Gal žinote, gal girdėjote – grupė blogerių suorganizuotų žmogaus, kurio vardo nenoriu minėti, man kaip Blogorama.lt savininkui pateikė teisines pretenzijas, su reikalavimu jas patenkinti iki šios (kovo 11-os) dienos arba – BUS TEISMAS!

Turiu nuliūdinti visus ištroškusius pramogos ant svetimų nervų – cirko, t.y., teismo nebus. Bent jau ne mano iniciatyva. Pasitaręs ir pasvarstęs nusprendžiau pašalinti tuos įrašus, dėl kurių perpublikavimo teisėtumo man buvo oficialiai per advokatą pareikštos pretenzijos, bei sustabdyti tolimesnį tų blogų perpublikavimą.

Žinoma, labai juokinga, kai pretenzijos reiškiamos į įrašą, kurį sudaro du sakiniai originalaus teksto ir nežinia iš kur pasiskolinta nuotrauka ar jutūbinis video klipas… Dar keisčiau buvo trinti įrašus – skelbimus: juk kuo plačiau skelbimas paskleidžiamas, kuo daugiau internetinių “stulpų” juo apklijuota, tuo didesnė tikimybė, kad į bus atkreiptas dėmesys…

Bet nieko, ištryniau be didelio skausmo. Dviejų autorių blogus ištryniau visiškai – ne tik tuos įrašus, dėl kurių buvo gautos pretenzijos, bet ir visą likusią jų kūrybą. Tai gerbiama Pinkcity ir gerbiamas Uagadugu.

Dabar trumpai apie tai, kodėl aš “dedu į krūmus”, “myžu į kelnes”, “slepiuosi po pernykščiai lapais” ir pan., vietoj to, kad drauge su savo advokatu kietai suremčiau ragus su Tautos blogeryno žiedynu. Juo labiau, kad jų teisinės pretenzijos neturi pagrindo ir labai tikėtina, kad teismas jas atmestų iškart po pirminio svarstymo.

Tačiau, kaip sakiau, teismo nebus. Priežastys kelios ir labai nevienareikšmės:

1.

Man būtų be galo nemalonu teistis su tokiais žmonėmis, kaip GeraMama.lt autorė, kuri nežinia kokiu būdu pakliuvo į šią smagią kompaniją. Mano nuomone, moteris auginančias vaikus ir dar rašančias apie tai blogus reikia labai mylėti ir gerbti, nes auginti vaikus tai nepalyginamai rimtesnis ir prasmingesnis užsiėmimas negu rašinėti atsisiųstų iš torentinių trakerių filmų “apžvalgas” bei dergti ant savęs bei kitų Užkalnio Pipedijoje (apie kurią skaitykite žemiau).

Labai atsiprašau, Geros Mamos, kad dėl manęs jai teko beprasmiškai deginti savo laiką. Tikiuosi, kad bent jau nervų jums tai nekainavo.

Lygiai taip pat aš neturiu visiškai jokio noro ir nejaučiu nė menkiausio moralinio stimulo teisme kapotis su nuostabiaja neprastaburne Evelina, rašančia MaistasAusims.lt blogą, kurį skaitau nuo pat jo užgimimo. Tai būtų kažkas panašaus į makabrišką ginčą su savo “moteriškuoju aš”.

Dar vienas žmogus, prieš kurį man būtų nesmagu, nepatogu ir kvaila aiškintis tarpusavio santykius teisme – tai Artūras Račas. Nors jis nėra motina ir išvis nepriklauso silpnajai lyčiai, tačiau šiaip ar taip – Lietuvos blogų pasaulėlyje tai išskirtinis žmogus. Tą rodo kad ir jo viešas atsisakymas dalyvauti Login2011 rinkimų farse. Manau, kad jei Račas būtų jaunesnis, jo nuomonė apie autorių teises ir pozicija nedaug kuo skirtųsi nuo Džiugo Paršonio.

Jau vien dėl to, kad įtraukti šitie trys žmonės aš atsisakau teismo ir tenkinu pretenzijas. Tikiuosi, kad advokato klientai liks visapusiškai pasitenkinę…

Jūs pasakysite, kad teisme aš šitų žmonių net nepamatyčiau – juos atstovautų advokatas ir tas asmuo, kurio vardo aš neminiu. Taip, tačiau vistiek gautųsi, kad eidamas į teismą aš bukai ir idiotiškai, spjaunu į savo nuomonę apie šiuos žmones, pradedu mosuoti įstatymo vėzdu, vietoj to, kad su žmoniškai susišnekėčiau su normaliais žmonėmis.

