Straipsnio autorė Rūta Skudraitė

Lapkritį kelias dienas svečiavausi šiaurės Anglijoje pas seną britą jo sename name, kuris net kvepėjo senumu (ne senukas, o namas!). Tikėjausi nuobodžiausių atostogų savo gyvenime su pašnekesiais apie „tuos laikus, kai aš dar…“. Mano nuostabai, aš kiekvieną dieną atrasdavau jo senose aukštose knygų ir muzikos įrašų lentynose vis kažką naujo, o vakarus leisdavom tipiškuose angliškuose pub‘uose su jo senukų kompanija kalbėdami apie meną, muziką ir keliones.

Buvau ten ne viena – svečiavomės su drauge ir planuose turėjom įsirašiusios popietę Newcastle mieste. Per vakarinius pasisėdėjimus ne vienas, išgirdęs mūsų planą aplankyti „Baltic“ meno galeriją, pradėdavo entuziastingai aiškinti apie ten vykstančią „Turner Prize“ ekspoziciją. Net nenutuokdamos, kas tai yra, pritariamai palinksėdavom galvom ir nukreipdavom temą apie mums labiau suprantamus dalykus. Vis dėlto, po apsilankymo galerijoj, mūsų akys taip pat buvo užkrėstos entuziazmu ir šiokia tokia intriga…

Spalvinga, o gal marga, „Turner Prize“ istorija prasidėjo jau 1980-aisiais, kai žymioji britų „Tate“ galerija įkūrė Patrons of New Art grupę (ne visai tai, ką „grupe“ dabar vadiname „Facebook‘e“). Vos tik atsidariusi, „Tate“ galerija eksponavo JMW Turner ir kitų panašių menininkų darbus, toli gražu neprimenančius modernaus meno. Bet prasidėjus lėšų apkarpymams taip ilgai tęstis negalėjo ir „Tate“ ėmė ieškoti naujų kelių į galerijos lankytojų širdis (arba pinigines). Minėtasis Patrons of New Art būrelis paruošė dirvą „Turner Prize“ apdovanojimui, tikėdamiesi, kad jis padarys menininkams tokią pat įtaką kaip rašytojams „Booker“ apdovanojimas ar nesuskaičiuojami prizai pop muzikantams. Alan Bowness, „Tate“ galerijos direktorius, 1984 metais viename radijo interviu pareiškė, kad dabar visas pasaulis kalba apie roko muzikantus, o ne menininkus, ir šis jų sukurtas razzmatazz arba tiesiog triukšmas, kiek panašus į „Mis pasaulis“ rinkimų iššauktą pramogų industrijos jaudulį, tikrai nepakenks. Kaip tarė, taip ir padarė – dabar „Turner Prize“ yra prestižinis ir vienas garsiausių meno apdovanojimų Anglijoje, kuris kiekvienais metais sukelia begales diskusijų, o laimėjimas menininkams garantuoja vietą visuomenės sąmonėje. 1995 metų „Turner Prize“ laimėtojas Damien Hirst šiuo metu yra laikomas turtingiausiu britų menininku. Štai ir intriga, kankinanti visus Anglijos meno mylėtojus vos tik išgirdus apie naują „Turner Prize“ ketvertuką – „kas gi pakeis Hirst’o garbingą poziciją?“.

Iki šiol „Turner Prize“ ekspozicija svečiavosi už Londono ribų tik vieną kartą, kai 2007 metais Liverpuliui buvo suteiktas Europos Kultūros Sostinės vardas ir ekspozicija pateko į „Tate Livepool“ rankas. Vis dėlto šiemet šurmulį sukėlė sulaužytos „Tate“ tradicijos. „Baltic“ tapo pirmoji „Tate“ nepriklausanti galerija, kurioje ir įsikūrė šių metų „Turner Prize“ ekspozicija. Laimėjo visi – „Turner Prize“ sulaukė dar daugiau susidomėjimo, „Baltic“ galerija gavo pripažinimą, o visas Mis pasaulis tipo triukšmas subūrė žmones apsilankyti šiame žavingame šiaurės-rytų mieste – Newcastle.

