrų esami klientai.

Konkursų organizavimas yra ir klientų reikalas – kuo mažiau tavo agentūra dalyvauja konkursuose, tuo daugiau laiko ji gali skirti tau. Ir čia jau galima diskutuoti apie tai, kokiais kriterijais remiantis rinktis partnerį siekiant sutaupyti laiko ir pinigų ne agentūroms, o savo įmonės. Britanijos ISBA (reklamdavių bendruomenė) ir IPA (agentūrų bendruomenė) yra sukūrusi projektą “The Good Pitch” klientams ir agentūroms apie konkursų organizavimą – kaip tai daryti, kad abi pusės turėtų kuo daugiau naudos – paprastai ir aiškiai. Bus naudinga.

Praėjusį penktadienį Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymui, kuriuo buvo papildomai apmokestinti gėrimai, turintys papildomai cukraus arba saldiklių. Prognozuojama, kad kolos ir panašių gėrimų kaina didės 3 – 4 %, o biudžetui tai atneš 280 mln. eurų. Neblogai?

Panašų mokestį svarsto ir Airija. Nėra abejonių, kad atsiras ir daugiau pavargusių ekonomikų, besigriebiančių šios priemonės.

Bet, kaip pasakytų Styvas, palaukite, tai dar ne viskas. Danija spalio pradžioje papildomai apmokestino

foods containing at least 2.3 per cent saturated fat, a category that includes margarine, salad and cooking oils, animal fats, and dairy products, but not – thanks to effective lobbying from the dairy industry – fluid milk.

Šalis dėl šio mokesčio, planuojama, surinks 470 mln. USD.

Toliau eilėje, jokios abejonės, yra reklamos ir prieinamumo apribojimai šioms kategorijoms. Jau ir dabar pasigirsta balsų kviečiančių tai įgyvendinti (ir kai kuriais atvejais imamasi veiksmų). Perspektyvoje – ribojimai kitoms produktų grupėms (Prancūzijoje iš mokymo įstaigų jau išmestas kečupas).

Marketinge darbas taps įdomesnis, o reklamos agentūros taps Point of sale specialistais.

• Vartotojų į(si)traukimas nėra kampanijos sėkmės matavimo būdas;
• Įtraukimas nėra kažkas nauja;
• Trūksta įrodymų, kad įtraukimo projektai skatina pirkti;
• “Interruption” modelis reklamoje – ne miręs, bet rezultatus duodantis būdas;
• Žmonių noras dalyvauti/ bendrauti su prekės ženklais yra pervertintas, nes brendai jiems nerūpi;
• Įsitikinimas, kad įtraukimas didina lojalumą, yra klaidingas.

Jeigu skaitėte pastaruoju metu pasirodžiusias B. Sharpo “How brands grow” (verta, beje), P. Fieldo “Marketing in the era of accountability” knygas, P. Feldwicko tekstus “Admap” žurnale, kai kurie teiginiai nebus nauji. Vis dėlto, minėtieji autoriai pačiam įtraukimui skyrė nedaug dėmesio, nes rašė apie aukštesnio lygio marketingo sistemos struktūras.

Martino Weigelio tekste nauja yra tai, kad jis remdamasis minėtaisiais klasikais, pamėgino parodyti engagement’o koncepcijos tuštumą. Bet tai suprantama – kiekviena agentūra turi kažkuo išsiskirti. Kai visi kalba, kad tai – gerai, kažkas turi sakyti priešingai. Juolab, kad faktų, tai patvirtinančių, susikaupė. Bet rastume ir patvirtinančių įtraukimo veikimą? Ar ne?

Šiandien aptikau įdomų tekstą, kuriame interneto marketingo profesionalai svarsto kodėl internetas yra… nevykęs kanalas “branding’ui. Štai kelios citatos:

It has never delivered on its promise as a powerful standalone branding medium, in spite of the fact that many of us have been trying to make it that for more than 15 years. How many big national mass-consumer marketers who sell their products offline would see their sales collapse if they shut off their Web display advertising? Virtually none

Arba:

One word: clutter. It’s killing digital media. In all other cases of media, the structure of the medium created the space for advertising that allowed the user to focus on the ad content. On the Internet we just created more and more ads. There’s no way for an advertiser to tell a story.

Daugiau čia.

Aišku, kiekvienas tiki tuo, kuo nori tikėti. Bet “Nielsen” ir “comScore” skaičiai irgi nėra laužti iš piršto. Kartu ir TV, kaip žinia, mirti nesiruošia.

