Ne, čia nebus krūvos kaltinimų, skirtų populiariausio tinklaraščio Lietuvoje autoriui Džiugui. Tai paprasčiausias faktas – jis blogosferą numarino tiek pat, kiek ir padėjo jai užaugti. Ar dar pamenate blogoramą? Tais neatmenamais laikais, kai Džiugas pradėjo atrinkinėti jam vertus dėmesio įrašus ir juos viešai skelbti, gi nebuvo tiek daug tų tinklaraščių, kiek jų atsirado po to. Kiek iš mūsų, paskelbę naują įrašą, nesitikėdavo kitos dienos vakare pamatyti šmaikščią nuorodą į tiek nedaug laiko pareikalavusį kelių eilučių tekstuką. Manau, visi. Ir didžioji lankytojų dalis ateidavo būtent iš tų blogoramų. Bet gi sako, kad viskas, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. O ta pabaiga beveik visada ateina žymiai anksčiau nei norėtume. Blogoramos liovėsi mus reklamuoti, populiarinti, o alternatyvos kaip ir neatsirado. Tiksliau, neatsirado jokio entuziasto, kuris vien iš idėjos imtųsi kasdien tai daryti. Ir tikrai čia nėra dėl ko kažką kaltinti, nes man jau ir maniškio 70 RSS srautus parnešančio skaitytuvo per akis, ką jau kalbėt apie kelių šimtų kasdieninį skaitymą ir sisteminimą…

Kažin ar kas nors beskaitant pirmą pastraipą pagalvojo, kad aš ne visai teisingai kalbu ir blogosferos alternatyva yra? Jei ir pagalvojo, tai greičiausiai turėjo omeny blogeriai.net dienos įdomiausius. O taip, šita svetainę gali būti lygiai tokia pat naudinga naujų įdomių blogų paieškai, bet jokiu būdu man niekada neatstos Džiugo blogoramų. Esu daugelį kartų buvęs tiek Džiugo komisiją perėjęs, tiek blogeriai.net įdomiausius patekęs. Ir čia jau rasim antrą faktą – norint patekti į blogoramą, tekdavo išties pasistengti ir parašyti kažką įdomaus, naujo arba bent jau kitaip apie tą patį, o norint patekti į blogeriai.net įdomiausius, tereikia parašyti įdomią antraštę, o turinys gali būti visiškas šūdas. Netikit?

Žiūrėkit, šios dienos įrašų blogeriai.net ne tiek jau ir daug, visgi savaitgalis, o tokiomis dienomis lietuviai geria. Ir čia geriausiai pasimato labai erzinantis dalykas. Taip, šiandien nutiko katastrofa – nukritus lėktuvui žuvo Lenkijos prezidentas ir dar ten kažkiek valdžios asmenų. Bet tai kokio velnio apie į tinklaraštį, kuris mano galva turėtų būti visiškai kitoks dalykas nei naujienų puslapiai, arba nukopijuoti lygiai tą patį arba vos vos pakeitus parašyti tą patį? Ryt blogeriai.net įdomiausiuose ir bus šeši iš dešimties įrašų apie tai, kad mirė tas, kuriam beskrendant kažkas nutiko ir nepavyko nusileisti. Juolab raginimai gedėti, kai kitomis dienomis atvirai reiškiama jei ne neapykanta, tai bent lenkų tautos link nukreiptos neigiamos emocijos. Pagalvojau, gal ir man nukopijuoti iš kokio “15 minučių” kokį straipsnį siekiant populiarumo…

Kaži kodėl niekas neparašo apie tai, kad kokioj Argentinoj ar Kanadoje žuvo daugiau žmonių? Ar dėl to, kad tie žuvę žmonės buvo ne prezidentai, ministrai, o tokie pat paprasti žmonės kaip MES? Na taip, suprantu, kad tie kitokie nei mes, tie geresni, visada buvo daug įdomesni ir daug vertingesni žmonės. Gal net reiktų žodį “žmonės” rašyt didžiąja raide, betgi blin, kiek galima? Nors gal čia tik aš toks ir mano kolegos lenkai tokie. Gal iš tiesų Lenkijos tų svarbių asmenų žūtis kur kas didesnio masto nei rugsėjo 11-osios įvykiai Amerikoje, kai tiems bokštams sugriuvus mirė keliasdešimt tūkstančių žmonių, bet Lietuva kažkodėl taip nesriūbavo. Nors kurgi, ten dvyniuose prezidentų tai nebuvo, ar gi ne? Kaip sakoma, už viena nemuštą dešimt muštų duoda.