Turner Prize 2011 Baltic

Konkurso eiga paprasta – komisija kiekvienais metais išrenka 4 menininkus, jų manymu, vertus „Turner Prize“ apdovanojimo, tuomet jų darbai kelis mėnesius yra eksponuojami galerijoje, taip sukeliant žmonių diskusijas ir galimo laimėtojo intrigą, na ir galiausiai – visa laimėtojo paskelbimo ceremonija. Dabar žaisim žaidimą „Pabandyk atspėti, kas laimės“. Jūsų teismui – šių metų ketvertukas.

Karla Black

Gimė Alexandria mieste 1972-aisiais. Baigė Glasgow School of Art ir dabar yra apsistojusi Glasgow mieste. Karla‘os įkvėpimas slypi daiktuose, kurių ji tiesiog negali nepanaudoti, tarsi kūryba jai būtų nesąmoningas noras. Ji naudoja medžiagas, su kuriomis susiduriame kiekvieną dieną – žemės, makiažas, maistas. Jos kūryba – tai trapios skulptūros, neįprastomis formomis kabančios ant lubų arba paskleistos ant grindų. Psichologinė jos darbų potekstė nagrinėja žmonių reakciją į TVARKĄ ir NETVARKĄ.

Turner Prize 2011 Karla Black

Hilary Lloyd

Gimė Halifax mieste 1964-aisiais. Baigė Newcastle Polytechnic studijas. Hilary įkvėpimo ieško miesto ir miesto žmonių kasdienybėje – pastatai, statybų vietos, dirbančios padavėjos, vyrai, plaunantys mašinas… Viskam perteikti ji naudoja video įrašus, skaidrių projekcijas, filmus ir monitorius. Įdomu tai, kad ji niekad nebando slėpti pašalinės aparatūros – viskas harmoningai įsilieja į ekspoziciją lyg jai priklausančios keistai banalios skulptūros.

Turner Prize 2011 Hilary Lloyd

George Shaw

Gimė Coventry mieste 1966 metais. Bakalauro diplomą įgijo Sheffield Polytechnic, o magistrui pasirinko Royal College of Art studijas Londone. Tile Hill gyvenamųjų namų rajonas George gimtajam mieste Coventry yra didžiausias įkvėpimas jo paveikslams. Jis tarsi nenori paleisti savo vaikystės, tos vietos, kur užaugo, o vėliau išsikraustė ir paliko gyventi savo tėvus, nenori, kad kažkas tam mieste keistųsi, todėl viską įamžina. Paveiksluose nėra jokių žmonių, vis dėlto jie turi tam tikrą spindesį, kuris skrupulingai atperka gyvastį ir darbai atrodo hyperrealūs. Toks vaizdas, kad George darbai visada įstrigę TARP saulės ir lietaus, nakties ir dienos, realybės ir išgalvoto gyvenimo, praeities ir dabarties…

Turner Prize 2011 George Shaw

Martin Boyce

Gimė Hamilton mieste, Škotijoje 1967-aisiais. Studijas baigė Glasgow School of Art ir šiuo metu yra apsistojęs Glasgow mieste. Pats Martin teigia, kad jo įkvėpimo šaltinis yra menininkų Joel ir Jan Martel sukurta keturių medžių ekspozicija, pirmą kartą parodyta 1925 metais Paryžiuje. Taip pat Martin įtaką padarė modernizmo formos ir idealai. Jį domina kaip keičiasi politinis ir estetinis modernizmo veidas, keliaujantis laiku. Martin kuria skulptūrą, kurios daugybė dalių išdėstoma galerijoje tarsi teiginiai, pasiruošę diskusijai. Ne tik tarp savęs – galerijos architektūra irgi įtraukiama į dialogą…

Turner Prize 2011 Martin Boyce

Mūsų žaidimas „Pabandyk atspėti, kas laimės“ dar nebaigtas. Nugalėtojo vardas jau slypi Google platybėse, o kol kas duosiu užuominą – kad ir kaip tai žeidžia mano moterišką feminizmą – „Turner Prize“ istorija rodo, kad beveik visi apdovanojimo laimėtojai buvo vyrai… Palieku jus tokioje pat intriguojančioje būsenoje, kokioje aš buvau išėjus iš „Baltic“ galerijos.

Panašūs įrašai:

1. Payton Cosell Turner kūrybiškumas
2. Orange prize 2011
3. Ted Turner Wants To Reduce The World Population By 95% – Is This The Real Reason For ‘Geo-engineering’ ? (via NORTHLAND NEW ZEALAND CHEMTRAILS WATCH)
4. Orange prize shortlist 2012
5. Man Booker prize