Tačiau Baltijos šalių mastu yra dar viena problemos dimensija – daugumos media agentūrų interneto skyriai nesupranta arba nesinaudoja “tradicinio” media planavimo terminais. Kadangi šiuose skyriuose žmonės niekada neplanavo TV, jie nemoka jais operuoti. Tad klientui atsiunčia portalų rinkinį su besidubliuojančiu parodymų skaičiumi, tačiau nepaaiškina kiek procentų auditorijos pasieks, kokiu dažniu bei kiek GRP susidarys. Nors metodai tam skaičiuoti yra. Reikia tik domėtis.

Pagalba agentūroms galėtų būti ir “Adform” teikiamos galimybės. Tačiau koks procentas interneto planuotojų juo naudojasi (jeigu apskritai naudojasi) kaip patogiu įrankiu kampanijos ataskaitai išsitraukti, o koks – analizei ir planavimui?

Tad kol tokių skaičių nėra, interneto planas daugeliui užsakovų atrodo kaip pavojinga teritorija, kurioje tu leidi pinigus (nes visi taip daro), bet nežinai kas iš to. Ir tampa nepasitikėjimo reklamos partneriais šaltiniu.

• Paspaudimų matavimas nėra tinkamas įrankis matuoti kampanijos efektyvumą – nėra jokio ryšio tarp jų ir prekės ženklo metrikų (žinomumo ir kitų) arba pardavimų (ne apie e-komerciją čia, ne apie e-komerciją);
• Kampanijos išplėtimas į internetą padidina reklamos prisiminimą ir žinutės asocijavimą.

“Nielsen” ir “comScore” jau ne pirmus metus kalba apie tai, kad paspaudimai yra pasenęs matavimo būdas, o online reklama veikia kaip ir kitos. Tai – dar vienas įrodymas į krūvą.

“Nielsen” apžvalgą parsisiųskite čia.

Tad “Twitteris” iš esmės yra vieta numesti greitai nuorodai ir ją užmiršti.

“Twitterio” nesėkmės priežastis – žymūs žmonės jo nepradėjo naudoti. JAV jo išpopuliarėjimui labai padėjo tai, kad šiuo kanalu pradėjo naudotis muzikos, kino ir politikos žvaigždės. Žmonės, norėdami išgirsti viską “iš pirmų lūpų” (nors daugeliui žvaigždžių rašo RsV žmonės), jais sekė. Lietuvoje taip neįvyko, o pavieniai entuziastai kamuolio efekto nesukūrė.

Tuo tarpu Google+ Lietuvoje susikūrė įdomi bendruomenė. Joje – Aurelijus Katkevičius, Rokiškis, Nerijus Jasinavičius ir kiti. Kai kada čia verda tikrai įdomios ir karštos diskusijos, dėl kurių verta bent jau retkarčiais žvilgtelėti į šį socialinį tinklą. Žmonės rašo ne apie tai, ką suvalgė pietums, bet kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje.

Na, ir, žinoma, naujasis “Facebook”. Jis, skubėdamas konkuruoti su “Google” socialiniu tinklu, suteikė galimybę stebėti norimų žmonių įrašus. Tad kodėl nepaskaičius ką postina Algis Ramanauskas?

Bet jeigu gaila (kaip ir man) išmesti “Twitterį” į šiukšliadėžę, “LinkedIn” turi funkciją “Post to Twitter”…

Klientas: Alita
Agentūra: Astos Dizainas McCann Erickson
Meno vadovas: Ignas Kozlovas
Tekstų kūrėjas: Simonas Tarvydas
Foto: Ciklopas

nuotr. Fotodiena.lt/Dmitrijaus Radlinsko

Daugelis įpratę švęsti birželį, bet šiais metais KOMAA nusprendė pavėlinti renginį. Motyvai buvo keli: užsitęsusi krizė ir netikėtas teismo sprendimas teisiniame ginče dėl, neva, kartelinio agentūrų susitarimo taikyti konkursinį mokestį. Niekas neabejoja tokio sprendimo idiotizmu – reklamos industrija sumokėjo brangiai. Reklamos festivalio nukėlimas buvo tam tikro protesto prieš tokius valdžios veiksmus išraiška. Jau tada buvo aišku, kad dėl to pinigų agentūrose daugiau neatsiras, nors buvo bandymų guostis, kad “per vasarą nors kažkiek atsigausime”. Faktas vienas, nei konkurencijos tarybai, nei teismams, nei rinkai toks nukėlimas nesukėlė pasigailėjimo jausmo. O ir šis nieko nebūtų pakeitęs.