Nežinau kaip reiktų tai aprašyti, jei anais gerais laikais norėtume prasmukti pro Džiugo atranką. Jei išvis būtų įmanoma su tokia naujienų tinklalapio tipo įrašu tai padaryti. O tam blogeriai.net užtektų parašyti “Ar jau matėt tuos papus?” ar kokią panašią antraštę, o turinys jau nesvarbus, ir jau tapsime topų topais. Jei netiki, pabandyk. Paimk anglišką tekstą, pasinaudok “Google” verimo įrankiu ir išversk tekstą į uzbekų kalbą, tada iš jos į danų, o iš danų į lietuvių. Tada būtent tokį tekstą paskelbk kaip įrašą, vietoj iliustracijos įdėk nuogos Pareigytės nuotrauką, o antraštei pasirinkt štai tokią eilutę – “Lietuvoj pradeda kilti atlyginimai”. Sėkmė garantuota – vakare jau būsi tos dienos įdomiausių sąraše.

Lygiai taip pat siekiant populiarumo galima kopijuoti naujienas iš naujienų portalų ir skelbti juos savuose tinklaraščiuose. Tarkim, tave domina kompiuteriai, internetas ir panašūs dalykai. Ir imk kopijuoti visas naujienas iš eilės. Jei nukopijuotum bent penkias naujienas per dieną, sudarytum nemažą tos dienos blogeriai.net surenkamų įrašų srauto dalį, lankytojai pilsis kaip iš kibiro ir kris tau po kojom. Juk jei jau imam kopijuoti naujienas, tai dar nereiškia, kad esam naujienų puslapiai, gi naudojam “WordPress” ar kitą bloginimo agregatą, o tai jau automatiškai bet kokius tipo turinį daro tinklaraščiu, tad nereikia baimintis, kad akylai tai stebintis blogeriai.net administratorius mus pašalins.

Dar galima daryti kaip Karolis – rašyk savo tinklaraštį, jei radai teminę nišą, rašyk įrašus kitame tinklaraštyje. Tačiau visada apie tai paskelbk ir savame. Parašyk “tokiame ir tokiame tinklaraštyje parašiau naują įrašą”. Apie tai paskelbk dar ir Twitter bei Facebook srautuose. Kai susilauksi begalės lankytojų, trink neigiamus komentarus visada. Nesvarbu ar tave kritikuoja teisingai, ar šiaip kažką neigiamo sako. Tai vadinasi “komentarų moderavimu”. Iš pačio Karolio tai sužinojau. Teigiamas įvaizdis visuomenėje – svarbiausias.

Anie man keisti tiek pat, kiek aš aniems keistas. “Navatnas”, kaip močiutė pasakytų. Man tinklaraštis yra šiek tiek kitoks dalykas. Jei nusiperku mobilų, parašau savo nuomonę, o ne “HTC išleido Desire modelį, o jo techninės specifikacijos va štai tokios”. Fuck, bet toks šūdas man niekada nebuvo ir nebus tinklaraščiu, kuriame, mano manymu, turėtų būti asmeninės mintys, o ne kažkokie sausi iš kitur paimti faktai, kurie galbūt išvis atsirado tik dėl to, kad “seniai kažką rašiau, bet reikia gi kažką įmesti, nors nė velnio nenumanau ką”. Niekaip nesuprantu, o ir suprast nenoriu.

Mano tinklaraštyje yra mano asmeninė nuomonė, tegul subjektyvi, neteisinga, viską į šuns dienas išdedati, persunkta nereikalingos kritikos ir kitokio mėšlo, bet visgi, tai yra mano asmeninė nuomonė. Niekada nesiekiau populiarumo, nekepiau masiškai jokių įrašų ir man per akis užtenka tų 50 unikalių lankytojų per dieną. Rašau, kai noriu rašyti, keikiu tuos, kuriuos noriu keikti ir visai neimu galvon, kai kiti keikia mane. Ir skaitau aš tuos, kurie įdomiai mąsto. Protingai – tai dar nereiškia, kad įdomiai. Tų velniškai protingų žmonių yra krūvos, o va kažin kaip su įdomiais? Anksčiau tikrai tokių rasdavau daug pas Džiugą, kai anas turėdavo to brangaus laiko. O dabar jau tokių mažiau užtinku. Bet gal čia tik aš tą pastebiu ir gal čia tik man negerai? Gal rimtai čia tik aš toks neigiamas pasidariau?