Vytas pirmadienį į uagadugu pašto dėžutę (žr. dešinėj ir kiek į apačią) įmetė tokią žinutę:

Visus, pageidaujančius iš uagadugu kokių nors jiems rūpimų temų, prašome rašyti į šią pašto dėžutę arba tiesiog brūkštelti komentarą. Visus komentarus skaitau - tiesa, kaltas, kad tik į mažumą atsakau.

Bet tikrai neįsižeiskite - mes Afrikoje mokame bendrauti telepatiškai, todėl vienokia ar kitokia forma mano atsakymą gaunate. Žinau, kad skamba ufonautiškai, bet tai gryna tiesa.

Nebijokit, apie vibracijas, transcendencijas ir čiakrų atsidarymus nerašysim. 

Tiesa, šįkart nuvilsiu Vytą savo raišomis įžvalgomis ir šlykščiai, bjauriai prisipažinsiu, kad laidotuvių per lietuviškus kanalus nežiūrėjau. Žinau, kad tai neprofesionalu ir šitoks tinklaraščio, bandančio aprėpti neaprėpiamą Lietuvos televizijų pasaulėlį, atsakymas yra nevertas tinklaraščio bandančio aprėpti neaprėpiamą Lietuvos televizijų pasaulėlį.

Bet…

Bet nevaidinsiu čia visažinio ir viską matančio. Nors uagadugu per penkiolika savo egzistavimo mėnesių jau persirito per 600 šimtus rašinių, to vis tiek per mažai, kad būtų galima susidaryti visavertį žvilgsnį į televizijas.

Bet rašau vienas…

Ką matom, tą ir rašom, kaip kažkada yra pasakęs vienas žinomas žurnalistas vienoje žinomo laikraščio redakcijoje įkyriam skaitytojui telefonu.

Tiesa, tada jis dar nebuvo žinomas…

Porą rašinukų apie Lenkijos įvykius brūkštelėjom tada, kai dar net ne visi portalai buvo į juos sureagavę. Po to apie tai rašyti pasidarė banalu, todėl ir nekreipėme dėmesio.

Tai nereiškia, kad nesekėme įvykių. Dar ir kaip! Bet žiūrėjome ne lietuviškas televizijas, o lenkų informacinius kanalus (specializuotus, 24 valandas per parą  žinias rodančius kanalų lenkai turi tris! Vieno jų - TVP Info informacinis srautas yra atkoduotas ir laisvai matomas Astra palydovu) ir paraleliai klausėme Echo Moskvy radijo. uagadugu buvo įdomios ne laidotuvės, o tai, kaip griūva lenkų stereotipai apie rusus ir rusų apie lenkus. Mes tarp šių dviejų kolosų šiaip ar taip esame nykštukai, o nykštukai turi būti budrūs ir viską aplink save atidžiai stebėti, nes anieji besiglėbesčiuodami mus gali sutrinti ir nepastebėję šito mums liūdno fakto.

Arba pavers sodo nykštukais, anot filmo Amelija. Kuriuos kičiniu pavidalu kolekcionuoja nykštukų kolekcionieriai-sodininkai, anot filmo Sodininkas.

Užtat eurą tai tikrai įsivesim.

Gerai, nusiuagaduginom čia. Grįžkim atgal į platųjį srautą iš drumzlinų purvabrydžių ir kreivų čiurkšliakanalių.

uagadugu komentatoriai peikė flegmišką Vykinto Pugačiausko įvykių perteikimo manierą. Nežinau, nežiūrėjau. Bet jeigu jis liežuviu malė penkias valandas be pertraukos, tai garbė jam.

Pabandykite patys šitiek pavaryti monologu. 

Bet laidotuvės Lietuvos televizijai apsimoka. Taip, tai ciniškas, amoralus, kiauliškas ir be galo negatyvistinis teiginys. Lietuvos televizijos auditorijos dalis balandžio aštuonioliktą - Lenkijos prezidento ir jo žmonos laidotuvių dieną buvo 19 procentų! Palyginimui, sekmadienį, balandžio 11 dieną LTV auditorijos dalis siekė tik 12.5%. O balandžio 18 d. LTV aplenkė TV3 ir nedaug atsiliko nuo LNK. Kanalas nuo 14.05 val. iki 19.03 val. buvo užtikrintas lyderis tarp visų televizijų, lenkiantis TV3 ir LNK bendrą, sudėtą žiūrovų kiekį.

Štai tau ir laidotuvės. Kam laidotuvės, o kam…

Tokius pačius žiūrėjimo šuolius LTV pergyveno ir kitų nelaimių metu - rugsėjo 11 dienos teroristinio akto, popiežiaus mirties, kitų garsių Lietuvos žmonių netekčių, kai LTV suplanuodavo specialią programą, atvejais.

Beje, ši taisyklė galioja tik LTV - kitos televizijos tokiomis dienomis bandydamos mesti pirštinę Nacionaliniam transliuotojui paprastai pralaimėdavo. Prisiminkime kad ir popiežiaus laidotuves, kai LNK, paraleliai transliavusiai signalą iš Vatikano, teko išsėlinti iš reitingų mūšio lauko pabrukus uodegą.

Prie visų LRT valdžių į komercinių televizijų klystekranius nusigrybavęs tautietis atsitikus nelaimei staiga išblaivėja ir prisiglaudžia prie LTV.

Kaip prie mamos gimtosios.

Rodyk draugams