Nepaisant visko bent ramiau, kad “vibe’as” festivalio metu jau buvo kitoks, daugelis lyg ir pamiršo buvusias skaudžias pamokas ir koncentravosi į renginį. Tai rodo ir panašus į 2010 m. priduotų konkursinių darbų skaičius. Šįmet vėl kita lokacija. Renginio scenografija paprasta, bet panašu geriausia, ką ligšiol teko matyti “adrenalinuose”. Keletas mažų techninių nesklandumų buvo tikras menkniekis lyginant su praeitais festivaliais. Specialistų susibūrimuose vedantysis visada būna problema, nes turi gerai pažinoti rinkos aktualijas ir bent taisyklingai tarti agentūrų pavadinimus. Kazlauskas su užduotimi susitvarkė tikrai gerai. Pagrindinių prizų užšaldymas lede ir jų nukabinimas renginio metu atrodė smagiai – tikras apdovanojimų akcentas. Prie “teigiamos” pastraipos nederės, bet ką “Adrenaline” darė muzikinis šeimyninis Ericos ir Jurgio duetas, likome nesupratę.

Viso apdovanoti 43 darbai iš jų  16 (37%) yra taip vadinami “pro-bono” arba tie už kuriuos pinigai nebuvo mokėti arba labai simboliniai. Dėl vieno kito galime suklysti, bet tokie darbai dažnai yra vienas iš būdų agentūroms kažką laimėti. Štai “Ogilvy” visos 5 strėlės būtent už tokius darbus. Anaip tol, tai nėra blogai, festivalis tam ir yra – įvertinti kūrybiškumą, o ne gebėjimą parduoti. Mūsuose labai daug kas priklauso ir nuo kliento, jo sugebėjimo suprasti ir priimti naujoves, drąsias idėjas, tad “pro-bono” darbai ir atspindi agentūros galimybes. Labiausiai nustebino “Gaumina” išsinešusi tik vieną statulėlę. Interaktyvios reklamos sprendimų kategorijoje laimėjo kūrybinės (t.o. ne specializuotos digital) agentūros, o internetinių svetainių kategorijoje iš 10 priduotų vertinimui nei viena nepapuolė į “short list’ą”. Festivalio rezultatai rodo, kad Lietuvoje apskritai yra tik kelios agentūros, kurios laimi – tik 6 agentūros gavo apdovanojimus, o “Lowe Age” su vienu auksu papuolė į penketuką geriausiųjų. Tai ir ženklas, kad kitos turi pasitempti, bet kartu ir galimybė kitais metais kitoms būti tarp lyderiaujančių, nes pakanka tik kelių strėlių ir vieno kito “short-listinio” darbo. Štai kaip atrodo šių metų topas:

Laimėjo tas, kas buvo vertas. Sveikinam. “Milk” “scorino” taip gerai, kad kitiems vilčių neliko jau po pusės apdovanotų kategorijų. Laimėtojas stiprus įžvalgose, idėjose ir gerai jas įgyvendina. Agentūros vadovas M. Petrukaitis atsiimdamas metų agentūros strėlę, ant scenos nesikuklindamas pamokė komisiją, kurio iš apdovanojimų neįvertino pakankamai, o darbuotojams paaiškino, kuris maketas galėjo būti geresnio dizaino. Tai suprantama kai gauni 60% visų festivalio taškų (178 iš 300). Visi laimėtojai oficialioje “Adrenalino 2011″ svetainėje.

Labiausiai “Adrenaline” trūko to, ko visada būdavo ir prie ko senbuviai pripratę – erdvės pabendrauti po ceremonijos. “Loftas” gera vieta renginiui, bet per maža tokiam kiekiui žmonių būriuotis prie baro po jo. Pasibaigus dar daugelis kokią valandą mindžikavo prie “Lofto” įėjimo, bet tik tam, kad sumotų “kur varom” ar  iš naujo laukti tik ką nugvelbto taksi.

1. Komunikacinis svertas veikia į abi puses. Suprantama, kodėl visi norėjo patekti į krepšinio atlaidus ir gauti dalelę pozityvo, kuris buvo generuojamas visas tas savaites. Darai sąlyginai mažai, o gauni sąlyginai daug. Visos šios logikos viršūnė buvo trispalviai cepelinai.