Nieko, pasišnekėsim vėliau, kai nusės sukeltas purvas.

2.

Kita priežastis nesivelti į teisinę balą – ieškovų pusės advokatas. Šis žmogus nuo pat pradžių darosi sau, švelniai tariant, ne visai legalų piarą. Kaip žinia, Advokatūros įstatymas, draudžia advokatams bet kokį reklamos ar savireklamos būdą, o visas vyksmas klostosi taip, kad šis žmogus tikisi bent metus – dvejus, kol truktų teismo procesas, vykdyti nemokamą ir neteisėtą “partizaninio marketingo” akciją internete.

Šiuo atveju praktiškai jam vieninteliam ir yra reikalingas teismo procesas – jis vienintelis išloštų BET KURIUO ATVEJU, nepaisant to kuri pusė laimėtų.

Kodėl?

Jo išlaidos bet kuriuo atveju bus padengtos (jeigu praloš – jam sumokės neminimo aktyvisto kompanija, išloš – atsakovas), po kiekvieno teismo posėdžio bent penki iš jo klientų atidirbinės už paslaugas ir savo “nekaltuose” “informaciniuose” įrašuose sąžiningai piarins jį patį ir jo kontorą. Žodž, gudrus vyras. – cituojant vieną pilietį.

Kaip save gerbiantis piratas (ir ne kokiam savo “intelektine” nuosavybe susirūpinusiam individui aiškinti man apie piratavimą bei garbę) nesiruošiu savom rankom kurstyti LANVOS agento piarinį lauželį.

Tiems kas nežino, šitas pats advokatas atstovavo LANVA’i byloje prieš Linkomanija.net, už ką dabartiniai jo klientai nuoširdžiai virtualiu būdu kakojo jam ant galvos. Sunkus visgi tas advokato darbas…

Taip, žinoma, būtų smagu pamatyti antipiratų ir piratų advokatus tarpusavio kapotynėse, tačiau ne tokioj situacijoj.

3.

Teismo nebus dar ir dėl to, kad šitas mažame ir ankštame Lietuvos blogų pasaulėlyje sukeltas marmalas praktiškai jau atliko savo paskirtį:

• Padarė milžinišką reklamą Blogoramai ir man asmeniškai. Dvigubai sukelti tik siauram rate žinomo tinklapio lankomumą – didelis darbas. Ačiū Tau, brangus neminimas tinklaraštininke! Kai vėl prireiks žinosiu, į ką kreiptis.
• Iškėlė viešumon tokius klausimus kaip “kas yra autorius”, “kokios yra jo teisės”, “kur tų teisių ribos”, “kokios visuomenės teisės į autoriaus paskelbtus kūrinius” ir t.t.
• Parodė šio cirko dalyvių nematytas puses ir nukenksmino ateičiai jų veiklą – nemanau, kad kitą kartą organizatoriui vėl pavyktų į tokį jovalą įtraukti dešimt žmonių.
• Suteikė progą kiekvienam suinteresuotam pamąstyti bei pajusti, kas yra informacijos ir žodžio laisvė.

Iš šios situacijos jau išspausta maksimali nauda piratų kovai už informacijos laisvę ir nebėra prasmės toliau gainioti nuvarytą kuiną.

Tiesa, jūs gal dar nesupratote, kad Blogorama.lt veikia piratų idealogijos pagrindu?

Netgi dar tiksliau, Blogorama.lt egzistuoja todėl, kad jos įkūrėjas vietoj tuščių ir beprasmiškų diskusijų nusprendė pradėti praktiškai įgyvendinti jo paties suformuluotą maksimą: LAISVA INFORMACIJA – LAISVAS ŽMOGUS.

Žinoma, Blogorama.lt  – tai viso labo viena, negrabaus dizaino, svetainėlė stringančiame serverye (kurį netrukus teks keisti), tačiau juk nuo kažko reikia pradėti.

Maža to – būtina realiai judinti susigulėjusią bei sustabarėjusią padėtį, kad ji pradėtų keistis, kad žmonių galvose kiltų mintis: “Ei, juk tik nuo manęs priklauso, ar viskas bus taip, kaip dabar, ar mes pakeisime šią informaciją uzurpavusią sistemą į visiškai kitokią, kurios pasaulis dar nematė, kuri apskritai dar net nėra sukurta!”

O taip, jau žinau, jūs man pasiūlysit eiti ir visų pirma “bendro gėrio vardan” apiplėšti Maikrosoftą arba ACME filmus… O gal reikėtų pradėti nuo savęs? Pirmiausia išmokti dalintis tuo, ką sukuriame patys? Juk tada bus lengviau pareikalauti ir iš kitų.