Tačiau sportas, kaip ir menas, yra neprognozuojamas. Kai komanda laimi, visi maudosi šlovės spinduliuose, o kai pralaimi, staiga paaiškėja, kad visa reklaminė kampanija turi būti nedelsiant sustabdyta, nes komunikuoti džiugesį per šermenimis virtusius atlaidus tampa nepadoru. Ir tik finansiškai stiprios bei komunikacinę teritoriją („krepšinis“) saugančios bendrovės gali sau leisti toliau transliuoti tą patį klipą, tik pakeitusios garso takelį į „kitą kartą laimėsim, bus tų pergalių“, taip komunikuodamos viltį ir nuoseklų stoiškumą. Tai ir pavyzdys, kai įmonė jau turi patirtį, kaip elgtis tokiose situacijose.

2. Krepšinio čempionatas prilygintas šv.Kalėdoms. Visuotinai priimtina, kad per šv.Kalėdas tiesiog nepadoru nebūti „kalėdišku“, t.y. parduotuvės, klientų aptarnavimo centrai išpuošiami kalėdiniais motyvais, ofise privaloma turėti plastmasinę eglutę arba bent jau porą eglišakių. Dabar didžiausią eglutę pakeitė didžiausias krepšys, „kalėdines nuolaidas“ pakeitė „krepšinio nuolaidos“. Ar šis ėjimas davė naudos įvaizdžiui? Atmeskime klasikinius šios sporto šakos rėmėjus, tokius kaip „Švyturys“. Tiems, kurie norėjo nemokamai patekti į žiniasklaidą su dar viena idėja krepšinio tematika, tai pavyko.

O kitiems? Manęs neapleidžia jausmas, kad krepšinio čempionatas buvo tapęs pernelyg visuotina švente, kad bet kuris verslas, sudalyvavęs joje, negavo taip pageidaujamo išskirtinumo, o bet kuris nesudalyvavęs nieko ir neprarado, nes komunikacijos buvo tiek, kad to „nesudalyvavimo“ niekas ir nepastebėjo, o daliai žmonių tai netgi patiko – krepšiniu nesidomintiems bent tokiose vietose buvo galimybė atsikvėpti nuo čempionato.

3. 10 balų už simboliką. Kur šitie žmonės buvo anksčiau? Kodėl nebuvo galima anksčiau padaryti kažko daugiau nei marškinėlius su užrašu „Lietuva“ ir gintarinių karolių? Galima ginčytis dėl simbolikos, jos meninės ir estetinės vertės. Galima sutikti, kad didžioji dalis jos yra pernelyg orientuota į krepšinio ar sporto sirgalių segmentą, bet visgi stilizuotų lietuviškų kaukių panaudojimas buvo įdomus, ir tikrai tokius marškinėlius norisi vilkėti arba dovanoti.

4. Informacija „iš užkulisių“ liūdino ir kirtosi su oficiozu. Oficiali čempionato komunikacija veikė gerai, netgi stebėtinai gerai. Bet žiniasklaidos pranešimai apie trigubai didesnes alaus, maisto, nakvynės kainas tą šventės jausmą kartino. Kaip ir apie tai, kad verslas nesijaučia pajutęs naudos iš čempionato. Visiškai suprantama, kad čempionato rengėjai neturėjo administracinių galių suvaldyti šio proceso, tačiau tokia dviejų lygių komunikacija priminė daugiadienes išgertuves, kai rytą jauti pagirias skaitydamas laikraščius apie trigubas alaus kainas, bet lauki vakaro, kai žais rinktinė ir bus galima atšvęsti. Ir kuo daugiau oficiozas „pumpavo“ pozityvo, tuo didesnės pagirios jautėsi. Čia matyt dar veikia mūsų verslo ir visuomenės mentalitetas.

5. Politikai praleido progą pasireklamuoti. Taip, arenose buvo politikų, kai kurie iš jų, taip pat ir Prezidentė, turėjo trispalvę aprangos detalę. Dalis matyt dėl to, kad krepšinį mėgsta, o dalis – dėl to, kad taip reikia. Bet tai kaip ir viskas. Maža to, politikai gavo pylos iš žiniasklaidos, kad gauna bilietus ir dar nemokamai, kai paprasti mirtingieji stumdosi eilėse ir, pasistumdę, išsiskirsto be nieko.

Ir nieko daugiau? Skirtingai nuo verslo, kuris investuoja į reklamą, todėl siekia, kad ji būtų efektyvi, išsiskirianti, atkreipianti dėmesį, nacionalinės šventės yra ideali proga politikams gauti nemokamų žinomumo ir tautos meilės „taškų“.

Apibendrinus galima teigti, kad tokio lygio renginiai, kaip Europos čempionatas pas mus vyksta per retai, kad mes sugebėtume tinkamai juos išnaudoti komunikacijai bei tinkamai juose elgtis komunikaciškai.