Ir labai džiaugiuosi, kad lietuviškame internete yra nemažai žmonių, kurie supranta, kad Autorius (su visa pagarba ir iš didžiosios raidės) nesvarbu koks talentingas jis bebūtų – tai nėra viešpats dievas nei ant žemės, nei internete. Supranta, kad kiekvienas visuomenės narys gali ir turi visišką teisę su į jo rankas pakliuvusia informacija elgtis savo nuožiūra.

Kažkam skaudu ir nemalonu, tačiau tokia yra realybė ir ji privers pasikeisti.

4.

Rimta priežastis dėl kurios nematau prasmės eiti į teismą – tai kad visas šis “procesas” tėra mano ir mano neminimo asmens santykių aiškinimasis, prasidėjęs neatmenamais laikais. Nuo pat pirmo viešo Blogoramos paminėjimo šitas asmuo pradėjo, literatūriškai išsireiškiant, “pilti š….” ant Blogoramos, o po to labai stebisi, kai pats apsitaško.

Nemanau, kad šis neminimas asmuo suplanavo sukelti skandalą kaip tik prieš Login2011 – kad papiarintų save ir savo blogą. Nors akivaizdu, kad tai iš dalies jam gavosi.

Buvo labai įdomu ir vertinga mokslo požiūriu stebėti po visas interneto pakampęs besiblaškantį ir kur tik įmanoma besistengiantį pripėduoti asmenį, trykštantį kažkokiu  keistu, infernaliniu – pavadinkim tai – entuziasmu.

Tačiau viso to viršūnė – Užkalniui priklausančioje Pipedijoje pradėti rašyti “straipsniai” pirmiausia apie mane, o paskui, persigandus kad perspaudė ir iš tiesų gali susilaukti ieškinio “dėl asmens garbės ir orumo įžeidimo”, tų straipsnių trynimas ir kaip atsakomasis “kompromatas” – viešas savęs dergimas, tikintis taip apsirūpinti medžiaga “priešiniam skundui”…

Man tik vienas klausimas kyla:

- Gerbiamas Andriau Užkalni, labai džiugu, kad jūs savo tinklapyje Pipedija.com (aka Pipedija.lt) įdarbinate neįgalius žmones, bet ar jums netrukdo jų protinis neveiksnumas bei emocinis nestabilumas – juk vis dėlto ten rašyti reikia?…

Nors kam aš čia klausinėju kvailų dalykų – aišku, kad netrukdo, juk tam Užkalnis ir įsteigė savo virtualųjį cirką, kad prisirinkęs klounų galėtų iš žmonių tyčiotis.

Ir tai dar viena priežastis, kodėl aš atsisakau dalyvauti šiame apgailėtiname farse, iškilmingai užvadintu “Blogerių kova už autorystę”…

Apie autorystę galėsime pasiaiškinti vėliau, be besireklamuojančių LANVOS advokatų ir be kiauliškų Užkalnio akučių iš saugaus atstumo stebinčio savo klapčiuko veiklą.

O dabar laukite sekančio įrašo – “Blogorama.lt ir PAVOGTI KOMENTARAI“

P.s.: atskirai noriu padėkoti Praeiviui, kuris, nors ir nepritardamas Blogoramos veiklai, ne tik skyrė laiko aprašyti situaciją iš savo požiūrio taško, bet ir aktyviai dalyvavo diskusijose, gindamas kitą nuomonę ir “žmogų, kurį taip patogu pulti” – tai yra mane (nesusilaikau nenusišypsojęs…)

Taigi, DĖMESIO REKLAMA: Praeivio blogas dalyvauja Login2011 geriausio blogo rinkimuose, ir nors tas renginys iš tolo dvokia Užkalnio lygio piaru, ramia širdimi galite atiduoti savo balsą už Praeivio blogą, nes tai ne tik tvarkingas dizainas, ne tik naudinga, maloniai ir pagarbiai skaitytojo atžvilgiu pateikiama informacija, bet svarbiausia – tai sąžiningo Autoriaus kūrinys.

Panašūs įrašai:

1. Ką pasakė Konstitucinis teismas?
2. Europos žmogaus teisių teismas pateisino šaudymą į demonstrantus kovinėmis kulkomis
3. Linčo teismas internete? Ar liaudies demokratija?
4. Kanados teismas: alkoholiku dėl sužalojimų tapusiam ieškovui alkoholizmo žala atlygintina
5. Blogorama #671